- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-16
- Bylos Nr.
- e2S-170-775/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10490-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Atsakovas
- A. N.
- Ieškovas
- A. N.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. N. patikslintą ieškinį atsakovui A. N. ir atsakovo A. N. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB SEB bankas, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. N. (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu prašo nutraukti šalių sudarytą santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, taip pat reiškia reikalavimą nustatyti nepilnametės dukters A. N. (toliau – nepilnametis vaikas/dukra) gyvenamąją vietą su ieškove ir priteisti iš atsakovo A. N. (toliau – atsakovas) išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Eur iki jos pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymą pervedant ieškovei ir ją paskiriant nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
2. Ieškovė byloje taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su ja bei iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą nepilanamečio vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Eur, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę.
3. Prašyme nurodė, kad ieškovė kartu su nepilnamete dukra nuo 2023 m. gegužės mėnesio pabaigos išsikraustė iš namų ir laikinai gyvena pas ieškovės tėvus. Atsakovas neprisideda prie nepilnametės dukros išlaikymo.
4. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 16 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Iki teismo sprendimo priėmimo dienos laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė kartu su ieškove. Priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 5 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę. Nurodė nutartį vykdyti skubiai.
6. Teismas iš byloje pateiktų duomenų nustatė, kad šalys yra nepilnamečio vaiko tėvai. Šalys kartu negyvena. Nepilnametis vaikas nuo 2023 m. gegužės mėnesio faktiškai gyvena su ieškove jos tėvų namuose. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis ieškovė dirba ir gauna pajamas, todėl finansiškai yra pajėgi užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas vaikui. Byloje duomenų, kad ieškovės gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba ji pagal savo finansinę padėtį negali laikinai užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis, nepateikta. Todėl preliminariai įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove šiuo metu geriausiai atitinka jos interesus, teisę turėti saugią, stabilią ir nusistovėjusią aplinką. Remiantis išdėstytu, ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalį dėl nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos su ja nustatymo tenkino.
7. Teismas pripažino, kad ieškovės prašyme nurodytos aplinkybės leidžia manyti, jog neužtikrinus reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo, bus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, vaiko poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui. Materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi pareigą abu tėvai, todėl iš atsakovo priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 1, 7 dalys, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 185 straipsnis).
8. Teismas, remdamasis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatė, kad atsakovas turi keletą darboviečių, jo pajamos neatskaičius mokesčių siekia apie 3 500 Eur per mėnesį. Ieškovė taip pat dirba ir gauna pastovias pajamas, kurios neišskaičius mokesčių yra 5 950 Eur. Teismas laikino išlaikymo dydžio klausimą sprendė atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio nuostatas bei į tai, kad vaiko būtini poreikiai turi būti tenkinami nedelsiant. Pripažinęs, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo nedarbingumą ar kitas priežastis, dėl kurių jis neišgalėtų teikti savo nepilnametei dukrai ieškovės prašomo dydžio laikiną išlaikymą, teismas, vadovaudamasis išdėstytu, iš atsakovo nepilnametei dukrai priteisė laikiną išlaikymą po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo byloje priėmimo dienos, ieškovę paskiriant lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovas A. N. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. nutartį dalyje dėl iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteisto laikino išlaikymo ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 274 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo momento iki teismo sprendimo priėmimo dienos, vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę. Priteisti iš ieškovės atsakovo naudai visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Apeliantas mano, kad teismas pažeidė procesinių ir materialinių teisės normų taikymą, nukrypo nuo aktualios teismų praktikos. Priteisdamas ieškiniu reikalaujamo dydžio išlaikymą dar tik parengiamojoje bylos proceso stadijoje, teismas iš esmės patenkino aptariamą ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimą, tokiu būdu grubiai pažeisdamas pamatines procesinės ir materialinės teisės normas, nes vadovaujantis nuosekliai suformuota teismų praktika, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, negali pasisakyti dėl ginčo esmės. Teismas procesinį sprendimą priėmė visiškai netirdamas ir nevertindamas, kokie yra realūs vaiko poreikiai, neištyręs byloje esančių įrodymų ir neišklausęs atsakovo pozicijos.
