Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inkaso aljansas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 28 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonės taikymo, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inkaso aljansas“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inkaso aljansas“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Viktranslita“ dėl skolos, žalos, netesybų priteisimo ir transporto priemonių išreikalavimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Viktranslita“ priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Inkaso Aljansas“, uždarajai akcinei bendrovei „LKW transportas“, uždarajai akcinei bendrovei „Ronarta“, mažajai bendrijai „EN Trucks“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, transporto priemonių priteisimo, įpareigojimo pateikti transporto priemonių perleidimo deklaraciją bei skolos priteisimo, trečiasis asmuo A. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Atsakovė UAB „Viktranslita“ pateikė priešieškinį ieškovei UAB „Inkaso aljansas“, UAB „LKW transportas“, UAB „Ronarta“, mažajai bendrijai (toliau – MB) „EN Trucks“, prašydama: (1) pripažinti negaliojančiais 7 vilkikų perleidimo sandorius; (2) priteisti UAB „Viktranslita“ 7 vilkikus iš MB „EN TRUCKS“; (3) teismui nusprendus, kad reikalavimas dėl transporto priemonių priteisimo netenkinamas dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.96 straipsnyje numatytų išimčių, priteisti iš ieškovės 72 604,84 Eur; (4) įpareigoti ieškovę per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Regitra“ transporto priemonių MAN TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei MAN TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2 vilkikų savininko deklaravimo kodą bei nuosavybės teisės perleidimo atsakovei UAB „Viktranslita“ deklaraciją; (5) jeigu ieškovė neįvykdytų šio įpareigojimo per teismo nustatytą terminą, nustatyti, kad ieškovei, neįvykdžius šio įpareigojimo per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, jai skirtina 1 000 Eur bauda; (6) priteisti iš ieškovės neteisėtai už transporto priemonių nuomą atliktus užskaitytus 63 903,63 Eur; (7) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: (1) įpareigoti atsakovę vilkikus MAN TGX perduoti saugoti į UAB „Autalis“ saugomą transporto priemonių aikštelę; (2) areštuoti UAB „Viktranslita“ turtą, turtines teises ir (ar) pinigines lėšas už 140 950,75 Eur būsimo ieškovės galimo reikalavimo vykdymo užtikrinimui.

4. Nurodė, kad ieškovės teisių pažeidimas vis dar tęsiasi, ji negali atgauti nei jai priklausančių vilkikų, kuriais ir toliau naudojasi atsakovė, nei nuomos mokesčio, nei kitų prašomų priteisti sumų, o atsakovės finansinė situacija sparčiai prastėja ir didėja rizika, jog atsakovė neįvykdys teismo sprendimo, dėl to būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

17. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 2 ginčo vilkikų bei atsakovės turto, turtinių teisių ir(ar) piniginių lėšų areštą, nes nenustatė grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutą.

Dėl rašytinių paaiškinimų bei naujų įrodymų (ne)pridėjimo prie bylos

18. Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. birželio 14 d. gauti apeliantės paaiškinimai, kuriuose ji nurodo aplinkybes, susijusias su atsakovės UAB „Viktranslita“ sunkia finansine padėtimi; kartu su paaiškinimais apeliantė pateikė naujus įrodymus – 2023 m. gegužės 11 d. UAB „Inkaso aljansas“ pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones; 2023 m. gegužės 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės; 2023 m. birželio 6 d. UAB „Inkaso aljansas“ atskirajį skundą; 2023 m. gegužės 22 d. Panevėžio apygardos teismo nutartį, priimtą UAB „Viltranslita“ bankroto byloje Nr. eB2-253-425/2023; 2023 m. birželio 12 d. UAB „Viktranslita“ paaiškinimus, teiktus bankroto byloje Nr. eB2-253-425/2023; 2023 m. gegužės 30 d. ir 2023 m. birželio 1 d. antstolio patvarkymus apie nerastus UAB „Viktanslita“ debitorius, kuriais grindžia sunkią atsakovės finansinę padėtį.

19. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: (1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; (2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; (3) ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; (4) ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).

20. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl poreikio pridėti prie bylos ieškovės teikiamus įrodymus, visų pirma, pažymi, kad dalis teikiamų įrodymų, kaip naujų (pvz. 2023 m. gegužės 11 d. UAB „Inkaso aljansas“ pakartotinis prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; 2023 m. birželio 6 d. UAB „Inkaso aljansas“ atskirasis skundas) jau yra pateikta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, dėl to tokių įrodymų pridėjimo prie bylos klausimas nespręstinas. Antra, kita dalis ieškovės teikiamų įrodymų (pvz. teismų procesiniai sprendimai bei jau minėti ieškovės procesiniai dokumentai) nelaikytini įrodymais CPK 314 straipsnio prasme. Trečia, teismas turi teisę naudoti duomenis iš informacinių sistemų bei registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), tame tarpe ir duomenis esančius Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, antstolių informacinėje sistemoje ir kt., dėl to nėra pagrindo pridėti ir likusių ieškovės teikiamų duomenų. Ketvirta, papildomai pažymėtina ir tai, kad sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovės turtinės padėties vertinimas svarbus tame kontekste, kiek tai patvirtina galimus nesąžiningus atsakovės veiksmus. Laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra reikšmingi ne duomenys apie šalies, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinę (finansinę) padėtį, bet duomenys apie turtinės padėties pokytį ir jo priežastis, dėl to egzistuoja ir šis papildomas pagrindas atsisakyti pridėti prie bylos ieškovės teikiamus duomenis.

21. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu ji realizuojama, nepažeidžiant apeliacinį procesą reglamentuojančių normų. Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. CPK 338 straipsnyje įtvirtinta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Pagal CPK 335 straipsnio 1 dalį, atskirieji skundai paduodami per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, o pagal to paties straipsnio 2 dalį, atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti pateikiami pirmosios instancijos teismui per 14 dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dienos.

22. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022).

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose apeliantė iš esmės siekia išplėsti atskirojo skundo argumentus ir juos papildyti naujomis aplinkybėmis bei motyvais, atsikertant į atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, nors 7 dienų terminas atskirajam skundui pateikti ir papildyti jau yra pasibaigęs. Atsižvelgiant į tai, apeliantės 2023 m. birželio 14 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti.

Dėl sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimo

24. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-123-798/2022 ir joje nurodytą praktiką).

25. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinys preliminariai pagrįstas, todėl pripažino, jog pirmoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra įrodyta. Skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tikrinantis apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas, todėl dėl pirmosios iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti plačiau nepasisako.

26. Nagrinėjamu atveju laikinąsias apsaugos priemones atsisakyta taikyti, teismui konstatavus, kad ieškovė nepagrindė antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo.

27. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą, tik tiek, kiek būtina, ribojant priešingos šalies teises ir interesus. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui, jos gali būti taikomos tik nustačius grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1037-516/2017; 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-872-302/2021).

28. Grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktuose nepreziumuojama, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021).

29. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo (galimą) nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Dėl to svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-949-1120/2022).

30. Ieškovė, siekdama pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, nurodė, kad atsakovės prasta finansinė padėtis, šiai pritaikius daug areštų, nemokant mokesčių valstybei, dalyvaujant net 10–e bylų, iš kurių 8–e atsakovės procesiniu statusu, nevykdant prievolių pagal faktoringo sutartis, atleidžiant visus darbuotojus, bei jos valdymo organų sudėtis liudija apie atsakovės nesąžiningumą, o tai įrodo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Be to, atsakovė ginčo vilkikus naudoja komerciniais tikslais, tačiau nemoka nuomos mokesčio ir nevykdo pareigos juos apdrausti.

31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės argumentus, nemano, kad jie pakankamai pagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Visų pirma, pažymėtina, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne atsakovės galimas nesąžiningumas šalių sutartiniuose santykiuose, kai dėl prievolių vykdymo ar netinkamo vykdymo iš esmės nagrinėjamas teisminis ginčas, o atliekami ar realiai ketinami atlikti atsakovo veiksmai, kuriais sąmoningai siekiama pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) tokiu būdu, kad būtų apsunkintas ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių iš esmės yra kilęs ginčas dėl sutartinių prievolių pagal faktoringo sutartis vykdymo, todėl aplinkybė, jog atsakovė nemoka nuomos mokesčio už ginčo vilkikus, jų neperduoda ieškovei ar kitaip nebendradarbiauja su ieškove, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės nesąžiningumo ir galimos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tokie klausimai sudaro bylos pagal šalių ginčą nagrinėjimo iš esmės dalyką, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo kontekste jie nevertinami.

32. Antra, apeliantės nurodomos aplinkybės dėl prastos atsakovės finansinės padėties taip pat niekaip nepagrindžia grėsmės ieškovės reikalavimų įvykdymui. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir(ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas. Būtent tokios pozicijos nuosekliai laikomasi pastarųjų metų teisminėje praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018; 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020). Todėl vien tai, kad atsakovė susiduria su finansiniais sunkumais, jos nesąžiningumo ar siekio išvengti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo neįrodo. Juo labiau kad, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, ieškovė šioje byloje patikslintu ieškiniu reikalavimus reiškia solidariems atsakovams – UAB „Viktranslita“ ir laiduotojui G. I..

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovė, kuriai tenka pareiga surinkti ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos poziciją bei argumentus, nepateikė faktinių duomenų apie atsakovės ketinimus turimą turtą ar turtines teises perleisti, paslėpti ar apsunkinti kitomis prievolėmis, iki teismas išspręs šalių ginčą. Nepateikta ir įrodymų, iš kurių būtų galima daryti bent labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė tiek iki bylos iškėlimo, tiek jos nagrinėjimo metu ėmėsi aktyvių veiksmų turtui nuslėpti, perleisti ar kitaip sumažinti dėl ieškovės reiškiamų turtinių reikalavimų.

34. Trečia, byloje nesant objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės nesąžiningumą, ieškovės argumentai dėl ieškinio sumos reikšmingumo atsakovei negali būti vertinami kaip teisiškai svarbūs ginčo nagrinėjimui, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017).

35. Taigi, nei reikalavimo suma, nei asmens turtinė (finansinė) padėtis savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl šios aplinkybės neįrodo, kad yra grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1088-516/2020 18 punktas). Dėl to apeliantės nurodytos aplinkybės – didelė ieškinio suma ir prastėjanti atsakovės finansinė padėtis – savaime nėra pagrindas taikyti atsakovei ribojimus disponuoti turtu.

36. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo teigti, jog atsakovės konkretūs veiksmai patvirtina grėsmės ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paliekama nepakeista.

Dėl procesinės bylos baigties

37. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes bei CPK reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju neegzistuoja viena iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimui įvykdyti, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje susiklosčiusią situaciją ir teisingai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.