- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-03
- Bylos Nr.
- 2S-558-856/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.4.5.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-3242-971/2019 pagal pareiškėjo V. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis V. D., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. B. su skundu kreipėsi į antstolį V. D., kuriuo prašė panaikinti kaip neteisėtus 2019-02-12 patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-04-04 pranešimą apie paskelbtą turto pardavimą iš varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti varžytynių rezultatus ir įpareigoti antstolį tinkamai bei įstatymų nustatyta tvarka pranešti pareiškėjui apie sudarytą Turto arešto aktą bei atliekamus kitus veiksmus vykdomojoje byloje, kad pareiškėjas galėtų tinkamai ir laiku įgyvendinti savo teises. Nurodė, kad iki 2019-04-04 pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) apie paskelbtą turto pardavimą iš varžytynių pareiškėjui nebuvo žinomi jokie antstolio atliekami veiksmai su pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimu iš varžytynių bei žemės sklypo vertės nustatymu. Tokiais savo veiksmais antstolis pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 679 straipsnyje, 682 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus informuoti skolininką apie priimtus sprendimus bei taip suvaržė pareiškėjo teises pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, taip pat nušalinimą ar prieštaravimus, įgyvendinti kitas jo teises ar pareigas, susijusias su ekspertizės ir eksperto paskyrimu. Mano, kad dėl netinkamai antstolio atliktų pareigų turėtų būti panaikinti Turto arešto aktas bei kiti veiksmai, susiję su varžytynių organizavimu (b. l. 2-4).
2. Antstolis V. D. 2019-05-14 patvarkymu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, o V. B. skundo dalyje dėl 2019-02-12 patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini)bei 2019-04-04 pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) skundo nagrinėjimo procedūros nepradėjo, nes yra suėjęs CPK 512 straipsnyje numatytas 20 dienų skundo padavimo terminas, o skolininkas neprašo šio termino atnaujinti, taip pat nepateikė jokių argumentų dėl turto vertės. Nurodė, kad varžytynes negaliojančiomis galima pripažinti tik CPK 602 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. Šios teisės normos taikymas suponuoja poreikį identifikuoti konkretų įstatymo pažeidimą, nustatyti juo sukeltą asmens teisių pažeidimą ir kvalifikuoti jį esminiu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė argumentų, kurie sudarytų pagrindą pripažinti varžytynes negaliojančiomis. Nurodė, kad turto arešto aktas skolininko gyvenamuoju adresu buvo išsiųstas 2019-02-13 registruota siunta bei 2019-03-18 įteiktas asmeniškai, skolininkui savo ranka atlikus įrašą, jog turto arešto aktas gautas. Pareiškėjas prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės nebuvo pareiškęs, savo turto įkainojimo išvados nepateikė. Skolininkas visame vykdymo procese buvo itin pasyvus, nevykdė bendradarbiavimo pareigos ir tik pardavus iš varžytinių turtą pateikė skundą. Tokie skolininko veiksmai negali būti pripažįstami sąžiningais (b. l. 11-13).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2019 m. birželio 14 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.
4. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog turto arešto aktas, patvarkymas dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo bei kiti su žemės sklypo vertės nustatymu ar varžytynių vykdymu susiję antstolio dokumentai jam buvo neįteikti. Nurodė, kad antstolis 2019-02-12 turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini)bei 2019-02-12 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo, 2019-04-04 pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie paskelbtą turto pardavimą iš varžytynių išsiuntė registruota siunta paties skolininko nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), skolininko darbovietei UAB „(duomenys neskelbtini)“ el. paštu, kurios vadovas yra pats skolininkas nuo 2015-12-18, taip pat turto arešto aktas 2019-03-18 įteiktas skolininkui asmeniškai, jam savo ranka atlikus įrašą, jog turto arešto aktas gautas (vykd. b. l. 30, 58-65, 92, 93, 98, 122, 123). Be to, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)yra pateikta 2019-03-04 antstolio pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje antstolis nurodė, kad telefonu buvo susisiekta su skolininku V. B., kuris nurodė, kad grįžęs į Lietuvą gyvena adresu (duomenys neskelbtini), bei informuotas apie galimą turto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą iš varžytynių (vykd. b. l. 99).
