Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Eglei Macijauskienei, dalyvaujant ieškovui J. K., jo atstovui advokatui L. Platūkiui, atsakovei Z. J., jos atstovui advokatui S. Šlakaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei Z. J. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. liepos 15 d. preliminariu sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai. 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi buvo priimti atsakovės Z. J. pateikti prieštaravimai. Atsakovė nurodė, jog su pareikštu ieškiniu ir preliminariu teismo sprendimu nesutinka. Buvęs ilgametis jos kaimynas (maždaug nuo 1952 m. iki 2010 m. gyvenęs Š. G. g. 8) ieškovo tėvas velionis Vytautas B. K. po savo antrosios žmonos M. K. mirties pradėjo raginti atsakovę parduoti savo namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir ateiti gyventi pas jį į namą, nes ji po M. K. mirties padėjo prižiūrėti jo namus ir namų aplinką bei gamino jam valgį. Z. J. nesutikus su tokiu pasiūlymu, velionis V. B. K. pardavė savo namą ir išvyko gyventi į Alytų ten nusipirktame bute. Gyvendamas Alytuje, jis periodiškai atvykdavo į Šakius pas atsakovę. Dažnai siūlė nupirkti savo lėšomis jai butą Šakiuose, kuriame galėtų kartu gyventi. Jiems, kartu su velioniu V. B. K., susiradus tinkamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), kainuojantį 50 000 Lt, paaiškėjo jog, nupirkęs šį butą, velionis V. B. K. užrašys jį savo anūko (ieškovo sūnaus) vardu. Atsakovei nesutikus su tokiu pasiūlymu, velionis V. B. K. pažadėjo padėti jai savo vardu Šakiuose įsigyti šį butą, kuriame galėtų ir jis apsistoti periodiškai atvykęs į Šakius, susitarė, kad velionis V. B. K. jai paskolins pagal paskolos sutartį dalį pinigų sumos – 10 200 Lt butui pirkti Z. J. vardu, o kitą dalį – 10 000 Lt perduos negrąžintinai, kaip savotišką atlygį už jos darbą jo namuose po jo antrosios žmonos M. K. mirties. Vykdant šį žodinį susitarimą 2011 m. sausio 29 d. velionis V. B. K. su surasto buto pardavėju A. G. savo vardu sudarė preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią iš atsakovei pažadėtos negrąžintinai perduodamos 10 000 Lt sumos buto pardavėjui tame pačiame bute grynais sumokėjo 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) avansą, o 2011 m. vasario 24 d. pagal paskolos sutartį, patvirtintą Šakių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Zitos Damušienės (toliau tekste – paskolos sutartis), velionis V. B. K. paskolino Z. J. 10 200 Lt, tačiau šios pinigų sumos jai tiesiogiai neperdavė, bet jos prašymu kartu su likusia negrąžintinai jai perduodama 9000 Lt suma, t. y. iš viso 19 200 Lt tą pačią 2011 m. vasario 24 dieną bankinio mokėjimo pavedimu pervedė į atsakovės sūnaus S. J. atsiskaitomąja sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, nes su velioniu V. B. K. ir buto pardavėjais bendrasavininkiais A. ir B. G. buvo sutarę, jog pinigus už butą į pardavėjų nurodytą sąskaitą perves