Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), aštuonių klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „E“, teistas:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 34 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta subendrinta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 1 metų 20 dienų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nuosprendžiu, paskiriant galutinę subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 1 metų 20 dienų laisvės atėmimo bausmę;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 1 metų 40 dienų laisvės atėmimo bausmę;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 34 parų arešto bausme (2021 m. vasario 19 d. paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę).

Kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, 178 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. L. 2020 m. rugpjūčio 31 d., apie 17.40 val., viešoje vietoje daugiabučio namo bendro naudojimo koridoriuje, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2,09 promilių etilo alkoholio koncentracija), tyčia išdaužė trečiojo aukšto langą, padarydamas UAB „Mano būstas“ 94,53 Eur turtinę žalą, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, apie 17.56 val., viešoje vietoje restorane „Lotosas“, priklausančiame UAB „Tianjin“, Vilniuje, Didlaukio g. 80, užėjęs į minėto restorano patalpas, matant kitiems asmenims, triukšmavo, garsiai šūkavo, o paprašytas pasišalinti bei nukentėjusiajam S. Y. bandant uždaryti restorano duris, dėl menkavertės priežasties, iš chuliganiškų paskatų, spjovė S. Y. į veidą ir vieną kartą kumščiu sudavė pastarajam į krūtinę, po ko, nukentėjusiajam S. Y. jį nusivijus, jis daugiabučių namų kieme, ties pastatu Vilniuje, Didlaukio g. 70, vieną kartą kumščiu sudavė S. Y. į galvą, o pastarajam parkritus ant žemės, vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam į nosį, tuo padarydamas S. Y. nosies kaulų lūžį su žaizda nosies nugarėlėje ir poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, t. y. tyčia nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo S. Y. sveikatą ir tokiais savo įžūliais bei vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiais savo veiksmais D. L. padarė nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje.

Be to D. L. 2020 m. spalio 31 d., apie 19.20 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, priėjęs prie UAB „Reitan Convenience Lithuania“ priklausančio spaudos kiosko Vilniuje, Didlaukio g. 80A, pasakė pardavėjai D. S., kad nori įsigyti momentinės loterijos bilietus, po ko, jai ant plastmasės padėjus loterijos bilietus „Augintiniams“ (0,50 Eur vertės), „Sėkmės 7“ (2 Eur vertės) ir „Ruletė (1 Eur vertės), paėmė minėtus bilietus bei už juos nesusimokėjęs pasišalino, t. y. atvirai pagrobė svetimą UAB „Reitan Convenience Lithuania“ priklausantį 3,5 Eur vertės turtą. Tokiais savo veiksmais D. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis D. L., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu dėl 2020 m. rugpjūčio 31 d. veikos, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tą dieną buvo prie ežero Baltupiuose, po to nuėjo į bendrabutį, kur gyvena jo draugas, buvo išgėręs 5-6 skardines 5 laipsnių stiprumo alaus. Būdamas bendrabutyje, kalbėdamas su drauge telefonu, susipyko su ja, susinervino ir nuėjęs parūkyti į virtuvę iš kojos trenkė į spintą, dėl ko ji sulūžo ir išdaužė langą. Po to nuėjo į „Iki“ parduotuvėje esantį restoraną, norėjo ten atsipalaiduoti, tačiau kinas jam pasakė pasišalinti, kadangi jis (kaltinamasis) buvo išgėręs, tarp jų įvyko konfliktas. Jis (D. L.) kelis kartus nukentėjusiajam trenkė į krūtinę, gali būti, kad spjovė jam į veidą. Po to išėjo į lauką, o kinas pradėjo jį gaudyti, jo (nukentėjusiojo) sūnus jį sulaikė ir pradėjo fotografuoti, tuomet jis jam dar kartą sudavė. Kiek pamena, nukentėjusiajam iš viso sudavė 3 kartus. Tą dieną buvo labai piktas, labai gailisi dėl savo veiksmų, mano, jog apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos jo veiksmams. Žalą visiems, išskyrus nukentėjusįjį, atlygino. Nukentėjusiajam taip pat atlygintų, jeigu turėtų duomenų kaip, tačiau mažesnę sumą nei jis prašo.

Kaltinamasis D. L., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu dėl 2020 m. spalio 31 d. veikos, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad bilietai buvo padėti ant plastmasės, pasiėmė juos ir nubėgo į autobusą. Nežino, kam jam reikėjo tų bilietų, taip gavosi, nes skubėjo į autobusą. Padarytą žalą atlygino. Taip elgėsi per kvailumą, nes vartojo narkotines medžiagas, dabar jų nevartoja, dirba statybose, žiūri į priekį, nori važiuoti į užsienį pas seses, nori pasikeisti, tęsti darbą, sukurti šeimą.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikštų kaltinimo pripažino visiškai, padarytos veikos nėra labai sunkios, veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant nukentėjusiojo ir liudytojų. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai:

Dėl 2020 m. rugpjūčio 31 d. veikos

Nukentėjusiojo S. Y. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog 2020 m. rugpjūčio 31 d., apie 17 val., jis buvo UAB „Tianjin“ priklausančiame restorane „Lotosas“, esančiame Vilniuje, Didlaukio g. 80. Jam tvarkantis pagalbinėse virtuvės patalpose atsidarė durys ir į patalpas įėjo vienas jam nepažįstamas vyras, su juo tarpduryje buvo dar kitas vyras, tačiau jis į patalpas nėjo. Vyras, kuris buvo patalpose, elgėsi neadekvačiai, garsiai šūkavo savo gimtąją kalba, triukšmavo, ar jis buvo apsvaigęs, negali pasakyti. Jis angliškai paprašė jo išeiti, pasakė, kad iškvies policiją. Vyras jo neklausė, todėl jis iškvietė policiją. Kiek vėliau pamatė, kad vyras pradėjo išeidinėjo, todėl pabandė uždaryti duris. Bandant uždaryti duris vyras staiga jį apspjovė ir vieną kartą rankos kumščiu, kuria ranka nežino, trenkė jam į krūtinę. Po šio smūgio abu vyrai pradėjo bėgti, o jis (S. Y.) pradėjo vytis vyrą, kuris jam sudavė. Jį besivejant šis staiga atsisuko ir vieną kartą jam trenkė, kuria ranka neprisimena, į galvą, po ko jis pargriuvo ant žemės. Gulėdamas ant žemės minėtus vyrus norėjo nufotografuoti, todėl išsitraukė savo mobilaus ryšio telefoną ir padarė keletą nuotraukų. Tai pastebėjęs vyras grįžo prie jo ir sudavė jam ranka vieną smūgį į nosį. Jam pradėjo bėgti kraujas iš nosies, jautė labai stiprų fizinį skausmą. Tuo metu šalia buvę kiti pašaliniai asmenys sulaikė asmenį, kuris prieš jį naudojo fizinę jėgą. Policija atvyko po 5 min., o kartu su ja atvyko greitoji medicinos pagalba. Ligoninėje jam buvo nustatytas nosies lūžis. Dėl suduotų smūgių patyrė fizinę ir moralinę žalą. Po įvykio patyrė didelę baimę, išgąstį, negali užmigti naktimis, įtariamasis dar ir dabar dažnai lankosi prie restorano, dėl to jaučia baimę, įtampą, nerimą. Dėl suduotų smūgių jam iškrito 4 dantys, su sąkandžiu blogai, dėl to yra problemos su valgymu, jo prasta savivertė be dantų, dar ir dabar skauda nosį, sunku kvėpuoti, nes nosis buvo sutrenkta. Po įvykio spengia, spaudžia ausyse, ypač kairėje. Taip pat jaudinasi dėl savo sūnaus, kad jam nenutiktų nieko panašaus. Dėl padarytos nusikalstamos veikos patyrė 5 000 Eur moralinę bei 2 000 Eur fizinę žalą, taip pat 500 Eur dėl sugadintų drabužių. Iš viso 7 500 Eur žalą (1 t., b. l. 42-44, 50-52);