5. Teismas pažymėjo, kad tiek turto arešto akte, tiek patvarkyme dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo, pranešime apie paskelbtą turto pardavimą iš varžytynių buvo aiškiai nurodyti šių antstolio priimtų procesinių dokumentų apskundimo tvarka ir terminai, skolininko teisės ir pareigos, tačiau skolininkas nepasinaudojo jam išaiškintomis teisėmis, prieštaravimų per įstatymų nustatytą terminą dėl turto įvertinimo ar kitų antstolio veiksmų nepateikė. Su skundu dėl antstolio veiksmų V. B. atstovas į antstolio V. D. kontorą kreipėsi tik 2019-05-06, t. y. jau pasibaigus varžytynėms (vykd. b. l. 131).
6. Teismas darė išvadą, kad antstolis nepažeidė CPK normų, reglamentuojančių areštuoto turto įkainojimą bei šio turto pardavimą iš varžytynių, areštuoto turto vertę nustatė 18 000 Eur, tuo tarpu vertintojo V. D. atliktoje turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje (ekspertizėje) nurodyta, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 12 000 Eur, parduodamo iš varžytynių turto pradinė kaina atitinkamai sudarė aštuoniasdešimt procentų 2019-02-12 turto arešto akte Nr. (duomenys neskelbtini)nustatytos turto vertės. Antstolis taip pat skolininkui tinkamai pranešė apie vykdymo proceso eigą, vykdymo procese procesiniai dokumentai jam buvo siunčiami paties skolininko nurodytu gyvenamosios vietos adresu bei kitais būdais, t. y. skolininko darbovietei el. paštu, skolininkas buvo informuotas ir telefonu, todėl darytina išvada, kad V. B. turėjo realią galimybę susipažinti su visais antstolio priimtais dokumentais. Nors pareiškėjas nurodo, kad jam nežinomas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo pagrindas ir pagrįstumas, tačiau nei pats pareiškėjas, nei jo atstovas nepateikė jokių duomenų, paskaičiavimų, kokia, pareiškėjo nuomone, šiai dienai yra reali žemės sklypo rinkos vertė.
7. Teismas pažymėjo, kad skolininkas galėjo savo iniciatyva atlikti turto vertinimą ir pateikti antstoliui ar teismui objektyvius įrodymus apie turto rinkos vertę, tačiau to nepadarė. Šiuo atveju subjektyvi pareiškėjo nuomonė dėl turto vertės (net nenurodant, kokia ta vertė turėtų būti nustatyta), vien deklaratyvūs pareiškėjo teiginiai, nesudaro pagrindo išvadai, kad turtas įkainotas netinkamai.
8. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skolos sumokėti gera valia nesiekė, su antstoliu nebendradarbiavo, buvo pasyvus vykdymo proceso dalyvis, nesiekęs laiku pasinaudoti nei CPK 681 straipsnio 3 dalyje numatyta teise pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, nei savo teise iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje surasti turto pirkėją, kuris sutiktų mokėti, jo nuomone, tinkamą kainą už žemės sklypą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. B. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. birželio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. Vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų gavęs registruotą pašto siuntą ir pasirašęs ant siuntos gavimo patvirtinimo, nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas gavo el. paštu siųstą informaciją, dar skunde pareiškėjas nurodė, kad el. paštu (duomenys neskelbtini)nesinaudoja ir apie tai, kad čia buvo siunčiami jam skirti dokumentai, jam nebuvo žinoma, tačiau į šiuos argumentus teismas neatsižvelgė. Taip pat vykdomojoje byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad antstolis būtų telefonu informavęs pareiškėją apie vykdymo veiksmus, o antstolio vienašališkai surašyta pažyma šių aplinkybių patvirtinti negali. Pareiškėjas taip pat neprisimena, kad 2019-03-18 būtų pasirašęs apie tai, kad gavo turto arešto aktą ir abejoja tokio įrašo tikrumu. Teismo nurodomi argumentai apie pareiškėjo tinkamą informavimą apie antstolio atliekamus vykdymo veiksmus yra deklaratyvūs, tačiau neatitinka įrodymų pakankamumo taisyklės, t. y. nei vienas iš įrodymų nepatvirtina fakto, kad pareiškėjas informaciją apie vykdymo veiksmus iš tiesų gavo.
9.2. Pareiškėjui dedant pastangas gauti informaciją iš antstolio apie jo atžvilgiu pradėtas išieškojimo procedūras, pareiškėjo nuolat raginamas antstolis 2019 m. balandžio 24-26 d. sugebėjo leisti susipažinti su vykdomąja byla bei leisti pasidaryti vykdomosios bylos kopijas. Vykdomosios bylos kopijas pareiškėjas iš antstolio gavo tik 2019-04-26. Antstolio delsimas sudaryti galimybes susipažinti su vykdomąją byla ir daryti jos kopijas telefono pagalba fotografuojant, taip pat yra antstolio veiksmų neteisėtumo išraiška.
