Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-11-07 · Civilinė byla Nr. 2S-907-856/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-07
Bylos Nr.
2S-907-856/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-37285-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Skolininkas
I. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-907-856/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37285-2016-3 Procesinio sprendimo kategorijos 3.5.24; 3.3.2.4
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės I. M. (buvusi P.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria I. M. paskirta bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas antstolis M. D. pateikė teismui 2016-10-05 Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame nurodė, kad jis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-16 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-17349-897/2015, kuris pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-10 nutartimi bei papildytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-07 nutartimi, kuriomis nustatyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka (1–2 b. l.). I. M. (P.) yra susipažinusi su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-17349-897/2015 dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, raginimas jai įteiktas asmeniškai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-24, 2016-01-05 ir 2016-04-19 (pakeista Vilniaus apygardos teismo 2016-08-29 nutartimi) nutartimis I. M. (buvusi P) buvo skirtos baudos ir išaiškinta, kad baudos sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti teismo nutartį, tačiau teismo nutartis pakartotinai nėra vykdoma, bendravimo su vaikais tvarka pakartotinai pažeidinėjama. Prašė išspręsti klausimą dėl baudos iki 289 Eur už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną skyrimo I. M. (P) išieškotojo V. P. naudai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi patenkino antstolio M. D. pareiškimą, skyrė skolininkei I. M. (P) 800,00 Eur baudą išieškotojo V. P. naudai už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. išduoto vykdomojo dokumento nevykdymą, išaiškino, kad baudos paskyrimas neatleidžia skolininkės nuo pareigos įvykdyti vykdomąjį dokumentą (135–143 b. l.).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad iš į vykdomąją bylą pateiktų SMS žinučių, siųstų tarp skolininkės ir išieškotojo, išklotinių turinio matyti, kad ne pačios dukros, tačiau jų motina - skolininkė - nurodė, kad dukros nenori bendrauti su tėvu – išieškotoju, į tai, kad teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktuose padarytos išvados, jog dukrų A. ir A. P. ryšys su tėvu yra emociškai palankus, jos nori ir gali bendrauti su tėvu, tačiau yra įtakojamos motinos neigiamų nuostatų tėvo atžvilgiu, į tai, kad iki šiol skolininkė jau buvo bausta teismo 3 kartus už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-16 nutarties nevykdymą, konstatavo, kad labiau tikėtina, jog būtent dėl motinos neigiamų nuostatų išieškotojo atžvilgiu dukroms nesudaromos tinkamos sąlygos bendrauti su tėvu. Konstatavo, kad 2016-02-11, 2016-02-18, 2016-02-25, 2016-02-27, 2016-02-28, 2016-03-03, 2016-03-10, 2016-03-12 – 2016-03-13, 2016-03-17, 2016-03-26, 2016-03-28, 2016-03-31, 2016-04-21, 2016-05-08 skolininkė neužtikrino, kad įvyktų numatyti susitikimai tarp dukrų ir išieškotojo, tokiu būdu nevykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-16 nutarties dėl V. P. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. P. ir A. P..

Teismas nurodė, kad labiau tikėtina, jog tarp skolininkės ir išieškotojo buvo susitarimas dėl dukrų susitikimų perkėlimo iš trečiadienių į antradienius. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad nurodytomis dienomis skolininkė užtikrino dukrų susitikimus su išieškotoju, nekliudė jiems įvykti. Tiek išieškotojas, tiek skolininkė pripažįsta, kad 2016-02-04 išieškotojas negalėjo pasimatyti su dukromis, nes skolininkė su dukromis buvo išvykusi atostogų į užsienį. Skolininkės elgesį išvykstant į užsienį su dukromis išieškotojo su dukromis bendravimo dieną teismas laikė netinkamu, pažeidžiančiu teismo 2015-06-16 nutarties dėl V. P. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. P. ir A. P., tvarką.