Z. J. sūnus. Dėl tos pačios priežasties 2011 m. vasario 28 d. į tą pačią sūnaus S. atsiskaitomąja sąskaitą atsakovė pervedė 6 400 Lt, o 2011 m. kovo 1 d. – dar 13 400 Lt. Vienu 2011 m. vasario 24 d. bankinio mokėjimo pavedimu iš velionio V. B. K. gavęs 19 200 Lt sumą ir dviem bankiniais mokėjimo pavedimais (2011 m. vasario 28 d. ir 2011 m. kovo 1 d.) iš Z. J. gavęs 19 800 Lt sumą bei pridėjęs savo 10 000 Lt santaupas, buvusias atsiskaitomojoje banko sąskaitoje, 2011 m. kovo 4 d. atsakovės sūnus S. J. prieš jai pasirašant buto pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Šakių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Zitos Damušienės (toliau – pirkimo-pardavimo sutartis), iš savo atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) į buto pardavėjos bendrasavininkės B. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu Nr. l pervedė 49 000 Lt. 2013 m. kovo 10 d. minėtą buto pirkimo-pardavimo sutartį atsakovė įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Nors pasirašyta paskolos sutartimi su paskolos davėju susitarė, kad 10 200 Lt skolą grąžins per 2 metus, t. y. iki 2013 m. vasario 24 d., tačiau jau 2011 m. metų vasarą (tikslios datos neatsimena, maždaug liepos mėn.) paskolos davėjas velionis V. B. K. atvyko iš Alytaus pas atsakovę į namus Šakiuose ir pareiškė, kad norėtų, jog ji grąžintų 10 200 Lt skolą anksčiau sutarto termino, nes neva jo sūnus (šioje byloje ieškovas) pateko į autoavariją ir patirtų išlaidų apmokėjimui bei planuojamam langų pakeitimui sūnaus name, esančiame (duomenys neskelbtini), finansuoti jam reikalingi pinigai. Kadangi namie atsakovė turėjo 7 000 Lt, juos iš karto atidavė paskolos davėjui. Kitą dieną jos namuose pernakvojusiam paskolos davėjui V. B. K. padavė likusią dalį skolos. V. B. K. iš jos paėmė tik 3 000 Lt, o likusią 200 Lt sumą atsisakė paimti, sakydamas, kad tai už nakvynę ir už maistą jos namuose, ir šios 200 Lt sumos jai nebereikės grąžinti kaip ir į jos sūnaus atsiskaitomąją sąskaitą 2011 m. vasario 24 d. pervestų 9 000 Lt bei 2011 m. sausio 29 d. buto pardavėjui A. G. sumokėto 1 000 Lt avanso. Paėmęs iš atsakovės iš viso 10 000 Lt velionis V. B. K. atidavė jai su savimi atsivežtą paskolos sutarties originalą ir pasakė, jog ji, kaip ir jos sūnus S. J., jam nieko nebe skolinga. Nors velionis V. B. K. iki savo mirties pas atsakovę į Šakius buvo atvykęs dar kelis kartus, tačiau jis pats nepasakojo, o ir ji jo neklausė nei apie tai, kaip jis panaudojo grąžintą skolą, nei apie tai, ar apie paskolintus ir grąžintus pinigus žinojo sūnus (ieškovas). Atsižvelgiant į tai, Z. J. mano, kad savo prievolę pagal paskolos sutartį yra tinkamai įvykdžiusi, todėl velionio sūnaus ieškinyje pareikšti reikalavimai jai, kaip ir 2013 m. liepos 8 d. ieškinyje pareikšti jos sūnui S. J., yra visiškai nepagrįsti, kaip ir nepagrįsti yra kaltinimai, jog ne kartą buvusi raginta sumokėti skolą, tačiau į raginimus grąžinti skolą nereagavusi.