9.2. Teismas pažeidė ir materialiąsias teisės normas, nes nustatydamas laikino išlaikymo dydį vertino tik šalių pajamas, visiškai nevertindamas vaiko poreikių ir jų proporcingumo šalių turtinei padėčiai. Teismas vertino tik šalių gaunamas pajamas (darbo užmokestį), visiškai nevertindamas šalių turimų kreditorinių įsipareigojimų. Apelianto vertinimu, priteistas laikino išlaikymo dydis neatitinka realių vaiko išlaikymo poreikių – jis yra per didelis, nepagrįstas byloje esančiais įrodymais, be to, nemotyvuotas, nes nepilnamečio vaiko poreikių apimtis ir dydis lieka neaiškus, kadangi teismas dėl jų nepasisakė.
9.3. Apeliantas nesutinka su vaiko poreikių lentelėje ieškovės nurodyta išlaikymo suma, kuri sudaro 1 052 Eur. Apelianto vertinimu, tokio dydžio suma yra neadekvati, įvertinus vaiko poreikius ir amžių. Vaiko patiriamos išlaidos yra ne realios, o tikslingai padidintos šios bylos nagrinėjimui, kadangi apeliantas dar prieš kelis mėnesius gyveno su ieškove ir dukra, nuo 2023 m. gegužės 28 d. teikė dukrai išlaikymą, todėl jam yra žinomi vaiko poreikiai, kurie yra žymiai mažesni nei nurodo ieškovė.
9.4. Apeliantas nesutinka, kad vos 10 metų mergaitės mėnesinės išlaidos maistui siekia net 322 Eur, kurių nepatiria net pats apeliantas kaip suaugęs asmuo. Ieškovė nepagrįstai skaičiuoja po 20 Eur kiekvieną mėnesį už mokyklines rinkliavas, nes į klasės fondą jų kas mėnesį mokėti nereikia, šios rinkliavos būna ne periodinės, o vienkartinės. Taip pat pernelyg didelės ir ieškovės nurodomos būsto išlaidos. Būsto paskolą moka apeliantas, o ieškovė šiai dienai su dukra gyvena pas savo tėvus. Bute gyvena 4 (asmenys) įskaitant šalių dukrą. Todėl būsto išlaikymo išlaidos per mėnesį tikrai nesudaro 1 200 Eur. Priešingai nei teigia ieškovė, šalių nepilnametė dukra nelanko šokių būrelio. Nepagrįstos ir ieškovės nurodytos laisvalaikio ir nenumatytos išlaidos. Į vaiko poreikius nepagrįstai įskaičiuotos draudimo išlaidos ir atostogoms skirtina suma, nors apeliantas taip pat ketina atostogauti su nepilnamete dukra.
9.5. Apeliantas pažymėjo, kad jo materialinė padėtis iš esmės yra pasikeitusi, kadangi šiuo metu transporto sektorius, kuriame jis dirba, išgyvena ekonominę krizę. Be to, dukters poreikiai yra ženkliai mažesni, nei nurodo ieškovė, tuo tarpu apeliantas, kaip minėta, moka paskolas, nors ieškovė gauna žymiai didesnes pajamas.
9.6. Apeliantas mano, kad teismas šiuo atveju turėjo vadovautis teismų praktikoje orientaciniu pripažįstamu minimalios algos kriterijumi, kuris yra 840 Eur bruto (neatskaičius mokesčių) ir 633,20 Eur neto (atskaičius mokesčius). Be to, ieškovė turi teisę į 85,75 Eur išmoką vaikui, taigi 633,20 Eur vaiko poreikių suma mažintina 85,75 Eur ir, taikant orientacinį 1 MMA dydį, sudarytų maždaug 547,45 Eur, t. y. apie 274 Eur iš kiekvieno iš tėvų.
Atsiliepimas
10. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė apelianto atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas pagal šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
10.1. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas, priteisdamas tokio dydžio išlaikymą dar tik parengiamojoje bylos stadijoje, iš esmės tenkino ieškinio reikalavimą, kadangi teismas, tenkindamas ieškovės prašymą, dėl ginčo esmės nepasisakė, o nutartimi tik užtikrino laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Todėl tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nepažeidė nei procesinių, nei materialinių teisės normų.
10.2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas priteisė laikiną išlaikymą neišklausęs jo pozicijos. Apeliantas gavo procesinius dokumentus, tačiau iki byloje paskirto teismo posėdžio dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiliepimo ar prieštaravimų nepateikė, neišreiškė jokios savo valios/pozicijos, nors tokią galimybę turėjo. Be to, apie ieškovės reikalavimus jam yra žinoma nuo 2023 m. birželio 26 d., kuomet jam buvo įteiktas ieškinys dėl santuokos nutraukimo. Pats apeliantas savo atsiliepime į ieškinį sutiko skirti nepilnametei dukrai 400 Eur išlaikymą per mėnesį, neginčijo prašomo išlaikymo dydžio, jo neatitikimo vaiko poreikiams ar aplinkybės, kad jis yra nepajėgus teikti nurodyto dydžio išlaikymą. Tokią išlaikymo sumą šalys buvo sutarusios ir mediacijos metu.
