Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-09-19 · Civilinė byla Nr. e2YT-15574-600/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-09-19
Bylos Nr.
e2YT-15574-600/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10671-2023-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Kasimovienė
Pareiškėjas
A. L. H.
Suinteresuotas asmuo
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-15574-600/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10671-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2; (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. L. H. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina T. B. P. (mergautinė pavardė – L., taip pat žinoma kaip T. B. B.), gimusi (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, išvykusi iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

2. Pareiškėja nurodo, kad ji pateikė Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Kartu su prašymu pareiškėja pateikė visus turimus dokumentus, patvirtinančius, kad jos motina turėjo Lietuvos pilietybę ir išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Migracijos departamentas 2023 m. birželio 1 d. rašte konstatavo, kad neegzistuoja pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjos motina iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėja priversta kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3. Pareiškėja yra T. B. P. (mergautinė pavardė – L.), žinomos ir kaip T. B. B., gimusios (duomenys neskelbtini), dukra. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas lemtų, kad pareiškėja įgytų Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme (toliau – Pilietybės įstatymas) įtvirtintą subjektinę teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę.

Šalies argumentai

4. Pareiškėja teigia, kad jos šeimos archyve yra išsaugota originali T. B. B. imigracijos į Pietų Afrikos Respubliką (toliau – PAR) kvota, kurioje nurodyta, kad pareiškėjos motinos gimimo data yra (duomenys neskelbtini), o gimimo vieta – Lietuva, pilietybė – Lietuvos. Pareiškėjos motinai PAR buvo išduoti šie dokumentai: 1) santuokos liudijimas, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) Johanesburge T. B. L., gimusi Lietuvoje, sudarė santuoką su F. B. P.; 2) pareiškėjos gimimo liudijimas, kuriame nurodoma, kad pareiškėjos motina yra T. B. L., kurios amžius dokumento išdavimo metu ((duomenys neskelbtini)) buvo (duomenys neskelbtini) metai; 3) T. B. L. patvirtinimas ir jos identifikacinis dokumentas; 4) pareiškėjos motinos brolio S. L. natūralizacijos liudijimas; 5) pareiškėjos senelių A. L. ir J. R. L. (gim. F.) pranešimai apie mirtį.

5. Pareiškėja Migracijos departamentui pateikė pačios T. B. P. surašytą patvirtinimą, kur ji nurodė, kad jos mergautinė pavardė buvo B., kuri taip pat buvo rašoma kaip B. arba B.; ji patvirtino, kad S. P. B. (B./B.) yra jos teisėtas ir biologinis vyresnysis brolis, kad jie abu gimė (duomenys neskelbtini), o 1935 m. balandžio 22 d. visa jų šeima emigravo į PAR, kur jos tėvas A. pasikeitė pavardę iš B. į L.; tai pat nurodė, kad jos ir S. tėvai buvo A. ir J. B., vėliau – L.. Be to, faktą apie pareiškėjos motinos gimimą Lietuvoje ir turėtą Lietuvos pilietybę patvirtina jai išduota imigracijos į PAR kvota, jos brolio S. L. natūralizacijos liudijimas.

6. Pareiškėja taip pat kreipėsi į Lietuvos valstybės istorijos archyvą ir Lietuvos centrinį archyvą, siekdama gauti duomenis apie jos motiną. Lietuvos valstybės istorijos archyvas pateikė 2017 m. spalio 11 d. raštą, kuriame nurodoma, kad T. B. B. tėvai susituokė (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvas pateikė pareiškėjai archyvo pažymą apie gimimą, kuri patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) gimė A. ir J. R. (iki santuokos – F.) B. dukra vardu T. B.; tėvai – (duomenys neskelbtini) tautybės Lietuvos piliečiai. Tą pačią aplinkybę patvirtina A. ir J. R. pranešimai apie mirtį, kur nurodyta, kad T. L. yra jų vaikas, taip pat kaip ir S. L..

7. Pareiškėja pažymi, kad jos motinos vardas iš „T.“ į „T.“ nebuvo oficialiai pakeistas. Šią aplinkybę patvirtina ištrauka iš paieškos apie vardų variacijas iš plačiai naudojamoje (duomenys neskelbtini) tautybės genealoginių tyrimų platformoje / duomenų bazėje dėl vardų; vardas T. Pietų Afrikoje (duomenys neskelbtini) yra vardo T. atitikmuo. Šią aplinkybę patvirtina ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija pareiškėjai pateiktame 2023 m. kovo 27 d. rašte.

