- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-22
- Bylos Nr.
- eA2-2840-907/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00293-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Pareiškėjas
- V. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, Šiaulių rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. P. prašymą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijai dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), įtraukti V. P. į bylą suinteresuotu asmeniu, atmesti VĮ Turto banko pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad Kuršėnų miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto (duomenys neskelbtini) orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) V. P. tėvui D. M. P. kartu su jo šeimos nariais – sutuoktine A. P. ir sūnumi V. P. buvo suteiktas butas, adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. D. M. P. ir A. P. mirus, V. P. ir toliau liko gyventi minėtame bute ir jame gyvena iki šiol. Pareiškėjas 2021-06-10 išsiuntė prašymą VĮ Turto bankui dėl informacijos pateikimo, kuriame V. P. nurodė savo siekį realizuoti savo teisę įgyti aukščiau minėtą turtą. Prašyme nurodė, kad „[...] V. P. [...] šiuo metu neturi galimybės atlikti jokių šio būsto įsigijimo nuosavybėn procedūrų, kadangi toks turtas yra laikomas valstybės, tačiau šiai dienai jis nėra registruotas nuosavybės teisėmis VĮ Registrų centre“. Tuo pačiu buvo paprašyta „[...] inicijuoti šio Valstybės pripažintino turto įteisinimo procedūrą, siekiant realizuoti šio turto įsigijimą, kadangi Kuršėnų miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto (duomenys neskelbtini) dienos išduotų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) šis butas buvo suteiktas D. M. P. kartu su A. P. bei V. P.“. 2023 m. lapkričio mėn. iš VĮ Turto banko buvo gauta informacija, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, pareiškimą suinteresuotam asmeniui Šiaulių rajono savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Išnagrinėjęs bylą, Šiaulių apylinkės teismas priėmė 2023-03-02 sprendimą, kuriame nutarė tenkinti VĮ Turto banko pareiškimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 50,05 kv. m. bendro ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., yra Lietuvos Respublikos nuosavybė. Mano, kad civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išnagrinėta pažeidžiant procesines teisės normas, t. y. neįtraukus į procesą suinteresuoto asmens – V. P., kas galėjo lemti neteisingo sprendimo byloje priėmimą (b. l. 15-20).
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Šiaulių rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. sav., Šiaulių rajono savivaldybei nuosavybės teise nepriklauso ir nėra apskaitomas Šiaulių rajono savivaldybės administracijos balanse. Pažymėjo, kad faktinės aplinkybės nepasikeitė, todėl įrodymų vertinimą ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo klausimą palieka spręsti teismui (b. l. 50-51).
3. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, pateikė atsiliepimą, kuriame su V. P. prašymu nesutinka, palieka spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, kad byloje nėra konkrečių duomenų, jog V. P. butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. sav., buvo suteiktas ar perleistas teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad namas, kuriame yra minėtas butas, buvo pastatytas 1974 metais, todėl darytina išvada, kad pareiškėjos pareiškime nurodytas pastatas buvo sukurtas viešosios nuosavybės pagrindu, todėl ginčo turtas yra valstybės nuosavybė. Kasacinio teismo praktikoje yra aiškiai pasisakyta, jog tais atvejais, kai statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise. Be to, namo, (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. sav., teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre buvo atlikta valstybės institucijoms dėl to priėmus sprendimus. Todėl pagal šiuo metu pateiktus rašytinius įrodymus nėra teisinio pagrindo suinteresuoto asmens suformuluotų prašymų patenkinimui. VĮ Turto bankas palaiko savo pareiškime pareikštą prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir minėto buto pripažinimo valstybės nuosavybe (b. l. 55-56).
4. Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu ir išsiunčiant pranešimus (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis) (b. l. 49).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.
5. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti tik konstatavus vieną iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms.
6. Šios civilinio proceso stadijos tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Teismų praktikoje, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, pripažįstama, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to, proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-716-370/2017).