Liudytojos N. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog 2020 m. rugpjūčio 31 d., apie 17.40 val., į jos buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), duris pradėjo belstis D. L., jis buvo su draugu. Per akutę pamatė, kad D. L. yra neblaivus, todėl jo neįleido, pažįsta jį nuo vaikystės ir žino, kad jis būna labai agresyvus. Po kelių minučių išgirdo triukšmą, suprato, kad sudužo langas bendro naudojimo patalpose, kurios priklauso viso aukšto gyventojams. Lango vertė apie 60 Eur, namą prižiūri savivaldybė (1 t., b. l. 79-80);

Liudytojo G. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog 2020 m., galimai rugsėjo mėnesį, apie 17-18 val. jis išeidinėjo iš daugiabučio, esančio Vilniuje, Didlaukio g. 74. Lipdamas daugiabučio laiptine išgirdo šūkavimą ir riksmus, sklindančius iš lauko. Išėjęs iš daugiabučio ėjo link savo automobilio, lauke nieko nepastebėjo, girdėjo tik tą patį sklindantį triukšmą. Priėjęs prie savo automobilio pamatė, kad maždaug už 5 metrų du vyriškiai stumdosi tarpusavyje. Vienas iš vyrų buvo stambesnio kūno sudėjimo, aukštesnis, o kitas lieknesnis, apie 180 cm ūgio. Vyrai vienas kitą laikė rankomis, garsiai šaukė vienas ant kito, lieknesnis vyras bandė išsilaisvinti, o stambesnis vyras jį laikė. Stebėdamas šią situaciją nematė, kad kažkas būtų sudavęs vienas kitam tiesioginius smūgius, ar sužalojęs vienas kitą. Vėliau pastebėjo už kito automobilio stovintį kinų tautybės asmenį, kuris buvo kruvinu veidu. Pamatęs tai iškvietė policijos pareigūnus nurodydamas, kad kieme vyksta muštynės. Atvykus policijos pareigūnams stambesnio kūno sudėjimo vyras perdavė liekno kūno sudėjimo vyrą, kuris kaip vėliau paaiškėjo, sudavė kinų tautybės vyrui į veidą (1 t., b. l. 125-127);

Liudytojo T. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog 2020 m., maždaug rugpjūčio mėnesio pabaigoje, jis buvo kartu su D. L. Baltupių mikrorajone, prie ežero, kur jie kartu maždaug savaitę laiko vartojo alkoholinius gėrimus. Vieną dieną jie ėjo į „Iki“ parduotuvę, esančią Baltupių mikrorajone, nusipirkti alkoholio. Jis (liudytojas) nuėjo į parduotuvę „Iki“, o D. L. nuėjo į restoraną, esantį šalia „Iki“ parduotuvės. Nupirkęs alkoholio išėjo iš parduotuvės į lauką ir pamatė, kad D. L. konfliktavo su kinų tautybės asmeniu iš restorano, jie stumdėsi tarpusavyje. Kinų tautybės asmuo buvo kruvinu veidu, tačiau, kad D. L. jam suduotų smūgių nematė. Nenorėdamas problemų jis išėjo (1 t., b. l. 129-131);

Liudytojo (pareigūno) E. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir jo 2020 m. rugpjūčio 31 d. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, jog 2020 m. rugpjūčio 31 d., patruliuojant su vyriausiaisiais patruliais T. M. ir A. A., apie 18 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Didlaukio g. 74, mušasi keli asmenys. Nuvykus į įvykio vietą pastebėjo grupę asmenų, kiek tiksliai jų buvo, nepamena, du iš jų buvo kruvini. Kaip vėliau paaiškėjo, kinų tautybės asmuo S. Y. buvo kruvinu veidu, o D. L. buvo kruvinais marškinėliais. Aiškinantis įvykio aplinkybes buvo nustatyta, kad D. L. įbėgo į „Kinų Smuklės“ restoraną, esantį Vilniuje, Didlaukio g. 80, ir spjovė S. Y. į veidą bei pradėjo konfliktą kavinės virtuvėje. Kiek vėliau, po konflikto virtuvėje, S. Y. ir D. L. išbėgo į lauką, kur D. L. kelis kartus sudavė kumščiu S. Y. į veidą, po ko šalia buvę asmenys jį sulaikė. Ieškant su D. L. kartu buvusio asmens pastebėjo, jog (duomenys neskelbtini) trečiajame aukšte buvo išdaužtas langas, išgirdo riksmus. Užkilus į trečiąjį aukštą pastebėjo moterį, kuri prisistatė N. Č.. Pastaroji pasakė, kad jos pažįstamas D. L. išdaužė langą ir pasišalino. Apie muštines pranešė G. Č., įvykis filmuotas „Body“ kamera (1 t., b. l. 117-119, 132);