8. Suinteresuotas asmuo per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į pareiškimą. Procesiniai dokumentai jam įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 175 ¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka, elektroninių ryšių priemonėmis (per Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO viešųjų elektroninių paslaugų posistemę).

9. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

10. Pareiškėja siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. kaip asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonė. Tuo tikslu pareiškėja 2021 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydama atkurti jai Lietuvos Respublikos pilietybę. Migracijos departamentas pateikė pareiškėjai sprendimą, kuriuo konstatavo, kad nėra pakankamai duomenų, nurodytų Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 3 dalies nuostatose, patvirtinančių, kad pareiškėjos motina T. B. L. (P.) iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, t. y. nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjos motina ir T. B. B. yra vienas ir tas pats asmuo, todėl nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėja yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. buvusio Lietuvos Respublikos piliečiu, palikuonė.

11. Pagal Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 10 dalį, Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas – tai teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimas Pilietybės įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka. Teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę – tai iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę asmens ir jo palikuonių teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatyme nustatyta tvarka (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 17 dalis). Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis – tai iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalis).

12. Remiantis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalimi, dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: 1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; 2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; 3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; 4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; 5) asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 5 dalį, jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai. Vadovaujantis Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalimi, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka.

13. Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatymo, taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (CPK 176-185 straipsniai) bei suformuotos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-323/2012). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jos paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami konkrečiai faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

14. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

15. Iš byloje esančio gimimo liudijimo, santuokos liudijimo duomenų nustatyta, kad pareiškėjos A. L. H. (mergautinė pavardė – P.) motina yra T. B. L., gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, ir pareiškėjos gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) buvusi 26 metų amžiaus. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su S. B. H..

16. Teismui yra pateiktas pareiškėjos tėvų F. B. P. ir T. B. L. (duomenys neskelbtini) išduotas santuokos liudijimas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjos motina T. B. L. yra gimusi Lietuvoje. Be to, pareiškėja teismui pateikė T. B. B. išduotą PAR imigracijos kvotos kortelę, kurioje nurodyta, kad T. B. B. gimė Lietuvoje (duomenys neskelbtini) ir į PAR atvyko būdama Lietuvos piliete. Pareiškėjos teigimu, T. B. B. ir T. B. P. (mergautinė pavardė L.) yra vienas ir tas pats asmuo. Šią aplinkybę pareiškėja įrodinėja T. B. P. surašytu, notariškai patvirtintu patvirtinimu, kuriame T. B. P. nurodė, kad jos mergautinė pavardė buvo B., kuri taip pat buvo rašoma B. arba B., taip pat nurodė, kad jos brolis yra S. P. B. (B. / B.), kad ji su broliu gimė (duomenys neskelbtini), su šeima emigravo į Keiptauną 1935 m. balandžio 22 d., po atvykimo į PAR jos tėvai pakeitė pavardę iš B. (B. / B.) į L., jos tėvai buvo vardu A. ir J. B. (vėliau L.). Prie minėto prašymo yra pridėtas T. B. P. išduotas tapatybę patvirtinantis dokumentas, kuriame nurodyta, kad T. B. P. gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvoje.

17. Teismui yra pateiktas A. L. mirties liudijimas, kuriame nurodyta, kad minėtas asmuo gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), Johanesburge, būdamas santuokoje su J. L., susilaukęs keturių vaikų: M. L., S. L., S. L. ir T. L.. Iš pateikto J. R. L. (gimusios F.) mirties liudijimo matyti, kad ji gimė Lietuvoje, mirė Johanesburge, būdama A. L. L. našle, santuokoje su juo susilaukusi keturių vaikų: M. L., S. P. L., S. K. (gimusi L.) ir T. B. P. (gimusi L.). Iš kartu su pareiškimu pateikto S. P. L. 1949 m. balandžio 14 d. natūralizacijos liudijimo duomenų nustatyta, kad S. P. L. ankstesnė pavardė buvo B.. Šių teismo nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad pareiškėjos teiginys esą jos motinos ankstesnė mergautinė pavardė buvo B. (B. / B.) atitinka tikrovę.