7. Pareiškimą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas reiškia remdamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu ir motyvuodamas tuo, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų, mano, kad civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išnagrinėta pažeidžiant procesines teisės normas, t. y. neįtraukus į procesą suinteresuoto asmens – (duomenys neskelbtini), kas galėjo lemti neteisingo sprendimo byloje priėmimą.
8. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu proceso atnaujinimas galimas, kai nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų teisė būti išklausytam. Tam, kad procesas galėtų būti atnaujintas šiuo pagrindu, nepakanka nustatyti, kad asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti ir tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010; kt.). Taip pat būtina įvertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų materialinės ir proceso teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo spendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties įtaka į bylą neįtraukto ir joje nedalyvavusio asmens teisėms ir pareigoms nustatoma atsižvelgiant į konkrečių ginčijamų materialinių teisinių santykių turinį. Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytu pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialine teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai, teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012, 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011).
9. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, jeigu asmuo, kuris prašo atnaujinti procesą, turėjo tam tikrų teisių į ginčo objektą. Kai toks asmuo neįtraukiamas į bylą, akivaizdu, kad teismas, išspręsdamas bylą, savo sprendimu nusprendžia ir dėl neįtraukto į bylą asmens teisių bei pareigų į ginčo objektą. Jeigu į bylą neįtrauktas asmuo neturėjo jokių teisių į ginčo objektą, tai byloje priimtas teismo sprendimas objektyviai negali turėti įtakos jo teisėms, todėl pagrindo procesui atnaujinti nėra. Sprendimo įtaka neįtrauktų asmenų teisių pasikeitimui turi būti reali, todėl svarbu nustatyti sprendimu pakeistų teisių ir pareigų ryšį, kad būtų galima konstatuoti, jog dėl proceso šalių teisių ir pareigų bei neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ryšio pasikeitė pastarųjų turinys. Nenustačius šio pasikeitimo galimybės, proceso atnaujinimas gali tapti trukdžiu įsiteisėjusiam teismo sprendimui vykdyti ir būtų pažeistas proceso atnaujinimo tikslas, taip pat koncentruotumo principas, nes būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam pakartotiniam bylinėjimuisi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010).
10. Taigi pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos.
11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad Kuršėnų miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto (duomenys neskelbtini) orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) V. P. tėvui D. M. P. kartu su jo šeimos nariais – sutuoktine A. P. ir sūnumi V. P. buvo suteiktas butas, adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. D. M. P. ir A. P. mirus, V. P. ir toliau liko gyventi minėtame bute ir jame gyvena iki šiol. Nurodė, kad 2023 m. lapkričio mėnesį pareiškėjas sužinojo, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023-03-02 priėmė sprendimą, kuriame tenkino VĮ Turto banko pareiškimą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., yra Lietuvos Respublikos nuosavybė. Mano, kad toks teismo sprendimas nedalyvaujant V. P. turėjo įtakos jo teisėms ir pareigoms, tokiu būdu yra pažeidžiami pareiškėjo teisėti interesai į būstą, jam gresia iškeldinimas iš buto, kuriame jis gyveno ne vieną dešimtmetį ir kurį ketino įsigyti.
12. Nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. kovo 2 d. priėmė teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turinti faktas, kad 50,05 kv. m. bendro ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., yra Lietuvos Respublikos nuosavybė (b. l. 12-14). Spendimas įsiteisėjo 2023 m. balandžio 4 d. Spendime nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. sav. Nuosavybės, patikėjimo teisė, kitos daiktinės teisės, juridiniai faktai, žymos į minėtą butą nėra registruotos. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos pateikta informacija patvirtina, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. sav., nėra apskaitomas Šiaulių rajono savivaldybės administracijos balanse. Šiaulių regioninis valstybės archyvas duomenų nesuteikė, kadangi pagal pateiktus duomenis paieška negalima arba reikalaujanti pernelyg didelių žmogiškųjų išteklių bei laiko sąnaudų. V. P. 2021 m. birželio 10 d. pateikė pareiškėjai informaciją, kad Kuršėnų miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto (duomenys neskelbtini) išduotu orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) šis butas buvo suteiktas D. M. P. kartu su A. P. bei V. P.. D. M. P. ir A. P. jau yra mirę, o V. P. nuo buto suteikimo iki šios dienos gyvena šiame bute, tačiau jis neturi galimybės atlikti šio buto įsigijimo nuosavybėn procedūrų, kadangi turtas yra valstybės, tačiau nuosavybės teisės nėra registruotos Registrų centre (b. l. 12-14).
