- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-12-30
- Bylos Nr.
- 1-4545-1242/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40405-2025-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Žukovaitė
- Kaltinamasis
- D. T.
- Advokatai
- Danuta Cytovič
- Kategorijos
- 1.1.6.7pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, oficialiai nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje, (duomenys neskelbtini), turintis du nepilnamečius vaikus, baustas administracine tvarka, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
1. D. T. 2025 m. lapkričio 15 d., apie 21.23 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkotesteriu nustatė 1,86 promilių neblaivumą.
2. Šiais savo veiksmais D. T. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. T. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad 2025 m. lapkričio 25 d. susitiko su senu draugu, (duomenys neskelbtini) priparkavo automobilį. Svečiuose buvo kelias valandas. Per tą laiką aplink jo automobilį kiti pastatė savo automobilius. Nusprendė vykti namo, išsikvietė taksi, tačiau tuomet pastebėjo, kad jo automobilis trukdo šalia stovintiems automobiliams, t. y. jo automobilis trukdė kitam automobiliui pravažiuoti. Dėl to jis priėmė neteisingą sprendimą perstatyti automobilį prie dešinio bordiūro, kad jam naktį neskambintų ir neprašytų patraukti automobilio. Dabar praėjus laikui supranta ką padarė. Yra priėmęs sprendimą nebevartoti visiškai alkoholio, kad daugiau tokių situacijų nebūtų. Dėl tokio jo elgesio nukentėjo šeima, nes jis ilgą laiką negalės vairuoti ir vežioti savo šeimos narių. Sutinka su nustatytu neblaivumu. Išgėrė 200 g brendžio 30 minučių iki sėdant už vairo. Žino, jog Lietuvoje yra draudžiama vairuoti būnant neblaiviu. Su automobiliu pavažiavęs mažiau nei metrą kabino kitą automobilį. Kabinus automobilį žmogus pasakė, jog tai kaimyno automobilis, ir išėjo jo savininkai – vyras ir moteris, kurie priėmė sprendimą kviesti policiją. Policiją kvietė dėl to, kad jis buvo neblaivus. Policija atvyko greitai, jis niekur nesiruošė bėgti. Apmokės draudimą dėl kito automobilio apgadinimo. Jo sutuoktinė gali jam daryti teigiamą įtaką, kad jis daugiau nenusikalstų. Žmona jam yra autoritetas, visuomet klauso jos nuomonės, visuomet priima sprendimus pasitarę kartu. Prašo atsižvelgti į jų šeimos situaciją – Lietuvoje gyvena jau 9 metus, jis Lietuvoje dirbo 8 metus legaliai, tačiau pasikeitus darbo užmokesčiui, nusprendė registruotis Užimtumo tarnyboje, jo sutuoktinė dirba 0,5 etatu, o jų dvynukai yra (duomenys neskelbtini). Su žmona pasitaręs priėmė sprendimą gydytis nuo alkoholizmo, tam, kad daugiau tokių situacijų nebūtų. Anksčiau nėra turėjęs problemų dėl alkoholio vartojimo, vartodavo retai, bet po šio atvejo nutarė visiškai atsisakyti. Šiuo metu vartoja vaistus, lankosi kas tris mėnesius į užsiėmimus pas psichologą-narkologą. Pagal profesiją yra virėjas, kai dirbo jo atlyginimas buvo virš 1000 Eur. Iš Užimtumo tarnybos pirmus mėnesius gavo 900 Eur, vėliau 600 Eur ir paskui tik 300 Eur; nuo lapkričio mėn. jokių išmokų nebegauna. Jo vairuotas automobilis nuosavybės teise priklauso jam. Minėtu automobiliu naudojasi tik jis, bet neužilgo žmona išsilaikys teises ir bus vienas automobilis šeimoje. Jeigu teismas nutartų konfiskuoti automobilį, norėtų prašyti tik vienos nuobaudos, tik konfiskavimo ir daugiau nieko neskirti, jei svarstytų skirti nuobaudą.
