- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-04
- Bylos Nr.
- e2-1307-635/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00396-2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Jazbutienė
- Ieškovas
- Z. V. K.
- Atsakovas
- M. K., L. S., V. A., Z. V. K.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, L. S., notarei A
- Advokatai
- Osvaldas Martinkus, Tomas Leščinskas
trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos(toliau – NŽT Šilutės skyrius) atstovui R. B.,
trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų uždarosios akcinės bendrovės „Drava” atstovui G. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. V. K. ieškinį atsakovams M. K., L. S., V. A., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarai akcinei bendrovei (toliau tekste ir – UAB) „Drava” dėl teisės įregistruoti žemės sklypo kadastrinius matavimus be bendraturčių sutikimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo
bei pagal M. K. priešieškinį atsakovams Z. V. K., V. A., tretiesiems asmenims L. S., notarei A. K. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestine, pirkėjo teisių perkėlimo bei turto naudojimosi tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškinio ir priešieškinio reikalavimai
Ieškovė prašo pripažinti teisę jai įregistruoti žemės sklypo, 12,2900 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus pagal UAB „Drava” 2018-08-01 parengtą žemės sklypo planą be bendraturčių atsakovų L. S., M. K. ir V. A. sutikimo, nustatyti minimo žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal pateikiamą planą, priteisti 209,32 Eur iš L. S. už kadastrinius matavimus, bylinėjimosi išlaidas iš L. S. (teismo posėdžio metu patikslino ir iš M. K.).
Atsakovas M. K. priešieškiniu prašo pripažinti 2018-08-10 dovanojimo sutartį, reg. Nr. 2207, sudarytą tarp Z. V. K. ir V. A., dėl 200/1229 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) dalies neatlygintinio perleidimo, apsimestine, t. y. sudarytą siekiant pridengti pirkimo-pardavimo sandorį, taikyti šio apsimestinio sandorio teisines pasekmes ir perkelti jam, M. K., pirkėjo teises ir pareigas į Z. V. K. 2018-08-10 V. A. perleistą 200/1229 ha dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įpareigojant už šią perleidžiamą minėto žemės sklypo dalį sumokėti Z. V. K. 1 222,16 Eur. Taip pat patikslintu priešieškiniu atsakovas prašo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal jo pateiktą planą, sudarytą be bendraturčio V. A., iš dalis koreguojant šiuo metu nusistovėjusią naudojimosi tvarką.
I. Ieškovės argumentai
Ieškinyje, atsiliepime į priešieškinį ir teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė nurodė, kad ieškovei su atsakovais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 12,2900 ha bendro ploto žemės sklypas.
Siekdama atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovė 2018-05-02 su UAB „Drava” sudarė sutartį dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų ir bendro žemės sklypo naudojimo plano parengimo. Už šias atliktas paslaugas ieškovė sumokėjo 750 Eur, kurias prašo padalinti proporcingai visiems bendraturčiams. Prieš sudarydama sutartį su UAB „Drava“, ne kartą buvo susisiekusi telefonu su žemės sklypo bendraturčiais M. K. ir L. S. ir informavo, kad siekia atsidalinti jai priklausančią dalį iš bendro turto ir siūlė bendrai užsakyti kadastrinių matavimų paslaugas, proporcingai pasidalijant išlaidas. Atsakovai M. K. ir L. S. nesutiko, nurodydami, kad jiems nereikia jokių matavimų ir ant jokių dokumentų jie nepasirašys, priežasčių nenurodė. Tuo metu atsakovas V. A. nebuvo bendraturtis. UAB „Drava” siuntė kvietimą žemės sklypo bendraturčiui M. K. dalyvauti žemės sklypo ribų ženklinime, vietiniame laikraštyje paskelbė informaciją dėl dalyvavimo ženklinant sklypo ribas. Sklypo ribų ženklinime dalyvavo ieškovė ir atsakovė L. S., kuri atsisakė derinti ir pasirašyti Aktą, nenurodydama tikslių atsisakymo priežasčių. 2018-08-01 UAB „Drava” parengė bendrą žemės sklypo planą, dėl kurio pastabų atsakovai nepareiškė, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto nepasirašė. Nacionalinės žemės tarnyba tikrinimo aktu konstatavo, kad žemės sklypo planas sudarytas netinkamai ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas užpildytas neteisingai, nes nepasirašę žemės sklypo bendrasavininkai.
