Kauno apylinkės teismo sprendimas

Teismo posėdyje ieškovas papildomai paaiškino ir patikslino, kad ne 2007 m., o 2008 m. birželio mėn. jis kartu su sugyventine J. nuvyko pas atsakovę ir sutarė iš jos pirkti 12 a žemės sklypą už 45 000 Lt. Kitą dieną sumokėjo avansą (5000 Lt). Atsakovė nuosavybės dokumentus žemei turėjo sutvarkyti 2008 m. rudenį. Jis į sklypo vietą atsivežė blokelius, bet architektas nieko neprojektavo, kad nebūtų nelegali statyba. Atsakovė vis atidėdavo terminą, motyvuodama, kad nesiseka sutvarkyti dokumentų, o 2011 m. ji prasitarė, kad jeigu jis negalės sklypo nupirkti, ji avansą jam grąžins. 2016 m. jis atsitiktinai sužinojo, jog ji parduoda sklypą V. Ši sklypą taip pat atsisakė pirkti, nes jis buvo su apribojimais. Jis apie sklypą pradžioje kelis kartus per mėnesį teiraudavosi telefonu, o po to - rečiau. 2012 m., kai klausė apie dokumentus, atsakymas buvo neigiamas. Kada buvo sutvarkyti sklypo dokumentai atsakovė jo apie tai neinformavo. Sandoris nebuvo sudarytas dėl informacijos stokos, o dabar jis nenori pirkti sklypo, nes jame negalima statyti namo, ką atsakovė nutylėjo, be to sklypo dydis ne 12 a. Jam tai pasakė V.. Jo sumokėti pinigai buvo bendri su J.. Jis S. pasitikėjo žodžiu, nes ji buvo tolima J. giminaitė.

