Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo P. Ž. (toliau – ir Pareiškėjas) skundą dėl Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir Institucija) 2025 m. balandžio 11 d. nutarimo Nr. RC-ANR_N-1005-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25266107975.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės įmonės Registrų centro 2025 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. RC-ANR_N-1005-2025 P. Ž. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 615 Eur dydžio bauda už tai, kad jis, būdamas UAB „CAPITAL A. K.“ (toliau – ir Bendrovė), į. k. 305084090, vadovu, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro (toliau – ir JAR) tvarkytojui 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 2, 3 dalyse. Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais, todėl finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas P. Ž. palaikė skundą jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti ir papildomai paaiškino, kad iš pareigų buvo atleistas 2021 m. gruodžio mėn. Kadangi laukė šeimos pagausėjimo, turėjo prisijunti prie Sodros ir pastebėjo, kad jis vis dar yra laikomas, kaip vadovas, nors atleistas prieš 3 metus. Suskubo kreiptis į Registrų centrą. Telefonu paaiškino, kad galėtų atvykti į vietą ir užpildyti prašymą dėl vadovo išregistravimo. Atvykus į padalinį, konsultantė paaiškino kaip užpildyti. Jis pateikė, užpildė, kad išregistruotų iš vadovo pozicijos. Tuo metu atėjo atmetimas ir vėl ėjo pakartotinai, bendravo telefonu, dėl kokių priežasčių įvyko atmetimas, pasakė, kad reikia ištaisyti klaidas. Nuėjo pakartotinai, atliko jų rekomenduojamus veiksmus ir pateikė pakartotinai prašymą, kad išregistruotų. 2025 m. vasario ar kovo mėn. gavo laišką dėl baudos 300 Eur dydžio ir, kad gali ją apskusti arba dalyvauti žodiniame procese. Parašė, kad informuotų apie laiką, vietą, kur atvykti. Atsiųsta buvo diena, kada vyks, o tikslios informacijos, kur vyks, nebuvo, dėl to dalyvauti negalėjo posėdyje. Parašė pakartotinai, kad nesutinka ir jie po kelių savaičių atsiuntė pakartotinai baudą, kuri tapo 600 Eur. Naudojasi piliečio teise skųsti sprendimą, prašo panaikinti baudą ir išregistruoti iš įmonės vadovo pozicijos, kur 4 metus negauna atlyginimo ir nėra vadovas.

Atsakydamas į klausimus pareiškėjas paaiškino, kad protokole buvo nurodytas adresas, bet nebuvo nurodyta salė. Buvo įmonės vadovas ir sutinka, kad vadovas turi išmanyti teisės aktus. Kadangi samdydavo finansinių paslaugų įmonę, tai jie tokius klausimus išspręsdavo. Be to, nei 2021 m., nei 2022 m. Registrų centras nepriminė, kad jis tebėra vadovas. Jis nebėra UAB „Capital apdaila“ atstovas, pardavė ją 2024 m., kiek žino, įmonė yra pateikusi prašymą dėl bankroto. Pripažįsta, kad padarė klaidą ir tikėjosi, kad apskaitos įmonė bus išsprendusi šitą klausimą. Buvo įmonės vadovas ir turėjo sužiūrėti iki pabaigos. Net negalvojo, kad yra Registrų centro duomenų bazėje, kaip vadovas. Negali atsakyti, ką jie teikė 2023 m. ir 2022 m. Neatsimena, ar kažką teikė tais metais. Jis buvo įmonės akcininkas ir darė prielaidą, kad jis, ne kaip vadovas, pasirašytų, o kaip akcininkas tas ataskaitas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Iš skundo turinio matyti, kad P. Ž. iš esmės ginčija nusižengimo faktą ir nesutinka su nutarimu, nurodo, kad pažeidimo nepadarė, kadangi nuo 2021 metų nebėra UAB „Capital apdaila Kaunas“ vadovas.

Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies nuostatas, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už Juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), vadovybės ataskaitos (konsoliduotosios vadovybės ataskaitos), veiklos ataskaitos, metinės ataskaitos, auditoriaus išvados, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados nepateikimą Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis yra blanketinė teisės norma, ji nenustato konkrečių teisės aktų, kuriuose apibrėžta metinių finansinių ataskaitų rinkinio pateikimo terminas ir tvarka. Tokia tvarka ir terminai yra įtvirtinti CK 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „D. J. asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 123 punkte.

CK 2.66 straipsnio 4 dalies nuostata apibrėžia, kad įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) vadovybės ataskaita (konsoliduotoji vadovybės ataskaita) ir, kai taikytina, deklaracija, nurodyta Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino.

Taip pat CK 2.67 straipsnyje įtvirtinta, kad už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku Juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jeigu įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip.

Pareiškėjo P. Ž. skundo argumentai ginčijant priimto nutarimo pagrįstumą yra susiję su tuo, kad jis nėra tinkamas nusižengimo subjektas, šį teiginį pagrindžiant aplinkybe, kad SODRA patvirtino, jog jis iš vadovo pareigų buvo atleistas 2021 m. gruodžio 20 d., be to, jo veiksmuose nėra kaltės požymio, kadangi jis bandė apie tai informuoti registrų centrą, tačiau jo prašymai nebuvo priimti. Atsižvelgdamas į skundo argumentus, teismas, vertindamas Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, pasisako dėl subjekto ir kaltės požymių įrodytumo ir pagrįstumo nagrinėjamoje byloje priimtame Institucijos nutarime.

Teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose yra išaiškinta, kad bendrovės vadovo ir bendrovės sutartiniams santykiams būdingas dualizmas. Sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį, juridinio asmens valdymo organui tam tikros specifinės pareigos („išoriniuose“ bendrovės santykiuose su kitais asmenimis) yra numatytos įstatyme ir kyla nuo jo kaip įmonės vadovo išrinkimo, o ne vadovo ir bendrovės sudarytos darbo sutarties pagrindu, t. y. įstatymuose išimtinai vadovui nustatytos pareigos, be kita ko, ir finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas Juridinių asmenų registrui iki įstatymo nustatyto termino, negali būti keičiamos darbo sutartimi. Bendrovės ir jos vadovo darbo sutarties pagrindu atsiradusius santykius darbo teisės normos reglamentuoja tik tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir apmokėjimo už darbą tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. eAN2-22-988/2021, AN2-93-1121/2021). Taigi P. Ž. duomenys iš SODRA apie asmens darbo santykių pasibaigimą iš esmės reiškia tik tai, jog šiai institucijai buvo pateiktas pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pabaigą, tačiau šie duomenys yra susiję tik su bendrovės vadovo socialinėmis garantijomis („vidiniai“ santykiai), bet jie nėra vienareikšmiškas įrodymas, jog asmuo nustojo buvęs juridinio asmens vadovu ir jam neprivalomos ABĮ nustatytos pareigos. Pareiga teikti bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentus yra įtvirtinta kitais įstatymais („išoriniai“ santykiai) (CK 2.66 straipsnio 4 dalis, 2. 67 straipsnis, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2, 10 punktai), dėl šios priežasties nutrūkęs valstybinis socialinis draudimas, sietinas su P. Ž., kaip UAB „Capital A. K.“ darbuotojo pareigomis, savaime neatleidžia akcininkų susirinkimo paskirto vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo – nuo įstatymais pavestų specifinių pareigų vykdymo ir nesudaro prielaidų vienareikšmiškai konstatuoti, jog šis asmuo nėra tinkamas (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo subjektas.