9.3. CPK 681 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Todėl antstolis, skyręs ekspertizę turto vertei nustatyti, vėliau negalėjo varžytinių pradinės kainos nustatyti ir turto įkainoti pagal Turto arešto akte nurodytą sumą. Tokiu būdu pats teismas skundžiamoje nutartyje atskleidė antstolio padarytą procesinių teisių pažeidimą, numatytą CPK 681 straipsnio 4 dalyje, tačiau vis tiek nepagrįstai vertino, kad antstolio vykdymo veiksmai yra teisėti.
9.4. Pareiškėjas, sužinojęs apie galimai neteisėtus antstolio vykdomus veiksmus, nedelsiant kreipėsi į turto vertintoją ir atliko žemės sklypo vertinimą, kuriuo buvo nustatyta didesnė rinkos vertė, nei ta, pagal kurią buvo skelbiamos varžytinės. Pareiškėjas kartu su skundu, pateiktu teismui, neturėjo galimybės pateikti atlikto turto vertinimo, kadangi jis buvo atliktas gerokai vėliau, todėl teikia jį su šiuo atskiruoju skundu.
9.5. Pareiškėjui nebuvo išsiųstas ar įteiktas pasirašytinai patvarkymas dėl turto vertės. Pareiškėjas 2019-02-12 antstolio patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo kartą gavo ir turėjo galimybę susipažinti tik gavęs antstolio vykdomosios bylos kopiją (2019-04-26), todėl antstolis ignoravo ir grubiai pažeidė CPK 682 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reikalavimą nedelsiant informuoti apie priimtą patvarkymą, todėl negalėjo pareikšti nušalinimo ar prieštaravimų, įgyvendinti kitų savo teisių ar pareigų, susijusių su ekspertizės ir eksperto jai atlikti paskyrimu. Tokiu būdu buvo pažeistos pareiškėjo teisės, įtvirtintos CPK 682 straipsnyje, o pats antstolis atliko neteisėtus ir su CPK 682 straipsniu nesuderinamus veiksmus.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis V. D. prašo netenkinti pareiškėjo atskirojo skundo. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Vykdomojoje byloje yra turto arešto aktas, ant kurio pareiškėjas savo ranka atliko įrašą ir pasirašė, jog jis gavo dokumento nuorašą. Tai, jog neva pareiškėjas neprisimena apie įrašo atlikimą, negali būti pagrindas pripažinti pareiškėjo argumentus pagrįstais. Be to, vykdomojoje byloje yra duomenys apie registruotos siuntos įteikimą pareiškėjui. Akivaizdu, jog pareiškėjo argumentai apie tai, jog jis nežinojo apie paskelbtas jo turto varžytynes, yra visiškai pramanyti ir klaidinantys teismą.
10.2. Skolininkas prieštaravimų dėl antstolio 2019-02-12 Turto arešto akto ir jame atlikto areštuoto turto įvertinimo per įstatymo nustatytą terminą nepateikė, nors 2019-03-18 su Turto arešto aktu susipažino antstolio kontoroje asmeniškai.
10.3. Turto vertintojas pateikė skolininko turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą, tačiau įkainojimas atlieka tam tikrą skolininko teisių apsaugą, užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant. Atsižvelgiant į tai, varžytynėse skolininkui priklausantis turtas buvo parduodamas už didesnę kainą, nei nustatė turto vertintojas, ir ši aplinkybė jokiu būdu negalėjo pažeisti skolininko interesų. Didesnės vertės nustatymas iš esmės tik užtikrina tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus.
10.4. Antstolis, nustatydamas pradinę turto pardavimo kainą – 14 400 Eur, kas sudaro 80 procentų nuo nustatytos turto vertės, t. y. 18 000 Eur, teisėtai siekė parduoti turtą kuo didesne kaina. Turto pardavimas už kuo mažesnę kainą prieštarautų vykdymo proceso tikslams, tuo labiau, kai prie išieškojimo prisijungė antstolė G. M. su keturiomis vykdomosiomis bylomis.
10.5. Varžytynėse dalyvavęs asmuo sutiko sumokėti 14 400 Eur sumą už parduodamą žemės sklypą, todėl varžytynėse nustačius turto vertintojo kainą – 9 600 Eur (12 000 Eur - 20 procentų), skolininkas galėjo realiai nukentėti. Taigi, turto pardavimas už kainą, net ir gerokai didesnę už turto vertintojo nustatytą, skolininko interesų nepažeidžia, nes turto pardavimas už kuo didesnę kainą naudingas ne tik išieškotojui, bet ir skolininkui.