Atsakovė taip pat reiškia ieškovui priešieškinį, prašydama iš ieškovo A. M. priteisti 5 584,80 Eur nuostolių atlyginimo, patirtų dėl nesąžiningų derybų pirkti žemės sklypą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 584,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; patenkinus priešieškinį - priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos. Papildomai nurodo, kad visą tą laiką, kol buvo tvarkomi dokumentai, o vėliau įregistravus žemės sklypo nuosavybę, ieškovas nebuvo užsiminęs, jog neketina pirkti sutarto žemės sklypo dėl to, kad jam nepatinka geografinė vieta, sklypo forma, per ilgas dokumentų tvarkymas ar kitos aplinkybės. Priešingai, kol buvo tvarkomi dokumentai, ieškovas savo iniciatyva, savavališkai iškirto visus medžius, augančius žemės sklype, kurį ketino pirkti, taip sudarydamas įspūdį, jog jo ketinimai nupirkti žemės sklypą yra rimti ir nekeliantys abejonių. Ieškovas atsisakydamas pirkti žemės sklypą ir nutraukdamas jų susitarimą, nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kadangi jo nurodytos aplinkybės, t. y. pinigų neturėjimo atsiskaityti, negalima laikyti objektyviu pagrindu po 4 metų atsisakyti sudaryti sutartį. Ieškovas melagingai nurodo, jog 2016-05-30 sužinojo, jog ji neketina parduoti žemės sklypo dalies, nes 2016-05-30 dieną pas ją atvyko ne ieškovas, o buvusi jo sugyventinė N. J. su savo tėvu J. J.. Galimai N. J. ir jos tėvas iš A. M. reikalauja jų duoto avanso už žemę. Taikant ikisutartinę atsakomybę siekiama nukentėjusią šalį sugrąžinti į tokią padėtį, kurioje ji buvo iki teisių pažeidimo, t. y. kaip nuostoliai atlyginama tai, ką asmuo prarado dėl nesąžiningų derybų, o ne tai, ką jis būtų gavęs, jeigu pagrindinė sutartis būtų sudaryta. Kainų skirtumas, t. y. prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė, nustatoma palyginus kainą, kuria pagrindinė sutartis būtų buvusi sudaryta su trečiaisiais asmenimis, jei nebūtų vykusios derybos su nesąžininga sutarties šalimi, ir sudarytos pagrindinės sutarties kainą. Ieškovas savo elgesiu sukūrė pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad pirkimo-pardavimo sutartis tikrai bus sudaryta, todėl, kaip nesąžininga šalis, privalo atlyginti nuostolius už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimą - ne tik derybų metu turėtas išlaidas, bet ir prarastos galimybės piniginę vertę. Dėl neteisėtų Ieškovo veiksmų, t. y., dėl nesąžiningų ieškovo derybų, neketinant sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, ji patyrė didelius nuostolius. Žemės sklypo vertė, pagal rinkos kainas, kai ieškovas informavo, jog neketina pirkti žemės sklypo, buvo žymiai mažesnė, nei ta, kuri buvo pradėjus derybas su ieškovu, todėl šio sklypo jau niekaip negalėjo ir šiuo metu negalėtų parduoti už tokią kainą, kuri buvo sutarta su ieškovu, t. y. už 13 032,90 Eur (45 000 Lt). Remiantis nekilnojamojo turto portalais www.aruodas.lt; www.capital.lt šiuo metu (duomenys neskelbtini) vyrauja tokios žemės sklypų kainos: 10-15 a. sklypų kainos - 5500-7000 Eur; 13-18 a. - 6500-9500 Eur. Taigi, už savo sklypą šiuo metu gautų iki 6000 Eur, todėl prarasta konkreti piniginė vertė, palyginus su kaina, kuria pagrindinė sutartis būtų buvusi sudaryta, yra 7032,90 Eur (13 032,90 Eur – 6000 Eur). Prašo iš ieškovo man priteisti 5584,80 Eur (7032,90 Eur - 1448,10 Eur) nuostolių atlyginimą, dėl neparduoto žemės sklypo. Jeigu šiuo konkrečiu atveju, kaip ieškovas teigia, ji be jokio teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo būtų įgijus tai, ko negalėjo ir neturėjo gauti, tai ieškovas, būdamas apdairus ir rūpestingas asmuo, turėjo iš karto tai ginčyti ir imtis veiksmų dėl skolos priteisimo, nelaukdamas taip ilgai - aštuonerių metų. Šiuo atveju susitarimas perduotą pinigų sumą įskaičiuoti į žemės sklypo bendrą kainą lemia tai, kad ieškovo perduota 1 448,10 Eur (5000,00 Lt) suma kvalifikuotina kaip avansas. Pinigų suma, kurią gavo iš ieškovo, buvo naudojama ne asmeniniais jos tikslais, o būtent tikslu sutvarkyti žemės dokumentus ir parengti galutinę notariškai patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį ir žemės sklypą perduoti ieškovui. Dėl netinkamo ieškovo elgesio, jo apgavystės ir nesąžiningumo, ji patyrė daug dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų, sutriko tiek fizinė, tiek psichologinė sveikata, kadangi niekada gyvenime nebuvo taip šmeižiama ir kaltinima nebūtais ir išgalvotais dalykais. Ji yra ne kartą patyrusi ieškovo buvusios sugyventinės N. J. ir jos tėvo J. J. psichologinį smurtą, neteisėtus veiksmus, suderintus su pačiu ieškovu, kadangi ne J., o A. M. šiandieną ją šmeižia neteisėtu praturtėjimu. Atsižvelgiant į tai, prašo teismo priteisti A. M. neteisėtais veiksmais padarytą 1000 Eur neturtinę žalą.

Teismo posėdyje atsakovė V. S. papildomai paaiškino, kad su ieškovu buvo suderėta bendra sklypo kaina – 50 000 Lt. 2008 m. liepos mėn. ji paėmė 5000 Lt rankpinigių, tam, kad galėtų sutvarkyti dokumentus, nes sklypas tuo metu dar nebuvo padalintas. Sklypų tvarkymas pasibaigė 2012-06-21, apie tai ji telefonu informavo ieškovą. Ieškovas į tai nereagavo. Ji apie tai ieškovui nuolat primindavo, nes jai reikėjo pinigų pakeisti namo stogo dangą. Raštu ieškovo ji neinformavo. Ji pasitikėjo ieškovu, nes buvo geri santykiai. Jai stogą dengė ieškovo firma, kuriai ji sumokėjo 18 000 Lt ir įklimpo į skolas. Ji nežino, kodėl ieškovas nepirko žemės sklypo, jos nuomone – neturėjo pinigų. Tada 2015 m. ji pradėjo ieškoti kitų pirkėjų. Sklypą ketino pirkti V., bet nepirko, nes namo projektas buvo per didelis. 2016 m. gegužės mėn. atvyko N. su tėvu, pareikalavo grąžinti avansą. Nuo 2008 m. liepos mėn. ji ieškovui leido atsivežti statybines medžiagas, jis atsivežė blokelius, kurie ten išbuvo 6 mėn. Ieškovas pjovė medžius nesuderinęs su ja. Jos nuostoliai: 5 584 Eur kritusi žemės vertė, nes kiti savininkai masiškai „pridarė“ sklypų ir krito žemės kaina.

