- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-19
- Bylos Nr.
- e2A-196-613/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- M. K., L. S., V. A., Z. V. K.
- Ieškovas
- Z. V. K., M. K.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Drava“, L. S., notarė A
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo M. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1307-635/2019 pagal ieškovės Z. V. K. ieškinį atsakovams M. K., L. S., V. A. dėl teisės įregistruoti žemės sklypo kadastrinius matavimus be bendraturčių sutikimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Drava“,
bei pagal ieškovo M. K. priešieškinį atsakovams Z. V. K., V. A. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestine, pirkėjo teisių perkėlimo bei turto naudojimosi tvarkos nustatymo, tretieji asmenys – L. S., notarė A. K.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Z. V. K. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti teisę jai įregistruoti 12,2900 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginčo sklypas), kadastrinius matavimus pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Drava” 2018 m. rugpjūčio 1 d. parengtą žemės sklypo planą be bendraturčių atsakovų L. S., M. K. ir V. A. sutikimo, nustatyti Ginčo sklypo naudojimosi tvarką pagal pateikiamą planą, priteisti 209,32 Eur iš L. S. už kadastrinius matavimus, bylinėjimosi išlaidas iš L. S. ir M. K..
2. Ieškovė nurodė, kad jai kartu su atsakovais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 12,2900 ha bendro ploto Ginčo sklypas. Siekdama atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovė 2018 m. gegužės 2 d. su UAB „Drava” sudarė sutartį dėl Ginčo sklypo kadastrinių matavimų ir bendro žemės sklypo naudojimo plano parengimo. Atsakovai M. K. ir L. S. nesutiko atlikti kadastrinių matavimų, nurodydami, kad jiems nereikia jokių matavimų ir ant jokių dokumentų jie nepasirašys, priežasčių nenurodė. Tuo metu atsakovas V. A. nebuvo bendraturtis. UAB „Drava” siuntė kvietimą Ginčo sklypo bendraturčiui M. K. dalyvauti Ginčo sklypo ribų ženklinime, vietiniame laikraštyje paskelbė informaciją dėl dalyvavimo ženklinant sklypo ribas. Ginčo sklypo ribų ženklinime dalyvavo ieškovė ir atsakovė L. S., kuri atsisakė derinti ir pasirašyti aktą, nenurodydama tikslių atsisakymo priežasčių. UAB „Drava” 2018 m. rugpjūčio 1 d. parengė bendrą Ginčo sklypo planą, dėl kurio pastabų atsakovai nepareiškė, Ginčo sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto nepasirašė. Nacionalinės žemės tarnyba tikrinimo aktu konstatavo, kad Ginčo sklypo planas sudarytas netinkamai ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas užpildytas neteisingai, nes nepasirašę žemės sklypo bendrasavininkai.
3. Atsakovas M. K. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2018 m. rugpjūčio 10 d. dovanojimo sutartį, registracijos Nr. 2207 (toliau – Dovanojimo sutartis), sudarytą tarp ieškovės Z. V. K. ir V. A., dėl 200/1229 ha Ginčo sklypo dalies neatlygintinio perleidimo, apsimestine, t. y. sudarytą siekiant pridengti pirkimo-pardavimo sandorį, taikyti šio apsimestinio sandorio teisines pasekmes ir perkelti jam, M. K., pirkėjo teises ir pareigas į ieškovės V. A. perleistą 200/1229 ha dalį Ginčo sklypo, įpareigojant už šią perleidžiamą minėto žemės sklypo dalį sumokėti ieškovei 1 222,16 Eur. Taip pat patikslintu priešieškiniu atsakovas prašo nustatyti Ginčo sklypo naudojimosi tvarką pagal jo pateiktą planą, sudarytą be bendraturčio V. A., iš dalis koreguojant šiuo metu nusistovėjusią naudojimosi tvarką.