Teismo vertinimu, skolininkė 2016-04-21, 2016-04-23, 2016-04-24 neužtikrino teismo 2015-06-16 nutartyje nurodytos bendravimo tvarkos laikymosi dėl sąlygų sudarymo išieškotojui bendrauti su abiem dukromis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu skolininkė I. M. (P.) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolio prašymo dėl baudos skyrimo netenkinti (147–153 b. l.). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

6.1. Antstolis prašo skolininkei skirti baudą už tai, jog ji nesudarė išieškotojui galimybės bendrauti su dukromis: 2016-02-02, 2016-02-09, 2016-02-16, 2016-02-23, 2016-03-01, 2016-03-08, 2016-04-26, 2016-05-03. Visos šios dienos yra antradieniai, t. y. jomis teismo nutartimi nėra numatytas bendravimas. Teismo nutartimi yra nustatyta, jog išieškotojas su nepilnametėmis dukromis bendrauja trečiadieniais, o ne antradieniais, todėl skolininkei negali būti skiriama bauda už tai, jog išieškotojas nebendravo su dukromis tomis dienomis, kurios nėra nustatytos teismo nutartyje. Teismas baudą skyrė ne už teismo sprendimo nevykdymą, o už šalių tariamo susitarimo nevykdymą.

6.2. Teismas neatsižvelgė į tai, jog skolininkė informavo išieškotoją, kad yra išvykusi – 2016-01-02 ir 2016-01-29 SMS žinute patvirtino, kad ji su vaikais yra išvykusi iš Lietuvos. Išieškotojas posėdžio metu patvirtino, jog jis žinojo, kad vaikai su skolininke atostogauja, tačiau sąmoningai atvyko paimti vaikų ir fiksavo jų nebuvimą.

6.3. Teismas nepagrįstai nustatė, jog sprendimas nebuvo vykdomas 2016-04-21 ir 2016-04-23 – 2016-04-24. Šiomis dienomis bendravimas vyko. 2016-04-24 V. P. bendravo su viena dukra, nes kita atsisakė su juo vykti. Ši aplinkybė patvirtina, jog skolininkė niekaip netrukdo bendrauti, nes jei būtų trukdoma, išieškotojas nebūtų galėjęs bendrauti nei su viena iš dukrų.

6.4. Teismas nepagrįstai atmetė skolininkės prašymą apklausti nepilnametes dukras, nors byloje esant vaizdo įrašams apie vaiką ištikusią isteriją po bendravimo su tėvu, tai buvo privalu padaryti. Vaikams yra 7,5 metų, jie privalo būti apklausti teisme ir nurodyti savo nuomonę dėl nebendravimo su tėvu priežasčių.

6.5. Iš bylos medžiagos nenustatyta, kad skolininkė būtų atsisakiusi vykdyti teismo sprendimą, o pagrindinė sprendimo nevykdymo priežastis buvo paties nepilnamečio vaiko atsisakymas bendrauti su tėvu. Teismas, neapklausęs vaikų, neįvertinęs vaizdo įrašų, ignoravęs liudytojo parodymus, konstatavo skolininkės kaltę dėl sprendimo neįvykdymo.

6.6. Teismas skyrė skolininkei 800 Eur baudą ir priteisė 900 Eur bylinėjimosi išlaidas, kas yra daugiau nei du jos mėnesiniai atlyginimai. Teismas visiškai neatsižvelgė į skolininkės turtinę padėtį, į tai, jog, paskyrus tokią baudą, du nepilnamečiai vaikai liks be išlaikymo ir taip bus pažeisti jų interesai.

