Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos J. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. sausio 21 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) J. M. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalį 520 Eur dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.

2. Ji buvo nubausta už tai, kad 2025 m. rugsėjo 24 d. 18.23 val., (duomenys neskelbtini) vairuodama automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 54 km/val., t. y. važiavo 104 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą), taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – KET) 127 punkto reikalavimus.

3. J. M. skundu prašė panaikinti Institucijos 2025 m. lapkričio 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinę teiseną jos atžvilgiu nutraukti arba sumažinti administracinę nuobaudą, netaikant teisės vairuoti atėmimo, arba sutrumpinti jo trukmę kaip neproporcingą.

4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2026 m. sausio 21 d. nutartimi J. M. skundą tenkino iš dalies – pakeitė Institucijos 2025 m. lapkričio 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl administracinio poveikio priemonės, t. y. sumažino jai paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą iki 4 mėnesių, likusioje dalyje nutarimą paliko nepakeistą.

5. Apeliaciniu skundu J. M. prašo pakeisti skundžiamą nutartį ir sumažinti paskirtą baudą iki 450 Eur bei sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 3 mėnesių, kitą skundžiamos nutarties dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Baudos dydis neproporcingas, nes jai paskirta 520 Eur bauda viršija sankcijos vidurkį, nors nebuvo padaryta jokia žala, neįvyko eismo įvykis, nustatyta tik viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nėra jokių pavojingų padarinių. Teismas nepateikė motyvų, kodėl J. M. atveju pagrįsta skirti baudą, viršijančią sankcijos vidurkį. Vien pakartotinumo konstatavimas nepateisina didesnės nei vidutinės baudos, kai nėra papildomų sunkinančių aplinkybių ar neigiamų pasekmių.

5.2. Teismas, individualizuodamas administracinio poveikio priemonę, pripažino reikšmingas šias aplinkybes: J. M. yra dirbanti, viena augina du vaikus, iš kurių vienas yra pilnametis, tačiau pripažintas neveiksniu, jam nustatytas 5 proc. darbingumas, tačiau šių aplinkybių visiškai neįvertino teismas, nors administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi būti individualizuojamos sistemiškai, kaip visuma, o ne fragmentiškai. Tas pačias aplinkybes teismas laikė reikšmingomis vienoje dalyje, bet nelaikė kitoje. Teismas pagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas švelninti administracinio poveikio priemonę, tačiau nepagrįstai apsiribojo 4 mėnesių terminu, neįvertinęs visumos aplinkybių. Automobilis J. M. nėra patogumo priemonė – tai būtina sąlyga užtikrinti neveiksnaus asmens priežiūrą. Nebuvo padaryta žala, specialiosios teisės atėmimas jau taikomas ir atlieka prevencinę funkciją, papildomas vairuotojų mokymas taip pat bus privalomas, todėl 3 mėnesių specialiosios teisės atėmimo terminas yra pakankamas, teisingas ir proporcingas, leidžiantis pasiekti administracinių nuobaudų tikslus.

5.3. Teismas pripažino individualias J. M. socialines aplinkybes reikšmingomis, tačiau nepakankamai į jas atsižvelgė, palikdamas didesnę nei vidurkio baudą ir perteklinį specialiosios teisės atėmimo terminą, nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika leidžia šias sankcijas švelninti.