10.3. Byloje yra pateiktas detalus vaiko išlaikymui reikalingų išlaidų paskaičiavimas, t. y. kasmėnesinė poreikių lentelė bei pateikti šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai. Teismas neabejotinai įvertino tėvų turtinę padėtį ir galimybę teikti prašomą laikiną išlaikymą bei iš byloje esančių dokumentų padarė išvadą, kad prašomas 400 Eur/mėn. laikinas išlaikymas yra pagrįstas.
10.4. Apeliantas teigia, kad teismas nesilaikė proporcingumo principo ir nevertino šalių turimų kreditorinių įsipareigojimų, nors, kaip minėta, apeliantas pats buvo abejingas ir laiku neteikė atsiliepimo, nenurodė jokių aplinkybių, dėl ko prašomas laikino išlaikymo dydis neturėtų būti priteisiamas. Be to, apelianto gaunamos pajamos, net ir atskaičius kreditorinius įsipareigojimus,yra pakankamos tiek pragyvenimui, tiek priteistam laikinam išlaikymui mokėti.
10.5. Ieškovė aiškiai išdėstė vaiko poreikius ir pagrindė juos turėtais išlaidų dokumentais, nes gyvenant šeimoje, būtent ieškovė buvo atsakinga tiek už maisto, tiek už higienos priemonių pirkimą, tiek už rūbų bei avalynės užtikrinimą dukrai ir jos kitų poreikių tenkinimą. Todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, kad jam yra žinomi vaiko poreikiai ir jie yra ženkliai mažesni, nes tų poreikių atsakovas realiai nežino.
10.6. Apelianto teiginys, kad jis teikė dukrai išlaikymą nuo 2023 m. gegužės 28 d., nėra įrodytas. Apeliantas nenurodė nei kada, nei kiek kartų, nei kokiomis sumomis jo minimas pinigines lėšas perdavė dukrai, neįvardijo, kokius dukrai reikalingus daiktus pirko bei nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų šių faktų egzistavimą. Be to, net jei apeliantas ir būtų dukrai perdavęs kokias nors pinigines lėšas, savaime nereiškia, kad dukra jas panaudojo savo kasdienių poreikių tenkinimui.
10.7. Atsakovas ginčija dukros poreikiams reikalingas sumas dėl maistui skiriamų išlaidų, tačiau ieškovės pateiktoje kasmėnesinių poreikių lentelėje nurodoma suma maistui namuose (212 Eur/mėn. – pusryčiai (2 Eur/dienai), vakarienė (4 Eur/dienai), pietūs savaitgaliais (4 Eur/dienai)), maistui mokykloje – 66 Eur /mėn. (3 Eur dienai) ir 44 Eur/mėn. (2 Eur dienpinigiai). Nepilnamečiui vaikui reikalinga visavertė mityba, todėl ieškovės per mėnesį išleidžiama suma maistui yra pagrįsta ir protinga. Dėl būsto išlaikymo ieškovė nurodė, kad ji tik laikinai su dukra gyvena pas savo tėvus, šiuo metu ieško buto nuomai, kurių kainos šiuo metu yra labai aukštos, todėl 300 Eur/mėn. būsto išlaikymui skirtos lėšos yra adekvačios ir protingos. Nepilnametė dukra lanko (duomenys neskelbtini), kuris per mėnesį kainuoja 57 Eur ir ši kaina yra panaši į dukters lankyto šokių būrelio kainą. Nors apeliantas nurodė, kad ieškovė nepagrįstai skaičiuoja išlaidas vaiko atostogoms, tačiau ji neturi pagrindo tikėti, kad apeliantas taip pat vešis dukrą atostogauti. Apeliantas nenurodo jokios konkrečios teismų praktikos, kuri pagrįstų jo teiginį, jog į vaiko poreikius neskaičiuojamos draudimo išlaidos. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, ieškovė mano, kad priteista suma yra protinga ir teisinga, todėl nėra jokio pagrindo ją mažinti.