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjos A. P. 2020 m. rugpjūčio 31 d. tarnybinio pranešimo duomenys, jog 2020 m. rugpjūčio 31 d. patruliuojant kartu su tyrėju V. K. apie 18 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Didlaukio g. 74, kieme, vyksta muštynės, mušasi keturi vyrai. Atvykus nurodytu adresu vietoje buvo patrulių ekipažas V1718, kurie paaiškino, kad sulaikė pilietį D. L., kuris kelis kartus sudavė kumščiu S. Y. į veidą. Įvykio vietoje taip pat buvo N. Č., kuri paaiškino, kad apie 17.40 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jai būnant savo namuose, bute Nr. (duomenys neskelbtini), į duris pradėjo belstis neblaivus D. L., kurio ji neįsileido. Po kelių minučių išgirdo bendro naudojimo patalpoje trečiame aukšte didelį triukšmą. Kai D. L. išėjo iš namo, nuėjo į laiptinę ir pamatė, kad yra išdaužtas stiklas, sugadintas turtas priklauso savivaldybei. Dėl minėtų muštynių apie 19.15 val. nuvykus į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę buvo išsiaiškinta, kad nukentėjusiajam S. Y. yra sulaužyta nosis. Kartu su nukentėjusiuoju buvo jo sūnus G. Y., kuris kiek vėliau parodė tikslią vietą, kur buvo užpultas jo tėvas. Paaiškino, kad tėvas dirbo kavinėje „Lotosas“, esančioje Vilniuje, Didlaukio g. 80A, į kavinės „Lotosas“ virtuvę bandė įsibrauti du vaikinai, tačiau tėvas juos iš kavinės išprašė. Po kurio laiko jo tėvas išėjo į lauką ir ėjo link namų, paskui jį pradėjo eiti tie patys du vaikinai, pasiviję tėvą užpuolė ir vienas iš jų sudavė jam kumščiu į veidą kieme (1 t., b. l. 81-82);

Nukentėjusiojo S. Y. 2020 m. rugsėjo 1 d. protokolas-pareiškimas, kuriame nurodyta, jog jam būnant UAB „Tainjin“ priklausančiame restorane „Lotosas“, esančiame Vilniuje, Didlaukio g. 80, į restorano pagalbines virtuvės patalpas užėjo vienas nepažįstamas asmuo, kuris visą laiką garsiai kalbėjo savo gimtąją kalba, triukšmavo. Jam anglų kalba paprašius, kad jis išeitų, nurodžius, kad iškvies policiją, vyras neišėjo. Kiek vėliau pamatęs, kad vyras jau išeidinėja, pabandė uždaryti duris, tačiau tas vyras staiga jį apspjovė ir vieną kartą kumščiu, kuria ranka nežino, trenkė jam į krūtinę, po šio smūgio vyras pradėjo bėgti, o jis pradėjo tą vyrą vytis. Besivejant vyrą jis staiga atsisuko ir trenkė jam vieną kartą, kuria ranka neprisimena, į galvą, po ko jis pargriuvo ant žemės. Gulėdamas ant žemės bandė minėtą vyrą nufotografuoti, todėl išsitraukė savo mobilaus ryšio telefoną ir jį laikė rankose, padarė keletą nuotraukų. Tai pastebėjęs vyras grįžo prie jo ir sudavė jam ranka vieną smūgį į nosį. Jam pradėjo bėgti kraujas iš nosies, jautė labai stiprų fizinį skausmą. Jis buvo išvežtas į ligoninę, kur jam buvo nustatytas nosies lūžis (1 t., b. l. 14-16);

Bendrojo pagalbos centro duomenys, iš kurių matyti, jog 2020 m. rugpjūčio 31 d. 18.01 val. buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Didlaukio g. 74, kieme vyksta muštynės, mušasi 4 vyrai (1 t., b. l. 25-27);

2020 m. rugsėjo 3 d. apžiūros protokolo duomenys, iš kurių matyti, jog buvo apžiūrėtas daugiabučio pastatas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Šio pastato trečiajame aukšte matomas išdaužtas kairės pusės lango stiklas. Šalia pastato, lauke ant žolės, po išdaužtu langu, matosi stiklo šukės. Užėjus į pastatą, jo trečiame aukšte, nedidelėje patalpoje, kurioje matoma bendra netvarka, iš dešinės pusės matomas langas susidedantis iš dviejų dalių. Dešinės lango dalies stiklas yra sudužęs. Po langu ant žemės matomos stiklo šukės (1 t., b. l. 32-39);

2020 m. rugpjūčio 31 d. įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, iš kurių matyti, jog šalia įvykio vietos, esančios Vilniuje, Didlaukio g. 70, ant namo Didlaukio g. 68, yra vaizdo stebėjimo kameros (1 t., b. l. 28-31);

2020 m. rugsėjo 16 d. apžiūros protokolo duomenys, kurie sutampa su pateiktais vaizdo įrašais, iš kurių matyti, jog buvo peržiūrėti pareikti vaizdo įrašai iš vaizdo kameros, esančios ant Didlaukio g. 68. vaizdo įraše pavadinimu „Didlaukio_681_2020-08-31_17_40-2020-08-31_18_00_37b36de14953bef6f85553f7f23704d5“ matosi, kaip iš daugiabučio namo kampo atbėga lieknas vyras, dėvintis šviesios spalvos drabužius: džemperį su kapišonu, marškinėlius su užrašu, pilkos spalvos kelnes (toliau – vyras Nr. 1). Kartu su juo bėga vyras, dėvintis taip pat šviesios spalvos drabužius (toliau vyras Nr. 2). Įraše matoma, kaip atbėga dar kitas vyras, dėvintis tamsios spalvos liemenę, raudoną megztinį, šviesias kelnes (toliau – vyras Nr. 3). Vyras Nr. 3 vejasi vyrą Nr. 1. Matyti, kaip vyras Nr. 1 apsisuka, pribėga prie vyro Nr. 3 ir jam suduoda vieną smūgį ranka į veido sritį, po ko vyras Nr. 3 susvirduliuoja. Kiek vėliau matoma, kad visi trys vyrai stovi prie juodos spalvos lengvųjų automobilių, vyksta sujudimas. Kitame vaizdo įraše reikšmingos informacijos neužfiksuota (1 t., b. l. 89-91, kompaktinis diskas, prisegtas prie 1 t. bylos viršelio);

2020 m. spalio 23 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenys, kurie sutampa su pateiktais vaizdo įrašais, iš kurių matyti, jog buvo peržiūrėti 3 „Body“ kamerų vaizdo įrašai. Įraše „2020_0831_180331_006“ matosi kinų tautybės vyras, dėvintis raudonos spalvos megztinį ir tamsios spalvos liemenę, kurio veidas kruvinas (toliau – nukentėjusysis). Toliau matomas trumpų šviesių plaukų, liekno kūno sudėjimo, dėvintis juodos spalvos striukę, pilkos spalvos marškinėlius asmuo, jis yra sulaikomas, jam uždedami antrankiai (toliau – sulaikytasis). Vienas iš grupės asmenų aiškina situaciją: „žiūriu muša žmogų, daužo į veidą, pribėgau, atstūmė, pradėjo jis nuo manęs bėgt, atsitrenkė į čia ir viskas, kiek aš mačiau, o kas čia iki tol buvo, tie paskui atlėkė, jis paskambino“. Nukentėjusiojo veidas kraujuoja aplink nosį. Įraše matoma, kad ant sulaikytojo marškinėlių yra nemažai raudonos spalvos dėmių. Kituose vaizdo įrašuose reikšmingos informacijos neužfiksuota (1 t., b. l. 121-123, kompaktinis diskas, prisegtas prie 1 t. bylos viršelio);

