Šiaulių apygardos teismo nutartis

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. L. ir jo gynėjas advokatas R. Dobrovolskis prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendį nuteistojo E. L. atžvilgiu pakeisti: vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, skirti maksimalią 2 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį per teismo nustatytą terminą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus nekeisti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti maksimaliam 3 metų terminui.

2.1. Skunde apeliantai nurodo, kad jie E. L. kaltės ir jo veikos kvalifikacijos neginčija, tačiau nesutinka su nuteistajam paskirta bausme, vertina ją kaip akivaizdžiai neteisingą ir per griežtą, paskirtą netinkamai pritaikius baudžiamojo įstatymo normas, prieštaraujančią suformuotai teismų praktikai. Pažymi, kad suformuotoje teismų praktikoje pripažįstama, jog BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas teisingumo principas ir jo teisingas įgyvendinimas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-253-699/2018, 2K-184-746/2016 ir kt.).

2.3. Skunde taip pat nurodoma, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu skiriant bausmę E. L. buvo atsižvelgta ir įvertinta tai, kad jis padarė vieną sunkų nusikaltimą, veika yra baigta, šią nusikalstamą veiką kaltininkas įvykdė būdamas neteistas. E. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Vertindamas nuteistojo asmenybę ir charakterizuojančią medžiagą teismas atsižvelgė į tai, kad E. L. praeityje yra baustas administracine tvarka, dirba vykdydamas individualią veiklą, charakterizuojamas teigiamai. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, nuosprendyje konstatavo, kad E. L., būdamas socialiai subrendęs ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis), padarė sunkų nusikaltimą ir atlygintinai (gaudamas 908 Eur) platino kitiems asmenims narkotines medžiagas, dėl to sprendė, kad nusikalstami veiksmai buvo iš anksto apmąstyti ir suplanuoti. Iš esmės dėl to teismas konstatavo, kad nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, dėl kurių reali laisvės atėmimo bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

2.3. Pasak apeliantų, teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai pripažino, kad E. L. nusikalstami veiksmai buvo iš anksto apmąstyti ir suplanuoti. Teismas neatsižvelgė ir nepasisakė dėl narkotinių medžiagų neteisėto įgijimo, kas šiuo atveju ir buvo nusikalstamų veiksmų pradžia ir ištakos. Pripažindamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe kaltininko nuoširdų gailestį ir prisipažinimą teismas turėjo atsižvelgti ir įvertinti tai, kad narkotines medžiagas E. L. įgijo tik dėl to, kad netinkamu laiku atsidūrė netinkamoje vietoje. Tik vėliau, dėl spontaniškai įgytų narkotinių medžiagų, kaltininkas norėjo užsidirbti „lengvų pinigų“, ir tą nuoširdžiai pripažino teisme. Toks kaltininko noras buvo sąlygotas jo ekonominės padėties, jam nepakankamo gerbūvio, t. y. progresyviai pateisinamos vertybės, kuri aktuali visoms socialiai vertingoms asmenybėms. Teigia, kad E. L. iš anksto neplanavo užsiimti neteisėta veikla ir vien iš to gauti lėšas pragyvenimui, tai patvirtina ir teismo nuosprendyje nurodytos aplinkybės, kad narkotines medžiagas, nesuprasdamas apie jų neteisėtą platinimo pobūdį, E. L. galėjo perduoti kitiems asmenims neatlygintinai. Taigi teismas neįvertino to, kad nuteistasis nusikalstamą veiką vykdė ne vien tik savanaudiškais tikslais, vien tik įžūliais ir piktybiškais tikslais, bet tik kaip pagundą lengvai įgyti papildomų pragyvenimo lėšų šalia oficialiai vykdomos darbinės veiklos. Be to, liko neįvertinta tai, kad „lengvų pinigų“ nuteistasis neįgijo ir jokios turtinės naudos iš nusikalstamos veikos, už kurią buvo nuteistas, negavo, nes 908 Eur iš jo buvo konfiskuoti kaip neteisėtai gautos pajamos.

2.4. Nuteistasis ir jo gynėjas pažymi, kad net ir sunkaus nusikaltimo padarymas neatleidžia teismo nuo pareigos nuteistajam skirti teisingą bausmę. Sunkaus nusikaltimo padarymas sukelia teisines pasekmes, tačiau nepašalina galimybės taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Šiuo atveju nuteistojo pirmasis ne tik teistumas (kai bendrosios baudžiamojo įstatymo nuostatos verčia asmeniui skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes), bet ir apskritai patraukimas baudžiamojon atsakomybėn pirmą kartą, nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas, teigiama asmenybės charakteristika, pastangos būti socialiai naudingu dirbant, taip siekiant išlaikyti save ir nesinaudoti valstybės biudžeto lėšomis pašalpų pavidalu, padarytos reikalingos išvados, gauta skaudi pamoka ir akivaizdus ryžtas ateityje nebedaryti jokių nusikalstamų veikų yra tos aplinkybės, kurios ne visos teismo buvo įvertintos, nebuvo susietos į reikšmingą visumą, leidžiančią daryti išvadą, kad bausmės tikslai tikrai bus realiai įgyvendinti nesiunčiant žmogaus į įkalinimo įstaigą, kur iki šiol galiojanti nuteistųjų subkultūra padarytų ne teigiamą, bet žalingą ir neigiamą poveikį nuteistajam.