10.8. Orientaciniu kriterijimi pripažįstama minimali mėnėsinė alga paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius poreikius. Apelianto nurodyta išmokų sumą ieškovė jau yra atėmusi, dėl ko lieka, kad dukros išlaikymui per mėnesį yra reikalinga 967 Eur suma, kas būtų po 483,5 Eur iš kiekvieno tėvo, tačiau ieškovė laikydamasi tarp šalių buvusio susitarimo, iš apelianto prašo priteisti tik 400 Eur sumą. Be to, teismų praktika yra nevienareikšmė, kasacinis teismas yra pažymėjęs ir aplinkybę, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti.
10.9. Nors apeliantas teigia, kad iš esmės pasikeitė jo materialinė padėtis, tačiau pasikeitusi apelianto materialinė padėtis negali paneigti nepilnamečio vaiko interesų gauti reikalingas jo būtiniesiems poreikiams patenkinti lėšas. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Atsižvelgiant į pateiktą vaiko poreikių lentelę, ją pagrindžiančius priedus bei į tai, kad apeliantas yra darbingas ir jo darbo užmokestis yra didesnis nei minimalus, pajamos siekia neatskaičius mokesčių apie 3 500 Eur per mėnesį), 400 Eur materialinio išlaikymo suma, ieškovės vertinimu, jam nėra per didelė ir/ar sudaranti finansinius sunkumus bei yra atitinkanti dukros poreikius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus – banko sąskaitos išrašą, patvirtinantį jo įmokas atliekant kredito grąžinimą. 2024 m. sausio 2 d. apeliantas papildomai pateikė duomenis apie jo darbovietę, „Sodra“ duomenis, patvirtinančius apelianto darbo santykių nutraukimą (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. gruodžio 1 d. ir (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. gruodžio 8 d.
15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 10 punktas).
16. Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktų naujų įrodymų turinį, bei spręsdamas dėl poreikio priimti atsakovo papildomai teikiamus naujus įrodymus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs būtinumo, pagrįstai prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjo nepranešęs atsakovui. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad kartu su atskiruoju skundu pateiktais įrodymais atsakovas atsikerta į ieškovės prašyme pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes dėl atsakovo teiktino laikino išlaikymo dydžio, kad anksčiau pateikti teismui šiuos įrodymus atsakovas neturėjo galimybės, taip pat įvertinus, kad su minėtais įrodymais ieškovė yra susipažinusi ir išreiškusi dėl jų nuomonę, teismas atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus priima ir dėl jų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo įvertinimui.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas, kol bus priimtas teismo sprendimas, gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
18. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo 400 Eur laikiną išlaikymą šalių nepilnametei dukrai, kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis atsakovas turi keletą darboviečių, jo pajamos siekia neatskaičius mokesčių apie 3 500 Eur per mėnesį. Ieškovė taip pat dirba ir gauna pastovias pajamas, kurios, neišskaičius mokesčių, yra 5 950 Eur. Teismas neturi duomenų apie atsakovo nedarbingumą ar kitas priežastis, dėl kurių atsakovas neišgalėtų tokio dydžio išlaikymo teikti savo nepilnametei dukrai, todėl ieškovės prašymą tenkino ir priteisė iš atsakovo 400 Eur dydžio laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui.
19. Atskiruoju skundu atsakovas iš esmės neginčija, kad vaikui finansinis išlaikymas yra būtinas, pažymi, jog sutinka mokėti po 274 Eur išlaikymo, o didesnio išlaikymo mokėti neturi finansinių galimybių, nes jis 2023 m. pabaigoje yra atleistas iš dviejų darboviečių, taip pat turi kreditorinį įsipareigojimą. Taip pat apeliantas teigia, jog teismas negalėjo parengiamojoje stadijoje, neišklausęs atsakovo, nenustatęs vaiko poreikių ir tikslios tėvų turtinės padėties, priteisdamas laikiną išlaikymą iš esmės patenkinti ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo.
20. Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad teismas nepagrįstai priėmė procesinį sprendimą jo neišklausęs. Pažymėtina, kad teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui (CPK 147 straipsnio 3 dalis). Paminėta įstatymo nuostata yra teisės būti išklausytam principo tam tikra išimtis, kadangi atitinkamais atvejais, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos operatyviai. Tokiu atveju priešingai ginčo šaliai suteikiama teisė būti išklausytai vėliau, t. y. kreipiantis į teismą su atskiruoju skundu dėl priimtos nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo.