6.7. Išieškotojo interesų pažeidimą dėl teismo sprendimo nevykdymo kompensuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 5 dalyje numatyto dydžio baudos paskyrimas išieškotojo naudai. V. P. prašomos atlyginti išlaidos už advokato teisines paslaugas yra patirtos vykdymo procese, tokios išlaidos nepriskirtinos prie vykdymo išlaidų, o vykdymo procese yra atlyginamos tik sprendimo vykdymo išlaidos, todėl teismo nutartis dėl atstovavimo išlaidų priteisimo turėtų būti panaikinta. 900 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos yra visiškai neadekvataus dydžio tokio pobūdžio bylose, kai išieškotojo dalyvavimas ją nagrinėjant net nėra privalomas.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą išieškotojas V. P. prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą, o I. M. (P.) atskirąjį skundą atmesti, priteisti iš apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 300 Eur. Nurodė, kad I. M. (P.) sistemingai nevykdo teismo priimtų procesinių sprendimų, kuriais buvo išspręstas klausimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Jai ne kartą teismas jau buvo skyręs baudas, nei vienas jos atskirasis skundas dėl tokių baudų paskyrimo nebuvo patenkintas. Tai, kad I. P. sąmoningai ir tyčia nevykdo teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, patvirtina jos pasisakymai, užfiksuoti daugybėje vykdomoje byloje esančių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų. Nagrinėjamos bylos duomenimis, antstoliai ne kartą konstatavo, kad skolininkė nuolatos atsisako vykdyti teismo nustatytą laikiną tėvo bendravimo su vaikais tvarką. I. M. (P.) ir toliau pažeidinėja teismo įpareigojimus. Esant specialistų išvadoms, nepilnamečių vaikų apklausa teismo posėdyje sprendžiant dėl sankcijų I. M. (P.) taikymo nebuvo ir nėra galima, nes priešingas elgesys reikštų vaikų interesų ignoravimą bei specialistų išvadų nepaisymą. Šalių susitarimu bendravimo laikas buvo pakeistas, tokį susitarimą patvirtina 2015-10-02 faktinių aplinkybių protokolas Nr. 55/15/302. Absoliučiai nepagrįsti skundo teiginiai, susiję su teismo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis. Tokio pobūdžio bylos nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Akivaizdu, kad skolininkės, antstolio ir išieškotojo interesai yra priešingi. Išlaidos buvo visiškai pagrįstos byloje atliktu darbu, apmokėjimas už atliktą darbą neviršija 2015-03-19 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų maksimalių dydžių (161–167 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės I. M. atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Skolininko atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuojama specialiosios teisės normos – CPK 771 straipsnio. Tuo atveju, jeigu neįvykdomas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį teismas, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, gali jam skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.

Nustatyta, kad antstolis M. D. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 1-17349-897/2015, kuri pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartimi bei papildyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartimi, kuriose nustatyta laikina išieškotojo V. P. bendravimo su nepilnametėmis dukromis A. ir A. tvarka: 1) V. P. turi teisę kiekvienos savaitės trečiadienį ir ketvirtadienį, laikotarpiu nuo 16 val. iki 20 val., paimti dukras iš jų gyvenamosios vietos/lankomos ugdymo įstaigos ir grąžinti į jų gyvenamąją vietą. Vaikų paėmimas bei grąžinimas vyksta už namų valdos (duomenys neskelbtini) ribos (prie įėjimo vartelių); 2) V. P. turi teisę kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo to savaitgalio šeštadienio, 11 val., iki to savaitgalio sekmadienio, 20 val., paimti dukras iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinti į jų gyvenamąją vietą. Vaikų paėmimas bei grąžinimas vyksta už namų valdos (duomenys neskelbtini), ribos (prie įėjimo vartelių). Savaitgalių skaičiavimas pradedamas nuo teismo nutarties priėmimo dienos (2015-06-16); 3) V. P. turi teisę vasaros atostogų metu, t. y. nuo 2015 m. liepos 6 d. iki liepos 16 d., ir nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d iki 13 d. imtinai, paimti dukras iš jų gyvenamosios vietos pirmos atostogų dienos, t. y. liepos 6 d. ir rugpjūčio 3 d., 11 val., ir grąžinti į jų gyvenamąją vietą paskutinės atostogų dienos, t. y. liepos 16 d. ir rugpjūčio 13 d., 20 val. Atsakovas turi teisę rudens, žiemos, pavasario atostogų metu pusę nepilnametėms dukroms skirto atostogų laiko leisti su nepilnametėmis dukromis, paimant dukras iš jų gyvenamosios vietos pirmos atostogų dienos, 11 val., ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą paskutinės atostogų dienos, 20 val. Dukterų atostogų laikotarpiui ieškovė I. P. perduoda atsakovui V. P. dukterų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Vaikų paėmimas bei grąžinimas vyksta už namų valdos (duomenys neskelbtini) ribos (prie įėjimo vartelių); 4) V. P. turi teisę 2015 m. gruodžio 26 d. paimti dukras iš jų gyvenamosios vietos, 11 val., ir grąžinti į jų gyvenamąją vietą, 20 val; 5) V. P. turi teisę 2016 m. kovo 28 d. (antrąją Šv. Velykų dieną) paimti dukras iš jų gyvenamosios vietos, 11 val., ir grąžinti į jų gyvenamąją vietą, 20 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-07 nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas I. P. išvežti A. P. ir A. P. už Lietuvos Respublikos ribų be atsakovo V. P. sutikimo.

Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, jog antstolis M. D. 2016-10-05 surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame užfiksuotas I. M. (P.) teismo nutartimi nustatytos bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkos nevykdymo faktas (b. l. 3–5).