Atsiliepimas
Atsakovas M. K. nesutiko pasirašyti žemės sklypo dokumentų, tačiau po ieškovės įkalbinėjimų informavo, kad sutinka pasirašyti planą, šiuo metu ginčo nėra. Atsakovas V. A. sutinka su Aktu ir žemės sklypo planu, sutinka pasirašyti, ginčo dėl to nėra. Faktiškai ieškinys pareikštas dėl atsakovės L. S. atsisakymo pasirašyti.
Šalies argumentai
Ieškovės teigimu, jos pateiktas UAB „Drava” 2019-01-22 parengtas žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo planas užtikrins bendraturčių tarpusavio autonomiškumą, sumažės sąlyčio taškų bei poreikis derinti interesus, visos šalys turės naudojamas žemės sklypo dalis, atitinkančias kiekvienam bendraturčiui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią idealiąją dalį.
Priešieškinio ieškovė nepripažino ir nurodė, kad jis nepagrįstas įrodymais, o paremtas tik atsakovo samprotavimais. Ieškovė patvirtino, kad sudarė žemės sklypo dovanojimo, o ne pardavimo sandorį. V. A. žemės sklypą dovanojo, nes jis ja rūpinasi, o ant savo giminių buvo supykusi, nes po visų teismo procesų, jos supratimu, pastarieji norėjo, kad ji jiems žemės sklypą perleistų neatlygintinai. Pripažino, kad finansiškai labai stabili nėra, dėl ginčijamo sandorio tarėsi ir su savo dukra. Kaip savininkė mano turi teisę nuspręsti kaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę - parduoti, išnuomoti, dovanoti ar kt. Pinigų už V. A. perleistą sklypą, negavo, ji jį dovanojo ir tai atitinka jos tikrąją valią.
III. Atsakovų ir trečiųjų asmenų procesinės pozicijos
Atsiliepime į ieškinį, priešieškinyje ir teismo posėdžio metu atsakovas M. K. ir jo atstovas nurodė, kad iš esmės su ginčo sklypo kadastrinių matavimu metu nustatytais duomenimis dėl sklypo išorinių ribų sutinka, tačiau nesutinka su ieškovės pateikta sklypo naudojimosi tvarka, ginčija ieškovės ir V. A. sudaryta žemės sklypo dovanojimo sutartį kaip apsimestinį sandorį, nes :
Tarp Z. V. K., M. K. ir L. S. vyko ne vienas teismo procesas dėl ginčo žemės sklypo dalies, kurie buvo išspręsti Taikos sutartimi, tai yra ieškovė įdėjo daug pastangų įgyti ginčo sklypą, patyrė dideles laiko sąnaudas (vykimo į teismo posėdžius), dvasinius išgyvenimus, finansinių išlaidų, atsisakė dalies savo turtinių teisių. Z. V. K., kaip aktyvi ankstesnių teismų procesų iniciatorė, patyrė ir papildomų finansinių nuostolių, nes iš jos buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos L. S. naudai (LVAT adm. b. Nr. AS-1051-858/2017; A-774-415/2017; AS-294-662/2018 ir kt.). Visuose teismų procesuose ji naudojosi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugomis. Ir šioje byloje, teikdama ieškinį, ieškovė naudojosi valstybės teikiama nemokama teisine pagalba. Atsakovo V. A. ir ieškovės nesieja jokie giminystės ar kitokio pobūdžio artimi santykiai, todėl atsakovas mano, kad nėra jokio protingo ir etiško, gerą moralę atitinkančio paaiškinimo, kuris leistų suprasti dėl kokių priežasčių ieškovė, būdama sunkioje finansinėje padėtyje, neatlygintinai perleistų dalį tokių didelių pastangų dėka įgyto ginčo žemės sklypo V. A., kurio finansinė padėtis (nuosavybės teise valdo 35 žemės sklypus, tame skaičiuje – 3 su statiniais, tame skaičiuje – 2 Klaipėdos mieste) yra nepalyginamai geresnė, nei ieškovės. Šios aplinkybės atsakovo teigimu, ir leidžia daryti vienintelę išvadą, kad ginčijama dovanojimo sutartis yra apsimestinė, pridengianti šios žemės sklypo dalies pardavimą ir taip pažeidžia atsakovo M. K. kaip žemės sklypo dalies bendrasavininko pirmenybės teisę įsigyti parduodamą jo dalį.
