- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-29
- Bylos Nr.
- e2A-425-210/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01215-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Vytautas Kursevičius (pirm.), Egidijus Mockevičius, Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- V. B.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Egidijaus Mockevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. B. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. kovo 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-115-339/2020 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovams antstoliui V. D., A. D. dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. B. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiu žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini); taikyti restituciją grąžinant ieškovui nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o lėšas, sumokėtas už turtą, 14400 Eur, grąžinti atsakovui A. D.; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad antstolis V. D., vykdydamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vykdomąjį dokumentą – 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimą dėl 1895,25 Eur skolos išieškojimo, 2019 m. balandžio 3 d. paskelbė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynes. Po varžytynių paskelbimo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išdavė naują vykdomąjį dokumentą – 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą dėl 1403,08 Eur skolos išieškojimo. 2019 m. gegužės 3 d. įvyko žemės sklypo varžytynės, jose už žemės sklypą buvo pasiūlyta 14400 Eur suma. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams 2019 m. birželio 14 d. nutartimi atmetus ieškovo skundą dėl antstolio veiksmų ir Šiaulių apygardos teismui palikus šią nutartį nepakeistą, 2019 m. rugsėjo 9 d. buvo surašytas Turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Šis aktas pripažintinas neteisėtu, nes ieškovas iki varžytynių akto priėmimo visiškai įvykdė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą, antstolis po naujo vykdomojo dokumento gavimo turėjo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, po dalies skolos sumokėjimo patikslinti išieškomą sumą, surašyti naują Turto arešto aktą ir jį įteikti ieškovui, atšaukti varžytynes, pradėtas seno vykdomojo dokumento pagrindu. Be to, žemės sklypas buvo parduotas už kainą, mažesnę negu ji turėjo būti nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Antstolis buvo šališkas bei sudarydamas turto pardavimo iš varžytynių aktą pažeidė esmines ieškovo teises, nes pirmiausia turėjo nukreipti išieškojimą iš ieškovui priklausančio kilnojamojo daikto – automobilio arba areštuoti ir iš varžytynių pardavinėti mažesnės vertės ieškovui priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
3. Atsakovas antstolis V. D. nesutikdamas su ieškiniu nurodė, kad pradėjus vykdyti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išduotą vykdomąjį dokumentą – 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimą dėl skolos išieškojimo per nustatytą raginimo terminą ir vėliau skolininkas savo prievolės pagal vykdomąjį dokumentą nevykdė, visus jam teiktus raginimus ir reikalavimus ignoravo. Nuo 2016 m. vasario 25 d. iš ieškovo nebuvo gauta nė viena savanoriška įmoka, o nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. daromos išskaitos iš darbo užmokesčio, todėl 2019 m. vasario 12 d. buvo surašytas turto arešto aktas, turto vertės ieškovas neginčijo. Nurodė, kad turtas buvo pardavinėjamas už didesnę nei eksperto nustatyta kaina, todėl negalėjo pažeisti ieškovo interesų. Varžytynių laimėtojas – atsakovas A. D. visą sumą už nupirktą turtą į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėjo 2019 m. gegužės 16 d. Pasibaigus ieškovo pateiktų skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimui, 2019 m. rugsėjo 9 d. surašytas ir V. D. išduotas turto pardavimo iš varžytynių aktas. Antstolis V. D. ieškovo atžvilgiu vykdo dar 4 vykdomąsias bylas, prie išieškojimo taip pat prisijungė antstolė G. M., kuri vykdo išieškojimą iš ieškovo turto 4 vykdomosiose bylose. Kadangi ieškovas iki varžytynių pabaigos neapmokėjo vykdymo išlaidų, nebuvo teisinio pagrindo atšaukti varžytines. Be to, ieškovas nepatenkino kitų kreditorių reikalavimų. Vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu vykdytas išieškojimas, nebuvo panaikintas, o tik pakeistas sumažinant išieškomą skolą. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog turtas buvo pardavinėjamas už didesnę nei eksperto nustatyta kaina, negalėjo pažeisti ieškovo interesų, mes sklypo vertė nežymiai skiriasi nuo antstolio nustatytos vertės (atitinkamai 18000 Eur ir 19000 Eur). Toks kainų skirtumas negali būti vertinamas kaip esminis ieškovo kaip savininko teisių pažeidimas. Ieškovo motyvai dėl turto vertės įkainojimo, aktyvumo vykdymo procese, aplinkybių, susijusių su turto pardavimu už didesnę nei eksperto nustatyta kaina, negali būti nagrinėjami iš naujo, nes apie šias aplinkybes jau pasisakyta Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-558-856/2019. Išieškojimas iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), negalėjo būti vykdomas, nes sklypas yra užstatytas neregistruotais statiniais, dėl to didėja sklypo vertė bei apsunkinamas žemės sklypo įvertinimas bei pardavimas. Nors ieškovas nurodo, kad išieškojimas galėjo būti nukreiptas į jam priklausantį automobilį, tačiau jam priklausančios transporto priemonės apžiūrėti nepateikė, jos buvimo vietą slėpė. Be to, ieškovo vardu registruoti automobiliai pagaminti gana seniai, todėl jų rinkos vertė itin maža.