Pasibaigus įstatymo nustatytam 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi J. K. nurodytam terminui, ieškovo atsiliepimo į atsakovės prieštaravimus teismas negavo.

Teismo posėdžio metu ieškovas J. K., palaikydamas ieškinį, nurodė, jog jo reikalavimas nepasikeitė, lieka tokioje pačioje apimtyje. Ieškovas sutinka su teismo preliminariu sprendimu. Nėra įrodymų, kad prievolės yra įvykdytos. Ieškovas anksčiau nereikalavo skolos, bet pareikalavo ir skola nebuvo grąžinta. Todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas ieškinį tenkino, išnagrinėjo dokumentine tvarka ir priėmė preliminarų sprendimą. Pagrindų naikinti sprendimą nėra, todėl prašo palikti jį galioti. Teismui pateikta dovanojimo sutartis, kuri įrodo, kad 2009 m. spalio 23 d. V. B. K. buvo įsigijęs butą Alytuje ir neketino kitur gyventi. Skirtingai negu aiškina atsakovai, kad jis ketino gyventi Šakiuose. Ieškovas paaiškino, kad reikalavo grąžinti skolą iš atsakovės. Nesikreipė, kol nesibaigė paskolos terminas. Laukė, kol sueis terminas, ir paskambino. Ji pasakė, kad pinigai buvo atiduoti ir kad kreiptųsi į teismą. Tėvas jam sakė, kad paskolino Z. 10 200 Lt. Ji negrąžino – yra sutartis. Z. sakė, kad neskolinga, skolą atidavusi, nes turi dokumentą. Jam tėvas padavė visus dokumentus ir liepos mėnesį pasakė, kad dingo vienas jo dokumentas, labai svarbus. J. K. žmona leido vaistus, o jis žiūrinėjosi dokumentuose. Tas dokumentas – sutartis. Tėvui esant gyvam 2011 m. gegužės mėnesį matė tą sutarties originalą. Paskui jis dingo. Buvo kaip tik grįžęs iš Rusijos. Tėvas labai pergyveno jau rugpjūčio mėnesį. Ieškovas jam sakė, kad dokumentas yra notariškai sudarytas, todėl jis yra pas notarą. Z. irgi atvažiuodavo į Alytų ir lankydavosi labai dažnai, daug kartų yra ją matęs Alytuje, yra vežęs iš autobusų stoties. Tėvas savo bute sakė, kad dingo dokumentas o kadangi pas tėvą atvažinėjo Z. Po dokumento dingimo Z. nebeatvažiavo. Buvo tėvo laidotuvėse, o daugiau nesirodė. Į policiją nesikreipė tėvui esant gyvam. Tėvas turėjo kreiptis, ne ieškovas. Jeigu tėvas būtų norėjęs gyventi su ja, tai būtų gyvenęs. Nieko negirdėjęs apie ketinimus pirkti butą Šakiuose. Jo santykiai su tėvu buvę artimi. Jis norėjęs gyventi arčiau prie sūnaus. 2009 m. tėvas namą pardavė, bet dar liko pagyventi jame, kol nusipirks butą Alytuje. 2009 m. nusipirko butą Alytuje, kurį suradusi ieškovo pusseserė. Kaip tėvas gyvenęs Šakiuose, labai gerai žinąs. 2007 m. mirusi jo žmona M. Jis gyvenęs vienas. Nežinąs, ar atsakovei siūlęs gyventi kartu. Jis paskui tėvą nevaikščiojęs. Nieko valgyti tėvui Šakiuose nedarė. A. Z. gyveno name viena. Teismui pateikė sutartį iš tėvo turimų dokumentų. Iš kokio egzemplioriaus daryta sutarties kopija, kur tėvas pasidarė kopiją, nežinantis. Kopija buvo tarp tėvo dokumentų. Yra liudininkai, kai seifą atidarė. Po jo mirties 2011 m. gruodžio 27 d. J. K. pasiėmė juos. Tėvas jam pasakęs, kad Šakių notarė viską žinanti. Jis sakęs, kad Zita negrąžino paskolos, sakęs: „prašyk gražiai“. Apie skolą jis klausė tik vieną kartą. Kol buvo tėvas gyvas, neklausė. Tėvas buvo labai „skūpus“, ir jam buvo įdomu, kad paskolino Zitai pinigų. Tėvas su Zita susipažino folklioriniame ansamblyje ir daug metų bendravo. Tarp jų buvo artimi santykiai, bet tėvas Zita nepasitikėjo, jei darė notarinę sutartį. Jam tėvas ne kartą sakęs, kad skola negrąžinta. Paskolino 2011 m., o sirgo jau rugsėjį. Sakė, kad pinigų Z. negrąžino, S. tėvas paskolino didelę sumą. Sakė, prašyk gražiai ir gal grąžins. Tėvas jau buvo slaugos ligoninėje, kai taip sakė. Jam ir jo žmonai sakė, kad skola negrąžinta. 2011 m. gegužės mėnesį sužinojo iš tėvo, kad dingo dokumentas. Jeigu tėvas nebūtų „bėdavojęs“, kad dingo dokumentas, ieškovas būtų nieko nedaręs. Ieškovas manęs, kad yra dokumentas pas notarą. Tėvas ligoninėje gulėdamas viską suprato, dovanojimo sutartį darant irgi viską suprato. Jei būtų jam pasakęs, kad skola atiduota, J. K. į teismą nebūtų ėjęs. Jis jam sakė eiti ieškoti pinigų. Kai baigėsi sutarties terminas, kitą dieną J. K. paprašęs žmonos Stasės, kad paskambintų Z. dėl paskolos. Z. sakė, kad grąžino, tada paėmė ragelį jis, ir Z. jam pasakė, kad kreiptųsi į teismą.