Atsiliepimas
4. Atsakovas M. K. nurodė, kad tarp jo, ieškovės Z. V. K. ir L. S. vyko ne vienas teismo procesas dėl Ginčo sklypo dalies, dėl kurių ieškovė patyrė dideles laiko sąnaudas, dvasinius išgyvenimus bei finansines išlaidas. Atsakovo V. A. ir ieškovės nesieja jokie giminystės ar kitokio pobūdžio artimi santykiai. Todėl, M. K. nuomone, nėra jokio protingo ir etiško, gerą moralę atitinkančio paaiškinimo, kuris leistų suprasti dėl kokių priežasčių ieškovė, būdama sunkioje finansinėje padėtyje, neatlygintinai perleistų dalį Ginčo sklypo V. A., kurio finansinė padėtis yra nepalyginamai geresnė nei ieškovės. Šios aplinkybės leidžia daryti vienintelę išvadą, kad ginčijama dovanojimo sutartis yra apsimestinė, pridengianti šios Ginčo sklypo dalies pardavimą ir taip pažeidžia atsakovo M. K., kaip Ginčo sklypo bendrasavininko pirmenybės teisę įsigyti parduodamą jo dalį. Atsakovui nėra žinoma už kokią kainą ieškovė pardavė ginčo žemės sklypo dalį, todėl laiko, kad Ginčo sklypo dalis parduota už vidutinę rinkos vertę, kas pagal VĮ Registrų centro 2019 m. balandžio 12 d. duomenis, vertinant viso 12,29 ha Ginčo sklypo vidutinę rinkos vertę, yra 1 222,16 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Tauragės apylinkės teismas 2019 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė: pripažino ieškovei Z. V. K. teisę įregistruoti Ginčo sklypo kadastrinius matavimus pagal UAB „Drava” 2018 m. rugpjūčio 1 d. parengtą žemės sklypo planą be bendraturčių, atsakovų L. S., M. K. ir V. A. sutikimo; nustatė Ginčo sklypo naudojimosi tvarką pagal UAB „Drava” 2019 m. sausio 22 d. parengtą planą; paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl UAB „Drava“ atliktų Ginčo sklypo kadastrinių matavimo darbų, tai yra, tarp šalių nekyla ginčo dėl paties žemės sklypo ribų. Tačiau bylos nagrinėjimo pertraukų metu šalims dėl tarpusavio konfliktinių santykių nepavyko sudaryti taikaus susitarimo šioje bylos dalyje, todėl šios aplinkybės pagrindžia ieškovės poziciją, kad atsakovams be faktinio ir teisinio pagrindo nepasirašius parengto Ginčo sklypo kadastro duomenų nustatymo plano nepagrįstai buvo pažeista ieškovės teisė įgyvendinti nuosavybės teisę į turimą Ginčo sklypą, todėl teismas konstatavo, kad ieškovė turi teisę įregistruoti atliktus matavimus be bendrasavininkų sutikimo.
7. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovės teisės įregistruoti naujus Ginčo sklypo išorinių ribų kadastrinius duomenis be atsakovų sutikimo pripažinimas ir leidimas ieškovei be bendraturčių sutikimo patikslinti išorinius kadastrinius matavimus negali būti pagrindu įpareigoti bendraturtį apmokėti ieškovės interesais ir iniciatyva atliktus kadastrinius matavimus. Šie atlikti matavimai iš esmės buvo svarbūs ir būtini tik ieškovei, todėl kadastrinių matavimų išlaidos tenka šias paslaugas užsakiusiam asmeniui.
