Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovams antstoliui Vaidui Drungilui, A. D. dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Šioje byloje ginčas kilo dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Byloje nustatyta, kad antstolis Vaidas Drungilas vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. (23.17-08)-320-62065 dėl 1895,01 Eur skolos, kuris pakeistas 2019 m. balandžio 10 d. sprendimu išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08) 467-54363 dėl 1403,08 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. B. išieškotojos valstybės (VMI) naudai (vykd. b. l. 1-3). Antstolis V. Drungilas 2019 m. vasario 12 d. turto arešto aktu Nr. 036-474 areštavo pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), arešto akte nurodydamas, jog turto vertė yra 18000 Eur. 2019 m. vasario 12 d. patvarkymu Nr. 036-476 dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo antstolis paskyrė skolininko vardu registruoto turto ekspertizę rinkos vertei nustatyti (vykd. b. l. 93-94, 95). Atlikęs turto vertės nustatymo ekspertizę, vertintojas nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 12000 Eur (vykd. b. l. 100-119). 2019 m. balandžio 3 d. buvo paskelbtos pirmosios žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynės (vykd. b. l. 121-122). Varžytynės baigėsi 2019 m. gegužės 3 d., jų metu turtas buvo parduotas A. D. už 14400 Eur (vykd. b. l. 129-130). Iš ieškovo pateiktų mokėjimo patvirtinimų matyti, kad ieškovas trečiajam asmeniui skolą sumokėjo: 2019 m. balandžio 19 d. pervesdamas 268 Eur, 2019 m. liepos 1 d. pervesdamas 1563,02 Eur ir 14,20 Eur (1 t., el. b. l. 15).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais bei tai, kad CPK 602 straipsnyje nustatytas varžytynių akto negaliojimo institutas taikytinas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014). Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis. Be to, teismas, atsižvelgdamas į būtinumą siekti užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, proporcingumo principo reikalavimą taikytinai teisinio poveikio priemonei būti adekvačiai teisės pažeidimui (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), gautos turtą pardavus iš varžytynių, sumos proporcingumą to turto rinkos vertei turi įvertinti, ar turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu yra vienintelė ir tinkamiausia priemonė apginti pažeistas šalių, dalyvavusių vykdymo procese, teises, ar pažeistos teisės negali būti tinkamai apgintos taikant civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009; kt.). Taigi sprendžiant klausimą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu būtina nustatyti, ar buvo padarytas CPK 602 straipsnio 1 dalyje nurodytų nuostatų pažeidimas, ar šis pažeidimas iš esmės pažeidė asmens teises.

Ieškovo vertinimu, VMI priėmus 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą, buvo priimtas naujas vykdytinas dokumentas, todėl antstolis turėjo pareigą iš naujo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, išsiųsti skolininkui raginimą vykdyti priimtą sprendimą bei patikslinti turto arešto aktą. Šie ieškovo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. VMI 2019 m. balandžio 10 d. sprendime pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto aiškiai nurodyta, kad ne panaikinamas, o yra keičiamas 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimas Nr. (23.17-08)-320-62065, nurodant, kad bendra išieškotina suma yra 1403,08 Eur. Aplinkybė, kad buvo pakeistas išieškomos sumos dydis, nepaneigia pačios skolos buvimo fakto tarp išieškotojos VMI ir skolininko V. B. dėl žemės ir kito nekilnojamojo turto mokesčių nepriemokos bei nedaro negaliojančiu pirminio vykdomojo dokumento, kurio pagrindu pradėtas išieškojimas ir atlikti vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovo teiginiai apie tai, kad jis iki 2015 m. spalio 22 d. nežinojo apie vykdymo procesą taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs, nes nors byloje nėra duomenų, kad ieškovui buvo įteikti patvarkymai dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, raginimas įvykdyti sprendimą, vykdymo išlaidų išieškojimo, patvarkymai areštuoti lėšas ir pervesti jas į antstolio depozitinę sąskaitą, pakartotinis reikalavimas dėl skolos ir vykdymo išlaidų apmokėjimo, skolos išieškojimo (vykd. b. l. 7-10, 17, 19-24, 26, 29), tačiau CPK 604 straipsnyje numatyta, jog procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos.

Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, kad antstolio veiksmų teisėtumas/neteisėtumas bei šališkumas nagrinėjamas teikiant skundus/nušalinimus CPK 510 ir 636 straipsniuose nustatyta tvarka. Ieškovas buvo pateikęs skundą dėl atsakovo antstolio V. Drungilo veiksmų, prašė panaikinti kaip neteisėtus 2019 m. vasario 12 d. patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo Nr. 036-476, 2019 m. balandžio 4 d. pranešimą apie paskelbtą turto pardavimą iš varžytynių Nr. 036-1094, panaikinti varžytynių rezultatus, tačiau Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. birželio 14 d. nutartimi, kuri palikta nepakeista Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi, antstolio V. Drungilo veiksmai nebuvo pripažinti neteisėtais. Šiaulių apygardos teismas nurodė, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas apie turto arešto aktą, ekspertizę turto vertei nustatyti, areštuoto turto vertę, paskelbtas varžytynes (Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-558-856/2019 18, 21, 26 punktai). Šiaulių apygardos teismas taip pat nurodė, kad aplinkybė, jog varžytynėse skolininkui priklausantis turtas buvo parduodamas už didesnę kainą, nei nustatė turto vertintojas, jokiu būdu negalėjo pažeisti skolininko interesų (Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarties 28 punktas). Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-558-856/2019 pateiktas įrodymų vertinimas bei padarytos išvados pripažintinos prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnis), kadangi bylose dalyvauja tie patys suinteresuoti asmenys, abiejų bylų svarbiausias įrodinėjimo dalykas yra varžytynių rezultatų panaikinimas. Taigi šioje byloje papildomai nepasakytina dėl ieškovo pateiktų argumentų neva antstolis pažeidė CPK 681 straipsnio 4 dalyje numatytą tvarką, nes iš varžytynių parduodamo žemės sklypo kainą nustatė nesiremdamas V. Degenio pateikta žemės sklypo rinkos vertės nustatymo ataskaita.

Ieškovas nurodo, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), parduotas už mažesnę nei rinkos vertę bei į bylą pateikė uždarosios akcinės bendrovės „Lituka ir Ko“ atliktą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimą, kuriame pateikta išvada, kad žemės sklypo vertė 2019 m. balandžio 10 d. buvo 19000 Eur (1 t., el. b. l. 40-76). Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu yra tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir tokiu būdu yra neproporcingai apribotos skolininko nuosavybės teisės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažinta, kad turto vertės įkainojimas beveik dvigubai mažesne kaina buvo pagrindas pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007). Nagrinėjamu atveju, antstolis nustatė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 18000 Eur, tuo tarpu ieškovo pateiktoje žemės sklypo vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad žemės sklypo vertė – 19000 Eur. Vertinant antstolio ir ieškovo pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nustatytas žemės sklypo kainas, pažymėtina, kad žemės sklypo verčių skirtumas yra tik 1000 Eur. Ieškovo pateiktas žemės sklypo įkainojimas nuo antstolio nustatytos žemės sklypo vertės skiriasi 5,26 procentais, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė bei neproporcinga to turto rinkos vertei ir tokiu būdu buvo neproporcingai apribotos ieškovo nuosavybės teisės.