Teismo posėdžio metu atsakovė Z. J. su reikalavimu nesutiko dėl prieštaravime išdėstytų motyvų. Z. J. parodė, kad V. B. K. buvo jos pažįstamas nuo seniai, nuo 1979-1980 m. Atsakovės vyras buvo iš to paties kaimo. Bendravo visi, vieni kitiems padėdavo. O. K. gyveno Alytuje, su ja V. B. K. gyveno tik metus. Su M. gyveno apie 30 metų. Kai mirė jo žmona M., atsakovė padėjo V. B. K., jis prašė jos gyventi kartu po 2007 m. Jis norėjo, bet Z. J. nesutiko. Vieną dieną jis sakė, ar eis pas jį gyventi. Ji nėjo. Tada jis nusipirko tą butą. Jis visada skundėsi sūnaus žmona. Susipykdavo. Iš čia išėjo gegužės mėnesį. Jis sakė, kad nupirks butą ir gyvens su atsakove Šakiuose. Ji sakiusi, kad savo namo nenorinti palikti. Jis sakė, kad gyventų bute, o paskui paliks butą anūkui. Atsakovė nesutikusi, tada jis sakęs, kad paskolins jai pinigų, bet per notarą. Su jos sūnumi jis nuėjo į perkamą butą ir davė 1 000 Lt rankpinigių. Iš banko paėmė 10 000 Lt ir jai dovanojo 9 000 Lt. Jis pas ją atvažiuodavo kiekvieną mėnesį ir būdavo, kol jam mokės pensiją. Prašydavo, kad V. paimtų pensiją. Sakė, kad, jei paims marti, tai nieko neliks. Paskui jis atvažiavo vieną dieną apie pietus, pasakė, kad reikia jam pinigų. Jis pasakė, kad sūnus užsienyje padarė avariją ir kad nori langus susidėti. Jis sakė, kad jo pinigai – terminuotas indėlis. Ji turėjusi 7 000 Lt ir dar 3 000 Lt sūnaus duotus pinigus stogui dengti. Rugsėjo pabaigoje jis dar buvo pas ją atvažiavęs. Jeigu būtų pavogusi, jis jai būtų akis iškabinęs. 200 Lt jai paliko. Pinigus jam atidavusi savo namuose. Tada jai atidavęs sutartį. Jis apsirgo lapkričio 14 d. Jis vadino sūnų A. Nelabai suvokė. Ji galėjo pas jį būti gruodžio pradžioje. Bute buvo vieną kartą, kai įsikūrė. Jis kvietė ją gyventi kartu, bet, žinodama jo charakterį, nesutikusi. Ji gyventi kartu nekvietusi, nes nenorėjusi kartu gyventi. 10 000 Lt jai davė, o kitus 10 000 Lt – per notarą. Pinigus gavusi, „Swedbank“, AB padarė pavedimą. Jis jai davęs 10 000 Lt už darbą, nes jam padėjusi dirbti, padarydavusi valgyti, po M. mirties viską iškuopusi. Jeigu būtų ėjusi su juo gyventi, jis būtų gyvenęs Šakiuose. Bet, kai nesutikusi, jis pirko butą Alytuje. Apie buto pirkimą jis sakė tik V. Kai ji atidavusi pinigus, jis jai atidavęs sutarties originalą. Po to jis buvo atvažiavęs. Jie atsiskaitę gražiuoju. Ji turėjusi pinigų tik stogo keitimui. Nenorėjusi jų išleisti, todėl skolinosi. Jis jai vieną kartą sakęs, po M. mirties M. yra 25 0000 Lt. O jis turintis dar daugiau. Jis jai taip sakęs. Kartą buvo atvažiavęs ir atvežė grybų ir nieko apie skolas nesakė. Ji nepagalvojusi, kad V. B. K. turėjo kokį įrašą parašyti. Jis jai atidavė dokumentą. V. B. K. sakė, kad butą užrašys savo anūkui, ir ji nesutikusi pirkti. Šitame bute jis nesilankė. Po nusipirkimo įleidusi nuomininkus. Jis buvo susiradęs butą (duomenys neskelbtini), bet Z. J. nepatiko. Paskui jis nutarė, kad butą pirktųsi savo vardu ir davė 10 000 Lt.

