Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracine nuobauda nubaustam asmeniui – G. K., jo atstovui advokatui Petrui Ragauskui (nuotoliniu būdu per ZOOM programą),

nedalyvaujant skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal G. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. sausio 23 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-1653-2024 (ROIK 23228779965) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiasis tyrėjas P. D. 2024 m. sausio 23 d. priėmė nutarimą, kuriuo G. K. buvo nubaustas 800 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 12 mėnesių, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį, už tai, kad jis 2023 m. gruodžio 31 d. 12.47 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,16 promilės neblaivumas. Šia neteisėta veika G. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkte numatytą draudimą.

Pažeidėjo atstovas advokatas P. Ragauskas taip pat prašė skundą tenkinti, nes dėl tokios nuobaudos pažeidėjas lieka be darbo, todėl pasekmės būtų pernelyg skaudžios ir neproporcingos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad G. K. buvo nubaustas 800 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 12 mėnesių pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, už tai, kad jis 2023 m. gruodžio 31 d. 12.47 val., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (mažiausias nustatytas girtumas 1,19 promilių ± 1,7 % paklaida).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai kvalifikuoti tinkamai, ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nėra. G. K. teismui pateiktu skundu tik prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis vienas išlaiko savo nepilnametį vaiką bei rūpinasi savo neįgalia mama bei panaikinti jam Institucijos nutarimu skirtą administracinio poveikio priemonę, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Nors įstatymas numato, jog galima pripažinti ir kitas atsakomybę lengvinančias aplinkybes nei numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalyje (ANK 35 straipsnio 2 dalis), tačiau šiuo atveju, įvertinus pažeidimo pobūdį, nėra jokio pagrindo kaip atsakomybę lengvinančias aplinkybes pripažinti tai, kad pažeidėjas vienas išlaiko savo nepilnametį vaiką bei rūpinasi savo neįgalia mama. Pažymėtina, kad ne bet kokios aplinkybės gali būti pripažįstamos atsakomybę lengvinančiomis. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės – tai tokios aplinkybės, kurios parodo teismui ar ne teismo tvarka bylą nagrinėjančiai institucijai tam tikrus teigiamus momentus, mažinančius pažeidimo pavojingumą ir leidžiančius švelninti pažeidėjo atsakomybę. Būdamos susijusios su administracinio nusižengimo ar jį įvykdžiusio asmens pavojingumu, lengvinančios aplinkybės, kaip vienas iš administracinių nusižengimų kodekse įtvirtintų nuobaudos individualizavimą įtakojančių veiksnių, padeda teismui ar ne teismo tvarka bylą nagrinėjančiai institucijai apsispręsti dėl konkrečios pažeidėjui skirtinos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės rūšies bei dydžio. Taigi, nei nepilnamečio sūnaus išlaikymas, nei rūpinimasis savo motina, nekeičia pažeidimo esmės, jo pavojingumo, todėl ir šių aplinkybių pripažinti atsakomybę lengvinančiomis pagal ANK 35 straipsnio 2 dalį, nėra pagrindo. Tačiau net ir nepripažinus šių aplinkybių atsakomybę lengvinančiomis, teismas bei ne teismo tvarka bylą nagrinėjanti institucija, turi teisę jas įvertinti skirdama nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta – Institucijos pareigūnas, priimdamas skundžiamą nutarimą, įvertino šias aplinkybes ir skyrė pažeidėjui minimalią straipsnio sankcijoje numatytą baudą bei draudimą vairuoti transporto priemones minimaliam terminui.

Dėl administracinio poveikio priemonės.

Pažymėtina, kad administracinės nuobaudos paskirtis yra ne tik nubausti nusižengimą padariusį asmenį, bet ir atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnis). ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Baudos dydis bei asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatomi pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir kitų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis bauda bei nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė (ANK 34 straipsnio 2, 3 dalys).

ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyta bauda vairuotojams nuo 800 iki 1100 eurų. Be to, to paties straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti: 1) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių; arba 2) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Taigi, už G. K. padarytą administracinį nusižengimą privaloma kartu su bauda skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta – paskirta minimali bauda - 800 Eur, bei administracinio poveikio priemonė minimaliam įstatyme numatytam terminui - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Pažymėtina, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų - savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad G. K. dėl vairavimo esant neblaiviam kaltu prisipažino, gailėjosi ir tai pagrįstai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės byloje nenustatytos. G. K. yra dirbantis, vienas augina nepilnametį sūnų (gim. (duomenys neskelbtini) m.), rūpinasi savo neįgalia motina, neteistas (teistumas išnykęs), už apsvaigus nuo alkoholio padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebaustas. Šios aplinkybės yra palankios administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, jį charakterizuoja teigiamai. Atsižvelgus į šias aplinkybes, Institucijos nutarimu G. K. ir buvo paskirta minimali nuobauda ir minimalaus termino administracinio poveikio priemonė. Nurodytos aplinkybės buvo svarbios administracinės nuobaudos individualizavimo procese, tačiau sprendžiant dėl švelnesnės, nei sankcijoje numatytos minimalios, nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymo - nepakankamos.