Šalies argumentai
10.6. Pareiškėjas teigia, jog sužinojęs apie galimai neteisėtus antstolio veiksmus nedelsiant kreipėsi į turto vertintoją. Taip pat skunde pareiškėjas nurodo, jog su vykdomąja byla susipažino 2019 m. balandžio 24-26 d. Tačiau, kaip matyti iš pareiškėjo pateiktos ir UAB „Lituka ir Ko“ atliktos turto vertės nustatymo ataskaitos, pareiškėjas į turto vertintoją kreipėsi 2019 m. balandžio 10 d. Akivaizdu, jog nepateikdamas UAB „Lituka ir Ko“ atliktos ataskaitos nei antstoliui, nei pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Be to, UAB „Lituka ir Ko“ ataskaitoje nustatyta sklypo vertė nežymiai skiriasi nuo antstolio nustatytos vertės. Toks kainų skirtumas negali būti vertinamas kaip esminis skolininko kaip savininko teisių pažeidimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
11. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas skunde nustatytų ribų.
12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
13. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
14. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui teikia naujus rašytinius įrodymus – 2019 m. balandžio/gegužės mėn. 9,55 a kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), turto vertės nustatymo ataskaitos kopiją (b. l. 47-65). Pareiškėjas nurodė, kad jis kartu su skundu, pateiktu pirmosios instancijos teismui, neturėjo galimybės pateikti atlikto turto vertinimo, kadangi jis buvo atliktas gerokai vėliau.
15. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog minėtos ataskaitos surašymo data – 2019-04-10 – 2019-05-15 (b.l. 47). Pareiškėjo skundas antstolio kontoroje buvo gautas 2019-05-06 (b. l. 11). Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinė byla skirta nagrinėti teismo posėdyje 2019 m. birželio 14 d., apie teismo posėdį byloje dalyvaujantiems asmenimis pranešta (b. l. 17-21). Skundžiama nutartis priimta 2019 m. birželio 14 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas turėjo galimybę minėtą ataskaitą pateikti pirmosios instancijos teismui iki skundžiamos nutarties priėmimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios įrodymų teikimo taisyklės ir atsisako prijungti prie bylos pareiškėjo pateiktus naujus rašytinius įrodymus.
16. Pirmosios instancijos teismo neginčijamai nustatyta, kad antstolis V. D. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal VMI 2013-09-02 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 895,01 Eur skolos, kuris pakeistas 2019-04-10 sprendimu išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 403,08 Eur skolos, išieškojimo iš skolininko V. B. išieškotojos valstybės (VMI) naudai.
17. Antstolis V. D. 2019-02-12 turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini)areštavo pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), arešto akte nurodydamas, jog turto vertė yra 18 000 Eur. 2019-02-12 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo antstolis paskyrė skolininko vardu registruoto turto ekspertizę rinkos vertei nustatyti (vykd. b. l. 93-94, 95). Atlikęs turto vertės nustatymo ekspertizę, 2019-02-19 pateiktoje turto rinkos vertės ataskaitoje vertintojas nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 12 000 Eur (vykd. b. l. 100-115). 2019-04-03 buvo paskelbtos pirmosios žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynės (vykd. b. l. 122). Varžytynės baigėsi 2019-05-03, jų metu turtas buvo parduotas A. D. už 14 400 Eur (vykd. b. l. 129-130).
18. Nagrinėjamu atveju 2019-02-12 turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nurodyta antstolio nustatyta areštuojamo turto vertė – 18 000 Eur, skolininkui įteiktas 2019-03-18 skolininkui asmeniškai, jam savo ranka atlikus įrašą, jog turto arešto aktas gautas (vykd. b. l. 83). Apelianto argumentai, jog jis neprisimena, kad 2019-03-18 būtų pasirašęs apie tai, kad gavo turto arešto aktą ir abejoja tokio įrašo tikrumu, laikytini kaip deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini. Be to, 2019-02-12 turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini)registruota siunta 2019-02-13 buvo išsiųstas skolininko nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (vyk. b. l. 30, 127).