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo J. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Sprendžiant dėl J. M. paskirtos administracinio poveikio priemonės būtina atsižvelgti ir į tai, kad byloje yra nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės: nusižengimo padarymo metu J. M. turėjo net keturias galiojančias administracines nuobaudas vien už nustatyto greičio viršijimą, o per paskutinius penkerius metus vien už nustatyto greičio viršijimą J. M. bausta net 11 kartų, kas laikytina sunkinančiomis aplinkybėmis ir charakterizuoja ją kaip nedrausmingą vairuotoją, linkusią nusižengti. Švelnios administracinio poveikio priemonės J. M. yra neveiksmingos ir nedaro teigiamo poveikio jos elgesiui kelyje, bauda, kaip nuobaudos rūšis, be administracinio poveikio priemonės taikymo, J. M. nedaro jokio teigiamo poveikio, ji nekeičia savo elgesio. Tam, kad nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės pasiektų savo tikslus, jos turi būti pakankamai griežtos, J. M. turi patirti realias savo netinkamo elgesio pasekmes, nepatogumus, diskomfortą, galbūt net ir finansinę naštą, nes kitu atveju pageidaujami J. M. elgesio pokyčiai nevyksta ir ji toliau ignoruoja visuotinai priimtas elgesio taisykles bei savo elgesiu kelia realią grėsmę kitiems asmenims.

6.2. J. M. nustatytą greitį viršijo daugiau nei du kartus. Buvo kilęs realus pavojus tiek pačiam nusižengimą dariusiam asmeniui, tiek kitiems eismo dalyviams, kurie važiavo leistinu greičiu. Tai, kad šis nusižengimas nesukėlė skaudžių pasekmių, yra ne dėsningumas, ne kažkoks ypatingas pačios J. M. nuopelnas, o tik palankiai susiklosčiusių aplinkybių visuma, todėl, skiriant administracinę nuobaudą ir parenkant administracinės poveikio priemonės dydį, būtina atsižvelgti ir į šią pažeidimo pavojingumą iliustruojančią aplinkybę.

6.3. Sutiktina su teismo išvada, kad šioje byloje neskirti pareiškėjai administracinio poveikio priemonės bei J. M. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Taip pat pritartina išvadai, kad byloje esantys duomenys ir skunde nurodyti argumentai neįrodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinio poveikio priemonė J. M. turėtų būti neskiriama arba sutrumpinamas jos terminas iki trumpesnio nei nurodyta sankcijoje. Poreikis turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninių, šeimyninių priežasčių, taip pat kitos aplinkybės nelaikytinos ypatingomis ir išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Aplinkybės, susijusios su asmeniniais poreikiais, J. M. buvo žinomos ir prieš darant administracinį nusižengimą, tačiau tai jos nuo neatsakingo ir neteisėto elgesio nesulaikė, todėl kilę neigiami padariniai yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas. Apeliacinis skundas netenkinamas.

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad J. M. neginčija kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje. Nagrinėjamu atveju prašoma skirti ANK 416 straipsnio 7 dalyje numatytą minimalų administracinio poveikio priemonės terminą ir ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą minimalią 450 Eur baudą.

8. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamoje nutartyje bei apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, ANK 416 straipsnio 7 dalyje numatytam minimaliam laikotarpiui, taip pat ir sumažinti paskirtą 520 Eur baudą iki minimalios, nėra pagrindo.

9. Pažymėtina, kad J. M. iš esmės tuos pačius argumentus kėlė ir bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame skunde ji vėl nurodo, kad teisė vairuoti jai reikalinga dėl šeimos, nes ji turi du vaikus, iš kurių vienas yra pilnametis, pripažintas neveiksniu, jam nustatytas 5 procentų darbingumas, jį reikia vežti pas gydytojus. Šios J. M. minimos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neduoda pagrindo administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimu daryti kitokias išvadas nei jas padarė pirmosios instancijos teismas. Minėtos aplinkybės egzistavo ir buvo žinomos dar prieš nusižengimo padarymą, tačiau tai J. M. nuo neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė, todėl kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra tik paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas. Pastebėtina, kad asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam taip pat kitiems eismo dalyviams dėl KET pažeidimo. Be to, asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo, šeimos, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, todėl šie argumentai negali būti vertinami kaip pagrindas trumpinti administracinio poveikio priemonės terminą iki minimalaus trijų mėnesių termino.