13. Nors pareiškėjas nurodo, kad jis visą laiką gyveno ginčo bute – tiek su tėvais, tiek jiems mirus ir niekas į minėtą butą nepretendavo, tačiau sutinka, jog minėtas butas jam nepriklauso nuosavybės teise. Pareiškėjas pats pripažįsta, jog ginčo turtas yra valstybinė nuosavybė, kad jis nebuvo registruotas viešajame registre, kaip valstybės nuosavybė, todėl jis negali jo įsigyti, tačiau vis tiek mano, jog teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė jo teises. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad namas, kuriame yra butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., buvo pastatytas 1974 metais, todėl minėtas pastatas buvo sukurtas viešosios nuosavybės pagrindu. Pažymėtina, jog tuo metu buvo tik viena nuosavybės forma – valstybinė nuosavybė. Byloje nėra duomenų, jog minėtas namas buvo kooperatinė statyba, o pareiškėjo tėvai buvo kooperatyvo nariai ir mokėjo įnašus bei dalyvavo namo statyboje, pareiškėjas tokių duomenų teismui nepateikė. Namas, kuriame yra ginčo butas, buvo valstybės nuosavybė, kai susidarė situacija, kai valstybės turtas – ginčo butas, kuriame gyvena ir juo naudojasi pareiškėjas ir kurio tėvui jis buvo perduotas laikinai naudotis kaip žinybinis, nebuvo privatizuotas, tačiau ir nebuvo perleistas/įtrauktas į Šiaulių rajono savivaldybės buhalterinę apskaitą (CPK 12, 178, 197 straipsniai). Tačiau tai nepaneigia to fakto, jog jis buvo ir išliko valstybės nuosavybė, nors valstybė savo teisių į jį iki 2023 metų nebuvo realizavusi. Kasacinio teismo praktikoje yra aiškiai pasisakyta, jog tais atvejais, kai statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise, nes tokie objektai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybė. Pareiškėjas tokių duomenų, jog jis ginčo butą įgijo valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ar ginčo butas pareiškėjui buvo perduotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) jo asmeninėn nuosavybėn, teismui nepateikė, jo pateiktas orderis minėtų aplinkybių nepatvirtina.
14. Teismas atkreipia dėmesį, jog kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog tam, kad asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, yra būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti pačių įvairiausių. Jei bylos ir trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nepakankamas, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnį, turėtų atsisakyti priimti tokį asmenį dalyvauti byloje. Kiekvienu atveju klausimas dėl įtraukimo į bylą konkretaus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teismo turi būti sprendžiamas priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, be kita ko, įvertinant to konkretaus asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne)buvimą, teismo sprendimo galimą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2018)
15. Sprendžiant dėl pareiškėjo teiginių pagrįstumo, svarbu pažymėti, kad pareiškėjas pareiškime atnaujinti procesą nenurodė, dėl kokių konkrečių pareiškėjo teisių ar pareigų pasisakyta sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kokias konkrečiai teises ar pareigas pareiškėjui sukuria šis sprendimas arba kokios konkrečiai pareiškėjo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeidžiami, taip pat nepridėjo tai patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas nėra buto savininkas. Pareiškėjas pripažįsta faktą, kad Kuršėnų miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto (duomenys neskelbtini) orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) V. P. tėvui D. M. P. kartu su jo šeimos nariais – sutuoktine A. P. ir sūnumi V. P. buvo suteiktas žinybinis butas, adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. D. M. P. ir A. P. mirus, V. P. ir toliau liko gyventi minėtame bute ir jame gyvena iki šiol. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo kopijų matyti, kad nekilnojamojo turto objektas buvo pastatytas 1974 metais. Byloje nėra konkrečių duomenų, jog suinteresuotam asmeniui V. P. butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. sav., buvo suteiktas ar perleistas teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas pats sutinka, kad ginčo butas yra valstybinė nuosavybė ir jis jį gali įgyti tik iš valstybės, tačiau mano, kad gali įgyti įgyjamąja senatimi.