19. CPK 681 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skolininkas turi teisę pareikšti prieštaravimus dėl turto vertės nustatymo per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas, per 3 darbo dienas nuo 2019-03-18 nepareikšdamas prieštaravimų dėl turto įkainojimo, praleido įstatymuose nustatytą terminą tokiam prieštaravimui pateikti, o skunde neprašė atnaujinti praleisto termino. Jokių prieštaravimų pareiškėjas, būdamas informuotas apie patvarkyme nurodytą rinkos vertę, nepareiškė. Kaip matyti iš vykdomojoje byloje esančio pareiškėjo 2019-03-19 prašymo nepardavinėti jo vardu registruoto turto, šiame prašyme taip pat nėra prieštaravimų dėl antstolio nustatytos areštuojamos turto vertės – 18 000 Eur (vykd. b. l. 120).
20. CPK 682 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Patvarkymo kopijos išsiunčiamos vykdymo proceso šalims. Vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, CPK 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą.
21. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, 2019-02-12 patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo išsiųstas registruota siunta paties skolininko nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), bei skolininko darbovietei UAB „(duomenys neskelbtini)“ el. paštu, kurios vadovas yra pats skolininkas. Šias nustatytas aplinkybes patvirtina vykdomojoje byloje esantys įrodymai (vykd. b. l. 30, 98, 127). Nors byloje nėra duomenų, kad minėtas patvarkymas įteiktas pareiškėjui pasirašytinai, tačiau CPK 604 straipsnyje numatyta, jog procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos. Minėtas patvarkymas išsiųstas 2019-02-13, todėl įteikimo data laikytina 2019-02-19. Nušalinimo ekspertui per CPK 682 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą pareiškėjas nepareiškė. Iš aukščiau minėto vykdomojoje byloje esančio pareiškėjo 2019-03-19 prašymo nepardavinėti jo vardu registruoto turto matyti, kad šiame prašyme pareiškėjas nenurodė jokių prieštaravimų dėl paskirtos ekspertizės (vykd. bylos l. 120).
22. Iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad pareiškėjo vadovaujamoje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba vienas asmuo (pareiškėjas), įmonė vykdo veiklą virš trijų metų, todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, jog jis nesinaudoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ el. paštu ir apie tai, kad čia buvo siunčiami jam skirti dokumentai, jam nebuvo žinoma.
23. Antstolis gali kreiptis į turto vertinimo ekspertus arba nustatyti areštuojamo turto kainą pats atsižvelgdamas į padėtį rinkoje, turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo bei skolininko nuomones.
24. 2019-04-04 antstolio pranešime apie paskelbtą pardavimą iš varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad paskelbtos pareiškėjui priklausančio turto: 0,0955 ha bendro ploto mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmosios varžytynės. Pradinė parduodamo turto kaina – 14 400 Eur, varžytynių pradžia: 2019-04-03, laikas 11:15:02. Minėtas pranešimas pareiškėjui įteiktas 2019-04-06 (vykd. b. l. 122, 128).
25. Pažymėtina, kad pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Pateikdamas tokį prašymą antstoliui, išieškotojas turėtų raštu išdėstyti motyvuotus prieštaravimus dėl jau nustatytos turto vertės. Nagrinėjamu atveju tokio prašymo pareiškėjas antstoliui nepateikė net ir po 2019-04-26, nors atskirajame skunde teigia, kad būtent 2019-04-26 pareiškėjui tapo žinoma apie 2019-02-12 patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo.
26. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pareiškėjas nuo 2019-02-12 turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nurodyta antstolio nustatyta areštuojamo turto vertė – 18 000 Eur, įteikimo dienos (2019-03-18) iki pat varžytinių pabaigos (2019-05-03) turėjo pakankamai laiko pateikti savo pasiūlymus bei kitaip aktyviai dalyvauti vykdymo procese. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių jo aktyvumą vykdymo procese.
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl CPK 681 ir 682 straipsnių taikymo ir aiškinimo yra išplėtota ir nuosekli. Kaip teisingai nurodo byloje dalyvaujantys asmenys ir pirmosios instancijos teismas, areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nors šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/200; 2018-10-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018; kt.).
28. CPK 681 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai, tačiau vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės, kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės. Nagrinėjamu atveju sutiktina su antstolio atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad ta aplinkybė, jog varžytynėse skolininkui priklausantis turtas buvo parduodamas už didesnę kainą, nei nustatė turto vertintojas, jokiu būdu negalėjo pažeisti skolininko interesų. Didesnės vertės nustatymas iš esmės tik užtikrina tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus. Turto pardavimas už kuo mažesnę kainą prieštarautų vykdymo proceso tikslams, tuo labiau, kai prie išieškojimo prisijungė antstolė G. M. su keturiomis vykdomosiomis bylomis (vykd. b. l. 124).
29. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
30. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto skundą dėl antstolio veiksmų, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Taigi, atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.