2.5. Be to, apeliantų teigimu, teismas nuosprendyje nepasisakė ir dėl to akivaizdžiai neįvertino padarytos nusikalstamos veikos dalyko, o būtent neteisėtai disponuotos narkotinės medžiagos rūšies. Teismas neatsižvelgė į visiems žinomą faktą, kad disponavimas kanapių antžemine dalimi (taip vadinama „žole“) yra legalus ir neuždraustas elgesio būdas daugelyje pasaulio, taip pat ir kai kuriose Europos Sąjungos, valstybių. Dėl kanapių, kaip „žolės“, įteisinimo ir dekriminalizavimo pakankamai seniai diskutuojama ir Lietuvos Respublikoje, o šiuo metu tema yra ypatingai aktuali įvertinant Lietuvos Respublikos Seimo laimėjusios Laisvės partijos pažadus, šios partijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės programines nuostatas. Nors ši aplinkybė savaime nemenkina E. L. padarytos nusikalstamos veikos turinio, tačiau yra ypatingai reikšminga įvertinant nusikalstamos veikos pobūdį ir aktualiją laikotarpiu, kurio metu padarytas nusikaltimas nereikalauja griežto visuomenės pasmerkimo, dėl to reali laisvės atėmimo bausmė nėra tinkama ir teisinga bausmė, kuri būtų reikalinga ir pateisinama visuomenės lūkesčiais tinkamam nusikaltimą padariusio asmens nubaudimui.

2.6. Pasak nuteistojo ir jo gynėjo, teismas, skirdamas bausmę E. L., netinkamai įvertino arba apskritai neatsižvelgė į kaltininko jau patirtas represinio poveikio priemones, į E. L. taikyto baudžiamojo proceso turinį ir jo pasekmes. Dar kartą akcentuoja, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos neturėjo jokios ekonominės naudos, tik neigiamas pasekmes, kurių prisiminimas ir patirtis neabejotinai asmenį sulaikys nuo bet kokios pagundos elgtis nusikalstamai. Pažymi, kad E. L. buvo laikinai sulaikytas 2020 m. sausio 2 d., t. y. netrukus po Naujųjų Metų šventės, po to buvo įkalintas iki 2020 m. sausio 17 d., taigi nelaisvėje išbuvo 15 parų, o tai savaime atitinka baudžiamuoju įstatymu už nusikaltimą (ne už baudžiamąjį nusižengimą) numatytą arešto bausmę. Teigia, kad ši aplinkybė neleidžia abejoti nuteistojo E. L. padarytomis reikalingomis išvadomis dėl įvykdytos nusikalstamos veikos pasmerkimo, susilaikymo nuo bet kokių nusikaltimų ateityje. Jau vien dėl to teisingai taikant baudžiamąjį įstatymą (BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas) ir paskyrus teisingumo principui neprieštaraujančią kitą bausmę, asmuo sulauktų tokio poveikio, kuris daugiau nei akivaizdžiai būtų pakankamas bausmės tikslų ir jos paskirties reikšmingam įgyvendinimui. Šiuo atveju reikšminga yra tai, kad pats bausmės neišvengiamumo faktas, jau patirta valstybės prievarta, o ne formalus sankcijoje numatytos bausmės griežtumo taikymas, yra tinkamas asmens nubaudimas.

2.7. Be to, apeliantų teigimu, teismas nuosprendyje neteisingai neigiamai vertino tai, kad E. L. yra darantis administracinius nusižengimus asmuo, nes, remiantis administracinių nusižengimų registro duomenimis, per pastaruosius penkerius metus yra fiksuoti penki įvairūs jo administraciniai nusižengimai. Mano, kad šiuo atveju teismas turėjo visapusiškai įvertinti tiek padarytų pažeidimų skaičių, tiek laikotarpį, per kurį šie pažeidimai padaryti. Nurodo, kad per penkerių metų laikotarpį padaryti penki administraciniai nusižengimai rodo aktyvų asmens gyvenimo būdą, dalyvavimą visuomeniniuose teisiniuose santykiuose, tačiau savaime nėra nei teigiamai, nei neigiamai asmenį apibūdinanti aplinkybė. Be to, padarytų pažeidimų pobūdis, jų rūšis ir intensyvumas rodo, kad asmuo neatsargiai elgiasi tik tam tikrose srityse, kurios susijusios su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, o tai dar kartą patvirtina asmens aktyvų gyvenimo būdą ir norą būti socialiai naudingu. Pažymi, kad paskirtas administracines nuobaudas E. L. vykdo stropiai ir sąžiningai, pagal galimybes ir gaunamas pajamas susimoka jam skirtas pinigines baudas.

2.8. Nuteistojo ir jo gynėjo teigimu, tinkamai ir teisingai įvertinus visas tiek padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jos pavojingumą, atsižvelgiant į nusikalstamas paskatas, asmens spontaniškai susiformuotą kaltės rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstamų veikų žalą ir visuomenės požiūrį į ją, į neteisėtai disponuotų narkotinių medžiagų rūšį, jau patirtas ir baudžiamuoju procesu nuteistajam sukeltas pasekmes, padarytas jo ryžtingas išvadas, visas šias aplinkybes vertinant be išskirtinio pranašumo, ne atsietai bet reikšmingai jungiant į visumą, kartu atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką ir Konstitucinio Teismo nuostatas, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu E. L. buvo netinkamai pritaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, nepagrįstai neįvertintos minėtos šiame procese akivaizdžiai egzistuojančios išimtinės aplinkybės, ir dėl to paskirta neteisinga bausmė. Pagal sankciją paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neatitinka nei padarytos veikos turinio, nei jos pavojingumo, nei kaltininko asmenybės. Tokios neteisingos, neproporcingos bausmės paskyrimas yra įstatymo pagrindas priimtą nuosprendį E. L. atžvilgiu pakeisti ir jam paskirti teisingumo principui neprieštaraujančią švelnesnę, nei įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę.

3. Apygardos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.