Alytaus apylinkės teismo nutartis

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. U.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. V., pagal įstatymą atstovaujančio nepilnametį Ž. V., pareiškimą suinteresuotam asmeniui K. V., institucijai teikiančiai išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl įstatymų nustatyto termino priimti palikimą atnaujinimo ir leidimo priimti nepilnamečio vardu palikimą leidimo išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimas grindžiamas tuo, kad pareiškėjo sutuoktinė ir nepilnamečio vaiko Ž. V. motina R. V. mirė (duomenys neskelbtini) R. V. ir R. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise buvo registruotas nekilnojamasis turtas -406/687 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Prienų rajono 2-jame notaro biure užvesta paveldėjimo byla į R. V., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą. Palikimą priėmė R. V. ir R. V. dukra K. V.. Per įstatymo nustatytą terminą Ž. V. palikimo nepriėmė dėl svarbių ir objektyvių priežasčių. Motinos R. V. mirtis buvo didelis psichologinis smūgis nepilnamečiui Ž. V.. Be to nepraėjus mėnesiui, t. y. (duomenys neskelbtini) mirė A. J., Ž. V. senelė. Dėl tokios susidariusios padėties buvo praleistas terminas palikimui nepilnamečio vaiko Ž. V. vardu priimti. Esant nurodytoms aplinkybėms prašo pratęsti terminą Ž. V. palikimui, atsiradusiam po motinos R. V. mirties, priimti. Nepilnametis Ž. V. yra mirusiosios R. V. sūnus, pirmos eilės įstatyminis įpėdinis, todėl po pastarosios mirties, turi teisę paveldėti mirusiosios turtą, gauti mirusiosios palikimą. Be išankstinio teismo leidimo tėvai negali nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą arba atsisakyti jį priimti. Nepilnamečio vaiko interesais palikimas priimtinas, nes jis neapsunkintas skolomis. Palikimo priėmimo metu vaiko teisės bus apsaugotos, vaikas savo vardu įgis nekilnojamojo turto, kuris bus išsaugotas iki vaiko pilnametystės. R. V. kreditorinių įsiskolinimų neturėjo. Kadangi palikimo priėmimu nepilnamečio vaiko teisės įgyti turto bus tinkamai realizuotos, yra įstatyminis pagrindas išduoti leidimą palikimui priimti.

Pareiškėjo R. V. atstovė advokatė Ona Barkauskienė teismo posėdžio metu pareiškėjo palikimą palaikė jame nurodytais motyvais, pagrindė jį teisiniais argumentais, prašė jį tenkinti.

Nepilnametis Ž. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareikšimą palaiko. Kad po mamos ir močiutės mirties kartu pas notarą važiavo kartu su vaisais. Jam reikėjo teismo leidimo, kad galėtų priimti palikimą, bet nepriėmė jo laiku.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pareiškėjo šeima nėra skyriui žinoma, skyrius su pareikimu sutinka. Skyriaus atstovė A. U. teismo posėdžio metu institucijos pateiktą išvadą palaikė, ją pagrindė teisiniais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra nepilnamečio Ž. V., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas. Ž. V. motina R. V. mirė (duomenys neskelbtini), po jos mirties buvo pradėta paveldėjimo byla. R. V. po savo mirties paliko nekilnojamojo turto. Tokiu būdu, nepilnametis Ž. V. yra palikimo, atsiradusio po jo motinos R. V., mirties (duomenys neskelbtini), paveldėtojas pagal įstatymą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimamas trimis būdais: 1) pradėjus jį faktiškai valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, 3) padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Taigi CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu terminą pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, teismas privalo atsižvelgti į tai, ar jis buvo atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Teismas, vertindamas bylos aplinkybes, privalo taikyti ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus ir rūpestingo elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006). Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste, ypač atsižvelgti į tai, jei palikimą prašoma priimti nepilnamečių vaikų interesais, bei įvertinti, kokios yra vaikų materialinės gyvenimo sąlygos tam, kad, atsisakius pratęsti terminą palikimui priimti, nepagrįstai nenukentėtų nepilnamečių vaikų interesai, nes to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007). Taip pat pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas.

Šioje civilinėje byloje pareiškėjas, prašantis atnaujinti terminą palikimui priimti, atstovauja nepilnamečio sūnaus Ž. V. interesus, taigi jo teisių gynimo teisme galimybė nagrinėtina ne tik individualaus, bet ir viešojo intereso aspektu. Pareiškėjas, būdamas nepilnamečio įstatyminiu atstovu, per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo nurodydamas, kad per vieną mėnesį mirė tiek jo žmona R. V., tiek jos motina A. J., kad šeimai buvo didelis emocinis sukrėtimas. Minėtas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, patvirtino ir suinteresuotas asmuo K. V., kuri nurodė, kad ginčas dėl paveldimo turto nekyla. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo ir tik sužinojęs apie reikalingumą kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo nepilnamečio vardu ėmėsi aktyvių veiksmų jam priimti, kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos ir kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo bei leidimo išdavimo, laikytina, kad pareiškėjas dėl objektyvių, ne nuo jo priklausančių, priežasčių praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti.