Preliminarus sprendimas naikintinas, ieškinys atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2011 m. vasario 24 d. tarp ieškovo tėvo V. B. K. ir atsakovės Z. J. buvo sudaryta paskolos sutartis, patvirtinta Šakių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Z. Damušienės, reg. Nr. 736, kuria V. B. K. paskolino atsakovei Z. J. 10 200 Lt iki 2013 m. vasario 24 d., atsakovei laiku negrąžinus paskolos, šalys susitarė taikyti 0,5 procento dydžio delspinigius nuo visos paskolos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Iš 2013 m. balandžio 5 d. Alytaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės Nijolė Liubamirskienės išduoto liudijimo, kurio notarinio registro Nr. 1570, kopijos bei testamentų registro išrašo matyti, kad minėtame notarų biure užvesta paveldėjimo byla Nr. 48/2013, ir po tėvo V. B. K. mirties palikimą priėmęs įpėdinis šioje byloje yra ieškovas J. K..

Įvertinus ieškovo ir atsakovės parodymus, liudytojų S. K., V. M., S. J., J. J. bei I. S. liudijimus, susipažinus su anksčiau minėta 2011 m. vasario 24 d. paskolos sutartimi, teismui nekyla abejonių, kad V. B. K. paskolino 10 200 litų Z. J., kuriuos ji įsipareigojo grąžinti iki 2013 m. vasario 24 d. Šio fakto neginčija nei viena iš šalių. Šalių parodymai yra skirtingi dėl skolos grąžinimo fakto. Atsakovė tvirtina, kad toks faktas buvo, tam patvirtinti ji pateikia paskolos sutarties originalą. Ieškovas teigia, jog jo tėvui nėra grąžinti 10 200 Lt pagal minėtą paskolos sutartį, o jis, būdamas kreditoriaus įpėdinis, kaip teisių perėmėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam paskolintą sumą bei 6 426 Lt delspinigių, kurie susidarė atsakovei sutartyje numatytu terminu paskolos negrąžinus. Bylos metu buvo aptarti atsakovės ir mirusio ieškovo tėvo santykiai, buvo nurodyta, kad be paskolintų pinigų V. B. K. atsakovei Z. J. pinigų yra dovanojęs, tačiau šioje byloje toks pinigų dovanojimas neginčijamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009).

Bylos duomenimis nustatyta, kad skolos dokumentas, t. y. 2011 m. vasario 24 d. tarp ieškovo tėvo V. B. K. ir atsakovės Z. J. sudarytos paskolos sutarties, patvirtintos Šakių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Z. Damušienės, reg. Nr. 736, originalas, yra pas atsakovę Z. J.. Kreipdamasis į teismą ieškovas J. K. pateikė advokato žyma „TIKRA“ patvirtintą minėtos paskolos sutarties kopiją. Pažymėtina, jog minėtoje paskolos sutartyje numatytas paskolos gavėjos teisė grąžinti skolą prieš terminą (3 p.).

CK 6.65 str. 2 d. prievolės įvykdymo atveju numato kreditoriaus pareigą grąžinti skolininkui jo išduotą prievolę patvirtinantį skolos dokumentą, o kai tokios galimybės nėra, – nurodyti tai pakvitavime. Civiliniame kodekse yra daugiau kaip 50 straipsnių, įtvirtinančių įvairias teisines prezumpcijas bei jų taikymo sąlygas. Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 51 patvirtintoje Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalgoje, jeigu kreditorius išdavė pakvitavimą apie pagrindinės piniginės prievolės įvykdymą, preziumuojama, kad skolininkas sumokėjo palūkanas ir kitokias išlaidas (CK 6.65 straipsnio 5 dalis), ir t. t. Kadangi, atsižvelgiant į CK 6.65 str. 2 d. pakvitavime apie skolos grąžinimą kreditorius nurodo nesant galimybės grąžinti skolininkui jo išduoto prievolę patvirtinančio skolos dokumento, juo labiau laikytina prezumpcija paties skolos dokumento grąžinimas. Atsakovė Z. J. pateikė teismui 2011 m. vasario 24 d. tarp jos ir ieškovo tėvo V. B. K. sudarytos paskolos sutarties, patvirtintos Šakių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Z. Damušienės, reg. Nr. 736, originalą. Kaip ji teigė, šis dokumentas paskolos davėjo V. B. K. jai buvo perduotas grąžinus skolą, taip pat paaiškindama, kad grąžino ieškovo tėvui 10 000 Lt, o nuo likusios 200 Lt skolos grąžinimo V. B. K. ją atleido, taigi laikė, jog jam grąžinta visa skola.