Teismas sprendžia, kad faktinė aplinkybė, jog P. Ž. darbiniai santykiai, kaip darbuotojo, socialinės apsaugos srityje nutrūko 2021 m. gruodžio 20 d., nesuponuoja automatinės išvados apie jo, kaip vadovo, pareigų pagal civilinius teisinius santykius pabaigą. Tą patvirtino ir aplinkybės, kurių neneigė ir pats P. Ž., t. y. kad jau pasibaigus darbiniams santykiams su UAB „Capital A. K.“ jis teikė JAR tvarkytojui šios bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį už 2021 ir 2022 m., ką patvirtina byloje esantys išrašai iš Registrų centro, kuriuose nurodyta, kad 2022 m. birželio 1 d. P. Ž., kaip UAB „Capital A. K.“ vadovas, pateikė finansinių ataskaitų rinkinį, tą patį padarė ir 2023 m. birželio 7 d. Dėl šių aplinkybių P. Ž. teismui paaiškino, kad neatsimena, kad teiktų kokius nors dokumentus, tačiau galėjo juos pateikti kaip akcininkas. Pagal pareiškėjo teiginius jis, viena vertus, teikė ataskaitas veikiant įmonės vadovo vardu, kita vertus, jis, būdamas įmonės akcininkas (jo teigimu) ir įmonės UAB „C. A.“, kuri buvo vienintelis akcininkas, vadovu (remiantis byloje pateiktais dokumentais), pats nesiėmė veiksmų ir neįgaliojo kitų asmenų, kad imtųsi veiksmų, kurie leistų jam oficialiai pašalinti save kaip formalų įmonės vadovą iš Juridinių asmenų registro. Tokie nenuoseklūs ir dviprasmiški pareiškėjo teiginiai, teismui leidžia juos vertinti kaip patogią gynybinę poziciją siekiant menkinti savo atsakomybę. Tai, kad P. Ž. faktiškai savęs nelaiko direktoriumi, nes negauna atlyginimo, neatlieka kitų veiksmų įmonėje, nepanaikina juridinio fakto, t. y. juridinio registro įrašo, pagal kurį jis toliau yra direktorius ir jam šio teisinio fakto pagrindu kyla pareigos pagal CK ir Akcinių bendrovių įstatymą. Taigi, nors teismas nustatė, kad P. Ž., kaip bendrovės akcininko atstovas, 2021 m. gruodžio 15 d. priėmė sprendimą atleisti save iš vadovo pareigų, vis dėl to, Juridinių asmenų registre jis nurodomas kaip įmonės direktorius. Visa tai sudaro pagrindą išvadai, kad nutraukus darbo sutartį UAB „Capital A. K.“ vadovas P. Ž. atšauktas nebuvo ir toliau eina šias pareigas. Be to, nustatytos faktinės aplinkybės, kad jis jau po darbo sutarties nutraukimo išsaugojo ir tebeturi prisijungimus, kaip įmonės vadovas, prie įvairių valstybės įmonės registrų, kad jis du metus po atleidimo teikė įmonės vardu ataskaitas Registrų centrui, sudaro pagrindą teismui spręsti, kad P. Ž. bylai aktualiu laikotarpiu buvo tinkamas subjektas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį ir jo „išoriniai“ santykiai su įmone nepasibaigė dėl to, kad nebuvo atliktos privalomos procedūros registrų centre.

Kita vertus, P. Ž. teigia, kad jis negalintis išregistruoti savęs iš įmonės direktoriaus pareigų, nes jo prašymai tai padaryti nebuvo patenkinti, Registrų centras tinkamai jam nepaaiškina, ką jis turėtų atlikti, kad būtų pašalintas iš registro kaip įmonės vadovas. Todėl vienas iš reikalavimų, suformuluotų skunde, yra įpareigoti VĮ Registrų centrą pašalinti iš duomenų bazės jo duomenis, kaip vadovo.