4. Atsakovas A. D. nesutikdamas su ieškiniu nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynėse jis dalyvavo vienas. Vykdomoji byla buvo pradėta 2013 m., skola trečiajam asmeniui sumokėta tik po varžytynių paskelbimo. Ieškovas jau buvo pareiškęs skundą dėl antstolio veiksmų, kurį teismai atmetė. Ieškovo elgesys yra nesąžiningas ir rodo tik siekį vilkinti laiką.
5. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2020 m. kovo 2 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo antstoliui 3388 Eur bylinėjimosi išlaidas.
7. Aplinkybę, kad buvo pakeistas išieškomos sumos dydis, teismas vertino kaip nepaneigiančią pačios skolos buvimo fakto tarp išieškotojos VMI ir skolininko V. B. dėl žemės ir kito nekilnojamojo turto mokesčių nepriemokos bei nedarančią negaliojančiu pirminio vykdomojo dokumento, pagal kurį pradėtas išieškojimas ir atlikti vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
8. Teismas atmetė teiginius, kad ieškovas iki 2015 m. spalio 22 d. nežinojo apie vykdymo procesą ir nors byloje nėra duomenų, kad ieškovui buvo įteikti patvarkymai dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, raginimas įvykdyti sprendimą, dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, patvarkymai areštuoti lėšas ir pervesti jas į antstolio depozitinę sąskaitą, pakartotinis reikalavimas dėl skolos ir vykdymo išlaidų apmokėjimo, skolos išieškojimo, teismas vadovavosi CPK 604 straipsniu, kuriame numatyta, jog procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos.
Šalies argumentai
9. Teismas vertino, kad ieškovas buvo pateikęs skundą dėl atsakovo antstolio V. D. veiksmų, prašė panaikinti kaip neteisėtus 2019 m. vasario 12 d. patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo Nr. 036-476, 2019 m. balandžio 4 d. pranešimą apie paskelbtą turto pardavimą iš varžytynių Nr. 036-1094, panaikinti varžytynių rezultatus, tačiau Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. birželio 14 d. nutartimi, kuri palikta nepakeista Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi, antstolio V. D. veiksmai nebuvo pripažinti neteisėtais. Šiaulių apygardos teismas nurodė, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas apie turto arešto aktą, ekspertizę turto vertei nustatyti, areštuoto turto vertę, paskelbtas varžytynes, o aplinkybė, jog varžytynėse skolininkui priklausantis turtas buvo parduodamas už didesnę kainą, nei nustatė turto vertintojas, jokiu būdu negalėjo pažeisti skolininko interesų. Šias teismo išvadas teismas pripažino prejudiciniais faktais ir atmetė ieškovo argumentą, kad antstolis pažeidė CPK 681 straipsnio 4 dalyje numatytą tvarką, nes iš varžytynių parduodamo žemės sklypo kainą nustatė nesiremdamas V. D. pateikta žemės sklypo rinkos vertės nustatymo ataskaita.