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad I. M. (P.) jau 3 kartus yra bausta, į tai, kad anksčiau paskirtos sankcijos neskatina skolininkės vykdyti teismo nutarties dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, antstolio prašymą tenkino – paskyrė I. M. (P.) 800 Eur baudą išieškotojo V. P. naudai (135–143 b. l.).

Skolininkė I. M. (P.) su šia teismo nutartimi nesutinka, nurodydama, kad teismas nevertino aplinkybių, jog išieškotojas su nepilnametėmis dukromis bendrauja trečiadieniais, o ne antradieniais, todėl skolininkei negali būti skirta bauda už tai, kad išieškotojas nebendravo su dukromis tomis dienomis, kurios nėra nustatytos teismo nutartyje.

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. bei 2015 m. gruodžio 10 d. nutarčių matyti, kad V. P. turi teisę kiekvienos savaitės trečiadienį ir ketvirtadienį, laikotarpiu nuo 16 val. iki 20 val., paimti dukras iš jų gyvenamosios vietos/lankomos ugdymo įstaigos ir grąžinti į jų gyvenamąją vietą. Antstolio R. K. 2015 m. spalio 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad šalys susitarė, jog išieškotojas su dukromis bendraus ne trečiadieniais, bet antradieniais. I. M. (P.) siųstoje žinutėje V. P. nurodyta, jog vaikai trečiadieniais lanko muzikos pamokas (duomenys neskelbtini) meno mokykloje, todėl ji prašo susitikimą tą dieną perkelti į antradienį. V. P. teigimu, jis sutiko sukeisti bendravimo su vaikais dieną iš trečiadienio į antradienį, nes jam nesvarbu, kokią dieną bendrauti. Nurodytos aplinkybės pavirtina, kad pačios skolininkės nurodymu buvo pakeista bendravimo su vaikais tvarka, trečiadienio dieną perkeliant į antradienį, todėl skolininkė nepagrįstai teigia, jog jai negali būti skirta bauda už tai, kad išieškotojas nebendravo su dukromis tomis dienomis, kurios nėra nustatytos teismo nutartyje.

Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas nepagrįstai atmetė skolininkės prašymą apklausti nepilnametes dukras, nors tai buvo privalu padaryti, vaikams yra 7,5 metų, jie privalo būti apklausti teisme ir nurodyti savo nuomonę apie nebendravimo su tėvu priežastis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai vaikas išreiškia akivaizdžias neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos ir nenorą bendrauti, teismas turi įvertinti tokių nuostatų susiformavimo priežastis ir ar bendravimo ribojimas yra būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus. Nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti, tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų, todėl jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-202/2014). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl baudos skyrimo, įvertinęs skolininkės siųstų SMS žinučių turinį, pagrįstai vadovavosi teismo psichologijos ekspertizės aktuose padarytomis išvadomis, jog dukrų A. ir A. P. ryšys su tėvu yra emociškai palankus, jos nori ir gali bendrauti su tėvu, tačiau yra įtakojamos motinos neigiamų nuostatų tėvo atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad labiau tikėtina, jog būtent dėl motinos neigiamų nuostatų išieškotojo atžvilgiu, o ne dėl pačių vaikų nenoro, dukroms nesudaromos tinkamos sąlygos bendrauti su tėvu. Teismo psichologijos ekspertizės aktuose nurodyta, kad pagrindinis neigiamų emocijų šaltinis yra motinos neigiamos nuostatos tėvo ir jo sugyventinės atžvilgiu: būdamos lojalios mamai, A. ir A. nėra pajėgios atsiriboti nuo motinos daromo poveikio, A. P. ir A. P. bei jų tėvo ryšys yra emociškai palankus, jos visapusiškai skatina su juo kontaktą, jo draugijoje jaučiasi saugiai, ramiai, laisvai. Psichologiniu požiūriu mergaitėms yra reikalingas maksimalus bendravimas su tėvu (77, 78, 94 b. l.). Vadovaudamasis aukščiau nurodytomis specialistų išvadoms bei atsižvelgdamas į tai, kad šioje byloje sprendžiamas ne bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, bet sankcijų skyrimo klausimas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apklausti šalių nepilnametes mergaites šioje byloje netikslinga.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl baudos už teismo nutarties nevykdymą skyrimo, skolininkas turi pareigą įrodyti, jog teismo nutarties negali įvykdyti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.170 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo yra įsiteisėjusi, todėl skolininkės I. M. (P.), kaip nepilnamečių vaikų A. ir A. atstovės pagal įstatymą, pareiga yra užtikrinti teismo nutarties vykdymą (CPK 18 straipsnis, CK 3.163 straipsnio 1 dalis, 3.170 straipsnio 3 dalis).

Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad teismas, skirdamas baudą, neatsižvelgė į skolininkės turtinę padėtį, į tai, jog jai paskyrus didesnę baudą, nei jos gaunamos pajamos, ji negalės išlaikyti vaikų. Be to, teismas neatsižvelgė ir į tai, kad skolininkė turi neįgalumą.

CPK 771 straipsnio 7 dalis numato, kad jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas šio straipsnio 6 dalyje. Baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme numatytus veiksmus.

Taigi, CPK 771 straipsnio 5 dalis suteikia teismui diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį. Teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokiomis konkrečiomis įstatyme įtvirtintomis nuostatomis ar kriterijais, išskyrus tai, kad negali viršyti maksimalios įstatyme nustatytos trijų šimtų eurų baudos už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną. Skirdamas baudą teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo nevykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu šie padariniai darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko bei išieškotojo turtinius interesus ir kt.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad skolininkei I. M. (P.) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimi už 2015-06-16 nutarties nevykdymą paskirta 100 Eur bauda, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartimi paskirta 150 Eur bauda, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi paskirta 650 Eur bauda, kuri Vilniaus apygardos teismo 2016-08-29 nutartimi padidinta iki 700 Eur (77–79, 100–102,174–175 v. b. l.). Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad I. M. (P.) už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-16 nutarties nevykdymą yra bausta tris kartus. Visose teismo nutartyse dėl baudos skyrimo skolininkei buvo išaiškinta, kad baudos sumokėjimas neatleidžia skolininkės nuo jos pareigos vykdyti teismo nutartį, tačiau I. M. (P.) ir toliau ignoruoja teismo nutartis, pažeidinėdama teismo nustatytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Nusprendusi nevykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-16 nutarties, visas iš to kylančias neigiamas pasekmes turi prisiimti ji pati. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad paskirtos baudos neskatino skolininkės vykdyti teismo nutarties, todėl pirmosios instancijos teismas paskyrė 800 Eur dydžio baudą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog apeliantė nenurodė jokių svarbių teismo nutarties nevykdymo priežasčių, į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis tinkamai nevykdoma iki šiol, į tai, kad nutartis nevykdoma dėl neigiamų nuostatų išieškotojo atžvilgiu, o ne dėl pačių vaikų nenoro bendrauti su tėvu, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo paskirta bauda yra adekvati padarytam pažeidimui, atitinka teisingumo ir protingumo principus.

Apeliantė nesutinka su teismo nutarties dalimi, kuria priteistos 900 Eur bylinėjimosi išlaidos išieškotojo naudai, nurodydama, jog V. P. bylinėjimosi išlaidos už advokato teisines paslaugas yra patirtos vykdymo procese, tokios išlaidos nepriskirtinos prie vykdymo išlaidų, o vykdymo procese yra atlyginamos tik sprendimo vykdymo išlaidos, todėl teismo nutartis dėl atstovavimo išlaidų priteisimo turėtų būti panaikinta. Be to, 900 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos yra visiškai neadekvataus dydžio tokio pobūdžio bylose.

Kasacinis teismas formuodamas teismų praktiką yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-686/2015, 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Pagal priežasties teoriją, paskirstant bylinėjimosi išlaidas lemiamą reikšmę turi ne tik galutinis proceso rezultatas, bet ir procesinis šalių elgesys, t. y. įvertinamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumas, kiek apdairiai ir rūpestingai elgėsi šalys, atlikdamos procesinius veiksmus. Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, į tai, kad šalių ginčas kilo dėl skolininkės nepagrįsto teismo nutarties nevykdymo, bylinėjimosi išlaidas išieškotojas patyrė dėl pačios skolininkės kaltės, sprendžia, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos nėra per didelės, jos yra pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl atskirojo skundo argumentas dėl bylinėjimosi išlaidų nepagrįstumo atmestinas.

Išieškotojas V. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, pateikė šias išlaidas pavirtinančius įrodymus. Netenkinus apeliantės atskirojo skundo, iš apeliantės V. P. priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei apeliantės atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pritaikė procesinės teisės normas, dėl ko priėmė teisiškai pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (trys šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė