Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, neturintis pastovios gyvenamosios vietos, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nuomoja (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą (dirba (duomenys neskelbtini) srityje), nevedęs, turintis vaiką, baustas administracine tvarka, teistas, paskutinius kartus:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį – paskirta 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda, baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, turto konfiskavimas;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – paskirtas 4 mėn. terminuotas laisvės atėmimas, baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, turto konfiskavimas; vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti alkoholio,

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu (patikslintu 2025 m. gruodžio 22 d. nutartimi) pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį galutine 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metus, (šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. lapkričio 11 d.), turto konfiskavimas – jam nuosavybės teise priklausančio automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, ją įpareigojant atlikti per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Taip pat, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, pripažintas recidyvistu (nuosprendis neįsiteisėjęs);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

13. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

16. Dėl nustatytų aplinkybių pripažintina, kad D. D. veikoje konstatuoti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos būtinieji požymiai, jo kaltė dėl šio nusikaltimo byloje įrodyta visiškai, veika kvalifikuota teisingai.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

18. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam D. D., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą – padarytas vienas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas, taip pat nusikalstamos veikos aplinkybes – kaltinamasis praktiškai iš karto po alkoholio vartojimo sėdo už automobilio vairo, jam buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, be to, jis vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti. Pažymėtina, jog kaltinamasis D. D. buvo sustabdytas policijos pareigūnų vienoje iš intensyviausio eismo gatvių Vilniuje, t. y. Tūkstantmečio g., kurioje bet kuriuo paros metu yra ypač intensyvus transporto priemonių eismas. Šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis D. D. šiais savo veiksmais sukėlė realų pavojų savo paties bei kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Taip pat, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis D. D. yra gan jauno, darbingo amžiaus, dirbantis pagal individualią veiklą (duomenys neskelbtini) srityje, teigia gaunantis pajamas, nevedęs, turintis nepilnametį vaiką (teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad vaikas gyvena su motina, o vaikui išlaikymas iš jo yra išieškomas priverstinai antstolių), neturintis pastovios gyvenamosios vietos, t. y. iš esmės nėra saistomas stipriais socialiniais ir ekonominiais ryšiais. Kaltinamasis praeityje yra teistas – pažymėtina, tik už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, baustas administracine tvarka – ir už KET pažeidimus (paskirtų baudų nemoka). Nors duomenų apie kaltinamojo D. D. psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra, tačiau nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis turi polinkį nesaikingai vartoti alkoholį, ko pasekoje priima sprendimus dėl neteisėto elgesio. Šios aplinkybės kaltininką apibūdina itin neigiamai. Taip pat, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis D. D. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas vertina ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimą. BK 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Pagal bylos aplinkybes ši nagrinėjama nusikalstam veika (tyčinis nusikaltimas) padaryta neišnykus teistumui už tyčinį nusikaltimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (t. y. už tyčinį nusikaltimą buvo teistas paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu ir juo paskirtą bausmę atliko 2023 m. rugsėjo 22 d.), taigi naują tyčinį analogiško pobūdžio nusikaltimą D. D. padarė neišnykus teistumui. Spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu teismas vertina kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes – o būtent, kaltinamojo polinkį nesaikingai vartoti alkoholį ir nuolat daromas analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, praeityje jam taikytos švelnesnės bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė. Visa tai teismui sudaro pagrindą taikyti BK 27 straipsnį ir D. D. pripažinti recidyvistu, o tai reiškia ir atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatymą, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

19. Atsižvelgęs į visas aukščiau nurodytas D. D. apibūdinančias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad iki šio nuosprendžio skirtos švelnesnės bausmės (tarp jų – ir bauda, kurio kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų, kaltinamasis nesumokėjęs, teisiamojo posėdžio metu pats kaltinamasis nurodė, kad susiduria su finansiniais sunkumais, nes vaiko išlaikymas vykdomas per antstolius), neturėjo įtakos kaltinamojo elgesiui ir jis sistemingai priima sprendimus daryti naujus teisės pažeidimus. Dėl to D. D. teismas parenka griežčiausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatydamas didesnį negu šios bausmės rūšies minimalus dydis (toks dydis skiriamas atsižvelgus į asmenybės bei veikos pavojingumą didinančias aplinkybes, aptartas nuosprendžio 18 punkte), t. y. 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl teismas taiko BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę mažina 1/3 ir skiria galutinę 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

23. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 dalyje, nustatyta, kad fiziniam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme.