Žemesnės instancijos teismas
10. Nagrinėjamu atveju antstolis nustatė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 18000 Eur, o ieškovo pateiktoje žemės sklypo vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad žemės sklypo vertė – 19000 Eur. Teismas pažymėjo, kad žemės sklypo verčių skirtumas yra tik 1000 Eur, ieškovo pateiktas žemės sklypo įkainojimas nuo antstolio nustatytos žemės sklypo vertės skiriasi 5,26 procentais, neturėjo pagrindo konstatuoti, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių kaina yra žymiai mažesnė bei neproporcinga to turto rinkos vertei ir tokiu būdu buvo neproporcingai apribotos ieškovo nuosavybės teisės.
11. Teismas sprendė, kad antstolis nepažeidė išieškojimo iš ieškovo turto eiliškumo, taikyti nekilnojamojo turto areštą ir parduoti iš varžytynių ieškovui priklausantį žemės sklypą buvo būtina. Teismas vertino, kad ieškovo atžvilgiu antstolio V. D. žinioje yra dar keturios vykdomosios bylos, prie išieškojimo iš ieškovo taip pat yra prisijungusi ir antstolė G. M. su keturiomis vykdomosiomis bylomis. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). yra užstatytas neregistruotais statiniais, kurie didina jo vertę, bet kartu apsunkina jo įvertinimą bei galimą pardavimą. Teismas nurodė, kad V. B. trečiajam asmeniui VMI skolą sumokėjo: 2019 m. balandžio 19 d. pervesdamas 268 Eur, 2019 m. liepos 1 d. pervesdamas 1563,02 Eur ir 14,20 Eur, taigi jau paskelbus žemės sklypo varžytynes. Apie tai, kad skola sumokėta, ieškovas antstoliui nepranešė. Antstolį apie skolos įvykdymą informavo trečiasis asmuo VMI 2019 m. rugsėjo 30 d. raštu, todėl teismas sprendė, kad antstolis V. D. 2019 m. rugsėjo 9 d. surašydamas turto pardavimo iš varžytynių aktą nežinojo, kad skola VMI yra sumokėta. Vykdymo byloje taip pat nėra sumokėtos vykdymo išlaidos, dėl to nebuvo pagrindo varžytynių paskelbti neįvykusiomis bei nesurašyti turto pardavimo iš varžytynių akto CPK 717 straipsnio 4 punkte nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė nei imperatyvių teisės normų pažeidimo, nei jam sukeltų asmens teisių pažeidimo, o nesant pagrindo panaikinti turto pardavimo iš varžytynių aktą, netaikė restitucijos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovas V. B. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. kovo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Apeliantas įsitikinės, kad VMI 2019 m. balandžio 10 d. sprendimas Nr. (23.31-08) 467-54363 yra naujas sprendimas, naujas vykdytinas dokumentas, todėl teismas nepagrįstai VMI 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. (23.31- 08) 467-54363 vertino ne kaip VMI 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimo Nr. (23.17.- 08)-320-62065 panaikinimą, o tik kaip sprendimo pakeitimą. Todėl antstolis 2019-04-16 gavęs naują VMI sprendimą dėl išieškojimo iš turto sprendimą, turėjo sustabdyti varžytynes, ir spręsti klausimą dėl vykdomojo dokumento priėmimo ir atlikti kitus vykdymo veiksmus
12.2. Apelianto teigimu, nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), realizavimas iš varžytynių vyko pagal Turto arešto aktą, kuris neatitiko VMI 2019 m, balandžio 10 d. sprendime nurodyto įsiskolinimo masto. Todėl antstolis turėjo priimti naują Turto arešto aktą, nurodant areštuojamo daikto mastą, t. y, įsiskolinimo dydį pagal VMI 2019 m. balandžio 10 d. sprendime numatytą dydį – 1403,08 Eur ir tik tuomet priimti patvarkymą dėl turto realizavimo varžytynėse.
12.3. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad visi antstolio veiksmai buvo teismo įvertinti 2019 m. birželio 14 d. ir 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimis ir pažeidimų nenustatyta.
12.4. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, kad žemės sklypo verčių skirtumas – 1000 Eur – yra neesminis ir nesudarantis pagal CPK 602 str. 1 d. 6 p. pagrindo pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu. Apelianto teigimu, antstolis, nustatant žemės sklypo rinkos kainą, turėjo perkainoti turtą. Antstolio nustatytos ir ieškovo pateiktos žemės sklypo vertės skirtumas –1000 Eur yra reikšmingas, todėl pažeidžia ieškovo nuosavybės teises.