Tai, kad ginčijama sutartis yra apsimestinė patvirtina ir tai, kad atsakovas sužinojęs apie V. Z. K. ketinimus parduoti dalį ginčo žemės sklypo, žodžiu ir 2018-06-05 raštu ją informavo, kad jis pats sutinka nupirkti iš jos visą ar dalį jos parduodamos žemės. 2018-06-12 atsakovas kreipėsi į NŽT Šilutės sk. ir jam buvo raštu patvirtinta, kad jis, atsakovas M. K. turi pirmenybės teisę įsigyti ginčo žemės sklypą.
M. K. ir jo atstovas tiesiogiai bendravo su V. A. ir prašė nepirkti šios žemės sklypo dalies iš ieškovės, nurodydami, kad atsakovas M. K. turi pirmenybės teisę įsigyti šį sklypą.
Atsakovui nėra žinoma už kokią kainą Z. V. K. pardavė ginčo žemės sklypo dalį, todėl laikytina, kad ginčijama žemės sklypo dalis parduota už vidutinę rinkos vertę, kas pagal 2019-04-12 VĮ Registrų centro duomenis vertinant viso 12,29 ha ginčo žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, yra 1 222,16 Eur.
Pripažinus ginčijamą 2018-08-10 dovanojimo sandorį apsimestiniu ir jam, atsakovui perkėlus pirkėjo teises ir pareigas, jo pateiktas naudojimosi žemės sklypo planas atitinka bendraturčių interesus, atsižvelgiant į tai, kad: 1) yra tik 3 bendrasavininkai; 2) naudojimo pobūdį, t. y. a) namų valdą, skirtą aptarnauti gyvenamą namą, b) sodą bei c) ariamą žemę, nustatant kiekvienam iš bendrasavininkų konkrečią dalį namų valdoje, sode bei ariamos žemės dalyje, proporcingai turimai nuosavybės daliai.
Atsiliepimas
Atsakovė L. S. su ieškiniu nesutiko, su priešieškiniu sutiko. Atsiliepime į ieškinį bei priešieškinį ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė, siekdama atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pati privalo ir apmokėti išlaidas už kadastrinius matavimus, nes jai jokių matavimų ir planų nereikia, ją tenkino esama padėtis - žemės sklypas yra valdomas geranorišku bendraturčių sutarimu, iki šiol trukdžių nebuvo. Atsakovės L. S. turtinė padėtis nėra gera, jai nebuvo poreikio atsidalinti savo turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl ji nematė prasmės prisidėti prie kadastrinių matavimų ir plano rengimo paslaugų užsakymo.
Atsakovė patvirtino, kad ieškovė teigė, jog kadastrinius matavimus ir žemės sklypo planą ji užsakė tikslu jai atsidalyti savo turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, apie tai ji telefonu informavo ir ją ir atsakovą M. K., siūlė prisidėti pinigais prie tam tikslui jos jau 2018-05-02 užsakytų kadastrinių matavimų ir plano parengimo paslaugų. Tačiau akivaizdu, kad ieškovė jos dalies atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nei nevykdė, o ieškiniu pateikė visiškai kitokį reikalavimą – dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Tokiu būdu, ieškovė, siekdama įgyvendinti savo turtines teises, buvo nesąžininga prieš atsakovus ir šiems teikė klaidingą informaciją apie savo tikruosius ketinimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo, o galiausiai, be jokio tam pagrindo, inicijavo teisminį ginčą, kai net nėra jokio ginčo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nusistatymo bendru susitarimu ir nėra bendraturčių nuosavybės teisių pažeidimo.
Aktą pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo. Atsakovė patvirtino, kad dalyvavo apžiūrint žemės sklypo ribas, tačiau jos teigimu UAB „Drava” matininkas žemės sklypo ribų paženklinimo vietoje 2018-06-05 dieną žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto įvykio vietoje neparengė, o atsakovė L. S. pasirašyti ant neužpildyto tokio akto blanko neprivalėjo. Akivaizdu, kad žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas Nr. 18-156 buvo paruoštas ne matavimų vietoje, o vėliau kompiuteriu, jame nurodant tą pačią 2018-06-05 datą.
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, ieškovės nurodytų UAB „Drava” 2018-08-21 pranešimų apie tai, kad ji ir atsakovas M. K. informuojami apie atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus, išsiųstas žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas ir žemės sklypo plano kopija su siūlymu pateikti pastabas, ji negavo.