ABĮ 37 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bendrovės vadovas turi teisę atsistatydinti pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės organui. Bendrovės vadovą išrinkusi valdyba ar stebėtojų taryba sprendimą atšaukti bendrovės vadovą turi priimti per 15 dienų nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktas bendrovės vadovas turi sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, į kurio darbotvarkę būtų įtraukti bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo bendrovės vadovo rinkimo klausimai. Jeigu vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti bendrovės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia: 1) šešioliktą dieną nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko valdyba arba stebėtojų taryba; 2) kitą dieną po visuotinio akcininkų susirinkimo, šiam neįvykus, – kitą dieną po pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas. Apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą juridinių asmenų registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo pranešimo pateikimą vadovą išrinkusiai valdybai ar stebėtojų tarybai, arba tuo atveju, kai vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas, – dokumentus, patvirtinančius visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, šiam neįvykus, – patvirtinančius ir pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą (ABĮ 37 straipsnio 6 dalis).

Teismas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė nustatoma individualiai, atsižvelgiant į asmens realias galimybes suvokti jam inkriminuojamos veikos faktines aplinkybes ir išvengti neteisėto elgesio. Bendrovės vadovo kaltę už reikalavimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku pateikti bendrovės finansines ataskaitas nesilaikymą gali šalinti tai, kad jis neturi (neturėjo) realių, objektyviai patvirtintų galimybių įvykdyti šį reikalavimą. Teismas nagrinėjamoje byloje P. Ž. teiginius, kuriais jis siekia įrodyti, kad neturi objektyvios galimybės atlikti iš jo prašomos pareigos dėl registrų centro kaltės, vertina kaip nepagrįstus, prieštaraujančius byloje nustatytoms aplinkybėms, galiojantiems teisės aktų reikalavimams ir nešalinančius jo atsakomybės.

Pareiškėjas P. Ž. teigia, kad atliko visus įmanomus veiksmus, siekdamas duomenų apie vadovą pakeitimo viešajame registre, taip pat nepagrįstai teigia, kad Registrų centro negebėjimas paaiškinti, kaip galima pašalinti jo teikiamų prašymų trūkumus, lemia tolesnį jo buvimą įmonės vadovu. Teismo vertinimu, visų pirma susiklosčiusi situacija neatleidžia pareiškėjo nuo atsakomybės, kadangi pagal nustatytas aplinkybes P. Ž. pats savo neatsakingais veiksmais prisidėjo prie to, kad šiuo metu, praėjus keliems metams po jo darbo sutarties nutraukimo, jis Juridinių asmenų registre yra oficialiu įmonės vadovu. Kartu pažymėtina, kad prašymą dėl duomenų pateikimo P. Ž. pateikė jau po nusižengimo padarymo, kadangi prašymas neatitiko jam keliamų reikalavimų, pareiškėjui buvo nustatytas pakankamas terminas trūkumams pašalinti ir tik nepašalinus trūkumų buvo priimtas sprendimas prašymo netenkinti ir duomenų neregistruoti, kartu detaliai išaiškinant šio sprendimo apskundimo tvarką ir terminus. Ryšium su tuo pažymėtina, jog kadangi VĮ Registrų centras sprendimas atsisakyti registruoti duomenis gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Regionų administraciniam teismui, negali būti tenkinamas pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Instituciją pakeisti duomenis registre, kadangi šis reikalavimas pateiktas teikiant skundą bendros kompetencijos teismui ANK nustatyta tvarka ir šią bylą nagrinėjantis teismas neturi kompetencijos spręsti tokio pobūdžio klausimus.