2020 m. rugpjūčio 31 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo duomenys, iš kurių matyti, jog S. Y. skundėsi žaizda ant nosies, kraujavimu iš dešinės nosies pusės, nurodyta, jog 2020 m. rugpjūčio 31 d. 17.30 val. jį gatvėje sumušė 1 nepažįstamas asmuo (1 t., b. l. 17);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvados Nr. G 2546/2020 (01) duomenys, iš kurių matyti, kad S. Y. buvo nustatytas nosies kaulų lūžis su žaizda nosies nugarėlėje ir poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose. Sužalojimas padarytas kietu buku ar buką briauną turinčiu daiktu prieš 6-9 paras iki apžiūros (apžiūra atlikta 2020 m. rugsėjo 8 d.). Sužalojimas visumoje kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl nosies kaulų lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Sužalojimui padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Sužalojimas nėra būdingas savęs žalojimui ar griuvimui. Nustatyto sužalojimo vietoje individualių požymių, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusį daiktą, neužsifiksavo (1 t., b. l. 63-64);

Alkotesterio rodmenų kvito ir patikros sertifikato Nr. 1217332 duomenys, iš kurių matyti, jog 2020 m. rugpjūčio 31 d. 18.54 val. D. L. buvo nustatytas 2,09 promilių girtumas. Alkotesteris metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti (1 t., b. l. 133-134).

Dėl 2021 m. spalio 31 d. veikos

Liudytojos D. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog ji dirba pardavėja UAB „Reitan Convenience Lithuania“ parduotuvėje „Spaudos Kioskas“, esančioje Vilniuje, Didlaukio g. 80A. 2020 m. rugpjūčio 31 d., apie 19.20 val., į parduotuvę užėjo vyras, kuris dažnai ateina į kioską ir tikrina nutrintus bilietus. Minėtą dieną atėjęs į parduotuvę paprašė parduoti momentinius bilietus „Augintiniams“, 0,50 Eur vertės, „Sėkmės 7“, 2 Eur vertės, „Ruletė“, 1 Eur vertės. Ji paruošė minėtus bilietus ir laikė juos savo kairėje rankoje, laukė, kol klientas sumokės, tačiau jis nieko nesakęs paėmė už bilietų ir išbėgo iš kiosko nežinoma kryptimi. Ji po šio įvykio iš karto paskambino policijai, pranešė apie vagystę. Minėtą vyrą gali atpažinti, nes jis dažnai lankosi kioske (2 t., b. l. 14-16, 18-19);

2020 m. gruodžio 10 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenimis, iš kurių matyti, jog D. S. atpažinimui buvo pateiktos 6 asmenų nuotraukos, tarp kurių nuotraukoje Nr. 4 buvo D. L.. Pastaroji atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 4, kaip asmenį, kuris 2020 m. spalio 31 d., apie 19.20 val., Vilniuje, Didlaukio g. 80A, iš jos rankų pavogė momentinius bilietus. Asmenį atpažino pagal bendrus veido bruožus, akis (2 t., b. l. 20-23);

Bendrojo pagalbos centro duomenys, iš kurių matyti, jog 2020 m. spalio 31 d. 19.32 val. buvo gautas pranešimas, jog Vilniuje, Didlaukio g. 80, prieš pora minučių iš „Lietuvos spauda“ kiosko pardavėjos vyras pavogė loterijos bilietus už 3,50 Eur. Vyras pasišalino (2 t., b. l. 1-4);

2020 m. lapkričio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, iš kurių matyti, jog buvo apžiūrėtas „Lietuvos spauda“ kioskas, esantis Vilniuje, Didlaukio g. 80A. Nustatyta, jog įvykio vietoje ant Didlaukio g. 80 pastato kampo yra vaizdo stebėjimo kamera (2 t., b. l. 5-9);

2020 m. lapkričio 14 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenys, kurie sutampa su pateiktais vaizdo įrašais, iš kurių matyti, jog buvo peržiūrėta 18 vaizdo įrašų iš įvykio vietos, vaizdo įraše „IP Camera4_Vilnius, Didlaukio g. 80A_Vilnius, Didlaukio g. 80A_20201031185810_20201031195805_151700“ matosi spaudos kioskas iš galinės pusės, matosi kaip asmuo, apsirengęs žalios spalvos striuke, juodos spalvos kelnėmis, avintis juodos spalvos batus, ant galvos užsidėjęs kepurę su snapeliu, sugipsuota dešine ranka sulenkta per alkūnę, kuri yra pakabinta ant binto, kuris pervyniotas per kaklą, nueina prie spaudos kiosko ir vaikšto prie jo, po to matyti, kaip minėtas asmuo nubėga nuo spaudos kiosko link autobusų stotelės ir prabėga pro ją nubėgdamas tolyn (vaizdo įrašas nuo 14.25 val. iki 17.39 val.). Kituose vaizdo įrašuose reikšmingos informacijos neužfiksuota (2 t., b. l. 30-34, kompaktinis diskas, prisegtas prie 1 t. bylos viršelio);

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniau miesto pirmojo policijos komisariato pirmojo veiklos skyriaus tyrėjo R. C. 2020 m. lapkričio 18 d. tarnybinio pranešimo duomenys, jog peržiūrėjus vaizdo stebėjimo kamerų įrašus ir sulyginus policijos duomenų bazėje „Polis II“ esančią D. L. fotonuotrauką su minėtuose vaizdo įrašuose užfiksuotu vyro atvaizdu nustatyta, kad tai tas pats vyras. Jis atpažintas iš bendrų veido bruožų (2 t., b. l. 46).

2020 m. rugpjūčio 31 d. veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn už viešosios tvarkos pažeidimą turi būti nustatyti veikos padariniai, atsiradę BK 284 straipsnyje nurodytais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiojantis arba vandališkais veiksmais – demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020 ir kt.).