12.5. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad per vykdymo procesą ieškovas nesiėmė aktyvių veiksmų. Mano, kad pats antstolis neatliko skunde nurodomų veiksmų, todėl pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas antstolis V. D. prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Nagrinėjamu atveju byloje išieškotoja pateikė 2019-04-10 sprendimą Nr.(23.31-08) 467-54363) pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (forma FR0498), ji nepanaikino savo ankstesnio sprendimo, o jį pakeitė, nurodant naują nepriemokos, susidariusios tuo pačiu pagrindu, išieškojimo dydį. Apeliantas aiškiai painioja VMI naudojamų formų numerius (vietoj FR0498 nurodo FR0499), suklydo nurodydamas VMI prie LR Finansų ministerijos viršininko įsakymo priėmimo datą ir numerį.
13.2. 2019-02-12 surašyto turto arešto akte, kuriuo skolininkui priklausantis 0,0955 ha žemės sklypas, adresu: (duomenys neskelbtini), įvertintas 18000 Eur, nurodytos turto vertės ieškovas neginčijo. Be to, antstolis atlieka išieškojimą iš ieškovo turto dar 5 vykdomosiose bylose, prisijungusi ir antstolė G. M., kuri vykdo iš ieškovo išieškojimą dar 4 vykdomosiose bylose. Turto arešto akte nurodyto skolos dydžio pasikeitimas neveikia varžytynių proceso, skolos dydis gali nuolat kisti kitiems antstoliams prisijungus prie išieškojimo ir (arba) naujiems išieškotojams pateikus naujus vykdomuosius dokumentus dėl skolos išieškojimo iš to paties skolininko.
13.3. Apeliantas UAB „Lituka ir Ko“ ataskaitą antstoliui bei teismui, nagrinėjusiam ieškovo skundą vykdomojoje byloje, pateikė tik po to, kai elektroninės varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pasibaigusios bei paskelbtas jų (varžytynių) laimėtojas. Skolininkas prieštaravimų dėl antstolio 2019-02-12 Turto arešto akto ir jame atlikto areštuoto turto įvertinimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) per įstatymo nustatytą terminą nepateikė, turto vertės neginčijo. Kainų skirtumas negali būti vertinamas kaip esminis skolininko kaip savininko teisių pažeidimas.
13.4. Per nustatytą raginimo terminą nei vėliau skolininkas savo prievolės pagal vykdomąjį dokumentą nevykdė, visus jam tiesiogiai teiktus raginimus ir reikalavimus ignoravo. Nuo 2016-02-25 iš skolininko nebuvo gauta nė vienos savanoriškos įmokos, o nuo 2016-09-30 nebuvo daromos išskaitos iš darbo užmokesčio.
13.5. Ieškovo motyvai dėl turto vertės įkainojimo, aktyvumo vykdomajame procese, aplinkybių, susijusių su turto pardavimu už didesnę nei eksperto nustatytą kainą, negali būti iš naujo nagrinėjami, nes apie šias aplinkybes 2019-09-03 nutartyje pasisakė Šiaulių apygardos teismas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
16. Byloje nustatyta, kad antstolis V. D. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. (23.17-08)-320-62065 dėl 1895,01 Eur skolos, kuris pakeistas 2019 m. balandžio 10 d. sprendimu išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08) 467-54363 dėl 1403,08 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. B. išieškotojos valstybės (VMI) naudai (vykd. b. l. 1–3). Antstolis V. D. 2019 m. vasario 12 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), arešto akte nurodydamas, jog turto vertė yra 18000 Eur. 2019 m. vasario 12 d. patvarkymu Nr. 036-476 dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo antstolis paskyrė skolininko vardu registruoto turto ekspertizę rinkos vertei nustatyti (vykd. b. l. 93–94, 95). Atlikęs turto vertės nustatymo ekspertizę, vertintojas nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 12000 Eur (vykd. b. l. 100–119). 2019 m. balandžio 3 d. buvo paskelbtos pirmosios žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynės (vykd. b. l. 121–122). Varžytynės baigėsi 2019 m. gegužės 3 d., jų metu turtas buvo parduotas A. D. už 14400 Eur (vykd. b. l. 129–130). Iš ieškovo pateiktų mokėjimo patvirtinimų matyti, kad ieškovas trečiajam asmeniui skolą sumokėjo: 2019 m. balandžio 19 d. pervesdamas 268 Eur, 2019 m. liepos 1 d. pervesdamas 1563,02 Eur ir 14,20 Eur (1 t., el. b. l. 15).
17. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
Dėl valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo vertinimo
18. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia argumentu, jog 2013-09-02 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sprendimas Nr. (23.17-08)-320-62065 buvo pakeistas nauju sprendimu, todėl vykdymo procesas turėjo prasidėti iš naujo. Apeliantas įsitikinęs, kad pasikeitus išieškotinos sumos dydžiui yra priimamas naujas sprendimas ir tai numatyta 2001-05-26 LR Finansų ministerijos viršininko įsakyme Nr. VA-74 „Dėl patvirtintų formų“. Su tokia apelianto pozicija teisėjų kolegija nesutinka.
19. Visų pirma, Valstybinės mokesčių inspekcijos naudojamos formos sprendimams priimti patvirtintos 2016-12-23 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA-167, o ne apelianto nurodomu 2001-05-26 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA-74, kuriuo pakeista ir išdėstyta nauja Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-11 „Dėl formų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 5-229; 2004, Nr. 75-2617) redakcija. Minėtame įsakyme numatyta, jog sprendimui pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto naudojama forma FR0498. Šiuo atveju išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė 2019-04-10 sprendimą Nr. (23.31-08) 467-54363) pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (forma FR0498), akivaizdu, jog išieškotoja nepanaikino savo ankstesnio sprendimo, o jį pakeitė, nurodant naują nepriemokos, susidariusios tuo pačiu pagrindu, išieškojimo dydį. Antra, sumos pakeitimas negali būti vertinamas kaip naujo sprendimo priėmimas, kadangi nesikeičia mokestinės nepriemokos atsiradimo pagrindas. Trečia, VMI 2019 m. balandžio 10 d. sprendime pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto aiškiai nurodyta, kad ne panaikinamas, o yra keičiamas 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimas Nr. (23.17-08)-320-62065, nurodant, kad bendra išieškotina suma yra 1403,08 Eur. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. balandžio 10 d. sprendimas nėra naujas sprendimas.
Dėl turto arešto akte nurodyto arešto masto
20. Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad pasikeitus išieškomos skolos dydžiui antstolis privalėjo atšaukti paskelbtas varžytynes ir sudaryti naują turto arešto aktą.
21. Visų pirma, 2019-02-12 surašyto turto arešto akto, kuriuo skolininkui priklausantis 0,0955 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), įvertintas 18 000 Eur, ieškovas neskundė ir neginčijo jame nurodytos turto vertės. Bylos duomenys patvirtina, kad 2019-04-04 vykdomojoje byloje surašytas pranešimas apie paskelbtą skolininkui priklausančio turto pardavimą iš varžytynių, 14 400 Eur (18 000 Eur – 20 proc.) pradinė parduodamo turto kaina nurodyta atsižvelgiant į turto arešto akte nustatytą kainą. Pranešimas skolininkui išsiųstas registruota siunta bei 2019-04-06 skolininkui įteiktas (vykdomosios bylos 128 lapas). Elektroninės varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) baigėsi, paskelbtas jų (varžytynių) laimėtojas A. D., o didžiausia pasiūlyta kaina – 14 400 Eur. Visą sumą už nupirktą turtą varžytynių laimėtojas įmokėjo 2019-05-16, taigi, skolos dydis pakeistas tik Valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr.(23.31-08) 467-54363), po to, kai varžytynės jau buvo paskelbtos. Antra, šiuo atveju reikšminga tai, kad atsakovas antstolis atlieka išieškojimą iš ieškovo turto dar 5 vykdomosiose bylose: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr., (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat antstolė G. M. yra prisijungusi prie antstolio V. D. išieškojimo procedūros ir vykdo iš ieškovo išieškojimą dar 4 vykdomosiose bylose. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad šiuo konkrečiu atveju Turto arešto akte nurodyto skolos dydžio pasikeitimas visiškai nepaveikė varžytynių proceso. Trečia, nagrinėjamu atveju CPK 717 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos nebuvo įgyvendintos, todėl nedidelės skolos dalies apmokėjimas negali lemti varžytynių atšaukimo, tuo labiau pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu.
