Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-11-21 · Civilinė byla Nr. e2S-1820-340/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-21
Bylos Nr.
e2S-1820-340/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-27548-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tatjana Žukauskienė
Pareiškėjas
A. C.
Suinteresuotas asmuo
A. J. C.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1820-340/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27548-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.2.3; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, suinteresuoti asmenys – A. J. C., bankrutavusi kooperatinė bendrovė kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, antstolis D. K., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas A. C. 2019 m. rugsėjo 16 d. pateikė skundą antstoliui D. K., prašydamas panaikinti 2019 m. rugsėjo 3 d. antstolio patvarkymą Reg. Nr. S-19-174-12592- vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/00453. Pareiškėjas vieną skundo egzempliorių taip pat pateikė teismui, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti bet kokius išieškojimo ir vykdymo veiksmus byloje (pakartotines varžytynes Nr. 177439, vykdymo, atsiskaitymo, perdavimo) pagal hipoteka įkeistą turtą iki bus baigtas šio skundo ir ginčo bylos nagrinėjimas, ir atidėti vykdymo veiksmus pagal CPK 627 straipsnio 1 punkto ir 6 punkto nuostatas iki šio pareiškėjo skundo galutinio išnagrinėjimo; pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui (žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo nameliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas.

2. Prašymą grindė tuo, jog pareiškėjas ginčija antstolio patvarkymą dėl turto vertės nustatymo. Pažymėjo, jog tenkinus pareiškėjo skundą, varžytinės turėtų vykti pagal naujai nustatytą kainą. Siekiant išvengti naujų ginčų, tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi pareiškėjo A. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

4. Teismas nurodė, kad vykdymo veiksmų apskundimo vykdomojoje byloje faktas savaime nėra pagrindas sustabdyti vykdymo veiksmus. Vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas nesutiko su ekspertizės akte nustatyta turto verte nėra pakankama vykdymo veiksmų sustabdymui. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenurodė aplinkybių, įrodančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą ir būtinumą, jo prašymą atmetė ir vertino kaip siekį užvilkinti vykdomąją bylą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. C. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir patenkinti visus jo skundo prašymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Teismas nutartyje netinkamai ir nepagrįstai nustatė teisines ir faktines esmines bylos aplinkybes (jų visumą), todėl nepagrįstai pažymėjo, kad vykdymo veiksmų apskundimo vykdomojoje byloje faktas savaime nėra pagrindas sustabdyti vykdymo veiksmus, ir kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas nesutiko su ekspertizės akte nustatyta turto verte nėra pakankama vykdymo veiksmų sustabdymui, taip pat, kad pareiškėjas prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenurodė aplinkybių, įrodančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą ir būtinumą. Pareiškėjo manymu, vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas nesutiko su ekspertizės akte nustatyta turto verte buvo pakankama vykdymo veiksmų sustabdymui, ir kadangi pareiškėjas prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė pakankamai ir kitų esminių aplinkybių (jų visumą), įrodančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą ir būtinumą, jo prašymas buvo priimtinas ir tenkintinas, o ne vertintinas kaip siekis užvilkinti vykdomąją bylą. Pažymi, jog pareiškėjas ginčijo ir antstolio patvarkymą dėl turto vertės nustatymo. Tenkinus pareiškėjo skundą, varžytinės turėtų vykti pagal naujai nustatytą kainą, todėl, siekiant išvengti naujų ginčų, buvo tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

7. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo (skolininko) prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam pateikus skundą dėl antstolio veiksmų.

8. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių (CPK 145 str. 1 d. 10 p.). CPK 510 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, kai teikia skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Laikinosios apsaugos priemonės taikymą – vykdymo veiksmų sustabdymą – numato ir CPK 510 straipsnio 8 dalis, nustatanti, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka.

9. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių specifika – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – lemia, kad jos turėtų būti taikomos tik išimtiniais atvejais, esant pakankamai preliminarių duomenų apie asmens, prašančio jas taikyti, galimą teisių bei teisėtų interesų pažeidimą.

10. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, visų pirma turi nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas. Tam būtina preliminariai (prima facie) įvertinti ieškiniu (pareiškimu) pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar pareikšti reikalavimai galėtų būti pripažinti tikėtinai pagrįstais. Preliminarus ieškovo (pareiškėjo) pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad pareiškėjui palankus procesinis sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas.

11. Preliminarus pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Taigi, pradinėje proceso stadijoje ieškinio (ne)pagrįstumas vertintinas tik tikėtinumo aspektu. Pagal teismų praktiką pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo pripažįstamos (ir) tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016 ir kt.). Šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-370/2017, 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1062-178/2018).

12. Nagrinėjamu atveju Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, kurio reikalavimų užtikrinimui pareiškėjas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jau yra išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-32215-861/2019, kuria skundas dėl antstolio veiksmų atmestas. Atsižvelgiant į šios nutarties 11 punkte nurodytą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, darytina išvada, jog pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų atmetimas šiuo konkrečiu atveju sudaro savarankišką pagrindą netenkinti pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

13. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/20J0; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

14. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Tatjana Žukauskienė