10. J. M. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik pačiam vairuotojui, eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Vairuodama padidinto pavojaus šaltinį ji leistiną 50 km/val. važiavimo greitį viršijo daugiau nei du kartus, važiavo mieste, laiku, kuomet įprastai būna daug automobilių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad toks jos elgesys yra pavojingas ir neatsakingas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad J. M. padarytas nusižengimas šiuo atveju nesukėlė pavojingų padarinių ir jo metu nebuvo padaryta žala, nė kiek nemažina jos veiksmų pavojingumo. Ir vien tik ši aplinkybė, kuri skunde pateikiama kaip kažkuo reikšminga, nėra pakankama siekiant objektyviai ir visapusiškai įvertinti pažeidėjos padaryto nusižengimo pobūdį – taigi, ir negali būti pagrindu pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neskyrė minimalios 450 Eur baudos, kaip tai numatyta ANK 416 straipsnio 6 dalyje.

11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl baudos skyrimo ir administracinio poveikio priemonės taikymo, nepagrįstai neatsižvelgė į J. M. individualias aplinkybes (tai, kad J. M. turi dukrą ir sūnų, yra pilnamečio neveiksnaus sūnaus globėja, turi juo rūpintis, vežti pas gydytojus, yra dirbanti), ir todėl skyrė jai neproporcingai didelę baudą ir per ilgą teisės vairuoti atėmimo terminą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagrindo išvadai, jog skundžiamas teismo procesinis sprendimas yra savaime neteisėtas ir nepagrįstas vien dėl to, kad teismo padarytos išvados ir rezultatas netenkina byloje dalyvaujančio asmens lūkesčių.

12. Pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nelaikė ypatingomis ir išimtinėmis aplinkybėmis to, kad J. M. turi turėti teisę vairuoti dėl asmeninių, šeimyninių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kilę neigiami padariniai nagrinėjamu atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas. Ir priešingai nei teigia J. M. savo skunde, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo, atsižvelgė į tai, jog ji viena augina du vaikus, turi neįgalų pilnametį sūnų, kuris pripažintas neveiksniu ir turi tik 5 procentų dalyvumą). Ir įvertinęs tai, teismas sutrumpino atėmimo teisės vairuoti transporto priemonę terminą iki 4 mėnesių. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, atkreipia dėmesį, kad J. M. nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nenurodė jokių papildomų aplinkybių, kurioms esant, būtų galima spręsti, jog iš esmės yra pagrindas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą trumpinti dar labiau.

13. Svarbu ir tai, kad J. M. administracinio nusižengimo padarymo metu turėjo 4 galiojančias administracines nuobaudas, pagal ANK 416 straipsnį per pastaruosius 5 metus buvo bausta net 11 kartų. Tokia administracinių nusižengimų gausa J. M. charakterizuoja itin neigiamai kaip piktybiškai KET reikalavimų nepaisančią ir jokių išvadų iš jai skiriamų baudų ir kitų nuobaudų nedarančią pažeidėją. Praeityje J. M. skirtos nuobaudos pakankamos įtakos neturėjo ir nelėmė pastarosios apsisprendimo būti pareigingesne ir atsakingesne vairuotoja. Taigi, vertindamas tiek patį administracinį nusižengimą, tiek ir administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį apibūdinančius duomenis, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad J. M. būtina skirti ne tik baudą, bet ir taikyti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti atėmimą.

14. Sutiktina, kad J. M. asmeniniame gyvenime gali susidurti su nelengvomis situacijomis, kuomet reikia rūpintis neįgaliu sūnumi, važiuoti į darbą, taip pat auginti dukrą, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pažeidėjo asmeniniai poreikiai ir interesai negali būti iškeliami aukščiau visuomenės intereso, kad būtų nepriekaištingai laikomasi teisės aktų reikalavimų bei kad kiti eismo dalyviai ir apskritai visuomenė galėtų jaustis saugiai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas (pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo darbines pareigas, rūpinantis šeimos gerove ar vykdant visuomenine veiklą) savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. vasario 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-70-526/2026).