Šalies argumentai
Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos tarp bendraturčių nesutarimo nėra, todėl atsakovė mano, kad vien faktas, jog ieškovė nusprendė naudojimosi tvarką nustatyti ne tiesioginių derybų keliu, o kreipėsi į teismą su ieškiniu, nepatvirtina, jog tarp ieškovės ir atsakovų yra kilęs nesutarimas dėl naudojimosi jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu tvarkos. Atsakovė tik 2019-03-09 gavusi ieškinio nuorašą su priedais turėjo galimybę susipažinti su UAB „Drava” tik 2019-01-22 parengtu žemės sklypo naudojimosi tvarkos planu. Dėl šio plano jokių pretenzijų nereiškia ir yra pasirengusi jį patvirtinti savo parašu, kai tik jai šio plano originalas bus tinkamai pateiktas pasirašymui, o su atsakovais M. K. ir V. A. jokio ginčo net ir pačios ieškovės teigimu nėra. Atsakovės nuomone, ieškinys pareikštas nesąžiningai, visiškai nesant tam pagrindo, kai tarp šalių jokio ginčo nėra, todėl turi būti atmestas.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti jai iš atsakovės 209,32 Eur išlaidų dalį už jos užsakymu atliktų kadastrinių matavimų išlaidas, atsižvelgiant į atsakovės 343/1229 nuosavybės dalį į minėtą žemės sklypą. Žemės sklypo bendraturčiai privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo. Bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis). Ieškovė 2018-05-02 pati asmeniškai be kitų bendraturčių žinios pasirašė sutartį su UAB „Drava“ dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų ir bendro žemės sklypo plano parengimo paslaugų atlikimo, už kuriuos sumokėjo 750 Eur. Atsakovė šios sutarties nepasirašė ir jokiais konkliudentiniais veiksmais ieškovės sudarytam sandoriui nepritarė, todėl atsakovei neatsirado prievolės prisidėti prie šiuo atveju išimtinai ieškovės interesų naudai, jos pačios patirtų išlaidų atlyginimo. Pažymėtina, kad vien tuo pagrindu, kad neva kiti atsakovai, tai yra M. K. ir V. A. sutiko pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą bei žemės sklypo planą, ieškovė iš jų išlaidų dalies už kadastrinius matavimus nereikalauja. Taigi, atsakovės manymu šių išlaidų reikalavimas vien tik iš atsakovės, yra tik atitinkama spaudimo forma, kad sutiktų su ieškovės pateiktais ieškinio reikalavimais.
Atsakovė prašo vertinti šalių procesinį elgesį, atsižvelgiant ar sąžiningai buvo naudojamasi procesinėmis teisėmis ir ar sąžiningai atliktos procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Mano, kad šioje byloje nėra atsakovės kaltės kitos šalies atžvilgiu, ji ieškovės užsakymui atliktiems žemės sklypo kadastriniams matavimams ir siūlomai naudojimosi bendru turtu tvarkai niekada neprieštaravo, todėl ji šioje byloje negali būti laikomos pralaimėjusia šalimi. Teikdama ieškinį ieškovė žinojo, kad atsakovė L. S. pretenzijų ir prieštaravimų žemės sklypo kadastriniams matavimams neturi, o apie jos siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką nei nežinojo, nes su UAB „Drava” 2019-01-22 parengtu žemės sklypo naudojimosi tvarkos planu susipažino tik gavusi šio ieškinio dokumentus. Atsakovės nuomone toks ieškovės procesinis elgesys spręsti ginčą ne ikiteisminiu keliu, o teikti ieškinį teismui, laikytinas nesąžiningu ir atsižvelgtina į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė sutikdama su priešieškiniu, išreiškė abejones, kad ieškovė pagal esamą situaciją galėjo neatlygintinai perleisti žemės sklypą svetimam žmogui. Pateiktam atsakovo M. K. žemės sklypo naudojimosi planui, iš esmės taip pat neprieštarauja.
Atsakovas V. A. ieškinį pripažino, priešieškinio nepripažino ir teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovei padeda, ją rūpinasi ir jam padovanoti žemės sklypą buvo ieškovės sprendimas.
Tretysis asmuo notarė A. K. atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad jos patvirtintas ginčijamas sandoris, jo tvirtinimo metu nekėlė jokių abejonių – ieškovė aiškiai patvirtino savo valią padovanoti žemės sklypą dėl asmeninių priežasčių.
Trečiojo asmens UAB „Drava“ atstovas nurodė, kad prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra, bendrovė atliko ginčo sklypo kadastrinius matavimus pagal teisės normomis nustatytus reikalavimus.
Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovas patvirtino, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti tinkamai, laikantis nustatytų reikalavimų, tačiau nepasirašyti visų bendraturčių, todėl ši ieškinio dalis dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų įregistravimo be kitų savininkų sutikimo, yra pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.
III. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
Nustatyta, kad ieškovei Z. V. K. ir atsakovams M. K., L. S. ir V. A. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 12,2900 ha bendro ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovei priklauso 243/1229 dalys žemės sklypo, M. K. – 443/1229 dalys, L. S. – 343/1229 dalys ir V. A. – 200/1229 dalys (el. b. I t. 6 l.).
2018-05-02 ieškovė ir UAB „Drava” sudarė sutartį dėl minėto žemės sklypo kadastrinių matavimų darbų atlikimo, sutarta darbų kaina - 750 Eur. Pagal sutartį ieškovė sumokėjo 50 Eur avansą, 2018-09-15 sumokėjo 700 Eur už atliktus darbus (el. b. I t. 11-12, 13, 14, 15 l.).
2018-06-05 UAB „Drava” sudarant žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, dalyvavo ieškovė ir atsakovė L. S., kuri atsisakė pasirašyti nenurodydama tikslių priežasčių (el. b. I t. 29-30 l.).
2018-08-21 pranešimais UAB „Drava” atsakovams pasiūlė pateikti pastabas dėl atliktų kadastrinių matavimų (el. b. 1 t. 36, 37 l.), atsakovai pastabų nepateikė.
2018-12-18 Nr. 17 SD-6119-(14.17.104.) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius raštu patvirtino, kad ieškovės pateiktas tarnybai minėto žemės sklypo planas dėl atliktų kadastrinių matavimų negali būti tvirtinamas, nes yra nepasirašę visi žemės sklypo bendraturčiai (el. b. I t. 9, 10 l.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu šalys nurodė, kad iš esmės dėl sklypo kadastrinių matavimų duomenų – sklypo išorinių ribų ginčo nėra, tačiau taikaus susitarimo šioje bylos dalyje, šalims sudaryti nepavyko.
Ieškovė Z. V. K. 2018-08-10 dovanojimo sutartimi Nr. 2207 V. A. padovanojo 200/1229 ha dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (el. b. I t. 171-178 l.).
Pagal UAB „Drava” 2019-01-22 parengtą žemės sklypo naudojimo planą keturiems bendrasavininkams: ieškovė Z. V. K. naudojasi žemės sklypo dalimis Z1-1136, Z2-6667, Z3-5359, Z4-9522, bendro naudojimo žemės sklypo dalimis su kitais bendraturčiais B1-288/1458, B2-1333/4000; atsakovė L. S. naudojasi L1-18125, L2-6666, L3-7782, bendro naudojimo žemės sklypo dalimis su kitais bendraturčiais B1-407/1458, B2-1333/4000; atsakovas M. K. naudojasi M1-35793, M2-6667 dalimis, bendro naudojimo dalimis su kitais bendraturčiais - B1-526/1458, B2-1334/4000 ir atsakovas V. A. naudojasi V1-19766 bei bendro naudojimo dalimis su kitais bendraturčiais - B1-237/1458 (el. b. I t. 18-21 l.).
Atsakovas M. K. pateikė UAB „Gistama“ 2019-05-14 sudarytą žemės sklypo naudojimo planą trims bendrasavininkams, pagal kurį atsakovui M. K. perkėlus pirkėjo teises: atsakovas M. K. naudojasi žemės sklypo plane pažymėtomis dalimis - A, A1, A2, A3, E, D, atsakovė L. S. - B, B1, B2, B3, E, D ir ieškovė Z. V. K. – C, C1, C2, D1,D ir E (el. b. I t. 145-146 l.).
Dėl teisės įregistruoti žemės sklypo kadastrinius matavimus be bendraturčių sutikimo ir išlaidų už kadastrinių matavimų paslaugas, priteisimo iš atsakovės L. S.
CK 4.75 str. nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o esant nesutarimui ginčas sprendžiamas teismo tvarka.
Tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl pagal 2018-05-02 ieškovės ir UAB „Drava“ sudarytą sutartį ginčo žemės sklypo atliktų kadastrinių matavimo darbų, tai yra, tarp šalių nekyla ginčo dėl paties žemės sklypo ribų. Bylos nagrinėjimo pertraukų metu šalims dėl tarpusavio konfliktinių santykių nepavyko sudaryti taikaus susitarimo šioje bylos dalyje, todėl šios aplinkybės pagrindžia ieškovės poziciją, kad atsakovams be faktinio ir teisinio pagrindo nepasirašius parengto žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo plano, nepagrįstai buvo pažeista ieškovės teisė įgyvendinti nuosavybės teisę į turimą žemės sklypą, todėl, konstatuotina, kad ieškovė turi teisę įregistruoti atliktus matavimus be bendrasavininkų sutikimo.