4. Teisiamojo posėdžio metu galima laiduotoja A. T. nurodė, kad Lietuvoje gyvena 9 metus. Augina du vaikus, kurie (duomenys neskelbtini). Lietuvoje neturi jokių giminaičių, neturi daug draugų, yra tik jie ir jų vaikai. Jiedu visą laiką yra su vaikais – arba ji, arba jos vyras. Savo vyru gali pasitikėti, jie yra vienodos sielos žmonės, vyras yra praėjęs mokymus kaip elgtis su tokiais vaikais, kurie (duomenys neskelbtini). Jie vaikus 5 kartus per savaitę veža į užsiėmimus, pas (duomenys neskelbtini) vyksta kiekvieną dieną. Jos sutuoktinis retai vartoja alkoholį, nes įprastai kiekvieną dieną reikia vežioti vaikus, tačiau pažymėjo, kad jos vyras nemoka gerti alkoholio. Šiuo metu ji laikosi teises „Regitroje“. Įvykio dieną ji su vyru pas draugą nebuvo. Apie padarytą nusikalstamą veiką sužinojo po sulaikymo, kai jai sutuoktinis paskambino ir papasakojo. Ji buvo labai pikta, nesitikėjo tokio elgesio iš vyro. Darys vyrui teigiamą įtaką, jie pakalbėjo šeimoje ir nutarė, kad vyrui reikia visiškai atsisakyti alkoholio. Retai šeimoje vartoja alkoholį. Jos mėnesinis uždarbis vidutiniškai yra apie 500-600 Eur, gauna įvairiai, nes dirba 0,5 etatu, neturi fiksuoto darbo užmokesčio, kartais gauna 450-500 Eur. Gyvena 1 kambario bute. Iš vyro yra pavogti dokumentai, jis negali išvykti į (duomenys neskelbtini). Vyrui išvykus ji negali dirbti, nes reikia likti su vaikais.
5. Kadangi kaltinamasis D. T. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis sutiko duoti ir davė teisme parodymus, kaltinamasis, jo gynėja ir prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
6. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. T. nurodė, kad šiuo metu neprisimena ar padarė šį nusikaltimą. Šiuo metu jis prastai jaučiasi, neprisimena įvykio aplinkybių, todėl pageidauja parodymus duoti tyrimo eigoje (b. l. 103).
7. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai kaltinamasis D. T. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad automobilis Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam. Teisę vairuoti transporto priemonę turi, vairuotojo pažymėjimas yra išduotas Lietuvoje, tačiau 2025 m. lapkričio 6 d. iš automobilio pavogė jo piniginę su visais turėtais asmens dokumentais, tame tarpe ir vairuotojo pažymėjimu, tad jo pateikti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos negali. 2025 m. lapkričio 15 d. būdamas blaivus, jam priklausančiu automobiliu, atvažiavo pas draugą, (duomenys neskelbtini). Apie 21 val., kartu su draugu išgėrė alkoholio. Jis išgėrė apie 200 g brendžio. Apie 21.20 val., išsikvietė „Bolt“ taksi, kad grįžti namo. Išėjęs į namo kiemą pamatė, kad jo pastatytas automobilis trukdo kitiems pravažiuoti, todėl nusprendė jį perstatyti į kitą vietą, kad niekam netrukdytų. Planavo automobilį pasiimti sekančią dieną. Pamatęs, kad jo automobilis trukdo kitiems, sėdo į automobilį ir bandė jį perstatyti, kuomet jam važiuojant atbulomis pajuto, kad užkliudė stovintį šalia automobilį. Suprato, kad išėjo į lauką automobilio, kurį užkliudė, savininkai. Mergina pradėjo rėkti, kiek suprato, mergina pasakė savo vaikinui, kad yra neblaivus, todėl turi iškviesti policiją. Planavo ir pats paskambinti bendruoju pagalbos telefonu, tačiau suprato, kad jau apie įvykį pranešė automobilio savininkai, todėl pats neskambino. Iš įvykio vietos nesišalino, laukė policijos pareigūnų. Po eismo įvykio alkoholio daugiau nevartojo. Atvykę pareigūnai pasakė, kad reikės pasitikrinti blaivumą. Su jų nurodymais sutiko. Alkotesteriu buvo tikrintas du kartus. Antru kartu jam buvo nustatytas 1,86 promilių girtumas. Pareigūnai jį pristatė į areštinę, o automobilį išvežė į saugojimo aikštelę. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Alkoholį vartoja labai retai, niekada nėra vairavęs automobilio būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o dar ir kitiems pažįstamiems priekaištaudavo, kad niekada nesėstų už vairo apsvaigus. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų perduotas į teismą pagreitinto proceso tvarka (b. l. 110-111).
8. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. Ž. nurodė, kad 2025 m. lapkričio 15 d., apie 21.14 val. būdamas namuose, (duomenys neskelbtini), išgirdo lauke triukšmą, nuėjęs į kiemą, pastebėjo, kad automobilyje CITROEN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdi asmuo, automobilis CITROEN buvo veikiančiu varikliu. Minėtas asmuo jį pamatęs išlipo iš automobilio ir rusų kalba jo paklausė ar šalimais stovintis automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra jo. Jis atsakė, kad automobilis nėra jo, tačiau nueis pakviesti automobilio savininką. Tada nuėjo pakviesti kaimynus, kuriems priklauso minėtas automobilis BMW. Su kaimynais atgal atėjęs į kiemą pastebėjo, kad minėtas CITROEN automobilis jau buvo užgesintas, automobilyje sėdėjęs minėtas asmuo stovėjo šalia automobilio CITROEN vairuotojo durelių. Tada jis paliko kaimynus aiškintis dėl apgadinto automobilio BMW ir nuėjo namo. Ar minėtas asmuo sėdėjęs CITROEN automobilyje buvo neblaivus, jis nepastebėjo, neatkreipė dėmesio (b. l. 67-68).
9. 2025 m. lapkričio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis Citroen C4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pridėtos nuotraukos (b. l. 17-18, 20-26).
10. 2025 m. lapkričio 15 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad D. T. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, neadekvati elgsena, eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 3 dienas, alkotesteriu Alcotest 7510, 22.23 val., nustatytas 1,90 promilių girtumas, 22.42 val., nustatytas 1,86 promilių girtumas. Su alkotesterio parodymais sutiko (b. l. 32-34).
11. AB „Regitra“ duomenimis, automobilis Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso D. T. (b. l. 41).
12. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio Citroen vidutinė vertė 3 070 Eur (su PVM) (b. l. 41).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
13. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
14. Byloje ištirtais įrodymais (tarp jų kaltinamojo paaiškinimais teisme, kurie iš esmės sutampa su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat Neblaivumo nustatymo akto duomenimis, alkotesterio kvitų, tarnybinių pranešimų bei kitais aukščiau nurodytais duomenimis) nustatyta, kad kaltinamasis D. T. 2025 m. lapkričio 15 d., apie 21.23 val., (duomenys neskelbtini), numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkotesteriu nustatė, 1,86 promilių neblaivumą. Šiais savo veiksmais D. T. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. T. paaiškino, jog įvykio dieną buvo atvykęs pas seną draugą, pas draugą atvyko su savo automobiliu, jį pastatė prie draugo namų ir neplanavo juo vykti namo. Pas draugą būdamas vartojo alkoholį – išgėrė 200 g brendžio. Išėjęs į kiemą, pamatė, jog savo automobiliu „Citroen“ užstatė kitus automobilius, dėl to nutarė savo automobilį perstatyti, tačiau perstatydamas automobilį kliudė kitą stovėjusį automobilį, ko pasekoje aplink buvę asmenys jam iškvietė policijos pareigūnus. Taip pat nurodė, kad alkoholį vartojo 30 minučių iki sėdant vairuoti transporto priemonę. Įvertinus tai, kad KET reikalavimai, keliami vairuotojams, buvo žinomi kaltinamajam, tarp jų ir tai, jog KET draudžia vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, nepaisant to kaltinamasis D. T. praktiškai iš karto po alkoholio vartojimo vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir suprasdamas tai, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.
16. Dėl nustatytų aplinkybių pripažintina, kad D. T. veikoje konstatuoti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos būtinieji požymiai, jo kaltė dėl šio nusikaltimo byloje įrodyta visiškai, veika kvalifikuota teisingai.
IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
17. Teisme gauti kaltinamojo D. T. ir laiduotojos A. T. prašymai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį sutuoktinės A. T. atsakomybei pagal laidavimą be užstato.
18. BK 40 straipsnio 1 dalies pagrindu asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal šio straipsnio 2 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų.
19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. T. padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatytas laisvės atėmimas iki vienerių metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (BK 40 straipsnio 1 dalis), jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nustatyta, kad tiesioginė žala dėl to, jog kaltinamasis vairavo automobilį, kai jam nustatytas daugiau nei 1,5 promilės neblaivumas, nepadaryta (byloje nėra ieškinio dėl turtinės žalos padarymo dėl apgadinto automobilio) (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Sprendžiant dėl D. T. asmenybės, jis yra (duomenys neskelbtini), darbingo amžiaus, šiuo metu oficialiai nedirbantis, tačiau registruojasi Užimtumo tarnyboje, (duomenys neskelbtini), turintis du mažamečius vaikus ((duomenys neskelbtini)), turintis pastovią gyvenamąją vietą Lietuvoje. Kaltinamasis D. T. neteistas Lietuvos Respublikoje, baustas administracine tvarka (pagrinde už nešiukščius KET pažeidimus, paskirtas baudas linkęs atlyginti); nėra duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo požiūrį į jo padarytą nusikalstamą veiką – pripažino savo kaltę, gailisi dėl šio įvykio ir kritiškai vertina savo elgesį, ėmėsi veiksmų dėl alkoholio vartojimo apribojimo ((duomenys neskelbtini)). Visos šios aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad šiuo atveju yra pagrindo manyti, kad D. T. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Visos aptartos aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.
20. BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui.
21. Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės D. T. pagal laidavimą prašo jo sutuoktinė A. T.. Prokurorė šiam prašymui atleisti pagal laidavimą sutuoktinės atsakomybei neprieštaravo, sutiko, kad sutuoktinė yra tinkama laiduotoja. Bylos duomenimis, kaltinamojo sutuoktinė A. T. yra (duomenys neskelbtini), darbingo amžiaus, dirbanti, ištekėjusi, turinti du nepilnamečius vaikus, turinti pastovią gyvenamąją vietą, neteista ir nebausta administracine tvarka. Prie prašymo atleisti jos sutuoktinį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jos atsakomybėn, pateiktoje darbdavio charakteristikoje charakterizuojama teigiamai. Apklausiama teisiamojo posėdžio metu A. T. nurodė, kad su sutuoktiniu jie visuomet pasitaria, sutuoktiniu labai pasitiki, ji yra sutuoktiniui autoritetas ir gali jam daryti teigiamą įtaką. Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek jo sutuoktinė paaiškino, jog Lietuvoje jie vienas kitam yra artimiausi žmonės. A. T. taip pat pažymėjo, kad kaltinamasis yra atsakingas tėvas rūpinasi jų (duomenys neskelbtini) vaikais. Be to, nustatyta, kad A. T. nebuvo kartu, kai kaltinamasis vartojo alkoholį ir priėmė sprendimą vairuoti transporto priemonę. Tai sužinojusi ji supyko ir savo vertinimą išsakė sutuoktiniui. Teismo vertinimu, A. T. asmenybė pagal ją apibūdinančias savybes, gyvenimo patirtį bei jos tarpusavio ryšį su kaltinamuoju, pagarbą ir pasitikėjimą, teisiamojo posėdžio metu duotus išsamius paaiškinimus dėl jų tarpusavio bendravimo bei įtakos kaltinamojo pasirinkimams (elgesiui), sudaro teismui pagrindo spręsti, kad ji gali daryti nuolatinę bei teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui. Atsižvelgiant į tai, jog A. T. atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas ir yra verta teismo pasitikėjimo, teismas sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju A. T. yra tinkama laiduotoja ir pagal savo asmenines savybes gali daryti teigiamą įtaką D. T..
Žemesnės instancijos teismas
22. Laidavimas pagal BK nuostatas gali būti su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 6 dalis nustato, kad prašydamas perduoti asmenį pagal laidavimą su užstatu, laiduotojas įsipareigoja įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatą. Nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje laiduotoja A. T. prašė taikyti laidavimą be užstato, kadangi kaip teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog sutuoktinis šiuo metu nedirba, ji pati dirba tik 0,5 etato, jos gaunamos pajamos nėra didelės, o jie augina du vaikus, (duomenys neskelbtini). Prokurorė palaikė prašymą dėl atleidimo nuo atsakomybės be užstato. Teismas, atsižvelgdamas į laiduotojos asmenines, šeimines savybes, jos turtinę padėtį, finansinius darbinius įsipareigojimus ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, sprendžia užstato neskirti.
23. Teismas atsižvelgdamas ne tik į pirmiau aptartus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, kartu vertindamas ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, sprendžia nustatyti 1 metų laidavimo terminą. Teismo vertinimu, toks terminas įvertinus jau minėtas aplinkybes, bus pakankamas, kad būtų pasiekti laidavimo tikslai.
24. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajam D. T. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, teismas sprendžia, jog D. T. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu vieneriems metams be užstato, perduodant jį pagal laidavimą A. T., o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnio 1-2 dalys, 4 dalis).
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
25. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp kurių yra uždraudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas bei dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.
26. BK 68 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
27. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,86 promilių etilo alkoholio koncentracija, nors nevairavo judrioje gatvėje, tačiau vairuodamas apgadino kitą automobilį. Taigi kaltinamasis D. T. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, visa tai leidžia teismui daryti išvadą, kad specialiosios teisės atėmimas yra būtinas.
28. Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į D. T. nustatyto neblaivumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine; byloje nėra duomenų, kad po šioje byloje padarytos nusikalstamos veikos būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, nors oficialiai nedirba, tačiau registruojasi Užimtumo tarnyboje, turi pastovią gyvenamą vietą, yra vedęs ir turi nepilnamečių vaikų, t. y. kaltinamasis D. T. iš esmės charakterizuojamas teigiamai. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis piktnaudžiautų alkoholiu nuolat ar būtų linkęs į neteisėtą elgesį, esant apsvaigus nuo alkoholio, todėl teismas konstatuoja, kad D. T. padarytas nusikaltimas labiau vertintinas kaip atsitiktinio pobūdžio. Taigi, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, D. T. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) mažesnis nei šios baudžiamojo poveikio priemonės laikotarpio vidurkis – 1 metams 6 mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. lapkričio 16 d.
29. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. T. nurodė, jog specialiosios teisės atėmimas sudaro jam ir jo šeimai didelių nepatogumų – pasunkėjo jų buitis, kadangi nuolat yra reikalinga vaikus vežioti (duomenys neskelbtini). Vis tik, teismas sprendžia, kad pagrindo nustatyti dar trumpesnį šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nėra, o aplinkybė, kad kaltinamajam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones dėl asmeninių bei šeimos aplinkybių kaltinamajam buvo žinoma ir nagrinėjamo įvykio metu, tačiau nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos įvykdymo. Kaltinamajam kilusios neigiamos pasekmės, įvykdžius nusikalstamą veiką, yra natūrali pasekmė asmeniui, pažeidusiam įstatymą. Juolab, kaip teisiamojo posėdžio metu nurodė, kaltinamojo sutuoktinė šiuo metu deda pastangas įgyti vairuotojo pažymėjimą.
30. BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys).
31. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. T. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė su PVM 3 070 Eur. Šis automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę padėtį, automobilio vertę, taip pat siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo galimų tolimesnių jo neteisėtų veiksmų, konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui, todėl kaltinamajam nuosavybės teise priklausantis automobilis „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas.
32. D. T. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, teismo posėdžio metu prokurorė prašė skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, šios priemonės paskyrimui neprieštaravo ir kaltinamasis bei jo gynėja. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, tikslinga D. T. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, įpareigojant tai padaryti per 9 mėnesius nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje dienos.
VI. Kiti proceso klausimai
33. Kaltinamajam D. T. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir specialios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintinos.
34. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, AB „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones kaltinamajam D. T. atėmimą.
35. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą (patikslinta 2025 m. lapkričio 27 d. Nr. APD-2025-13500) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad iš kaltinamojo D. T. valstybės naudai priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 602,08 Eur, t. y. advokato užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą.
36. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
37. Nagrinėjamoje byloje D. T. buvo skirta gynėja advokatė D.Cytovič tiek dėl to, kad procesas vyko pagreitinto proceso tvarka, be to, kaltinamasis nemoka proceso kalbos. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nors kaltinamasis nedirbantis, auginantis du nepilnamečius (duomenys neskelbtini) vaikus, taigi jo turtinė padėtis yra sunki. Gynėja teismo posėdžio metu prašė netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl gynybos išlaidų. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš D. T. netenkinamas. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
38. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės 2025 m. lapkričio 18 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo D. T. turtui – transporto priemonei – automobiliui „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos (BPK 151 straipsnio 8 dalis).
39. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) foninis kvapas iš automobilio salono, kvapo pėdsakas nuo vairuotojo sėdynės sėdimosios dalies, nuoplova su galimais biologinės kilmės pėdsakais nuo automobilio vairo, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 4 dalimi, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini; 2) vokas su kompaktiniu disku, kuriame yra vaizdo įrašai, saugomas prie bylos tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 432 straipsniu,
nusprendžia:
D. T., padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2-3 dalimis, paskirti D. T. baudžiamojo poveikio priemones:
1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. lapkričio 16 d.;
2) turto konfiskavimą, konfiskuojant D. T. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu įpareigoti D. T. per 9 (devynis) mėnesius nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje dienos sudalyvauti alkoholizmo prevencijos kursuose (programoje).
D. T. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir specialios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės 2025 m. lapkričio 18 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą D. T. turtui – transporto priemonei – automobiliui „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, AB „Regitra“ pranešti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones D. T. atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. lapkričio 16 d.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš D. T. valstybės naudai 602,08 Eur advokatės Danutos Cytovič paslaugoms už antrinės teisinės pagalbos teikimą apmokėti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y.: 1) foninį kvapą iš automobilio salono, kvapo pėdsaką nuo vairuotojo sėdynės sėdimosios dalies, nuoplovą su galimais biologinės kilmės pėdsakais nuo automobilio vairo, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; 2) voką su kompaktiniu disku, kuriame yra vaizdo įrašai, saugomu prie bylos tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
1. Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.