- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-18
- Bylos Nr.
- eAN2-70-526/2026
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eugenijus Antanauskas
- Pažeidėjas
- Ž. Č.
- Advokatai
- Paulius Škėrys
- Kategorijos
- 16.9.4.2Chuliganiškas vairavimas (ANK 420 str. 2 d.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eugenijus Antanauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. Č. atstovo advokato Pauliaus Škėrio apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. gruodžio 30 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės AVPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025-10-23 nutarimu Nr. 85-ANR_N-3792-2025 Ž. Č. pripažintas kaltu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 450 Eur bauda bei specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. Ž. Č. nubaustas už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 5, 9, 117, 125 punktų reikalavimus, tai yra 2025 m. rugpjūčio 14 d. 20.41 val. vairuodamas transporto priemonę AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šilalės rajono sav., Mikūlių k. magistraliniame kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda (d. pusė), 246,000 kilometre, važiuodamas automagistralėje eismui neskirta kelio juosta iš dešinės pusės ta pačia kryptimi apvažiavo susidariusią transporto priemonių spūstį, kuri buvo susidariusi iš dviejų eismo juostų, tokiais savo veiksmais demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams sukeldamas pavojų eismo saugumui ir kitiems eismo dalyviams. Šį Institucijos nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Ž. Č. apskundė Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams.
Žemesnės instancijos teismas
2. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2025 m. gruodžio 30 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. Č. skundą atmetė ir paliko galioti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-3792-2025 nepakeistą. Teismas nutartyje nurodė, jog byloje kilo ginčas dėl administracinio nusižengimo kvalifikavimo ir administracinės nuobaudos individualizavimo. Teismas pažymėjo, jog iš Ž. Č. skundo bei jo paaiškinimo nustatyta, kad jis su priimtu Tauragės apskrities VPK nutarimu nesutinka iš dalies, kadangi, jo manymu, Tauragės VPK pareigūnas, priėmęs skundžiamą nutarimą, netinkamai įvertino aplinkybę, susijusią su jo sveikatos būkle, galėjo paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje. Be to, nutarime paminėta tik lengvinanti aplinkybė, sunkinančių nenustatyta. Nurodė, jog pareiškėjas dėl padaryto pažeidimo galisi, paskirtos nuobaudos – 450 Eur baudos neginčija ir neprašo jos keisti, tačiau nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėn. laikotarpiui, laiko ją per griežta. Teismo vertinimu, pareiškėjo veiksmai skundžiamame nutarime pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, todėl pagrindo perkvalifikuoti jo veiksmus pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nėra. Teismo vertinimu, pareiškėjui paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti ir taip minimaliam terminui pareiškėjui paskirtą administracinio poveikio priemonę, pagrindo nėra. Juo labiau, jog tiek administracine nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemone, skiriama kartu su administracine nuobauda, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir daryti administracinius nusižengimus.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. Č. atstovas advokatas P. Škėrys prašo Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. gruodžio 30 d. nutartį ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025-10-23 priimtą nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Nurodo, jog netenkinus pirmojo ir antrojo prašymo, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025-10-23 priimtą nutarimą pakeisti ir paskirti administracinio poveikio priemonę - specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) iki 3 mėnesių. Taip pat prašoma priteisti Ž. Č. naudai visas bylinėjimosi išlaidas iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato.
3.1. Apelianto atstovas skunde nurodo, jog tiek Institucijos nutarimas, tiek pirmosios instancijos teismo nutartis naikintini, kadangi administracinė nuobauda paskirta neištyrus objektyviai visų aplinkybių. Mano, jog pareigūnas išnagrinėjęs administracinę bylą neįvykdė įstatyme įtvirtintų administracinių nusižengimų teisenos principų, nes byla nagrinėjo paviršutiniškai, neobjektyviai, neišsprendė administracinės bylos pagal įstatymą. Apelianto atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat bylą išnagrinėjo tik formaliai, visiškai nevertino apelianto veiksmų subjektyviosios pusės bei kitų bylai reikšmingų ir susijusių aplinkybių visumos. Pažymi, jog apelianto Ž. Č. elgesį lenkti spūstyje stovinčių automobilių koloną, lėmė ne noras pasirodyti prieš kitus eismo dalyvius ar kitos chuliganiškos paskatos, o jo sveikatos būklė.