Pagal CK 4.76 str. kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.
Ieškovė prašo priteisti dalį išlaidų iš atsakovės L. S., atliekant kadastrinius matavimus bendrosios dalinės nuosavybes teise priklausančiam žemės sklypui.
Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai). Šių nuostatų 15 punkte nurodyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami:
įregistruotus Nekilnojamojo turto registre žemės sklypus padalijant, atidalijant, sujungiant ir atliekant jų amalgamaciją;
keičiant įregistruotų Nekilnojamojo turto registre žemės sklypų, kurių ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, išskyrus šių Nuostatų 541.3 punkte nurodytus atvejus;
formuojant valstybinės žemės sklypus (išskyrus žemės sklypus, formuojamus iki 2011 m. gruodžio 31 d., nuosavybės teisėms atkurti ir asmeniniam ūkiui kaimo gyvenamosiose vietovėse);
perleidžiant kitų asmenų nuosavybėn miestuose esančius privačios žemės sklypus (jų dalis), kurių ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose;
jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia). Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto) darbai užbaigti, įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre, išskyrus tuos atvejus, kai statinio statytojui nuosavybės teise nepriklausančiuose žemės sklypuose esantys statiniai rekonstruoti, kapitališkai remontuoti ar pastatyti nauji tenkinant viešąjį interesą – Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms. Tokiu atveju atnaujinti žemės sklypo kadastro duomenys kadastro tvarkytojui gali būti pateikiami po statinio kadastro duomenų įregistravimo ar pakeitimo Nekilnojamojo turto registre;
žemės sklypo savininkui ar valstybinės žemės naudotojui pageidaujant.
O pagal minėtų nuostatų 17 punktą nuo 2008 m. sausio 1 d. žemės sklypų kadastriniai matavimai visais atvejais atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose.
Taigi, žemės sklypo kadastriniai matavimai, tikslinimas atliekamas ne bet kada ir yra būtinas tik tam tikrais atvejais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daikto savininkas – bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvis – privalo dalyvauti išlaidose, daromose turtui išlaikyti ir išsaugoti. Išlaidos kaip teisinė kategorija yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas charakterizuoja būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui žymiai pablogėti. Tai įprastinės išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Įprastinių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003).
Ieškovė patyrė išlaidas už bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su atsakovais valdomo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Atsakovė L. S. nesutinka apmokėti dalį šių išlaidų, motyvuodama, kad šiuo metu sklypo kadastriniai matavimai jai neaktualūs, be to nėra gera ir jos finansinė padėtis, o ir ieškovė sudarė paslaugų sutartį savo iniciatyva, be jos pritarimo ir savo interesais – nurodydama, kad siekia atsidalinti turto dalį ir pan.
Pripažinus ieškovės teisę įregistruoti naujus žemės sklypo išorinių ribų kadastrinius duomenis be atsakovų sutikimo ir leidus ieškovei be bendraturčių sutikimo patikslinti išorinius kadastrinius matavimus, tai negali būti pagrindu įpareigoti bendraturtį apmokėti ieškovės interesais ir iniciatyva atliktus kadastrinius matavimus. Šie atlikti matavimai iš esmės buvo svarbūs ir būtini ieškovei, nors neatmestina, kad ateityje pravers ir kitiems bendraturčiams, tačiau šalims nesusitarus kitaip, kadastrinių matavimų išlaidos tenka šias paslaugas užsakiusiam asmeniui. Pažymėtina, kad bendraturčiai turi solidarią prievolę naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant tuo atveju, kai prievolė yra būtina bendraturčiams, o ne tada, kai jos reikia išimtinai vieno bendraturčio interesams tenkinti.
Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestine ir pirkėjo teisių perkėlimo
Atsakovas M. K. ginčija ieškovės ir atsakovo V. A. sudarytą dovanojimo sandorį kaip apsimestinį, pridengiant pirkimo-pardavimo sandorį, pažeidžiant atsakovo M. K. pirmumo teisę pirkti sklypą iš bendrasavininkės, ieškovės. Dovanojimo sutarties šalys tvirtina, kad sandoris nėra apsimestinis ir atspindi tikrąją ieškovės valią.
Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje įtvirtinta pirmenybės teisė pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe. Šios M. K. pirmumo teisės pirkti ginčo sklypo pirkimo-pardavimo atveju, šalys neginčija, todėl teismas plačiau dėl šios teisės nepasisako.
Civilinio kodekso 1.87 straipsnio 1dalis nustato, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomas sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.
Iš esmės nuosavybės pagrindo pasikeitimas dovanojimo (CK 6.465 straipsnio 1 dalis) ir pirkimo-pardavimo (CK 6.465 straipsnio 1 dalis) atveju, skiriasi atlygintinumo požymiu.
Apsimestinis sandoris turi būti vertinamas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Tikrojo sandorio, kurį slepia apsimestinis, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2012). Tam, kad sandoris būtų pripažintas apsimestiniu, ieškovas privalo įrodyti kitą, apsimestiniu sandoriu dengiamą sandorį, kuris formaliai paslepia sandorį, kurio pasekmių realiai siekė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017).
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Taigi, šiuo atveju, iš esmės atsakovas M. K., ginčydamas sudarytą dovanojimo sandorį, turi įrodymais pagrįsti tikrąjį sandorį, jo požymius.
Atsakovas M. K. savo reikalavimą dėl sandorio nuginčijimo iš esmės grindžia, nelogišku ieškovės elgesiu, esant prastai jos finansinei būklei: ieškovės ilgalaikėmis pastangomis, dalyvaujant teismų procesuose (el. b. 1 t. 90-94, 102-115 l.), finansinėmis išlaidomis įgyjant sklypą, esant socialiai remtinai ir gaunant valstybės teikiamą nemokamą teisinę pagalbą (el. b. 1 t. 95-96, 100-101 l.), skolingai kitiems asmenims, neturinčiai geros finansinės padėties, jokių artimų ryšių nebuvimu su apdovanotuoju, kurio finansinė padėtis labai gera bei tuo, kad pats atsakovas buvo išreiškęs pageidavimą pirkti ginčo sklypą pirmumo teise, sužinojus, kad atsakovas V. A. ketina jį įsigyti.
Teismas sutinka su atsakovo ir jo atstovo argumentais, kad ieškovės elgesys nėra pakankamai logiškas ir ekonomiškai naudingas ieškovei bei civilinio ir baudžiamojo proceso skirtumais vertinant įrodymus dėl faktų egzistavimo. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių daugelį metų vyksta teisiniai ginčai dėl žemės, ieškovės amžių, jos nurodytus motyvus, kad ji tai padarė, nes suprato, kad giminės iš jos nori gauti žemę neatlygintinai, todėl ji supykusi neatlygintinai padovanojo žemę V. A., kuris ja rūpinasi, leidžia pagrįstai manyti, kad ieškovė ginčijamo sandorio sudarymui galėjo turėti savo motyvų. Byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, vadovaudamasis įstatymais(CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad vien atsakovo M. K. nurodytos aplinkybės dėl šalių finansinės padėties, ankstesni ginčai, kitos nurodytos aplinkybės ir argumentai nepaneigia ieškovės teisės elgtis su savo nuosavybe savo nuožiūra ir jos pačios manymu pagrįstais motyvais ir nėra pakankami konstatuoti, kad sandoris buvo apsimestinis, t. y. atsakovas neįrodė savo reikalavimo dėl dovanojimo sandorio pripažinimo apsimestiniu.
Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo
CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Jeigu dėl to nesutariama, tai kilęs ginčas išsprendžiamas teismo. Vienas iš šių teisių įgyvendinimo būdų yra žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas (CK 4.81 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė prašo nustatyti bendraturčių žemės sklypo naudojimo tvarką pagal jos pateiktą UAB „Drava” 2019-01-22 parengtą planą, nustatant naudojimąsi keturiems bendraturčiams. Atsakovas M. K. pateikė žemės sklypo planą nustatant naudojimosi tvarką trims bendraturčiams, jau be atsakovui V. A. priklausančios dalies.
Atsakovas M. K. pateikė 2019-05-14 prieštaravimus dėl pateikto ieškovės plano kaip proporcingai neatitinkančio bendraturčiams priklausančių dalių dydžio ir kt. (el. b. I t. 196-197 l.). Atsakovo M. K. pateikti nurodyti neatitikimai ieškovės prašomame tvirtinti plane nėra esminiai ir pažeidžiantys bendraturčių teises. Atlikus kadastrinius matavimus ir žemės sklypui padidėjus 41 kv. m, kiekvienam iš bendraturčių iš esmės plane skirtas naudojimui plotas padidėjo, išskyrus pačią ieškovę ir atsakovą V. A., kurie pretenzijų dėl to neturi. Be to, atsakovas M. K. nurodo, kad planas neatitinka ir kitų duomenų tokių kaip ariamos žemės plotas, žemės naudingumas ir pan. - vienam iš bendraturčių atitekęs naudingesnis ar mažiau naudingas plotas, tačiau šių savo argumentų išsakytų raštu, įrodymais nepagrindė.