Kaip jau minėta, sprendžiant dėl galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, yra vertinamos ne tik su pažeidėjo asmenybe, bet ir su padaryto administracinio nusižengimo pobūdžiu ir pavojingumu susijusios aplinkybės, taip pat kitos aplinkybės, kurių visuma suponuotų pagrįstą manymą, kad konkretaus asmens atžvilgiu net ir minimalios nuobaudos taikymas aiškiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.

G. K. padarytas administracinis nusižengimas yra vienas pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, keliantis grėsmę ne tik pačiam administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, bet ir kitiems asmenims, jų turtui. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nustatytas girtumo laipsnis net du kartus viršijo leistiną ribą (pirmuoju pūtimu nustatytas 1,23 promilių neblaivumas, o antruoju – 1,19 promilių neblaivumas (įvertinus paklaidą – 1,16 ‰). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmuo alkoholį vartojo tą pačią dieną – kaip pats nurodė, nuėjo miegoti tik paryčiais, o per pietus jau sėdo už vairo. Neblaivumo nustatymo akte pažymėta, kad pareiškėjui iš burnos sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, negalėjo eiti tiesia linija pėda po pėdos, taigi jis buvo akivaizdžiai neblaivus ir būdamas suaugęs bei psichiškai sveikas, privalėjo suvokti ir suvokė, kad yra neblaivus, tačiau vis tiek vairavo padidinto pavojaus šaltinį – automobilį, nors tam nebuvo jokios būtinybės. Taigi, tokia pareiškėjo būsena neabejotinai galėjo ir įtakojo jo gebėjimus vairuoti transporto priemonę. Vien tai, kad vairuodamas transporto priemonę neblaivus G. K. nepadarė ir kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, savaime nereiškia, jog savo neteisėtais veiksmais pažeidėjas nekėlė didelio pavojaus kitiems eismo dalyviams. Galimai sunkių pasekmių buvo išvengta tik dėl to, kad jis buvo laiku sustabdytas ir nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors G. K. ir nebaustas už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, tačiau yra padaręs administracinių nusižengimų būdamas neblaivus. Per paskutinius penkerius metus pažeidėjas buvo baustas net septynis kartus už švelnesnius nusižengimus, penkis iš jų - už Kelių eismo taisyklių pažeidimus – greičio viršijimą, važiavimą neprisegus saugos diržo, o kiti du - už teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą bei girto pasirymą viešoje vietoje ir žmogaus orumo bei dorovės įžeidimą. Baudos sumokėtos, tačiau nusižengimo padarymo metu net keturios nuobaudos buvo galiojančios. Taigi, G. K. vertinti kaip ypatingai drausmingą pilietį/vairuotoją, taip pat nėra pagrindo.

Pareiškėjas savo prašymą netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo iš esmės grindžia jo turimu darbu, į kurį galimai neturės galimybės nuvykti neturėdamas teisės vairuoti bei tuo, kad vienas išlaiko savo nepilnametį vaiką (gim. (duomenys neskelbtini) m.) ir rūpinasi neįgalia mama. Tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmeniniai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismo vertinimu, tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Pažymėtina, jog G. K., būdamas brandžia asmenybe, vienas, kaip tvirtina, besirūpindamas savo vaiku bei neįgalia motina, ir žinodamas, kad neturint teisės vairuoti transporto priemones kyla nepatogumų norint užtikrinti vaiko bei motinos poreikius, neabejotinai suvokdamas, jog dėl savo neteisėto poelgio jam gali būti apsunkintas nuvykimas į darbo vietą, nepaisė galimų savo neteisėto elgesio (vairavimo akivaizdžiai apsvaigus nuo alkoholio) pasekmių, todėl šioje situacijoje vien tik jo paties ar jo šeimos asmeniniai interesai nesudaro pakankamo pagrindo jam paskirtos administracinio poveikio priemonės švelninti labiau, nei numato įstatymas, ar apskritai panaikinti, ko pareiškėjas prašė teismui pateiktame skunde. Pažeidėjo, kaip tėvo pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką, taip pat jokiu būdu negali būti pasiteisinimu šiurkščiai pažeidinėjant įstatymus ir siekiant išvengti už tai taikytos administracinio poveikio priemonės. Priešingai, būdamas vienišu tėvu, asmuo turėtų rodyti teigiamą pavyzdį savo vaikui ir formuoti tinkamą požiūrį į įstatymams prieštaraujančius veiksmus bei iš to kylančias neigiamas pasekmes. Tai, kad pažeidėjui netekus teisės vairuoti, bus apsunkintas ir jo neįgalios mamos judėjimas, taip pat nelaikytina išskirtine aplinkybe. Pažeidėjas nėra paskirtas motinos rūpintoju, o asmenims, kuriems nustatyti specialieji poreikiai (kaip ir pažeidėjo motinai) gali būti teikiamos socialinės paslaugos, tame tarpe ir socialinio darbuotojo pagalba namuose bei nuvežimas į gydymo įstaigas, asmeniui neturint fizinių galimybių to padaryti pačiam. Be to, paskirtos administracinio poveikio priemonės taikymas pažeidėjui savaime netrukdo toliau tęsti savo darbinės veiklos, o apsunkintas patekimas į darbo vietą, pavyzdžiui, naudojantis pavežėjų ar taksi paslaugomis, bei tai, kad kitų asmenų teikiamos pavėžėjimo paslaugos sukels papildomų finansinių sunkumų, yra tik paties pažeidėjo neteisėto elgesio rezultatas, todėl negalima daryti išvados, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenimą apsunkins neproporcingai jo padarytam nusižengimui.