Kaltinime nurodyta, kad D. L. viešąją tvarką pažeidė vandališkais ir įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012 ir kt.). Antai, smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020). O vandalizmu teismų praktikoje paprastai pripažįstamas nemotyvuotas, betikslis, beprasmis turto, kuris turi kultūrinę, inžinerinę ar kitokią socialinę vertę, gadinimas, niokojimas ar naikinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-513/2010, 2K-29/2012).

Kaltinime nurodyta, kad viešosios tvarkos pažeidimo metu D. L. dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, todėl jo veika papildomai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Pagal teismų praktiką, kai viešosios tvarkos pažeidimu nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, tačiau jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-340/2012, 2K-408/2013).??? ???

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų. Pagal teismų praktiką šio BK straipsnio dispozicijoje nurodytos chuliganiškos paskatos nustatomos tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-506/2013, 2K-118-489/2020).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamasis D. L. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje.

Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad išdaužė bendrabučio virtuvės langą, kadangi kalbėdamas telefonu susipyko su drauge, trenkė iš kojos į spintą, dėl ko ji sulūžo ir išdaužė langą. Po to nuėjo į šalia „Iki“ parduotuvės esantį restoraną, norėjo ten atsipalaiduoti, tačiau nukentėjusysis pasakė jam išeiti, o kadangi jis buvo išgėręs, tarp jų įvyko konfliktas, jis kelis kartus trenkė nukentėjusiajam į krūtinę, gali būti, kad spjovė į veidą, po ko išėjo į lauką. Lauke nukentėjusysis pradėjo jį gaudyti, fotografuoti, todėl jis dar kartą sudavė nukentėjusiajam. Jo veiksmams įtakos turėjo apsvaigimas nuo alkoholio.

Tokius jo parodymus, jog jis iš ties tyčia išdaužė trečiojo aukšto bendrabučio langą, patvirtina liudytojos N. Č. parodymai. Liudytoja parodė, jog kaltinime nurodytu metu į jos buto duris pasibeldė D. L., kadangi jis buvo neblaivus, ji jo neįleido. Po kurio laiko išgirdo bendro naudojimo patalpoje trečiame aukšte išgirdo didelį triukšmą, po kelių minučių, kai kaltinamasis išėjo iš namo, nuėjo į laiptinę ir pamatė, kad yra išdaužtas stiklas. Šiuos duomenis taip pat patvirtinta ir pareigūno E. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog atvykus pagal iškvietimą, vaikštant po aplinką, buvo pastebėtas išdaužtas langas, užkilus į pastato 3 aukštą liudytoja informavo, jog langą išdaužė D. L., bei įvykio vietos apžiūros protokolas su pateiktomis fotonuotraukomis, iš kurių matyti, jog nurodytoje vietoje matomas išdaužtas bendro naudojimo patalpų langas, aplinkui matomos stiklo šukės.

Teismui taip pat nekyla abejonių, jog po minėtų veiksmų kaltinamasis nuėjo į restoraną, kur nukentėjusiajam paprašius jo išeiti, be priežasties, dėl chuliganiškų paskatų, spjovė pastarajam į veidą ir vieną kartą kumščiu sudavė į krūtinę, po ko, nukentėjusiajam S. Y. jį nusivijus, jis vieną kartą kumščiu sudavė S. Y. į galvą, o pastarajam parkritus ant žemės ir pradėjus jį fotografuoti, vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam į nosį. Kaip minėta, kaltinamasis savo kaltės dėl šių veiksmų neneigia, duodamas parodymus papasakojo šio įvykio aplinkybes, nurodė, kad sudavė nukentėjusiajam tris kartus. Jo parodymus esminėse aplinkybėse patvirtina policijos pareigūnų E. S. ir A. P. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys bei nukentėjusiojo S. Y. iš karto po įvykio protokole-pareiškime užfiksuoti duomenys, kurie visiškai sutampa su jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog jam būnant restorano pagalbinėse patalpose į jas užėjo nepažįstamas vyras, kuris šaukė savo gimtąja kalba, triukšmavo, paprašius jo išeiti nereagavo. Kai jis jau išeidinėjo, jam pabandžius uždaryti lauko duris, kaltinamasis jį apspjovė ir ranka trenkė į krūtinę, po to išbėgo į lauką, o jam jį nusivijus, kaltinamasis vėl jam sudavė į galvą, kai jis pradėjo jį fotografuoti, kaltinamasis sudavė jam vieną smūgį į nosį. Nors kaltinamojo suduotų smūgių nukentėjusiajam nematė kiti asmenys, tačiau, kaip minėta, tą patvirtino pats kaltinamasis, o taip pat ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojo T. V. duoti parodymai, jog nurodytą dieną jis buvo su D. L., jie ėjo iki parduotuvės „Iki“ nusipirkti alkoholio, tačiau jis nuėjo į parduotuvę, o D. L. nuėjo į šalia esantį restoraną, išėjęs iš parduotuvės į lauką pamatė D. L. konfliktuojantį su kinų tautybės asmeniu iš restorano, jie stumdėsi tarpusavyje, kinų tautybės asmuo buvo kruvinu veidu; liudytojo G. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog jis eidamas laiptinėje girdėjo triukšmą, po to lauke pamatė tarpusavyje besistumdančius du vyrus, šalia buvo kinų tautybės asmuo su kruvinu veidu; pareigūno E. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog atvykus į įvykio vietą rado kiną, kuris buvo kruvinu veidu, bei D. L., kuris buvo kruvinais marškinėliais, tai užfiksuota ir vaizdo įraše iš „Body“ kameros. Visų šių įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog įvykio dieną, nurodytu laiku būtent D. L. smurtavo prieš nukentėjusįjį S. Y..

Kaltinime pirmiau aptarti D. L. veiksmai vertinami kaip įžūlūs ir vandališki. Teismas sutinka su tokiu vertinimu, kadangi, kaip minėta, teismų praktikoje įžūliu elgesiu paprastai laikomas smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012 ir kt.), o vandalizmas aiškinamas kaip betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultūros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų, t. y. turto dergimas, niokojimas bei naikinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-513/2010). Kaltinamasis, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, bendrabutyje, bendro naudojimo patalpose, be jokios priežasties, tikslo išdaužė langą, taip sugadindamas kitiems asmenims priklausantį turtą, t. y. elgėsi vandališkai. Be to jis, būdamas restorano pagalbinėse patalpose, garsiai šūkavo, triukšmavo, dėl menkavertės priežasties (paprašytas palikti restorano patalpas) apspjovė nukentėjusįjį ir sudavė jam, taip pat smurtavo laike, t. y. viešoje vietoje elgėsi įžūliai.