18. Lietuvos valstybės istorijos archyvas 2022 m. rugsėjo 14 d. išdavė pažymą apie gimimą, kurioje nurodė, kad Kelmės (duomenys neskelbtini) bendruomenės gimimo metrikų knygoje yra įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gimė A. ir J. R. (iki santuokos F.) B. duktė vardu T. B.. Be to, Lietuvos valstybės istorijos archyvas išdavė 2017 m. spalio 19 d. pažymą apie santuoką, kurioje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) susituokė A. B. ir J. F..

19. Pareiškėja taip pat pateikė teismui Valstybinės lietuvių kalbos komisijos raštą dėl vardų variantų, kuriame nurodyta, kad T. ir T. bei B. ir B. yra skirtingi savarankiški moterų vardai, o ne vardų variacijos, taip pat nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) tautai nepalankiomis aplinkybėmis emigravę asmenys dėl saugumo ir siekdami prisitaikyti naujoje visuomenėje keitė tautinius vardus į žinomesnius prieglobsčio šalyse; pasirenkant vardą buvo stengiamasi išlaikyti bent šiokį tokį panašumą į prigimtinį; yra duomenų, kad imigruojant į Jungtines Amerikos Valstijas, vietoje tautinio vardo T. (T.) ne kartą buvo pasirinktas vardas T., o vietoj B. (B.) – B.. Iš pareiškimo priedo – „(duomenys neskelbtini)“ svetainės išrašo – duomenų matyti, kad vardo T. atitikmuo (duomenys neskelbtini) kalba yra, be kitų vardų, T. / T..

20. Teismo vertinimu, pareiškėjos pateiktų duomenų pakanka padaryti labiau tikėtinai išvadai, kad jos motina T. B. L. (P.) ir T. B. B. yra vienas ir tas pats asmuo. Tokią išvadą leidžia daryti faktas, kad aplinkybė apie į PAR išvykusios B. šeimos pavardės keitimą į L. yra užfiksuota pareiškėjos dėdės S. L. natūralizacijos liudijime. Be to, sutampa pateiktuose dokumentuose nurodyta T. B. B. ir T. B. L. gimimo data ((duomenys neskelbtini)) ir gimimo vieta (Lietuva). Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjos senelių A. L. ir J. L. (J. R. L.), kurios mergautinė pavardė yra F., mirties liudijimuose yra įrašyti vaikai S. ir T. (T. B.), Kelmės (duomenys neskelbtini) bendruomenė gimimo metrikų knygoje yra įrašyta, kad T. B. B. tėvai yra A. ir J. R. (buvusi F.) B.. Taigi, kaip matyti, T. B. L. (santuokoje P.) ir T. B. B. tėvais yra tie patys asmenys A. (A.) ir J. (J. R.) L., buvę B..

21. Pažymėtina, kad CPK 445 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, laikmetį, kuriuo iš Lietuvos išvyko pareiškėjos motina, teismas daro išvadą, kad pareiškėja išnaudojo galimybes gauti bylos aplinkybes patvirtinančius įrodymus ir sprendžia, jog kitu būdu dokumentų pareiškėja negali gauti, o pateiktų įrodymų tarpusavio analizė sąlygoja išvadą, kad yra pagrindas nustatyti pareiškėjos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina T. B. P. (mergautinė pavardė L.), anksčiau žinoma kaip T.B. B., gimusi (duomenys neskelbtini), išvyko iš Lietuvos iki 1940 m. birželio 15 d., būdama Lietuvos valstybės piliete, išvykusia iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

22. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir motyvai nekeičia teismo padarytų išvadų, todėl dėl jų teismas atskirai nepasisako.

23. Nustatytų aplinkybių kontekste teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo kvestionuoti pareiškime nurodytų aplinkybių tikrumo. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškimas tenkinamas (CPK 178 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177–197, 259, 444–448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos A. L. H., gimusios (duomenys neskelbtini), motina T. B. P. (mergautinė pavardė L.), anksčiau žinoma kaip T. B. B., gimusi (duomenys neskelbtini), išvyko iš Lietuvos iki 1940 m. birželio 15 d., būdama Lietuvos valstybės piliete, išvykusia iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo tikslu pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Renata Kasimovienė