Neabejotina, kad teisės vairuoti atėmimas kiekvienam vairuotojui sukelia diskomfortą, tačiau dėl to kaltas ne kas kitas, bet paties pažeidėjo neatsakingas elgesys ir jis turi prisiimti iš to išplaukiančias neigiamas pasekmes. Apsunkintas judėjimas praradus teisę vairuoti nėra išskirtinė aplinkybė ir neeliminuoja įstatyme nustatytos imperatyvios pareigos taikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Be to, vairavimas nėra konstitucinė žmogaus teisė, tai tėra privilegija tiems, kurie gali įrodyti, jog gali vairuoti nesukeldami pavojaus visuomenei ir gebėdami tai daryti saugiai, kelyje laikantis taisyklių, o tokios teisės praradimas, kaip jau minėta, yra tik neatsakingo ir grubiai įstatymus pažeidžiančio asmens elgesio pasekmė.

Be to, pažeidėjas kategoriškai atsisakė galimybės dėl alternatyvios administracinio poveikio priemonės skyrimo, kuri suteiktų galimybę anksčiau tęsti transporto priemonių vairavimą, įsirengus alkoholinį variklio užraktą, kas leidžia manyti, pažeidėjas lengvabūdiškai tikisi išvengti atsakomybės ir iš to išplaukiančių pasekmių, vietoj to, kad įvertintų savo netinkamą elgesį ir galimas pasekmes bei galimybes jas sušvelninti.

Pažeidėjas skunde nurodo teismų praktiką, kuria prašo vadovautis (Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-216-651/2023), tačiau pažymėtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktinėms aplinkybėms arba labai panašios į jas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Tuo tarpu pažeidėjo nurodyta byla nėra analogiška šiai. Toje byloje buvo padarytas kitokio pobūdžio administracinis nusižengimas, ten pažeidėja nors ir padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau vairavo blaiva, be to, toje byloje konstatuojant, kad gali būti pažeisti vaiko interesai, buvo nustatyta, jog pažeidėjos vaikas yra mažametis, neįgalus, lankantis specialiąją ikimokyklinio ugdymo klasę, pažeidėjai buvo išduota neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelė ir buvo nustatyta būtinybė vaiko priežiūrai turėti teisę vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju, pažeidėjo sūnui netrukus sukaks (duomenys neskelbtini) metų, apie jokius vaiko specialiuosius poreikius ar būtinybę jį kažkur nuolat vežioti pažeidėjas nenurodė, jis argumentavo vaiko interesų pažeidimą tik galimu savo darbo netekimu. Tačiau kaip teismas jau pažymėjo, pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, pati savaime negali būti priežastimi išvengti administracinio poveikio priemonės taikymo už itin šiurkštaus nusižengimo padarymą, o teisės vairuoti atėmimas asmeniui, auginančiam vaikus, negali būti savaime laikomas vaiko interesų pažeidimu.

Kaip jau minėta, G. K. padarytas administracinis nusižengimas vertinamas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o vien tik simbolinės nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinės nuobaudos tikslų. Skiriant nuobaudą įstatymas prioritetu laiko visuomenės interesą, siekį užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, o ne asmens, kuriam taikoma sankcija, interesus. Padarius tokio pavojingumo administracinį nusižengimą, administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – netaikymas ar termino sutrumpinimas (ko pareiškėjas skundu net neprašė), prieštarautų administracinės nuobaudos paskirčiai – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju, nurodytos administracinio poveikio priemonės taikymas šiuo atveju atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus, nepažeidžia proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų, todėl negali būti laikomas priemone, varžančia asmens teises labiau, nei reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nesant įstatyminio pagrindo ir nenustačius išskirtinių aplinkybių visumos, teismas daro išvadą, kad keisti skundžiamą Institucijos nutarimą ir netaikyti administracinio poveikio priemonės ar sutrumpinti jos terminą, asmeniui ir taip paskyrus minimalias nuobaudas/poveikio priemones - nėra galimybės, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644-646 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo G. K. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. D. 2024 m. sausio 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-1653-2024 (ROIK 23228779965) - palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.