Kaltinime nurodyta, kad nukentėjusysis apspjovė nukentėjusįjį ir pastarajam smūgiavo be priežasties, tačiau šioje dalyje kaltinimas tikslintinas, nurodant, kad šie kaltinime nurodyti veiksmai atlikti dėl menkavertės priežasties, paprašius jo palikti restorano patalpas ir bandant nukentėjusiajam uždaryti duris. Nors apie šios kaltinimo aplinkybės patikslinimą kaltinamajam nebuvo pranešta iš anksto, tačiau, teismo nuomone, tai nepažeistų kaltinamo asmens teisės į gynybą, t. y. ji nebūtų kitokia, nes kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad jo veiksmams turėjo įtakos apsvaigimas nuo alkoholio ir susipykimas su mergina, o ne nukentėjusiojo veiksmai. Taip pat šios kaltinimo aplinkybės tikslinimas nesunkina D. L. teisinės padėties, nekeičia veikos vertinimo ir kvalifikacijos.

Taip pat pažymėtina, jog kaltinamasis su nukentėjusiuoju anksčiau nebuvo pažįstami, kaltinamasis pats be leidimo užėjo į tarnybines patalpas, o nukentėjusiajam paprašius jo išeiti, pastarąjį apspjovė ir sudavė jam smūgį į krūtinę, o vėliau dar du smūgius į galvą ir nosį, kas rodo, jog kaltinamasis neadekvačius smurtinius veiksmus, kuriais sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, atliko nesant konkrečių priežasčių, t. y. fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį panaudojo dėl chuliganiškų paskatų. Nesunkaus sveikatos sutrikdymą patvirtina Specialisto išvada Nr. G 2546/2020 (01), kurioje nurodyta, jog S. Y. buvo nustatytas nosies kaulų lūžis su žaizda nosies nugarėlėje ir poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Esant išdėstytoms aplinkybėms teismui taip pat nekyla abejonių, kad kaltinamojo veiksmai buvo padaryti viešoje vietoje, jie buvo chuliganiški, jais kaltinamasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, jog šie kaltinamojo veiksmai buvo padaryti viešoje vietoje – pirmiausia bendro naudojimo patalpoje bendrabutyje, po to restorano pagalbinėse patalpose, o po to lauke, daugiabučių namų kieme, kur buvo ne vienas pašalinis asmuo (tai matyti, ir iš vaizdo kameros pateiktų vaizdo įrašų), iš kurių vienas iškvietė policijos pareigūnus. Teismo vertinimu aptarti kaltinamojo veiksmai rodo, kad jis siekė pasirodyti prieš aplinkinius, demonstravo nepagarbą nusistovėjusioms moralės normoms, elgėsi demonstratyviai, iššaukiančiai, taigi savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Be to, toks D. L. elgesys taip pat leidžia daryti išvadą, kad jis suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimą, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Teismas taip pat neabejoja, jog tokiems kaltinamojo veiksmams turėjo įtakos pakankamai didelis apsvaigimas nuo alkoholio. Šią aplinkybę nurodė pats kaltinamasis, tai patvirtino ir jo draugas T. V., kuris įvykio dieną buvo su juo, bei alkotesterio rodmenų kvito duomenys, jog iš karto po įvykio kaltinamajam buvo nustatytas 2,09 promilių girtumas.

Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad remiantis pirmiau aptartų įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, galima daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis D. L. tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, veikdamas vandališkai ir įžūliai sugadino svetimą turtą bei nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo S. Y. sveikatą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir tokiu būdu padarė nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje.

2020 m. spalio 31 d. veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 3 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-30/2010, 2K-428/2011).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamasis D. L. veikdamas atvirai padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad bilietai buvo padėti ant plastmasės, pasiėmė juos ir nubėgo į autobusą. Nežino, kam jam reikėjo tų bilietų, taip gavosi, nes skubėjo į autobusą.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę patvirtina liudytojos D. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog kaltinamasis atėjęs paprašė paduoti bilietus, tačiau jai juos paruošus, pastarasis juos pagriebė jai iš rankos ir nesumokėjęs pabėgo. Nors D. L. ir nebuvo sulaikytas įvykio vietoje, tačiau D. S. pagal bendrus veido bruožus, akis atpažino jį asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, be to jau apklausos metu iš karto po įvykio ji nurodė galinti atpažinti kaltinamąjį, kadangi jis dažnai užsuka į „Spaudos kioską“. Teismas nenustatė, jog ji būti suinteresuota apkalbėti kaltinamąjį ar bylos baigtimi, ji davė parodymus būdama įspėta dėl atsakomybės, todėl pagrindo netikėti jos parodymais nėra. Tai, kad minėtą vagystę įvykdė D. L. patvirtina ir vaizdo stebėjimo kamerų įrašas. Nors jame nesimato kiosko priekio, tačiau matyti kaip prie jo prieina vyras, kuris po kurio laiko nubėga nežinoma kryptimi. Palyginus vaizdo įraše užfiksuoto vyro fotonuotrauką su D. L. nuotrauka buvo nustatyta, jog tai tas pats asmuo.

Vis tik teismas negali daryti neabejotinos išvados, jog kaltinime nurodytus bilietus pardavėja laikė kairėje rankoje ir D. L. juos ištraukė pardavėjai iš rankų. D. L. teigia, jog bilietai buvo padėti ant plastmasės, iš kur jis juos ir paėmė, daugiau liudytojų, galinčių patvirtinti vagystės aplinkybes, nėra, vaizdo įrašas, kaip minėta, padarytas ne iš kiosko priekio, bendrojo pagalbos centro kortelėje taip pat nurodyta, jog iš „Lietuvos spauda“ kiosko pardavėjos vyras pavogė loterijos bilietus nekonkretizuojant, ar jie buvo laikomi rankoje ar buvo padėti. Nesant galimybės nustatyti, ar pagrobti bilietai vagystės metu buvo laikomi pardavėjos kairėje rankoje, ar buvo padėti ant plastmasės, vadovaujantis in dubio pro reo principu (visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai), teismas aplinkybę, jog pardavėja bilietus laikė kairėje rankoje ir D. L. bilietus pagrobė ištraukdamas juos pardavėjai iš rankų, tikslina nurodant, jog kaltinime nurodyti bilietai buvo padėti ant plastmasės ir D. L. juos paėmė. Pažymėtina, jog šios aplinkybės tikslinimas neturi įtakos kaltinamojo gynybai, kadangi kaltinamasis pats nurodė tokias įvykio aplinkybes ir tai nesunkina jo teisinės padėties, taip pat tai nekeičia veikos kvalifikacijos, kadangi nepriklausomai nuo nurodytos aplinkybės D. L. veiksmai vertinami kaip atvira vagystė, kadangi ją matė liudytoja D. S..

Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad remiantis pirmiau aptartų įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, galima daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis D. L. atvirai pagrobė UAB „Reitan Convenience Lithuania“ priklausantį 3,50 Eur vertės turtą, dėl ko jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).???

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta bausmė laisvės atėmimas iki penkerių metų.

BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

D. L. atsakomybę lengvina, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei kad savo noru atlygino dalį padarytos žalos (žalą dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje veikos atlygino visiškai, žalą dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje numatytų veikų atlygino iš dalies) (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), jo atsakomybę sunkina, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje numatytos veikos) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis D. L. padarė tris tyčinius baigtus nusikaltimus, susijusius su asmens sveikata, viešąja tvarka ir turtinėmis teisėmis ir interesais. Du nusikaltimai priskiriami apysunkių, o vienas nesunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnis). Byloje nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Kaltinamasis savo noru atlygino beveik visą nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, nėra atlyginta nukentėjusiojo patirta žala, tačiau kaltinamasis paaiškino, jog negalėjo jos atlyginti, nes neturėjo nukentėjusiojo duomenų, teisiamojo posėdžio metu taip pat buvo išnaudotos visos galimybės surasti nukentėjusįjį, siekiant nukentėjusįjį informuoti apie teisminį bylos nagrinėjimą (buvo siunčiami šaukimai paštu ir el. paštu, bandoma susisiekti telefonu, taip pat buvo siunčiami paklausimai į UAB „Palink“ dėl nukentėjusiojo nuomojamų patalpų, į Užimtumo tarnybą ir į Migracijos departamentą), tačiau su juo susisiekti nepavyko. Taip pat atsižvelgtina į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis: jis yra jauno amžiaus, dirbantis (2 t., b. l. 154-155), per paskutinius 1 metus (2020 m. rugsėjo 1 d. duomenimis) 7 kartus baustas administracine tvarka, daugiausiai už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, taip pat už kelių eismo taisyklių pažeidimus, viešosios rimties trikdymą ir nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, nuobaudos galiojančios (2 t., b. l. 97-100), anksčiau 7 kartus teistas, iš jų ne kartą už turtinio pobūdžio nusikaltimus, taip pat kartą už nusikaltimą žmogaus sveikatai, bausmes atlikęs, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka (2 t., b. l. 80-86). Valstybinis kaltintojas duomenų apie D. L. gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre baudžiamojoje byloje nesurinko.

Nors yra pakankamai kaltinamąjį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių, vis gi teismo nuomone, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus duomenis, BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už jo padarytus nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, paskyrus arešto bausmes, kurių dydis nustatytinas didesnis nei šios bausmės rūšies minimumas, tačiau nesiekiantis vidurkio, o už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą veiką paskyrus vienintelę sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas didesnis nei šios bausmės minimumas, tačiau nesiekiantis vidurkio, t. y. atitinkamai po 30 parų arešto ir 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone būtent tokie bausmių dydžiai atitiks bausmės paskirtį ir bus proporcingi padarytoms nusikalstamoms veikoms, kaltininko asmenybei, neprieštarauja teisingumo principui.

Kadangi BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarytos idealiąja sutaptimi, už šias veikas paskirtos bausmės turi būti bendrinamos apėmimo būdu, griežtesne laisvės atėmimo bausme apimant arešto bausmę, paskiriant subendrintą 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalys, 5 dalies 1 punktas).

Po to ši subendrinta bausmė bendrintina su bausme, paskirta už BK 178 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikaltimą visiško sudėjimo būdu. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą paskirta 30 parų arešto bausmė keistina į 30 dienų laisvės atėmimo ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bendrintina prie griežtesnės 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant visą 30 dienų laisvės atėmimo bausmę, paskiriant galutinę subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu iki 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo.

Vis tik, teismo įsitikinimu, paskirtos bausmės vykdymą tikslinga atidėti, nes būtent bausmės vykdymo atidėjimas, su papildomomis pareigomis ir draudimais, gali turėti teigiamos ir realios įtakos kaltinamojo resocializacijai, kurios metu taikoma visuma priemonių, kuriomis skatinami nuteistojo gebėjimai gyventi nenusikalstamai ir jo socialinė integracija. Pažymėtina, kad nors D. L. anksčiau baudžiamoji atsakomybė taikyta 7 kartus, tačiau ankstesnes bausmes jis yra atlikęs, teigia, jog nusikaltimus darė dėl priklausomybės narkotinėms medžiagoms, nurodo, jog šiuo metu jų nebevartoja, duomenų, jog po paskutinės bausmės atlikimo (po 2021 m. vasario 19 d.) būtų padaręs naujų nusikaltimų veikų, byloje nėra. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog šiuo metu jis dirba, darbas jam patinka, darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, kaip turintis labai didelę motyvaciją stengtis darbe, kolektyvo nuomone stipriausia jo savybė yra darbštumas (2 t., b. l. 153), be to, kaip minėta, jis savanoriškai atlygino dalį savo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos, o net ir dalies neturtinės žalos teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiajam negalėjo atlyginti, nes net ir teismui pastarojo nepavyko rasti, ar su juo susisiekti. Teismo vertinimu visos šios aplinkybės rodo D. L. norą ir pastangas keistis, o kadangi bausmės paskirtis ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet ir siekti kitų BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, o būtent paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip užtikrinant ir teisingumo principo įgyvendinimą, atsižvelgus į gana jauną kaltinamojo amžių, į galimybes jam dirbti bei būti pilnaverčiu visuomenės nariu, sprendžia, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl D. L. taikytinos BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas maksimaliam 3 metų laikotarpiui, nustatant BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 7, 10 punktuose numatytas pareigas – bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti (tęsti darbą) arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis; 6 mėnesius po bausmės vykdymo pradžios dalyvauti elgesio pataisos programoje; visą bausmės vykdomo laikotarpį nuo 22 iki 5 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Teismas neskiria kaltinamajam intensyvios priežiūros, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos ne nakties, o dienos metu, kaltinamasis dirba, skirtas įpareigojimas būti namuose nuo 22 iki 5 val., nustatytas ilgas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis.

Dėl pareikštų civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. L. atsakingas už UAB „Reitan Convenience Lithuania“ turto vagystę, Vilniuje, (duomenys neskelbtini) išdaužtą langą, bei nukentėjusiojo S. Y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl pagal pirmiau nurodytas BPK ir CK nuostatas kaltinamasis turi atlyginti nukentėjusiojo ir civilinių ieškovų patirtą žalą.