15. J. M. apeliaciniame skunde cituoja kasacinio teismo praktiką, argumentuodama individualių aplinkybių reikšmę. Teismai kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi vadovautis atsižvelgdami į visų byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekstą, t. y., esant galimybei, teismo sprendimą turi grįsti tik tokiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išdėstytais teisės aiškinimais (ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija)), kurie suformuluoti faktinėmis aplinkybėmis analogiškose bylose arba bylose, iš esmės panašiose į bylą, kurioje kasacine tvarka skundžiamas teismo sprendimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2013). Pirma, iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-85-697/2016 matyti, kad Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-iojo būrio patrulis surašė A. Š. 2015 m. gruodžio 14 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2015 m. gruodžio 14 d., apie 10.34 val., Vilniuje, vairuodama automobilį „Toyota“, pravažiuodama stovintį automobilį „Mercedes Benz“, nepaliko tarpo iš šono, jį kliudė ir abu automobilius sugadino, taip pažeisdama KET 101, 222 punktų reikalavimus ir padarydama pažeidimus, numatytus tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarimu A. Š. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirta 30 Eur bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, skirta 900 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi A. Š. apeliacinis skundas netenkintas. Antra, nutartyje, priimtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017, nustatyta, kad Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutarimu V. L. pagal galiojusio ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalį nubaustas 1 013 Eur bauda su šešių naudotų valčių variklių konfiskavimu už tai, kad jis 2016 m. balandžio 21 d. 13.50 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį, kuriame gabeno šešis naudotus valčių variklius: vienas valties variklis be sraigtinės dalies, „Honda Four Stroke“, 2 000 Eur vertės, penki valčių varikliai „Yamaha“, 200 Eur/vnt. vertės, iš viso 3 000 Eur vertės, ir nepateikė šių prekių (krovinių) įsigijimo bei gabenimo dokumentų. Trečia, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. balandžio 23 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-22-648/2024, nustatė, kad Kauno AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. liepos 14 d. nutarimu T. B. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nubaustas 800 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams atėmimu ir draudimu 12 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, už tai, kad 2023 m. birželio 25 d. 10.54 val. Kaišiadorių rajono sav. vairavo transporto priemonę „Volkswagen Caddy Life“, būdamas neblaivus, alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,43 promilės neblaivumas; Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi 2023 m. liepos 14 d. nutarimą pakeitė, panaikino T. B. paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams atėmimą ir draudimą 12 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, kita nutarimo dalis palikta nepakeista; Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 13 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartis palikta nepakeista. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamos bylos ir nurodytų Lietuvos Aukščiausiame Teisme išnagrinėtų bylų įvykių aplinkybės kaip sprendimo pagrindas nesutampa, kadangi nagrinėjamoje byloje J. M. administracinė atsakomybė pritaikyta dėl to, kad ji viršijo maksimalų leistiną greitį, važiuodama gyvenvietėje 104 km/h greičiu, kuomet nurodytoje vietoje maksimalus leistinas greitis yra 50 km/h, o byloje Nr. e2AT-85-697/2016 administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo dėl to, kad sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino, byloje Nr. 2AT-5-303/2017 dėl to, kad vairavo automobilį, kuriame gabeno šešis naudotus valčių variklius, kurių vienas buvo be sraigtinės dalies, „Honda Four Stroke“, 2 000 Eur vertės, penki valčių varikliai „Yamaha“, 200 Eur/vnt. vertės, iš viso 3 000 Eur vertės, ir nepateikė šių prekių (krovinių) įsigijimo bei gabenimo dokumentų, ir Nr. 2AT-22-648/2024 už tai, kad vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,43 promilės neblaivumas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo vadovautis kasacinio teismo praktika, suformuota bylose Nr. e2AT-85-697/2016, Nr. 2AT-5-303/2017 ir Nr. 2AT-22-648/2024.

16. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. M. apeliacinio skundo netenkinti, o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.