24. BK 68 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

25. Nagrinėjamu atveju D. D. vairavo automobilį būdamas neblaivus – jam policijos pareigūnai neblaivumo patikrinimo metu nustatė sunkų neblaivumo laipsnį. Taigi įvykdytas pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimas. Be to, kaltinamasis D. D. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės. Pažymėtina, jog tai neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Priešingu atveju nebūtų užtikrinamas veiksmingas BK 281¹ straipsnio 1 dalies saugomos vertybės – transporto eismo saugumo funkcionavimas, ir asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, kurios vienas iš būtinųjų objektyviųjų požymių yra transporto priemonės vairavimas, būtų palikta galimybė po tokios nusikalstamos veikos įvykdymo įgyti teisę vairuoti transporto priemones bendra tvarka. Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos įvykdymo aplinkybes (kaltinamasis vairavo transporto priemonę, kuomet jam nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis tamsiu paros metu (naktį), Vilniaus mieste vienoje iš intensyviausio eismo gatvių Vilniuje, taigi šiais savo veiksmais sukeldamas realų pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai bei turtui). Teismas taip pat įvertina ir tai, jog kaltinamasis yra teistas už analogišką nusikalstamą veiką, bei neturi teisės vairuoti, kadangi ją yra praradęs dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo. Todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones – paskyrimas, nustatant 6 metų draudimo terminą (BK 68 straipsnis). Nurodytas terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai D. D. atliks jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę (BPK 357 straipsnio 3 dalis).

26. Tarp baudžiamojo poveikio priemonių, išvardintų BK 68 straipsnyje, yra ir turto konfiskavimas. Pagal Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šiame kodekse uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas įtvirtina, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Tuo tarpu 5 dalyje įtvirtinta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

27. Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalyje numatyto konfiskuotino turto požymius (pvz., kasacinė nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-788/2022 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis D. D. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas transporto priemone – automobilį „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti baudžiamojoje byloje esančio AB „Regitra“ išrašo, transporto priemonės – automobilio „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra K. A.. Ikiteisminio tyrimo metu K. A. pateikė 2025 m. lapkričio 4 d. pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kuria ji minėtą automobilį pardavė kaltinamajam D. D.. Dėl to konstatuotina, jog nagrinėjamo įvykio metu faktinis transporto priemonės – automobilio „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas buvo kaltinamasis D. D. Byloje esančiais duomenimis, transporto priemonės – automobilio „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė su PVM 1 610 Eur. Šis automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę padėtį, automobilio vertę, taip pat siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo galimų tolimesnių jo neteisėtų veiksmų, konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui, todėl kaltinamajam nuosavybės teise priklausantis automobilis „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas.

28. D. D. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, teismo posėdžio metu prokurorė prašė skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, šios priemonės paskyrimui neprieštaravo ir kaltinamasis bei jo gynėja. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, tikslinga D. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, įpareigojant tai padaryti per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VI. Kiti proceso klausimai

29. D. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintina.

30. D. D. buvo paskirta ir kardomoji priemonė specialios teisės sustabdymas. Teismas sprendžia, kad kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta nepagrįstai, nes kaip matyti iš bylos duomenų, jis teisės vairuoti transporto priemones neturi. Pagal teismų praktiką, negalima sustabdyti teisės, kurios asmuo nėra įgijęs. Tokiu atveju galimybės įgyti teisę vairuoti transporto priemones draudimas gali būti taikomas ne anksčiau kaip įsiteisėjus nuosprendžiui, nes baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), o bausmė yra vykdoma tik įsiteisėjus teismo nuosprendžiui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-217-697/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-342-1121/2021). Atsižvelgiant į tai, kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas D. D. naikintina nuo nuosprendžio paskelbimo.

31. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, AB „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones kaltinamajam D. D. atėmimą.

32. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą (patikslinta 2025 m. gruodžio 10 d. Nr. APD-2025-14110) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad iš kaltinamojo D. D. valstybės naudai priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 283,33 Eur, t. y. advokato užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą.

33. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

34. Nagrinėjamoje byloje D. D. buvo skirta gynėja advokatė Danuta Cytovič dėl to, kad procesas vyko pagreitinto proceso tvarka. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nors kaltinamasis yra dirbantis pagal individualią veiklą ir teigia gaunantis pastovias pajamas, vis tik iš turimų duomenų matyti, jog paskirtų baudų nemoka, nepilnamečiam vaikui išlaikymas yra teikiamas priverstinai per antstolius, t. y. kaltinamojo turtinė padėtis yra sunki. Gynėja teismo posėdžio metu prašė netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl gynybos išlaidų. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš D. D. netenkinamas. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

35. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės 2025 m. lapkričio 18 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo D. D. turtui (kurio registruose savininku yra nurodoma K. A.) – transporto priemonei – automobiliui „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 432 straipsniu,

nusprendžia:

D. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. D. paskirti galutinę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsnio nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaityti D. D. laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. lapkričio 15 d., 0.30 val. iki 2025 m. lapkričio 15 d., 11.50 val., t. y. vieną dieną, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, D. D. pripažinti recidyvistu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, D. D. uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 6 (šešeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo tos dienos kai bus atlikta laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2-3 dalimis, konfiskuoti automobilį „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, D. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, šį įpareigojimą įvykdant per 1 (vienerius) metus nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės 2025 m. lapkričio 18 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą transporto priemonei – automobiliui AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio savininkas, AB „Regitra“ duomenimis, K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

D. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

D. D. skirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš D. D. nepriteisti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, AB „Regitra“ pranešti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones D. D. atėmimą 6 (šešeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo tos dienos, kai bus atlikta paskirta laisvės atėmimo bausmė.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.