UAB „Reitan Convenience Lithuania“ ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinė ieškinį, kuriuo prašė iš kalto asmens priteisti 3,50 Eur turtinės žalos atlyginimą dėl iš UAB „Reitan Convenience Lithuania“ kiosko Nr. 106, esančio Vilniuje, Didlaukio g. 59A, 2020 m. spalio 31 d., apie 19.20 val., pagrobto turto ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ar kitos teismo nustatytos datos iki priteistos žalos atlyginimo. Taip pat prašė priteisti 121 Eur bylinėjimosi (proceso) išlaidų (2 t., b. l. 41-42, 149-152).Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis pateikė pinigų pervedimo kvitus, patvirtinančius, jog 2021 m. balandžio 30 d. į UAB „Reitan Convenience Lithuania“ sąskaitą pervedė 3,50 Eur, mokėjimo paskirtis „civilinis ieškinys“, ir 2021 m. gegužės 24 d. į UAB „Reitan Convenience Lithuania“ sąskaitą pervedė 121 Eur, mokėjimo paskirtis „proceso išlaidos“ (3 t., b. l. 12, 37). Atsižvelgiant į tai, kad žala ir patirtos bylinėjimosi (proceso) išlaidos UAB „Reitan Convenience Lithuania“ yra atlygintos, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 straipsnio 1 dalis).

Civilinis ieškovas UAB „Mano būstas“ ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinė ieškinį, kuriuo prašė priteisti 94,53 Eur žalos atlyginimą dėl Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučio namo išdaužto stiklo keitimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo žalos padarymo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 98-99). Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis pateikė pinigų pervedimo kvitą, patvirtinantį, jog 2021 m. balandžio 30 d. į UAB „Mano būstas“ (anksčiau buvo UAB „Naujininkų seniūnija“) sąskaitą pervedė 94,53 Eur, mokėjimo paskirtis „Dėl padarytos žalos atlyginimo“ (3 t., b. l. 12). Atsižvelgiant į tai, kad žala UAB „Mano būstas“ yra atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 straipsnio 1 dalis).

UAB „Mano būstas“ taip pat prašė priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo žalos padarymo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Pažymėtina, jog pagal teismų praktiką baudžiamosiose bylose, kaltinamasis, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamas nuosprendis, kuriuo jam priteista atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą, neturi prievolės (turi tik moralinę) mokėti nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) žalos atlyginimo. Teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į išdėstytą, prašymas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo žalos padarymo dienos iki visiško žalos atlyginimo netenkintinas, kadangi minėta nusikalstamas veiksmais padaryta žala atlyginta teisminio bylos nagrinėjimo metu, t. y. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kalto asmens Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 90,66 Eur žalą dėl nukentėjusiojo gydymo ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 68-70). Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis pateikė pinigų pervedimo kvitą, patvirtinantį, jog 2021 m. balandžio 30 d. į Vilniaus teritorinės ligonių kasos sąskaitą pervedė 90,66 Eur, mokėjimo paskirtis „Dėl padarytos žalos atlyginimo“ (3 t., b. l. 12). Atsižvelgiant į tai, kad žala Vilniaus teritorinei ligonių kasai yra atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 straipsnio 1 dalis).

Byloje taip pat yra pareikštas nukentėjusiojo S. Y. civilinis ieškinys dėl 7 500 Eur žalos atlyginimo, iš kurių 5 000 Eur moralinė žala, 2 000 Eur medicininės išlaidos ir 500 Eur dėl daiktų ir drabužių (1 t., b. l. 53-54). Duomenų, pagrindžiančių civilinio ieškinio dydį dėl nurodytos patirtos žalos, byloje nėra, taip pat nėra nurodyta, kodėl nukentėjusysis moralinę žalą vertina 5 000 Eur sumai. Nukentėjusysis teisminiame bylos nagrinėjime nedalyvavo, kaip minėta, teismas išnaudojo visas galimybes informuoti jį apie procesą (tiek elektroniniu paštu, kuriuo jis sutiko gauti procesinius dokumentus; darbovietės elektroniniu paštu; bandė skambinti jo nurodytu telefonu, internetinėje erdvėje rastais darbovietės telefonais (visi telefonai išjungti); siuntė šaukimus tiek nurodytu nukentėjusiojo gyvenamosios vietos adresu, tiek jo sūnaus gyvenamosios vietos adresu; bandė atvesdinti), tačiau su juo susisiekti ir/ar jo rasti nepavyko.

BPK 252 straipsnyje yra įtvirtintos civilinio ieškovo neatvykimo pasekmės. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, jog neatvykus civiliniam ieškovui ar jo atstovui, teismas civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą. Šiuo atveju asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė nagrinėti civilinį ieškinį civiliniam ieškovui nedalyvaujant, jeigu pripažįstama, kad tai reikalinga, arba jeigu yra civilinio ieškovo prašymas nagrinėti ieškinį jam nedalyvaujant.

Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, tai, kad civilinio ieškinio reikalavimai nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, kad teismui išnaudojus visas priemones nepavyko su nukentėjusiuoju susisiekti, pats nukentėjusysis procesu taip pat nesidomėjo, teismas daro išvadą, jog nėra galimybės išnagrinėti šioje byloje nukentėjusiojo civilinį ieškinį be nukentėjusiojo ar jo paties paskirto atstovo, todėl ieškinys paliekamas nenagrinėtu. Tai neužkerta kelio nukentėjusiajam kreiptis dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka, ši teisė jam ir išaiškintina.

Kaltinamasis D. L. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. 18.20 val. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. 17.02 val. (viena diena) (1 t., b. l. 138-139, 165). Šis laikas, vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65, 66 straipsniais, įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 162-163), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, panaikintina.

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašais (prisegtas prie 1 t. bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu

nusprendžia:

D. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirti 1 (vienerių) metų 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę arešto bausmę, o po to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 63 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, prie subendrintos bausmės visiškai pridėti bausmę, paskirtą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti D. L. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. 18.20 val. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. 17.02 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7 ir 10 punktais, D. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti (tęsti darbą) arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis; per 6 mėnesius po bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją užbaigti; visą bausmės vykdomo laikotarpį nuo 22 iki 5 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, panaikinti.

Nutraukti procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos, UAB „Reitan Convenience Lithuania“ ir UAB „Mano būstas“ civilinių ieškinių.

UAB „Mano būstas“ prašymą priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo žalos padarymo dienos iki visiško žalos atlyginimo, atmesti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. Y. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Išaiškinti S. Y. teisę dėl žalos atlyginimo kreiptis civilinio proceso tvarka.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendį išversti į kinų kalbą ir išsiųsti nukentėjusiajam jo nurodytu elektroniniu paštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.