Liudytoja L. B. teismo posėdyje parodė, kad atsakovė 2012 m. vasaros pabaigoje pasakė, kad sutvarkė sklypo dokumentus ir gali jį parduoti ieškovui. Ieškovas buvo davęs 5000 Lt dokumentų tvarkymui. Ji nežino, kaip ieškovas buvo informuotas apie dokumentų sutvarkymą. Atsakovė tikėjosi sklypą parduoti už 40 000 Lt. Tvarkant dokumentus, sklype vyko darbai: medžių pjovimas, atvežtos plytos, kas tai darė ji nežino, bet atsakovė tam neprieštaravo. Ji nežino kada šalių susitarimas nutrūko ir kodėl atsakovė sklypo nepardavė. Atsakovės sveikata ryškai pablogėjo prieš metus laiko.

Liudytoja N. J. teismo posėdyje parodė, kad 2008 m. birželio mėn. ji su ieškovu nuvyko pas atsakovę ir davė jai 5 000 Lt kaip avansą už ketinimą pirkti sklypą. Dokumentų jiems atsakovė neparodė, paaiškino, kad jie yra savivaldybėje ir reikia dar kelių parašų. Pažadėjo dokumentus sutvarkyti iki rudens. Nuo rudens kas kelis mėnesius jie žodžiu ir telefonu teiravosi dėl dokumentų tvarkymo, ji atsakydavo kad yra problemos dėl sklypų atskyrimo. Ieškovas tuo metu į sklypą buvo atvežęs blokelius, iš sklypo buvo išpjauti menkaverčiai medžiai (atsakovės prašymu), juos išpjovė jos (liudytojos) tėvas. 2016 m. pavasarį ji iš tolimų giminaičių sužinojo, kad sklypas yra parduodamas. Ji kartu su tėvu kreipėsi į atsakovę išsiaiškinti situaciją ir sužinojo, kad sklypas buvo pasiūlytas V. Atsakovė nepaaiškino, kodėl jiems ji nieko nepranešė. Atsakovės vyrą S pirmą kartą jie pamatė 2016 m. vasarą. Kai jie buvo nuvykę, atsakovė paaiškino, kad sklypas perduotas sūnui ir dokumentai yra pas jį. Paminėjo, kad sutinka grąžinti avansą po 50 Eur nuo Naujųjų Metų. Jie iš V sužinojo, kad sklypas nuo 12 a sumažėjo iki 9 a. Dabar jie nebenori pirkti, nes sklypas sumažėjo. Apribota statyba bei nepageidaujama kaimynystė. Jie pirmus trejus metus aktyviai domėjosi, o vėliau – tik laukė žinios. Nežinojo, kad dokumentai buvo baigti tvarkyti 2012 m.

Liudytoja J. V. teismo posėdyje parodė, kad 2015 m. vasarą internete ji perskaitė skelbimą, kad parduodamas sklypas. Dokumentai buvo sutvarkyti. Sklypo nepirko, nes namas netilpo į jį. Sumokėjo rankpinigius, kurių jie neatgavo, nes po jų buvo atvykę dar vieni pirkėjai, kuriems atsakovė atsakė. Apie ankstesnius pirkėjus ji nieko nežino. S nepaaiškino nieko apie apsaugos zoną, nesuteikė informacijos, kad namas netelpa. 2016 m. ji iš giminaičių sužinojo, kad tą sklypą ketino pirkti J.

Liudytojas J. J. teismo posėdyje parodė, kad 2008 m. ieškovas su jo dukra susiruošė pirkti sklypą, kuris dar nebuvo suformuotas. Ketino pirkti už 45 000 Lt. Žino, kad davė 5 000 Lt avansą. Sklypas turėjo būti apie 12 a. Kai sužinojo, jog sklypas parduodamas V., jie vyko pas atsakovę išsiaiškinti situaciją. V. nenupirko sklypo, nes jame negalima nieko statyti. Atsakovė siūlė jiems grąžinti avansą dalimis nuo 2017 m. Dabar sklypo nepirktų, nes jis sumažėjo iki 9 a., be to reikėtų atsakovės leidimo, su kuria yra ginčai.