Šalis, prieš kurią naudojama prezumpcija, gali ją nuginčyti, pateikdama paneigiančius įrodymus. Preziumuojamus faktus galima nuginčyti visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Tiek ieškovas, tiek atsakovė savo teiginiams pagrįsti prašė teismo apklausti liudytojus. Ieškovo ir atsakovės pusės liudytojų parodymai teisme skyrėsi, buvo priešingi vieni kitiems. L. S. K., V. M. paliudijo, kad nieko nežino apie skolos grąžinimą. S. K. teigė, jog V. B. K. pasigedo dokumentų, V. M. – kad girdėjo apie sutarties dingimą. L. S. J. parodė, kad žino, jog Z. J. grąžino skolą. Kad V. B. K. niekada nesakė, jog jam negrąžinti pinigai, kuriuos paskolino Z. J., liudijo liudytojas J. J., kuris buvo geras tiek V. B. K., tiek Z. J. draugas. Kad Z. J. nebūtų grąžinusi pinigų, teigė nežinanti ir liudytoja I. S.. Liudytojų parodymai skiriasi ir dėl santykių, siejusių ieškovo tėvą ir atsakovę, ir dėl V. B. K. ketinimų gyventi su Z. J..

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, suformavęs ir išplėtojęs gausią ir vienodą įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso normų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo tikslas, – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu, – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Kadangi S. K. yra ieškovo sutuoktinė, laikytina, jog ji suinteresuota bylos baigtimi, tas pats pasakytina ir apie atsakovės sūnų – liudytoją S. J. Liudytoja V. M. teismo posėdžio metu pripažino, kad su atsakove santykiai yra blogi, be to, ji taip pat yra ieškovo giminaitė, todėl jos parodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs. Vertinant nešališkų liudytojų, – velionio draugo J. J. ir I. S. parodymus, reikia pažymėti, jog iš jų liudijimų neginčijamai nustatytas faktas, kad velionis nesakė, jog atsakovė jam nėra grąžinusi skolos, tačiau jie netvirtino ir to, kad skola tikrai būtų buvusi grąžinta.

Atsižvelgiant į tai, vertintina, jog šioje byloje pagrindinis įrodymas yra paskolos sutarties grąžinimo paskolos gavėjai faktas. Z. J. pateikė teismui 2011 m. vasario 24 d. paskolos sutarties, patvirtintos Šakių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Z. Damušienės, reg. Nr. 736, originalą, taip leisdama preziumuoti, jog skola pagal šią sutartį yra grąžinta. Ieškovui nepaneigus šios prezumpcijos, teismas vertina, jog skola V. B. K. buvo grąžinta.

Kadangi paaiškėjo, jog teikdamas teismui ieškinį J. K. pateikė tik minėtos paskolos sutarties kopiją, neturėdamas sutarties originalo, leistinais įrodymais nepagrindus skolos negrąžinimo fakto, vertintina, kad 2013 m. liepos 15 d. preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-746-443/2013 nebuvo pagrįstas leistinais rašytiniais dokumentais, todėl yra naikintinas, o ieškovo J. K. ieškinys, – atmestinas.

Byloje yra advokato S. Šlakaičio prašymas priteisti iš ieškovo J. K. 1 700 Lt bylinėjimosi išlaidas atsakovei Z. J., kuris, ieškinį atmetus, tenkintinas visiškai (CPK 93, 88 str.).

Pagal CPK 88 str. iš ieškovo valstybei priteistinos 20,15 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto.

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 430 str. 6 d. 2 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-746-443/2013 (teisminio proceso Nr. 2-40-3-00615-2013-7) panaikinti.

I. J. K. ieškinį atsakovei Z. J. dėl skolos priteisimo atmesti.

Priteisti iš ieškovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 1 700 Lt (vieno tūkstančio septynių šimtų litų) bylinėjimosi išlaidas atsakovei Z. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 20,15 Lt (dvidešimties litų 15 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Šakių rajono apylinkės teismą.