21. Bylos duomenys patvirtina, kad apie ieškovės pareikštą ieškinį bei patikslintą ieškinį, kuriame ir buvo reiškiamas reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apeliantas buvo informuotas tinkamai. Teismas klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimui buvo paskyręs teismo posėdį rašytinio proceso tvarka, suteikdamas apeliantui galimybę iki byloje paskirto teismo posėdžio pateikti atsiliepimą į pareikštą prašymą. Be to, apelianto interesus procese atstovauja jo atstovė, kuri apie paskirtą posėdį taip pat buvo informuota tinkamai. Nesutikdamas su priimtu procesiniu sprendimu, apeliantas pateikė atskirąjį skundą ir taip pasinaudojo savo teise teikti argumentus dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo, todėl pripažinti, kad buvo pažeistos jo procesinės teisės bei neužtikrinta jo teisė būti išklausytam, nėra pagrindo.
22. Ieškovė nurodė, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti vidutiniškai yra reikalinga 1 052 Eur, specialieji poreikiai nepilnamečiui vaikui nėra nustatyti. Apeliantas ginčija ieškovės nurodytus nepilnamečio vaiko poreikius, teigdamas, kad jie nėra pagrįsti bei neproporcingi jo turtinei padėčiai, pažymėdamas, kad dėl jų pagrįstumo teismas pasisakys išnagrinėjęs šalių ginčą iš esmės.
23. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs bylos medžiagą, sutinka su apeliantu, kad spręsdamas dėl laikino išlaikymo dydžio, nesant nustatytiems tikriesiems vaiko poreikiams ir turtinei tėvų padėčiai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė analogiško dydžio laikiną išlaikymą, kaip ir ieškovės reiškiamas ieškinio reikalavimas. Pažymėtina, kad pagal su atskiruoju skundu pateiktus apelianto duomenis jo turtinė padėtis yra pasikeitusi.
24. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
25. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nesant nustatytiems tikriesiems vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, ieškovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad šiuo metu vaiko išlaikymui yra reikalinga didesnė nei vienos minimalios mėnesinės algos dydžio suma, pirmosios instancijos teismo priteistas laikino išlaikymo dydis vertintinas kaip per didelis.
26. Lietuvoje nuo 2024 m. sausio 1 d. nustatytas minimalusis darbo užmokestis, kurio dydis siekia 924 Eur (bruto), po mokesčių – 708,42 Eur. Atskaičiavus valstybės skiriamus vaiko pinigus, kurie nuo 2023 m. sausio 1 d. yra 96,25 Eur, iš apelianto priteista laikino išlaikymo suma mažintina iki 306 Eur (708,42 Eur – 96,25 Eur/2=306 Eur). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, vadovaujantis proporcingumo principu, laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiui vaikui (iš esmės nesprendžiant ginčo) priteisiant po 306 Eur yra protingo dydžio ir pakankamas tam, kad laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti nepilnamečio vaiko turtiniai interesai (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad tokio paties dydžio suma prie vaiko laikino išlaikymo turi prisidėti ir ieškovė.
27. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 14 punktas). Taigi, teisminio proceso pradžioje spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas negali vertinti argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, nes priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo.
28. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, sprendžia, kad 306 Eur laikino išlaikymo dydis nėra neproporcingas, pernelyg suvaržantis atsakovo teises ir teisėtus interesus, todėl pagrindo jį sumažinti iki atsakovo nurodomos 274 Eur sumos nėra. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika mažesnes išlaidas nei minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 41 punktas), o šios aplinkybės išsamiai bus išnagrinėtos ir įvertintos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje.
29. Pažymėtina, kad laikino išlaikymo priteisimas bylos nagrinėjimo metu (kaip laikinosios apsaugos priemonės) nereiškia, kad vaiko išlaikymo dydžio už tą laikotarpį kausimas jau yra išspręstas. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
Dėl bylos procesinės baigties
30. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto atskirojo skundo argumentai, byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą atskirąjį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikino išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui priteisimo, sumažinant iš atsakovo priteistą laikiną išlaikymą nuo 400 Eur iki 306 Eur (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Šalys prašo priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą, tačiau duomenų apie jų turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teismui neteikia.
32. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-219/2018). Todėl bylinėjimosi išlaidų klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui, atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. nutartį. Sumažinti iš atsakovo A. N. asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto laikino išlaikymo nepilnametei dukrai A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydį nuo 400 Eur iki 306 Eur.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.