Liudytojas E. N. teismo posėdyje parodė, kad jis yra atsakovės sūnus. Kai mama pardavinėjo žemę, jis buvo Norvegijoje, tačiau jis žino, kad buvo gauti už žemę rankpinigiai. Žemės dokumentai buvo sutvarkyti prieš ketverius metus. Jis mamai paskolino 12 000 Lt stogo dengimui ir tikėjosi juos atgauti, kai ji parduos žemę. 2014 m. jis pareikalavo atiduoti skolą, bet mama atiduoti jos negalėjo, nes nebuvo parduota žemė. Tada jis davė skelbimą dėl žemės pardavimo, atsirado pirkėjai, su kuriais bendravo jis ir mama, bet jie atsisakė, nes netiko sklypo forma. Rankpinigių negrąžino. Su ieškovu ar J. jis nebendravo dėl žemės pardavimo. Jis žino, kad po dokumentų sutvarkymo mama su norėjusiais pirkti žemę žmonėmis bendravo nedažnai, priežasčių nežino, kodėl nepardavė nežino. Mamos sveikata pablogėjo dėl jai daromo spaudimo, dėl negrąžintos skolos. Sklypą jie norėjo parduoti už 12000 Lt, t. y. kiek buvo skola jam.

Liudytoja D. V. teismo posėdyje parodė, kad ji yra atsakovės sesuo. 2008 m. J. patarpininkavo, kad atsakovė parduotų sklypą. Žino, kad gavo 5000 Lt, kad ketino pirkti 10 a sklypą. Dokumentai sutvarkyti 2012 m. Ji pati J. pasakė, kad dokumentai sutvarkyti. Ji buvo suinteresuota, kad sesuo parduotų žemė, nes atsakovė jai buvo skolinga 6000 Lt, kuriuos buvo davusi stogui dengti. Iš J. ji sužinojo, kad žemės ieškovas nepirks, nes pasistatė priestatą šalia ir žemės nebereikia. Žino, kad dokumentų tvarkymo metu ieškovas atvažiuodavo pas atsakovę. Sesers sveikata pablogėjo po teismo proceso. Ji nežino, kodėl nepardavė žemės. Kitų pirkėjų sesuo pradėjo ieškoti 2016 m., nes visi reikalavo skolų. Sesuo ieškovo laukė nuo 2012 m. iki 2016 m.

Liudytojas E. S. teismo posėdyje parodė, kad užsakant turto vertinimo ataskaitą jam nebuvo nurodyta, jog vyksta teisminis ginčas. Jam buvo pateiktas sklypo planas. Mano, kad formuojant sklypą, turėjo derinti su būsimu statytoju, nes sklypas netipinis. Ataskaita gali būti panaudota teisminiame ginče. Jis nesvarstė, kokio tipo statinį buvo galim pastatyti tame sklype. Jei sklypas nuo 9 a padidėtų iki 10 a pasikeistų tik skaičiai, bet ne jo patrauklumas. 2008 m. įvertinimas – 45 000 Lt, o 2017 m. 4500 Eur. 2012 m. vertės pasakyti negali, nes tai būtų retrospektyvinis vertinimas. Nuo 2008 m. iki 2012 m. kainos ženkliai krito. Sklypo užstatymo galimybės – derybų objektas.