3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad Ž. Č. veiksmai (spūsties apvažiavimas kelkraščiu) atitinka chuliganiško vairavimo sudėtį, tačiau apelianto atstovo nuomone, su tokiu išaiškinimu nėra pagrindo sutikti. Nurodo, jog pagal formuojamą praktiką, chuliganiškos paskatos yra būtinasis šio nusižengimo požymis, reiškiantis aiškų visuomenės negerbimą ar siekį pademonstruoti savo išskirtinumą. Apelianto atstovo teigimu, šiuo atveju Ž. Č. veiksmai buvo įtakoti ne noro „pasirodyti“, o tuo metu buvusios jo sveikatos būklės. Nurodo, jog Ž. Č. yra diagnozuota liga F31.4 (diagnozės kodas pagal TLK-10), ir dėl jos nuo 2011-08-04 jam nustatytas 50 proc. netektas darbingumas. F31.4 diagnozė apibūdinama kaip bipolinis afektinis sutrikimas, sunki depresija be psichozės simptomų. Pažymi, jog ši liga pasižymi nuotaikų svyravimais nuo euforijos ir hiperaktyvumo (manijos) iki sunkių depresijos epizodų. Nurodo, jog ši liga gali sukelti ne tik emocinius, bet ir kognityvinius bei fiziologinius sunkumus, taip pat gali turėti didelį poveikį asmens gyvenimo kokybei, santykiams, darbo našumui ir bendrai psichinei sveikatai. Apelianto atstovo manymu, Ž. Č. veiksmą įtakojo aplinkos veiksniai, t. y. patirtas stiprus stresas pasijutus automobilių apsuptyje, įstrigus, negalint judėti. Atstovo teigimu, apeliantas esant įprastomis sąlygomis, niekada nebūtų taip pasielgęs, tai patvirtina ir ilgametė transporto priemonių vairavimo patirtis, nes per 35 transporto priemonių vairavimo metus, niekada nebuvo sukėlęs jokio eismo įvykio. Atstovo tvirtinimu, ši situacija buvo absoliučiai išskirtinė, todėl būtina įvertinti subjektyviąją pusę. Apelianto ir jos atstovo teigimu, siekis kuo greičiau pasišalinti iš situacijos buvo fiziologinė reakcija į ligą, o ne chuliganiškas elgesys. Mano, jog teismas nepagrįstai šią aplinkybę vertino tik kaip „gynybos poziciją“, nors pateiktas medicinos dokumentų išrašas patvirtina nuolatinį gydymą ir vartojamus vaistus (Escitalopram). Apelianto atstovo manymu, Ž. Č. veiksmų negalima pripažinti šiurkščiu tyčiniu nusižengimu, neatsižvelgus į subjektyviuosius požymius, motyvus ir tikslus. Mano, jog šiuo atveju nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų konstatuoti chuliganiškoms paskatoms. Apelianto atstovo teigimu, Ž. Č. veiksmuose nėra jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties požymių - tyčios ir chuliganiškų paskatų.
3.3. Apeliantas ir jos atstovas nesutinka su Ž. Č. padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimu, t. y. tvirtina, jog padarytas pažeidimas turėjo būti kvalifikuojamas ne pagal ANK 420 str. 2 d., o ANK 420 str. 1 d. Nurodo, jog jei vis tik būtų konstatuota, kad apeliantas padarė administracinį nusižengimą, tai galėtų būti taikomas tik ANK 420 str. 1 d., kuriame numatyta atsakomybė už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Šiuo atveju apeliantas sutinka ir pripažįsta, kad atliktas lenkimo veiksmas yra neleistinas, tačiau būtina atsižvelgti į aukščiau išdėstytas visas faktines aplinkybes, kurios sąlygojo tokio veiksmo atlikimą. Apelianto ir jo atstovo manymu, pirmosios instancijos teismas atliko ne objektyvų, o subjektyvų aplinkybių įvertinimą, teigdamas, kad neva Ž. Č. galėjo ir privalėjo numatyti bei įvertinti pavojingo elgesio kelyje pasekmes, todėl turi prisiimti neigiamus tokios veikos padarinius. Apelianto atstovas pažymi, jog teismas vis tik nepaaiškino kaip ligos kontekste apeliantas galėjo tai numatyti, nes jis juk negali numatyti kada minėta liga pasireikš ir kokiu stiprumu.