Dėl turto vertės
22. Apeliantas teigia, jog varžytynėse parduotas turtas buvo netinkamai įkainotas, todėl 1000 Eur skirtumas yra esminis, sudarantis pagrindą varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu.
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad turto pardavimo iš varžytynių akto, kaip sandorio, pripažinimo negaliojančiu pagrindams reglamentuoti specialiai skirtas CPK 602 straipsnis, todėl toks aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik CPK 602 straipsnyje nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).
24. Ieškovas kaip turto pardavimo iš varžytynių akto negaliojimo pagrindą nurodė 1000 Eur turto vertės skirtumą. CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas vienas iš turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindų – jeigu turtas parduotas už mažesnę kainą, negu turėjo būti nustatyta šio kodekso 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
25. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi aiškinimo, kad CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas turto pardavimo iš varžytynių akto negaliojimo pagrindas taikomas ne tik tiems atvejams, kai pažeidžiama formali pradinės kainos nustatymo ar varžytynių organizavimo tvarka, bet ir tiems atvejams, kai netinkamai įkainojamas areštuotas turtas. Kasacinio teismo nuomone, CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas dėl turto pardavimo kainos taikytinas ir su CPK 681 straipsnyje nustatyta areštuojamo turto įkainojimo procedūra (jau minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).
26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas turi pareigą įrodyti, kad antstolis pažeidė įstatymo jam nustatytą pareigą įkainoti ginčo turtą objektyviai, nustatydamas kainą, kuri būtų kuo artimesnė esančiai laisvojoje rinkoje turto rinkos kainai, ir dėl to turtas parduotas už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje nustatyta tvarka. Apeliantas savo pareigos įrodyti nurodytas aplinkybes neįvykdė. Apelianto pateikiami prieštaravimai dėl turto vertės netinkamo nustatymo neturėtų rodyti tik apelianto subjektyvią nuomonę ir nepagrįstą turto vertės kvestionavimą, o turėtų būti paremti realiais skaičiavimais, ekspertize, specialisto išvada ar bet kokiais kitais objektyviais duomenimis, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, ir tai sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę.
27. Apeliantas UAB „Lituką ir Ko“ ataskaitą antstoliui bei teismui, nagrinėjusiam ieškovo skundą vykdomojoje byloje, pateikė tik po to, kai elektroninės varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pasibaigusios bei paskelbtas jų (varžytynių) laimėtojas. Be to, UAB „Lituką ir Ko“ pateikta vertinimo ataskaita yra tik rekomendacinio pobūdžio, neturinti didesnės įrodomosios galios nei turto vertintojo V. D. atlikta turto vertės ekspertizė ir (ar) antstolio nustatyta turto vertė. Nagrinėjamu atveju skolininkas prieštaravimų dėl antstolio 2019-02-12 Turto arešto akto ir jame atlikto areštuoto turto įvertinimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) per įstatymo nustatytą terminą nepateikė ir turto vertės neginčijo. Šiuo atveju UAB „Lituka ir Ko“ ataskaitoje nustatyta sklypo vertė nežymiai skiriasi nuo antstolio nustatytos vertės (19000 Eur ir 18000 Eur) ir toks kainų skirtumas, teisėjų kolegijos nuomone, negali būti vertinamas kaip esminis skolininko kaip savininko teisių pažeidimas.
28. Pagal CPK 602 straipsnį turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, nekilnojamojo turto pardavimo bei varžytynių aktas, be kitų jame nustatytų pagrindų, gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta šio Kodekso 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir jeigu turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises.
29. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Taigi, ieškovas, siekdamas varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktą, turėjo įrodyti, kad turto pardavimas pažeidė esmines jos teises, kadangi jis nebuvo tinkamai informuojamas apie antstolio priimtus patvarkymus ir ginčo turtas buvo įkainotas neteisingai. Ieškovas privalėjo pateikti įrodymus, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad būtent antstolis pažeidė jam įstatymo numatytas pareigas vykdydamas išieškojimą iš skolininko įkainoti ginčo turtą objektyviai, nustatydamas kainą, kuri būtų kuo artimesnė esančiai laisvojoje rinkoje turto rinkos kainai. Teismo vertinimu, šiuo atveju apeliantas neįrodinėja sąlygų, kurioms esant turto perdavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažįstamas negaliojančiu, o tik pažymi, jog jo teisių pažeidimas pasireiškia antstolio pernelyg žema kaina įvertintu turtu, tačiau tokio savo teiginio nepagrindžia jokiais argumentais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, jog byloje esantys įrodymai nepagrindžia to, kad turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė ir kad turtas galėjo būti parduotas už žymiai didesnę kainą.