Šalių ir liudytojų paaiškinimais ir byloje pateiktais dokumentais nustatyta, kad ieškovas A. M. ir atsakovė V. S. (buv. pavardė – N.) 2008 m. birželio-liepos mėn. susitarė, kad atsakovė parduos ieškovui dar nesuformuotą žemės sklypą (ieškovo paaiškinimu – 12 arų, atsakovės – 10 arų), kuris tuo metu buvo namų valdos 4375 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis. Atsakovė pažadėjo namų valdos žemės sklypą padalinti į tris savarankiškus žemės sklypus, iš kurių vieną ateityje parduoti ieškovui už 45 000-50 000 Lt (ieškovo paaiškinimu ir atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodyta sutarta sklypo pardavimo kaina buvo 45 000 Lt, o teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad kaina buvo 50 000 Lt). Būsimo sandorio užtikrinimui ieškovas davė atsakovei 5 000 Lt (1448,10 Eur) dydžio avansą, kuris ateityje sudarant pirkimo-pardavimo sutartį turėjo būti įskaitytas į parduodamo sklypo kainą. Atsakovės paaiškinimu, šie pinigai turėjo būti ir buvo panaudoti žemės sklypo performavimo dokumentų tvarkymui. Rašytinė preliminari žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, tačiau sumokėto 5 000 Lt avanso fakto atsakovė neginčija, tai patvirtina ir atsakovės rašytinis patvirtinimas (be datos), kad ji iš A. M. gavo atitinkamo dydžio avansą už parduodamą žemės sklypo dalį, bei liudytojai L. B., N. J., J. J., E. N. ir D. V.. Ieškovo paaiškinimu pagrindinė sklypo pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta 2008 m. rudenį, kai atsakovė sutvarkys žemės nuosavybės dokumentus. Ieškovo ketinimą pirkti žemės sklypą patvirtina ir abiejų šalių nurodytos aplinkybės, kad po susitarimo ieškovas atsakovės sutikimu į minėtą sklypo dalį atsivežė statybines medžiagas (blokelius), bei pradėjo kirsti menkaverčius medžius, tačiau statybos darbiai nebuvo pradėti, nes nesuformavus ir neįteisinus žemės sklypo, nebuvo galimybės pradėti rengti ir statybos projektą.

Byloje pateiktais duomenimis (Nekilnojamojo turto registro išrašai; I t., b. l. 13-21) nustatyta, kad šalių preliminaraus susitarimo momentu 4375 kv. m namų valdos žemės sklypas ne tik buvo nepadalintas, bet ir buvo neprivatizuotas, jį atsakovė iš valstybės įgijo tik 2009-09-02, t. y. praėjus daugiau kaip vieneriems metams po susitarimo. Žemės sklypo padalijimo detaliojo plano projektinė dokumentacija buvo pradėta rengti tik 2011 m. gegužės mėnesį (avansas sumokėtas 2011-05-24; Kasos pajamų orderio kvitas LMA Nr. 038; I t., b. l. 53), t. y. praėjus dvejiems metams po namų valdos žemės sklypo privatizavimo (įgijimo) ir trejiems metams po susitarimo parduoti sklypo dalį. Žemės sklypo padalijimo detaliojo plano projektinė dokumentacija buvo užbaigta 2012-06-21. Atsakovės 4375 kv. m namų valdos žemės sklypas buvo padalintas į tris savarankiškus sklypus: 2232 kv. m, esantis (duomenys neskelbtini) (kuriame liko atsakovei priklausantys statiniai); 1225 kv. m., esantis (duomenys neskelbtini); 918 kv. m, esantis (duomenys neskelbtini) (kuris pagal šalių susitarimą turėjo būti parduotas ieškovui). Visi trys sklypai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2012-10-17 sprendimo Nr. 5VĮ-(14.5.2)-1416 pagrindu buvo suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2012 m. spalio 19 d., t. y. atsakovė tik nuo šios datos įgijo disponavimo teisę į naujai suformuotą 918 kv. m ginčo sklypą.

Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad abi šalys nuo 2012 m. spalio mėn. iki 2015 m. ėmėsi konkrečių veiksmų, kad būtų įgyvendinti abiejų šalių įsipareigojimai parduoti ir pirkti susitarimo dalyką, kad atsakovė būtų informavusi ieškovą apie tai, jog sklypo padalijimo ir suformavimo darbai yra užbaigti ir nėra kliūčių sudaryti sutartį, ar kad ieškovas aktyviais veiksmais būtų reikalavęs iš atsakovės įvykdyti savo įsipareigojimus arba, kad būtų atsisakęs vykdyti šalių susitarimą ir pan. Abi šalys šiuo laikotarpiu buvo pasyvios. Šalių paaiškinimu ir liudytojos J. V. parodymais nustatyta, kad 2015 m. atsakovė internete paskelbė parduodanti 918 kv. m sklypą, t. y. ji šiam sklypui ieškojo naujų pirkėjų. Ieškovo paaiškinimu, atsakovė apie ketinimą parduoti sklypą kitiems asmenims jo neinformavo, o apie šias aplinkybes jis sužinojo iš trečiųjų asmenų ir liudytojos J. V., kuri teismo posėdyje parodė, kad perskaičiusi internete skelbimą ir susitikusi su atsakove, ji sumokėjo rankpinigius, tačiau vėliau atsisakė pirkti sklypą dėl jo konfigūracijos (nes netiko jam namo projektas) bei apsaugos zonos, apie kurią jai nieko nebuvo žinoma iš anksto.