3.4. Apelianto atstovo nuomone, paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta bei neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui. Nurodo, jog pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Šiuo atveju buvo susiklosčiusios išskirtinės aplinkybės, sąlygotos Ž. Č. sveikatos būsenos, kurios suteikia pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės ar jos terminą sutrumpinti. Pažymi, kad apeliantas Ž. Č. niekada anksčiau nebuvo baustas už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą, niekada nebuvo padaręs eismo įvykio, o automobilių lenkimo veiksmą atliko tik susiklosčius išskirtinėms aplinkybėms (apelianto sveikatos būklės, kurios simptomus išprovokavo stipri stresinė situacija, užstrigimo jausmas, negalėjimas ištrūkti iš aplinkos, didelio kiekio automobilių) ir neturint jokių išankstinių ketinimų, motyvų ar chuliganiškų paskatų vairuoti transporto priemonę sąmoningai pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Nurodo, jog apelianto sveikatos būklė, t. y. dėl jam nustatyto 50 proc. darbingumo netekimo ir diagnozuotos ligos, vairavimas jam yra būtinas lankantis pas gydytojus ir prižiūrėti, slaugyti senyvo amžiaus tėvus. Pažymi, jog Ž. Č. šeiminė padėtis, t. y., kad jis slaugo sunkiai sergantį tėvą ir rūpinasi mama, kuriems būtina pristatyti maistą ir vaistus, nuvežti pas daktarus bei tai, kad pareiškėjas nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), o jo mama gyvena (duomenys neskelbtini), kur viešasis transportas nekursuoja, todėl teisių atėmimas 12 mėnesių reikštų visišką socialinę izoliaciją ir jis visiškai negalėtų vykdyti slaugos pareigų.
3.5. Apelianto atstovo nuomone, šiuo atveju akivaizdu, kad bylos duomenų visetas patvirtina, jog apelianto Ž. Č. vairavimo stažas yra 35 metai, per kuriuos jis nėra sukėlęs jokio eismo įvykio. Mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumenkino šias faktines aplinkybes ir perdėtai sureikšmino vienkartinius smulkius pažeidimus, net nenurodydamas jų pažeidimų turinio, tai neleidžia teigti apie teismo objektyvų visų aplinkybių ištyrimą ir objektyvų minėtų aplinkybių teisinį įvertinimą. Atstovo manymu, vienkartiniai smulkūs pažeidimai neturėtų nubraukti ilgametės drausmingo vairuotojo reputacijos, ypač vertinant šį specifinį įvykį jo ligos kontekste. Apelianto ir jo atstovo manymu, vadovaujantis suformuota teismų praktika analogiškose bylose, akivaizdu, kad paskyrus švelnesnę administracinio poveikio priemonę - sutrumpinus specialiosios teisės vairuoti transporto priemones terminą iki 3 mėnesių, būtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Pažymima, jog transporto priemonės naudojimas Ž. Č. yra būtinas dėl socialinių ir šeimyninių aplinkybių, sudaro pagrindą švelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę ir sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones terminą.
4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. Č. atstovo advokato P. Škėrio apeliacinį skundą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. gruodžio 30 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.
7. Apeliaciniu skundu Ž. Č. atstovas advokatas P. Škėrys prašo panaikinti tiek Institucijos priimtą nutarimą, tiek pirmosios instancijos priimtą nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, arba perkvalifikavus Ž. Č. padarytą administracinį nusižengimą iš padarytą administracinį nusižengimą iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 420 straipsnio l dalį bei pakeisti paskiriant administracinio poveikio priemonę - specialiosios teisės atėmimą (teisė vairuoti transporto priemones) iki 3 mėnesių. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje Ž. Č. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje sudėtis. Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais faktiniais duomenimis ir skundžiamoje nutartyje išdėstė aiškius, konkrečius ir išsamius motyvus, kodėl jie patvirtina administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, o ne ANK 420 straipsnio 1 dalyje, požymių buvimą Ž. Č. veikoje.
8. Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių Ž. Č. kaltę pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, todėl jis pagrįstai patrauktas atsakomybėn ir nubaustas už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
9. Apeliaciniame skunde Ž. Č. atstovas nurodo ir akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiama nutartį, nepakankamai atsižvelgė į įvykio metu susiklosčiusias aplinkybes, t. y. į tai, kad Ž. Č., patekęs į automobilių spūstį, dėl savo sveikatos būklės - jam diagnozuotos psichinės ligos, pradėjo nerimauti ir, bijodamas, jog jam neprasidėtų priepuolis, išvažiavo į kelkraštį ir pradėjo lenkti automobilių koloną. Tačiau su šiais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo atstovo apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Ž. Č. turėdamas bipolinio sutrikimo diagnozę ir sirgdamas psichine liga, privalėjo įvertinti savo kaip vairuotojo galimybes tinkamai reaguoti į iškilusius sunkumus, tokius kaip automobilių spūstys ir pan. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nors pareiškėjas nurodo, kad jis stovėdamas automobilių spūstyje pasijuto blogai ir pateikė medicinos dokumentų išrašą, iš kurio matyti, jog pareiškėjui diagnozuota psichikos liga, tačiau byloje jokie duomenys nepatvirtina, jog 2025-08-14 buvo pablogėjusi sveikatos būklė pareiškėjui. Juolab, kad pats pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino, jog Vilniuje, kur daug spūsčių, važinėjasi be jokių problemų, gali stovėti po tuneliu ir jaučiasi gerai, todėl šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės patvirtina, jog patekimas į automobilių spūstis nėra faktorius, kuris išprovokuotų jo ligos paūmėjimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas Ž. Č. ir jo atstovo teiginius apie jo sveiktos būklę patekus į automobilių spūstį vertina kaip pasirinktą gynybos poziciją. Apeliacinės instancijos teismas neabejotinai pritaria ir pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog jeigu Ž. Č. nurodyta liga progresuoja vairuojant automobilį, pačiam pareiškėjui reikėtų persvarstyti galimybes sėsti už vairo, nes tokio pobūdžio pažeidimai gali turėti negrįžtamų pasekmių ir sukelti itin sunkius ir negrįžtamus padarinius tiek pačiam pareiškėjui, tiek kitiems eismo dalyviams. Todėl apeliacinės instancijos teismui kaip ir pirmosios instancijos teismui nekyla abejonių, kad automobilis buvo vairuojamas chuliganiškai, ir Ž. Č. savo veiksmais – išvažiavimu į dešinės pusės kelkraštį ir apvažiuojant stovinčių automobilių koloną – parodė aiškią nepagarbą visuomenei, savo vairuojamo automobilio išskirtinumą, vairavo itin įžūliai ir tokiu būdu šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką.
10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog Ž. Č. pažeidė KET 4 (eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu), 5 (eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis), 9 (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti), 82 (vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, – ranka: prieš pradėdamas važiuoti ir prieš sustodamas; prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu) punktų reikalavimus, ir savo tyčiniais veiksmais, sukėlė pavojų eismo saugumui, savo ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui ir tai padarė dėl chuliganiškų paskatų.
11. Apeliaciniu skundu Ž. Č. ir jo atstovas taip pat prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 3 mėnesių. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai taikė įstatymo nuostatas ir pagrįstai netenkino Ž. Č. skundo dėl jam paskirtos administracinio poveikio priemonės. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Ž. Č. padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį nusižengimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išanalizavus visus į bylą pateiktus duomenis darytina pagrįsta išvada, kad Ž. Č. padarytas nusižengimas buvo spontaniškas ir atsitiktinis elgesys, tačiau turintis ypatingai įžūlų pobūdį, todėl nėra pagrindo šiuo atveju taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir skirti jam trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Ž. Č. paskirtas 12 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra adekvati administracinio poveikio priemonė, kurią skiriant buvo atsižvelgta į administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjo asmenybę ir galimą nuobaudos poveikį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybių visumą ir skunde nurodytas administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, padarė pagrįstą išvadą, kad Ž. Č. paskirta nuobauda yra nukreipta būtent administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, verčianti Ž. Č. ir kitus asmenis laikytis įstatymų, gerbti bendras gyvenimo taisykles, nedaryti naujų nusižengimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 12 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra tinkama administracinio poveikio priemonė ir ją paskyrus Ž. Č. bus pasiekti administracinės atsakomybės tikslai. Apygardos teismo nuomone, skirti švelnesnę ar neskirti apskritai ir taip derinti prie administracinį nusižengimą padariusio asmens poreikių administracinio poveikio priemonės, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, nėra jokio teisinio pagrindo.
12. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas (pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo šeimos ar darbo pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai) savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
13. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo motyvuotų išvadų dėl ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimo Ž. Č. veikoje, bei Ž. Č. paskirtos 450 Eur dydžio baudos ir minimalios administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių, todėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. gruodžio 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
14. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. Č. atstovas advokatas P. Škėrys taip pat prašė priteisti visas Ž. Č. patirtas bylinėjimosi išlaidas iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, tačiau apeliacinės instancijos teismui atmetus apeliacinį skundą prašomos bylinėjimosi išlaidos ANK ir BPK nustatyta tvarka iš valstybės nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. Č. atstovo advokato Pauliaus Škėrio apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. gruodžio 30 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.