Teismas, patikrinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad P. Ž. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje, įrodyta ištirtų ir įvertintų įrodymu visetu, o nusižengimas kvalifikuotas tinkamai. Nagrinėjamoje byloje pagal pateiktus duomenis nustatytos šios aplinkybės: P. Ž. nuo 2019 m. gruodžio 17 d. eina UAB „Capital A. K.“ vadovo pareigas. Nors skunde pareiškėjas nurodo, kad nuo 2021 m. jau nėra bendrovės vadovas ir negalėjo teikti metinės finansinės atskaitos už 2023 metų laikotarpį, tačiau, kaip nustatyta byloje remiantis ir jo paties parodymais, už 2021 ir 2022 metus pateikė tokias ataskaitas. Šiuo atveju, kaip buvo minėta, juridinio asmens valdymo organui tam tikros specifinės pareigos („išoriniuose“ bendrovės santykiuose su kitais asmenimis) yra numatytos įstatyme ir kyla nuo jo, kaip įmonės vadovo, išrinkimo, o ne vadovo ir bendrovės sudarytos darbo sutarties pagrindu, t. y. įstatymuose išimtinai vadovui nustatytos pareigos, be kita ko, ir finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas juridinių asmenų registrui iki įstatyme numatyto termino, negali būti keičiamos darbo sutartimi. Taigi teismo vertinimu byloje nustatyta, jog vadovo pareigas ėjo būtent P. Ž., kadangi nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad imperatyvūs veiksmai, numatyti ABĮ 37 straipsnyje, buvo atlikti.

Atkreiptinas dėmesys, kad juridinio asmens vadovo pareigoms keliami aukšti kompetencijos standartai, be kita ko, determinuoja ir pareigą vadovui gerai išmanyti įmonės veiklą reglamentuojančius teisės aktus, kadangi įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia vadovo nuo atsakomybės juos pažeidus. Pažymėtina, jog net jei įmonės vadovas tik formaliai atlieka vadovo funkcijas, o faktiškai įmonei vadovauja kitas asmuo, tai taip pat neatleidžia jo nuo atsakomybės už vadovo pareigų nevykdymą. Akcentuotina, jog tapdamas įmonės vadovu, asmuo įgyja ne tik įgaliojimus ją valdyti, atstovauti, jos vardu priimti sprendimus, tačiau taip pat prisiima daugelį su įmonės valdymu susijusių pareigų, nustatytų Civiliniame kodekse, Akcinių bendrovių įstatyme, kitų teisinių formų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, Buhalterinės apskaitos įstatyme bei kituose teisės aktuose. ABĮ keliamų reikalavimų, susijusių su vadovo išrinkimu, atšaukimu/atleidimu bei atsistatydinimu, išmanymas yra neatsiejamas nuo tinkamo bendrovės vadovo pareigų vykdymo. Todėl P. Ž. negalėjo nežinoti arba bent jau turėjo domėtis ir išsiaiškinti, kada ir kokie veiksmai bei sprendimai turi būti priimti siekiant išspręsi jo atšaukimo, atleidimo ar atsistatydinimo klausimus teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas tvirtina, kad po darbo santykių nutraukimo neatliko jokių įmonės vadovo pareigų, tačiau tokiems jo teiginiam prieštarauja, nustatyta aplinkybė, kad 2022 ir 2023 metais teiktose ataskaitose, kaip dokumentus pasirašęs asmuo, vis dar nurodomas jis, kaip įmonės vadovas. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog P. Ž. yra tinkamas subjektas, ir Registrų centras turėjo teisę iš jo reikalauti atlikti pareigą – tinkamai organizuoti įmonės vidinę veiklą, jog ataskaitų rinkiniai būtų įstatyme nustatyta tvarka pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad skundžiamas VĮ Registrų centras 2025 m. balandžio 11 d. nutarimas Nr. RC-ANR_N-1005-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25266107975, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir teisingai nustačius faktines aplinkybes bei pritaikius ANK tiek dėl pažeidimo kvalifikavimo, tiek dėl nuobaudos paskyrimo, todėl naikinti jį nėra pagrindo. Skundžiamu nutarimu nuobauda paskirta pagal įstatymus, laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir pažeidėjo asmenybę, atsižvelgiant į teisingumo principą paskirta tik 15 Eur už minimalią nuobaudą didesnė bauda, todėl keisti nutarimą taip pat nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, P. Ž. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

P. Ž. skundo netenkinti ir Valstybės įmonės Registrų centro 2025 m. balandžio 11 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-1005-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25266107975, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.