Ieškovo paaiškinimu, sužinojęs, kad atsakovė ketina parduoti sklypą kitiems asmenims, jis 2016 m. žodžiu kreipėsi į atsakovę, kad ši paaiškintų minėtas aplinkybes ir tuo atveju jeigu ji ketina parduoti sklypą kitiems asmenims, kad grąžintų jo sumokėtą avansą (5 000 Lt). Liudytojų N. J. (ieškovo sugyventinės) ir jos tėvo J. J. parodymais nustatyta, kad 2016 m. gegužės 30 d. jie abu buvo nuvykę pas atsakovę ketindami išsiaiškinti tas pačias aplinkybes, kur sužinojo, kad sklypas nuo 12 arų sumažėjo iki 918 kv. m, kad tame sklype buvo apribota statyba ir kad atsakovė ketino parduoti jį kitiems asmenims. Susitikimo metu atsakovė pažadėjo dalimis nuo 2017 m. grąžinti sumokėtą avansą. Sužinojęs, kad sandoris galimai neįvyks, ieškovas 2016 m. birželio 9 d. raštu (I t., b. l. 9) kreipėsi į atsakovę, kad ši grąžintų jam sumokėtą avansą, o atsakovė 2016 m. birželio 11 d. raštu jam atsakė, kad remiantis Civilinio kodekso 6.100 straipsnio nuostatomis ji sumokėtų rankpinigių grąžinti neprivalo. Ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą.

Dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1 448,10 Eur (5000 Lt) be teisinio pagrindo įgytų lėšų, 5 procentų dydžio metines įstatymines palūkanas už be pagrindo įgytą 1448,10 Eur pinigų sumą už laikotarpį nuo 2007-06-23 iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2016-06-20 ) - 651,65 Eur ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovo nuomone žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės veiksmų (neveikimo), nes žemės nuosavybės ir performavimo dokumentai buvo tvarkomi per ilgai (pažeistas susitarimo sudaryti pagrindinę sutartį terminas), ieškovas nebuvo informuotas apie tai, kad 2012 m. užbaigti sklypo padalijimo darbai ir suformuotas parduodamas sklypas, kad naujai suformuotas sklypas neatitiko jų susitarimo sąlygų, t. y. jis buvo mažesnis bei jame apribota statyba.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės jo sumokėtą avansą, kaip be teisinio pagrindo įgytas lėšas, remdamasis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio nuostatomis, o atsakovės paaiškinimu, sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės ir jos nuomone ji neprivalo grąžinti sumokėto avanso, kurį ji savo atsiliepime į ieškinį įvardija rankpinigiais, nes jeigu už sutarties neįvykdymą atsako davusi rankpinigius šalis, rankpinigiai lieka antrajai šaliai (CK 6.100 str. 1 d.). Kita vertus reikšdama priešieškinio reikalavimą atlyginti atsakovei padarytus nuostolius, atsakovė sumokėtą sumą vertina ne kaip rankpinigius, o kaip sumokėtą avansą, kurį ji jau išeliminuoja iš padarytų nuostolių sumos.

Turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 str. 1, 2 dalys). Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 str.), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai. Kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, visų pirma reikia išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą: nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009).

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovas ginčijamą sumą atsakovei sumokėjo kaip avansą už iš atsakovės ketinamą įsigyti nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, tai yra, ieškovas, perduodamas avansą, siekė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties su atsakove sudarymo. Kvalifikavus ginčo sumą kaip avansą, nesudarius pagrindinės sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009; . 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2011; kt.).

Nagrinėjamoje byloje šalys nesutaria, kas yra kaltas dėl to, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovas nurodė, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės neveikimo, nes susitarimo momentu ji neturėjo visų reikiamų dokumentų žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui, o vėliau, kai šie dokumentai buvo parengti, ji neinformavo apie tai ieškovo ir dar vėliau pradėjo ieškoti sklypo kito pirkėjo. Be to suformavo ne tokį sklypą dėl kurio pirkimo buvo tartasi. Tuo tarpu atsakovė nesutiko su šiuo ieškovo teiginiu ir nurodė, kad pagrindinė sutartis nesudaryta dėl ieškovo kaltės, nes ieškovas pats savo neveikimu atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, t. y. atsakovė 2012 m. informavo ieškovą apie tai, kad buvo sutvarkyti dokumentai, kad ji šiuos dokumentus perdavė ieškovui, tačiau ieškovas nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų sudaryta pagrindinė sutartis, nes atsakovės nuomone, ieškovas tuo metu neturėjo reikiamos pinigų sumos sumokėti likusią sklypo kainą – 40 000 Lt.