Ieškovas nurodo, kad sudarydamas turto pardavimo iš varžytynių aktą, antstolis pažeidė esmines ieškovo teises, nes pažeidė išieškojimo iš ieškovo turto eiliškumą, be to ieškovas visiškai įvykdė vykdomąjį dokumentą. Bylos duomenimis nustatyta, kad vykdymo procesas ieškovo atžvilgiu pradėtas 2013 m. lapkričio 6 d. Paskutinė įmoka iš ieškovo darbo užmokesčio gauta 2016 m. vasario 25 d. Nors ieškovas dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)?“, tačiau jo gaunamos pajamos yra labai mažos (vykd. b. l. 62-65). Iš vykdomosios bylos matyti, kad antstolis V. Drungilas prieš areštuodamas žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat vertino ieškovo turimą kilnojamąjį turtą (vykd. b. l. 66-72). Iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenų matyti, kad 2019 m. sausio 17 d. ieškovo vardu buvo registruota transporto priemonė AUDI A6 AVANT. Įvertinus, kad šios transporto priemonės pirmos registracijos data 1996 m. spalio 9 d., sutiktina su atsakovo V. Drungilo argumentu, kad automobilis pagamintas gana seniai, todėl jo rinkos vertė itin maža ir ieškovo skolos nebūtų padengusi. Be to, ieškovo atžvilgiu antstolio V. Drungilo žinioje yra dar keturios vykdomosios bylos dėl 70,96 Eur skolos išieškojimo pagal Telšių apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. išduotą vykdomąjį raštą, dėl 2360,79 Eur skolos pagal Telšių apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. išduotą vykdomąjį raštą, dėl 624,99 Eur skolos pagal Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 29 d. išduotą vykdomąjį raštą ir dėl 1136,47 Eur skolos pagal Telšių apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 28 d. išduotą vykdomąjį raštą, prie išieškojimo iš ieškovo taip pat yra prisijungusi antstolė G. Mankevičienė su keturiomis vykdomosiomis bylomis. Vykdymo procesas negali trukti neribotą laiką, nes taip būtų pažeidžiami kreditoriaus interesai, todėl taikyti nekilnojamojo turto areštą ir parduoti iš varžytynių ieškovui priklausantį žemės sklypą buvo būtina. Ieškovas teigia, kad antstolis pirmiausia turėjo nukreipti išieškojimą į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Visgi šis žemės sklypas yra užstatytas neregistruotais statiniais, kurie didina jo vertę, bet kartu apsunkina jo įvertinimą bei galimą pardavimą. Pažymėtina, kad ieškovas buvo pats atsakingas už savo interesų užtikrinimą, ši pareiga negali būti perkeliama kreditoriui ar antstoliui. Per laikotarpį nuo vykdymo proceso pradžios iki varžytynių paskelbimo ieškovas jokių aktyvių veiksmų skolai grąžinti ir užbaigti vykdymo procesą nesiėmė. Nors teismo posėdžio metu, nurodė, kad skolos negrąžino, nes trečiasis asmuo keitė skolos dydžius bei pats turėjo pirkėją, kuris ketino įsigyti žemės sklypą už didesnę nei antstolio nustatytą kainą, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynėse dalyvavo tik atsakovas A. D., o VMI sprendimas pakeistas tik 2019 m. balandžio 10 d. Taigi šie ieškovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs.

Iš ieškovo pateiktų mokėjimo kvitų nustatyta, kad V. B. trečiajam asmeniui VMI skolą sumokėjo: 2019 m. balandžio 19 d. pervesdamas 268 Eur, 2019 m. liepos 1 d. pervesdamas 1563,02 Eur ir 14,20 Eur, taigi jau paskelbus žemės sklypo varžytynes. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad apie tai, kad skola sumokėta ieškovas antstoliui nepranešė. Antstolį apie skolos įvykdymą informavo trečiasis asmuo VMI 2019 m. rugsėjo 30 d. raštu bei pridėdamas VMI 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimą pripažinti netekusiu galios sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08) 467-153318. Taigi atsakovas antstolis V. Drungilas 2019 m. rugsėjo 9 d. surašydamas turto pardavimo iš varžytynių aktą nežinojo, kad skola VMI yra sumokėta. Vykdymo byloje taip pat nėra sumokėtos vykdymo išlaidos, dėl ko nebuvo pagrindo varžytynių paskelbti neįvykusiomis bei nesurašyti turto pardavimo iš varžytynių akto CPK 717 straipsnio 4 punkte nustatyta tvarka.

Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, restitucijos taikymo galimybė atsiranda tik panaikinus turto pardavimo iš varžytynių aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-900/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-690/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218- 684/2017 ir kt.). Šiuo atveju ieškovas neįrodė nei imperatyvių teisės normų pažeidimo, nei jam sukeltų asmens teisių pažeidimo. Nesant pagrindo panaikinti turto pardavimo iš varžytynių aktą, restitucija netaikytina.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas V. Drungilas prašo priteisti 3388 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą byloje. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, išlaidų suma už advokato pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytų maksimalių dydžių, todėl atmetus ieškovo ieškinį, iš jo atsakovui anstoliui V. Drungilui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos 3388 Eur (CPK 98 straipsnis). Atsakovas A. D. nepateikė jokių įrodymų apie byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jų priteisti neprašė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo V. B. ieškinį atsakovams antstoliui Vaidui Drungilui, A. D. dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui antstoliui Vaidui Drungilui 3388 Eur (tris tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis Eur) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.