8. Teismas sutiko su atsakovo M. K. ir jo atstovo argumentais, kad ieškovės elgesys dėl atlikto dovanojimo sandorio nėra pakankamai logiškas ir ekonomiškai naudingas ieškovei. Kita vertus, teismas atsižvelgė į tarp šalių daugelį metų vykstančius teisinius ginčus dėl Ginčo sklypo, ieškovės amžių, jos nurodytus motyvus, kad ji tai padarė, nes suprato, kad giminės iš jos nori gauti žemę neatlygintinai, todėl ji supykusi neatlygintinai padovanojo žemę V. A., kuris ja rūpinasi. Todėl teismas sprendė, kad ieškovė ginčijamo sandorio sudarymui galėjo turėti savo motyvų. Vien atsakovo M. K. nurodytos aplinkybės dėl šalių finansinės padėties, ankstesni ginčai, kitos nurodytos aplinkybės ir argumentai nepaneigia ieškovės teisės elgtis su savo nuosavybe savo nuožiūra ir jos pačios manymu pagrįstais motyvais ir nėra pakankami konstatuoti, kad sandoris buvo apsimestinis, t. y. atsakovas neįrodė savo reikalavimo dėl dovanojimo sandorio pripažinimo apsimestiniu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Atsakovas M. K. apeliaciniame skunde prašo teismo Tauragės apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. sprendimą dalyje dėl naudojimosi Ginčo sklypu tvarkos nustatymo bei jo priešieškinio atmetimo panaikinti ir priimti naują sprendimą – M. K. priešieškinį tenkinti, t. y. pripažinti 2018 m. rugpjūčio 1 d. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės Z. V. K. ir V. A., apsimestiniu sandoriu; perkelti pirkėjo teises ir pareigas M. K.; nustatyti naudojimosi tvarką pagal M. K. pateiktą UAB „Gistama“ 2019 m. gegužės 14 d. sudarytą planą; taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Atsiliepimas
9.1. Atsakovas, ginčydamas dovanojimo sandorį, nurodė, kad ieškovės Ginčo sklypo dalis turėjo ne tik materialią vertę, bet ir ieškovei kainavo daug laiko, dvasinių ir finansinių sąnaudų. Atsakovas M. K. vykusiuose teisminiuose ginčuose visuomet buvo toje pačioje procesinėje pusėje kaip ir ieškovė, jų tarpusavio santykiai visada buvo geri. Kartu su apeliaciniu skundu teikiama fotonuotrauka bei rašytinis M. K. sutuoktinės B. K. paaiškinimas patvirtina, kad ieškovė M. K. gimtadienio proga 2019 m. spalio 29 d. buvo atsiuntusi gėlių bei sveikinimo atviruką. Šios aplinkybės iš dalies paneigia ieškovės tvirtinimus dėl blogų santykių su atsakovu M. K.
9.2. Atsakovo vertinimu, apdovanotojo ir dovanotojos turtinės padėties ypatingai akivaizdus neatitikimas leidžia teigti, kad šiuo sandoriu buvo pažeistas ir geros moralės principas, nes ypatingai pasiturinčio asmens vertingo turto neatlygintinis įgijimas iš socialiai remtino ir didelių skolų turinčio asmens, pažeidžiant kitų asmenų pirmumo teisę, laikytinas pažeidžiantis ne tik protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, bet ir prieštaraujančiu gerai moralei.
9.3. Jau po skundžiamo sprendimo priėmimo buvo gautas Švėkšnos seniūnijos raštas, kuriame patvirtinama aplinkybė, jog 2018 m. gegužės mėn. V. A. ketino deklaruoti kaip savo naudojamą Ginčo sklypo dalį ranka rašytos sutarties pagrindu. Nežiūrint į tai, kad rašte nenurodoma kokio pobūdžio sutartis buvo pateikta, bet atsižvelgiant į ieškovės teismo posėdyje duotus parodymus, ši sutartis buvo susijusi su V. K. pageidavimu atlygintinai įsigyti iš ieškovės Z. V. K. jos parduodamą Ginčo sklypo dalį.
10. Ieškovė Z. V. K. atsiliepime į atsakovo M. K. apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. sprendimą nepakeistą, taip pat priteisti iš atsakovo M. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Atsakovo M. K. teiginiai, kad ieškovė neįrodė savo motyvų, dėl kurių ji sudarė dovanojimo sandorį, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Priešingai, ieškovė aiškiai išdėstė motyvus ir nurodė, kad jos dukra gyvena užsienyje, o su artimais giminaičiais, tame tarpe ir su broliu M. K., santykiai konfliktiški. Su V. A. juos sieja geri, draugiški santykiai, kuris geranoriškai, nesiekdamas naudos sau jai daug padeda, ja rūpinasi, todėl dalies Ginčo sklypo dovanojimas visiškai suprantamas ir svarbiausia, atitinka pačios ieškovės valią būtent dovanoti dalį Ginčo sklypo.
10.2. Atsakovo argumentai dėl apsimestinio dovanojimo sandorio sudarymo nėra grindžiami jokiais objektyviais įrodymais, yra tik bendro pobūdžio pasvarstymai ir spėliojimai dėl ieškovės motyvų. Tam, kad sandoris būtų pripažintas apsimestiniu, atsakovas M. K. privalėjo įrodyti kitą, apsimestiniu sandoriu dengiamą sandorį, t. y. pirkimo-pardavimo sandorį. Taigi, būtent M. K. tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti ir pateikti pirkimo-pardavimo sandorį pagrindžiančius įrodymus, iš kurių būtų galima spręsti, kad sandoris buvo atlygintinis, kadangi pirkimo-pardavimo sutarties būtinasis požymis yra pinigų sumokėjimas už perkamą daiktą. Tačiau atsakovas į bylą nėra pateikęs jokių įrodymų, kad iš apdovanotojo V. A. ieškovė būtų gavusi pinigų.
10.3. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė naują įrodymą – Švėkšnos seniūnijos 2019 m. spalio 31 d. pažymą, kurioje nurodoma, kad 2018 m. gegužės mėn. į seniūniją buvo atvykęs V. A. deklaruoti pasėlių ir pateikė ranka rašytą sutartį, kokia tai sutartis prisiminti negali. Taigi, Švėkšnos seniūnijos pažyma nei patvirtina, nei paneigia atsakovo argumentus dėl tarp Z. V. K. ir V. A. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties.
10.4. Ieškovė pažymi ir dar kartą patvirtina, kad jos ir brolio M. K. santykiai yra blogi ir konfliktiški, sveikinimą išsiuntė ne ieškovė Z. V. K., o jos dukra A. K., galbūt siekdama sušvelninti brolio ir sesers santykius, ką patvirtina A. K. elektroniniai laiškai advokatei J. Ž.
11. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atsakovo M. K. apeliacinį skundą prašo teismo procesinį sprendimą priimti savo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso – toliau ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
13. Atsakovas M. K. apeliaciniu skundu, be kita ko, prašo skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovė Z. V. K. atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinka su tokiu atsakovo prašymu, nurodo, kad atsakovo prašymas yra be motyvų ir nepagrįstas, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.
14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
15. Nagrinėjamu atveju atsakovas M. K. apeliaciniame skunde nenurodo jokių aplinkybių ir/ar argumentų, kodėl, jo vertinimu, yra būtinas apeliacinio skundo nagrinėjimas žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas, o tik pirmosios instancijos teisme priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo nukrypti nuo rašytinės proceso formos nagrinėjamu atveju nėra, todėl atsakovo prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
16. Pagal CPK 306 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus apeliaciniam skundui keliamus turinio reikalavimus, kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti CPK 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (jeigu apeliantas jų turi). Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
17. Atsakovas M. K. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – atsakovo atstovo advokato O. M. rašto bei elektroninio laiško išrašus, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Švėkšnos seniūnijos rašto kopiją, atsakovo M. K. sutuoktinės B. K. laiškų kopijas su gėlių ir sveikinimo atvirutės nuotrauka. Atsakovo vertinimu, pridedami nauji įrodymai pagrindžia jo apeliacinio skundo argumentus dėl dovanojimo sandorio pripažinimo apsimestiniu bei atsakovo gerų santykių su ieškove.
18. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinka, kad būtų priimti atsakovo M. K. teikiami nauji įrodymai, remiantis CPK 314 straipsnio nuostatomis. Ieškovės vertinimu, atsakovas šiuos įrodymus galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Taip pat ieškovė dar kartą patvirtina, kad šalių tarpusavio santykiai nėra geri, o atsakovui M. K. gėles siuntė ne ieškovė, bet ieškovės dukra A. K.. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus priimti ieškovo teikiamus naujus įrodymus, ieškovė prašo priimti ir jos teikiamos įrodymus – A. K. elektroninių laiškų išrašus bei gėlių užsakymo kvitą. Ieškovės vertinimu, šie įrodymai patvirtina, kad atsakovo minimas gėles su atviruku siuntė būtent A. K., o ne ieškovė.
19. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsakovo ir ieškovės pateiktų naujų įrodymų ryšį su byla, jų svarbą teisingam bylos išnagrinėjimui, taip pat į tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas M. K. su jais jau yra susipažinę, t. y. jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, teikiamus naujus įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
20. Atsakovas M. K. 2020 m. vasario 24 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė pareiškimą dėl ieškovės atsiliepimo į jo apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, tai tik pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų kontrolės forma. Kaip matyti iš atsakovo M. K. pateikto pareiškimo, juo iš esmės yra pildomas apeliacinio skundo turinys – teikiami argumentai, kurie nebuvo nurodyti apeliaciniame skunde ir kuriais siekiama paneigti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, atsikirsti į ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvus, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad esant pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, tokio pobūdžio pareiškimai (atsiliepimas į byloje dalyvaujančios šalies atsiliepimą į apeliacinį skundą) negali būti priimami ir vertinami (CPK 323 straipsnis). Atsakovo M. K. pareiškimas dėl ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą atsisakytinas priimti ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.
Dėl dovanojimo sutarties (ne)pripažinimo apsimestiniu sandoriu
21. Atsakovas M. K. pateiktu apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmesti jo priešieškinio reikalavimai dėl 2018 m. rugpjūčio 1 d. dovanojimo sutarties, sudarytos tarp ieškovės Z. V. K. ir V. A., pripažinimo apsimestiniu sandoriu. Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino ginčijamo dovanojimo sandorio sudarymo motyvus, atsakovo M. K. santykius su ieškove bei kitas, atsakovo vertinimu, bylai reikšmingas aplinkybes, dėl ko galėjo būti priimtas neteisingas pirmosios instancijos teismo sprendimas nepripažinti ginčijamos dovanojimo sutarties apsimestiniu sandoriu. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems atsakovo argumentams dėl žemiau išdėstytų motyvų.
22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013). Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016; 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018).
23. Tam, kad sandoris būtų pripažintas apsimestiniu, bylos šalis, kuri prašo sandorį pripažinti apsimestiniu (šiuo atveju atsakovas M. K.), privalo įrodyti kitą, apsimestiniu sandoriu dengiamą sandorį, kuris formaliai paslepia sandorį, kurio pasekmių realiai siekė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017).
24. Atsakovo M. K. įsitikinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė Z. V. K. ir atsakovas V. A. iš tikrųjų sudarė ne ginčo sklypo dalies dovanojimo, bet pirkimo – pardavimo sandorį, siekdami apriboti jo, kaip Ginčo sklypo bendrasavininko, pirmumo teisę įsigyti Ginčo sklypo dalį.
25. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.344 straipsnis). Tuo tarpu dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, pagal kurią viena jos šalis (dovanotojas) perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). CK 6.466 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi, jeigu jos šalys viena kitai perduoda tam tikrą turtą arba turtines teises ar priešpriešines prievoles.
26. Taigi nagrinėjamu atveju sudaryta sutartis gali būti pripažinta pirkimo-pardavimo sutartimi nustačius jos būtinąją sąlygą – sutarties atlygintinumą. Tik nustačius, kad iš tikrųjų šalys buvo susitarusios taip, jog už dovaną bus atsilyginta, sutartis kvalifikuotina kaip apsimestinis sandoris, ir, jeigu tikrasis (pridengtasis) susitarimas atitinka įstatymus, taikytinos tokį sandorį reglamentuojančios taisyklės.
27. Tačiau byloje nėra duomenų ir atsakovas nepateikė jokių tai galinčių patvirtinti rašytinių įrodymų, kad už dovanojamą Ginčo sklypo dalį atsakovas V. A. ieškovei Z. V. K. būtų sumokėjęs pinigus. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo M. K. argumentai dėl sudaryto sandorio atlygintinumo grindžiami tik prielaidomis ir subjektyvia paties atsakovo M. K. nuomone, kuri nėra pagrįsta kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis bei įrodymų visetu (CPK 178 straipsnis). Byloje nepaneigta, kad sandoris buvo neatlygintinis, nes neįrodyta, kad už padovanotą Ginčo sklypo dalį buvo atsiskaityta. Kaip jau minėta nutarties 26 punkte, tik nustačius, kad iš tikrųjų šalys buvo susitarusios taip, jog už dovaną bus atsilyginta, sutartis kvalifikuotina kaip apsimestinis sandoris, ir, jeigu tikrasis (pridengtasis) susitarimas atitinka įstatymus, taikytinos tokį sandorį reglamentuojančios taisyklės.
28. Atsakovas M. K. kvestionuoja ieškovės Z. V. K. dovanojimo sandorio motyvus, be kita ko, teigdamas, kad ieškovė neturėjo pagrindo padovanoti Ginčo sklypo dalies V. A., nes Ginčo sklypas ieškovei turėjo ne tik materialinę vertę, bet ir kainavo daug finansinių sąnaudų bei dvasinių išgyvenimų, be to, V. A. finansinė padėtis yra nepalyginamai geresnė nei ieškovės. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo M. K. argumentai nepaneigia ieškovės pateiktų dovanojimo sandorio motyvų dėl V. A. santykių su ieškove, jo pagalbos ir rūpinimosi ieškove. Tuo labiau, kad ieškovės santykiai su kitais Ginčo sklypo bendraturčiais, įskaitant ir atsakovą M. Kaulių, yra konfliktiški.
29. Nors atsakovas M. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad jo santykiai su ieškove yra geri, bet šią aplinkybę paneigia vien šis teisminis ginčas tarp jo ir ieškovės. Be to, atsakovas M. K. kartu su apeliaciniu skundu pateikė savo sutuoktinės B. K. laiškų kopijas su gėlių ir sveikinimo atvirutės nuotrauka, kuriais bando įrodyti gerus jo ir ieškovės santykius. Tačiau ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad atsakovo minimas gėles ir atviruką iš tikrųjų siuntė ne ieškovė, bet jos dukra A. K., siekdama sušvelninti ieškovės ir atsakovo M. K. konfliktiškus santykius. A. K. elektroninių laiškų išrašai bei mažosios bendrijos „Gėlės į namus“ 2019 m. spalio 29 d. gėlių užsakymo kvitas patvirtina, kad gėles su atviruku siuntė ne ieškovė, bet jos dukra A. K.
30. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu taip pat pateikė Šilutės rajono savivaldybės administracijos Švėkšnos seniūnijos žemės ūkio specialisto 2019 m. spalio 31 d. raštą, kuriame nurodyta, kad „2018 m. apie gegužės mėn. atvykęs į seniūniją deklaruoti pasėlių, V. A. pateikė ranka rašytą sutartį. Kokia tai buvo sutartis konkrečiai, negaliu prisiminti, nes praėjo pusantrų metų. Kopija nebuvo daroma, nes negalėjau identifikuoti pasirašiusių asmenų parašų. Z. V. K. pati atvykusi nebuvo. Sutartis nebuvo nei patvirtinta, nei registruota“. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog šiame rašte minima ranka surašyta sutartis buvo susijusi su V. K. pageidavimu atlygintinai įsigyti iš ieškovės Z. V. K. jos parduodamą Ginčo sklypo dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo pateiktas Švėkšnos seniūnijos raštas negali nei patvirtinti, nei paneigti atsakovo M. K. argumentų dėl galbūt tarp ieškovės ir V. A. sudarytos Ginčo sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties. Tuo labiau, kad atsakovo apeliaciniame skunde nurodomas V. K. nėra susijęs su ginčijama dovanojimo sutartimi.
Dėl bylos procesinės baigties
31. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės sprendžiant nagrinėjamą ginčą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo M. K. apeliacinis skundas atmetamas, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
34. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė Z. V. K. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Z. V. K. pateikė Pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 879954 bei Teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 17/2019, kurie patvirtina patirtų 600 Eur bylinėjimosi išlaidų dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Kadangi ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), nustatytų maksimalių dydžių, yra tinkamai pagrįstos bei atitinkančios suteiktos teisinės pagalbos apimtį bei pobūdį, jos priteisiamos iš atsakovo M. K..
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei Z. V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Atsisakyti priimti atsakovo M. K. 2020 m. vasario 24 d. pateiktą pareiškimą dėl ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.