Dėl ieškovo elgesio vykdymo procese
30. Visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas vykdymo procese elgėsi tinkamai, o antstolis buvo pasyvus ir neatliko jam pavestų pareigų. Priešingai nei teigia apeliantas, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą ir vykdyti priimtas 2013-11-06, nei per nustatytą raginimo terminą, nei vėliau skolininkas savo prievolės pagal vykdomąjį dokumentą nevykdė, visus teiktus raginimus ir reikalavimus ignoravo. Nuo 2016-02-25 iš skolininko nebuvo gauta nė vienos savanoriškos įmokos, o nuo 2016-09-30 nebuvo daromos išskaitos ir iš darbo užmokesčio. Tik 2019 m. balandžio 19 d. apeliantas pervedė 268 Eur, o 2019 m. liepos 1 d. 1563,02 Eur ir 14,20 Eur, taigi jau paskelbus žemės sklypo varžytynes. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad apie tai, jog skola sumokėta, ieškovas antstoliui nepranešė. Vykdomosios bylos duomenys teismui patvirtina, kad duomenis apie skolininką antstolis rinko nuolat, todėl nėra pagrindo išvadai, kad išieškojimo procesas buvo pasyvus.
Dėl teismo pripažintų prejudicinių faktų
31. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad visi antstolio veiksmai buvo teismo įvertinti 2019 m. birželio 14 d. ir 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimis ir pažeidimų nenustatyta.
32. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas buvo pateikęs skundą dėl atsakovo antstolio V. D. veiksmų, prašė panaikinti kaip neteisėtus 2019 m. vasario 12 d. patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo Nr. 036-476, 2019 m. balandžio 4 d. pranešimą apie paskelbtą turto pardavimą iš varžytynių Nr. 036-1094, panaikinti varžytynių rezultatus, tačiau Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. birželio 14 d. nutartimi, kuri palikta nepakeista Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi, antstolio V. D. veiksmai nebuvo pripažinti neteisėtais. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas apie turto arešto aktą, ekspertizę turto vertei nustatyti, areštuoto turto vertę, paskelbtas varžytynes, o aplinkybė, jog varžytynėse skolininkui priklausantis turtas buvo parduodamas už didesnę kainą, nei nustatė turto vertintojas, jokiu būdu negalėjo pažeisti skolininko interesų. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjęs teismas turėjo teisinį pagrindą šias teismo išvadas pripažinti prejudiciniais faktais.
33. Atskirai teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas skunde iš esmės pakartoja jau anksčiau į bylą teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir nenurodo jokių pirmosios instancijos teismo padarytų materialinės ar proceso teisės normų taikymo klaidų. Nors apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra tikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia pakartotinio bylos nagrinėjimo. Taigi, vien apelianto nesutikimas su tuo, kaip šias aplinkybes įvertino teismas, nesuponuoja išvados, jog teismas netinkamai išsprendė bylą. Apeliantas, skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo faktinių aplinkybių interpretaciją. Taigi, apeliantas iš esmės siekia, kad remiantis byloje pateiktais įrodymais būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė bylą nagrinėjęs teismas. Nesant duomenų, kad teismas pažeidė nuostatas, kuriomis reglamentuojamas įrodymų vertinimas, t. y. to neįrodžius, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir (ar) faktinių aplinkybių interpretavimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Atsakovas antstolis V. D. pateikė prašymą, kuriame prašo priteisti 605 Eur išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti, atlyginimą. Pateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus.
35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo patvirtintose rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (8.11 punktas), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apelianto (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
36. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialinės teisės bei proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
37. Kiti apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys teisinės įtakos bylos baigčiai, todėl dėl jų išsamiau nepasisakytina. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui antstoliui V. D. 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.