Be to, byloje nustatyta, kad palikėja R. V. yra pareiškėjo nepilnamečio Ž. V. motina, todėl jis yra pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą paveldinti jo motinai priklausantį turtą (CK 5.11 straipsnis). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsisakymas pratęsti terminą palikimui priimti, kurį Ž. V. praleido ne dėl savo kaltės, nes jis, būdamas nepilnametis, neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose (CK 2.8 straipsnis), pažeistų nepilnamečio teises ir teisėtus interesus. Tai, kad Ž. V. įstatyminis atstovas laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų padarinių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo jo atstovaujamam nepilnamečiui. Teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti pratęsimas ypač neigiamai paveiktų kitų asmenų teisėtus interesus, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, praleistas įstatymų nustatytas terminas atnaujintinas (CK 5.57 straipsnis, CPK 576-578 straipsniai).

Pažymėtina, kad išankstinė nepilnamečio vaiko teisės paveldėti sąlyga yra teismo leidimas. Tai viena iš nepilnamečio vaiko paveldėjimo teisės įgyvendinimo teisminės kontrolės formų. Remiantis CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, tėvai turi gauti išankstinį teismo leidimą savo nepilnamečių vaikų vardu priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl teismo leidimo išdavimo, turi įvertinti visus esančius įrodymus, ar leidimas priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą nepažeis nepilnamečio vaiko interesų. Kadangi nepilnamečiai vaikai negali savarankiškai sudarinėti sandorių ir disponuoti paveldėtu turtu, teismo leidimas yra papildoma nepilnamečio vaiko turtinių interesų apsaugos garantija, kad vaikams priklausantis turtas būtų tvarkomas ir naudojamas tik vaikų interesais. Pamatinis vaiko teisių apsaugos principas, įtvirtintas tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje, yra vaiko interesų viršenybės principas. 1989 metų Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymo leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Tai, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus, įtvirtinta ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte, CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, taip pat proceso teisės normose. Tiek priimant teisės aktus, sprendžiant šeimos klausimus, susijusius su vaiko teisėmis, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį veiksmą vaiko interesų atžvilgiu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeidžiami. Įstatymai ir jų taikymas turi apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo netinkamos kitų šeimos narių bei kitų asmenų ir kitokių veiksmų įtakos (CK 3.3 straipsnio 2 dalis). Kaip jau anksčiau minėta, kai asmuo savo nepilnamečio vaiko vardu priima arba atsisako priimti palikimą yra būtinas išankstinis teismo leidimas. CK 5.52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus CK numatytus atvejus. Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas pagal apyrašą užtikrina, kad kreditorių reikalavimai, nepriklausomai nuo jų dydžio, galės būti patenkinami tik ta apimtimi, kiek yra paveldėto turto, į kitą įpėdinio turtą reikalavimai nebus nukreipiami. Kaip yra nurodyta kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į tokiu būdu įgyvendinto palikimo priėmimo sandorio sukeliamus padarinius, nepilnamečių paveldėtojų atstovai turėtų rinktis šį palikimo priėmimo būdą kaip geriausiai apsaugantį nepilnamečių vaikų interesus.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo šeima dėl vaikų nepriežiūros bei vaikų teisių pažeidimų nėra registruota. Institucija, teikianti išvadą byloje ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad neprieštarauja, jog R. V. nepilnamečio Ž. V. vardu, priimtų palikimą po motinos R. V. mirties. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad palikėja turėjo nekilnojamojo turto, tačiau duomenų apie turto suvaržymus ar palikėjos kreditorius negauta. Prašyme dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu yra nurodyti duomenys apie palikėjos turtą, pateikti nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai, yra pasisakyta dėl palikėjos kreditorių, galimai turėtų skolinių įsipareigojimų, jog jų neturi (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad pareiškime nurodyti duomenys apie palikėjos kreditorius, jog jų neturi, nepilnamečio vaiko įstatyminiam atstovui pareiškėjui R. V. išduotinas leidimas priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu be antstolio sudaryto turto apyrašo po palikėjos R. V. mirties (CK 5.50 straipsnis, CPK 579 straipsnis, 582 straipsnio 4 dalis).

Patenkinus pareiškėjo pareiškimą, iš jo priteistinos teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 5,46 Eur valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578, 579-582 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjo R. V. pareiškimą dėl teismo leidimo išdavimo ir įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą nepilnamečio Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Išduoti teismo leidimą R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio globotinio Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), be antstolio sudaryto turto apyrašo.

Priteisti valstybei iš pareiškėjo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,46 Eur (penkis eurus 46 ct.) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjo pasirinktame banke (Įmokos kodas: 5660).

Nutartis dalyje dėl termino atnaujinimo per septynias dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Kitose dalyse nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.