16. Pagal CK 4.69 straipsnio 1 dalį, įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Pagal CK 4.69 straipsnio 1 dalį, įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.
17. Nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. jais nesirūpina, jų neprižiūri, neregistruoja į juos savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-916/2023, 31 punktas).
18. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali būti aiškinamas kitaip kaip draudimas įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Šis draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų tokio įgijimo sąlygų buvimo. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į viešosios nuosavybės teise priklausantį turtą reiškia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
19. 1964 m. CK 97 straipsnyje buvo nustatyta, kad viešosios nuosavybės teisės subjektai Lietuvos Respublikoje yra valstybė ir savivaldybės. Šio CK 98 straipsnio 4 punkte buvo nurodyta, kad viešosios nuosavybės teisės objektai Lietuvos Respublikoje yra valstybinių (savivaldybių) įmonių, įstaigų ir organizacijų turtas. Pagal 1964 m. CK 99 straipsnio 1 dalį, valstybės ir savivaldybių turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo atitinkamai Lietuvos Respublikos aukščiausiosios valstybinės valdžios bei valdymo institucijos ir vietinės valdžios bei valdymo institucijos, remdamosi Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais norminiais aktais. Kilus ginčui dėl nekilnojamųjų daiktų buvimo viešosios nuosavybės teisės objektais, turi būti atsižvelgiama į nuosavybės rūšies pertvarkymo iš viešosios į privačią teisinį reguliavimą. Atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, pradėtas formuoti privačios nuosavybės teise grindžiamas šalies ūkis (Konstitucijos 46 straipsnis) ir viešoji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka buvo perleidžiama privatiems subjektams. Viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, 2023 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-916/2023).
20. Įvertinus byloje pateiktus duomenis, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad iki 1990 m. valstybė pareiškėjo tėvams suteikė butą tam, kad šeima būtų aprūpinta gyvenamuoju būstu. Vien tik faktinis naudojimasis butu, jo išlaikymas, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas atvirai valdė daiktą (butą) kaip savą, kad yra sąžiningas valdytojas ir galėtų įgyti butą nuosavybėn įgyjamąja senatimi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2008), tačiau jis gali dalyvauti viešame buto nuomos konkurse, jį laimėjęs - sudaryti nuomos sutartį.
21. Atsižvelgiant į tai, kad teismui nebuvo pateikta duomenų, jog ginčo butas buvo privatizuotas, į tai kad, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog viešosios nuosavybės perleidimas į privačiąją nuosavybę vykdytas tik 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka ir kad sisteminiu būdu aiškinant šių specialiųjų teisės aktų nuostatas bei CK 4.69 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačiosios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešajai nuosavybei pertvarkyti į privačiąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis bylos Nr. 3K-3-41/2011).
22. Kadangi pareiškėjas niekaip neįgijo nuosavybėn ginčo buto ir jo įgyti neturi galimybės, nebent jį išsipirktų iš valstybės, vien tuo pagrindu, kad pareiškėjui būtų sudaryta galimybė dalyvauti šioje byloje dalyvaujančio asmens statusu ir išsakyti savo poziciją, neatitiktų civilinio proceso tikslų bei principų, sudarytų prielaidas piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis (CPK 3 straipsnis, CK 1.5 straipsnis).
23. Teismas, įvertinęs bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, jog šiuo atveju pareiškėjo įtraukimas į civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimą pareiškėjui nesukurs materialinių teisinių pasekmių. Prašymas atnaujinti procesą išnagrinėtoje Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) netenkintinas, nesant pareiškime nurodyto CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, teismas
nutaria:
pareiškėjo V. P. prašymą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijai dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.