Nepripažinus dovanojimo sandorio apsimestiniu, lieka keturi savininkai ir vertinant ieškovės ir atsakovo pateiktus bendro turto naudojimo tvarkos planus, konstatuotina, kad pateiktas ieškovės planas iš esmės atitinka bendraturčių idealiąsias ir realiąsias dalis. Atsakovė L. S. savo atsiliepime į ieškinį patvirtino, kad iš esmės planas atitinka realią naudojimosi situaciją, todėl įvertinant bendraturčių nesutarimų priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų kiek įmanomai proporcingai patogi ir racionali bendraturčiams, užtikrinanti šalių interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), nustatytina ginčo sklypo naudojimosi tvarka pagal ieškovės pateiktą planą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 99 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma nustato, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovei buvo teikiama Valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurios dydis yra 100 procentų, t. y. ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019-09-17 pažymos Nr. NTP-7-5123 matyti, kad antrinės pagalbos teikimo išlaidas sudaro 1113, 87 Eur (el. b. II t. 42 l.).
CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 96 straipsnio 5 dalį teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Bylinėjimosi išlaidos pagal ieškovės tenkintus reikalavimus (du iš trijų) yra apie 66 procentai pareikštų ieškinio reikalavimų, kas sudarytų valstybės suteiktos teisinės pagalbos 735,15 Eur (66 procentai nuo 1113, 87 Eur), 75 Eur žyminis mokestis dėl kadastrinių matavimų įregistravimo be bendraturčių sutikimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo ir 18, 36 Eur pašto išlaidos (kurių 66 procentai būtų 12, 12 Eur).
Vertinant tai, kad ieškovės du reikalavimai iš trijų tenkinti bei į tai, kad ji pati neįdėjo pakankamai pastangų išspręsti formalius bendraturčių nesutarimus ir iš esmės ieškovės iškeltas ginčas kilo ne dėl atsakovų kaltės bei į atmestą priešieškinį, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo principais, teismas mano, kad iš atsakovų, kurie neatleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (už suteiktą ieškovei nemokamą teisinę pagalbą, pašto išlaidas), priteistina: iš atsakovų L. S. ir V. A. po 130 Eur už teisinę pagalbą, po 4 Eur pašto išlaidų, iš M. K. (atsižvelgiant į pareikštą ir atmestą priešieškinį) 160 Eur, už teisinę pagalbą, 6 Eur pašto išlaidų (CPK 99 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai).
Atsakovo M. K. turėtos bylinėjimosi išlaidos, atmetus priešieškinį, neatlygintinos (CPK 93 straipsnis 1-2 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.
Pripažinti ieškovei Z. V. K. teisę įregistruoti žemės sklypo, 12,2900 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus pagal UAB „Drava” 2018-08-01 parengtą žemės sklypo planą be bendraturčių, atsakovų L. S., M. K. ir V. A. sutikimo.
Nustatyti 12,2900 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal UAB „Drava” 2019-01-22 parengtą planą:
Z. V. K. naudojasi žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis Z1-1136, Z2-6667, Z3-5359, Z4-9522, bendro naudojimo žemės sklypo dalimis B1-288/1458, B2-1333/4000 su kitais bendraturčiais;
L. S. naudojasi žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis L1-18125, L2-6666, L3-7782, bendro naudojimo žemės sklypo dalimis B1-407/1458, B2-1333/4000 su kitais bendraturčiais;
M. K. naudojasi žemės sklypo dalimis, pažymėtomis plane M1-35793, M2-6667, bendro naudojimo žemės sklypo dalimis B1-526/1458, B2-1334/4000 su kitais bendraturčiais;
V. A. naudojasi šiomis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis plane V1-19766, taip pat bendro naudojimo žemės sklypo dalimi B1-237/1458 su kitais bendraturčiais.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovų L. S. ir V. A. po 130 Eur, iš M. K. 160 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą- 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2-1307-635/2019.
Priteisti valstybei iš atsakovų L. S. ir V. A. po 4 Eur, iš M. K. 6 Eur už procesinių dokumentų įteikimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.