Įvertinus procesiniuose dokumentuose nurodytas įvykio aplinkybes bei šalių paaiškinimus teismo posėdyje, matyti, kad susitarimo momentu (2008 m. vasarą) abi šalys žinojo, kad egzistuoja aplinkybės, dėl kurių negalima sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties, t. y. pagrindinės sutarties, ir šias aplinkybes atsakovė pažadėjo pašalinti per kelis mėnesius, nors faktiškai dokumentų tvarkymo procesas užtruko ketverius metus. Atsižvelgiant į tai, kad susitarimo momentu namų valdos žemės sklypas dar nebuvo privatizuotas ir padalintas, akivaizdu, kad šių darbų atlikimas priklausė ne tik nuo atsakovės valios ir veiksmų, nes atitinkamus sprendimus turėjo priimti atitinkamos valstybės institucijos, turėjo būti parengta planinė medžiaga (atlikti kadastriniai matavimai) bei parengtas žemės sklypo padalijimo detalusis planas. Atsakovės paaiškinimu, ji visus tuos metus aktyviai tvarkė žemės sklypo nuosavybės bei padalijimo dokumentus, tačiau pastebėtina, kad dokumentų tvarkymas užtruko nepateisinamai ilgai (ketverius metus), pavyzdžiui valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta tik po vienerių metų – 2009-09-02, nors sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti 2008 m. balandžio mėn. Be to pažymėtina, kad po to, kai sklypas buvo nupirktas iš valstybės, detaliojo plano projektinės dokumentacijos rengimas prasidėjo praėjus dar dvejiems metams, t. y. 2011-05-24 (sumokėtas avansas; I t., b. l. 53). Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad projekto rengimo darbai užtruko dėl to, kad jo derinimui buvo reikalingas gretimo žemės sklypo savininko J. S. parašas, o šiam asmeniui mirus, reikėjo laukti, kol atsiras jo paveldėtojai, nėra patvirtintos jokiais įrodymais, be to laikytinos neatitinkančiomis tikrovės, nes žemės sklypo padalijimo projekto ir naujai suformuoto žemės sklypo ribų derinimas buvo galimas tik parengus patį projektą ir suprojektavus atidalijamus žemės sklypus kadastro žemėlapiuose, o šie darbai buvo atlikti tik 2011-2012 m. Be to iš 918 kv. m žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto (2012-06-11) matyti, kad šio sklypo ribos 2012-06-11 buvo suderintos su gretimo žemės sklypo, kurio kadastro Nr. 4605/0002:450, savininku Č. S., o Nekilnojamojo turto registro duomenimis yra nustatyta, kad minėto gretimo sklypo savininkas Č. S. šį sklypą įgijo ne paveldėjimo būdu, o 2007-01-09 Apskrities viršininko sprendimo ir 2007-02-05 įsakymo pagrindu ir nuo 2007 metų gretimo sklypo savininkas nesikeitė, todėl nebuvo objektyvių kliūčių su juo suderinti naujo projektuojamo sklypo ribas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad sudaryti pagrindinės sutarties šalys neturėjo galimybės iki 2012-10-19, kai atidalytas 918 kv. m sklypas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Akivaizdu, kad laikotarpiui nuo 2008 iki 2012 m. nėra jokio pagrindo konstatuoti ieškovo nesąžiningų veiksmų ikisutartiniuose šalių santykiuose, be to su tuo sutinka ir atsakovė bei jos atstovai, konstatuodami, kad savo įsipareigojimu jie galėjo įgyvendinti tik nuo 2012 m. spalio 19 d.

Pažymėtina, kad šalių paaiškinimai skiriasi dėl to, kas vyko po to, kai atsakovė 2012-10-19 įregistravo naujai suformuotus sklypus Nekilnojamojo turto registre. Ieškovo paaiškinimu atsakovė apie tai, kad dokumentai sutvarkyti jo neinformavo, ir apie tai jis sužinojo iš trečiųjų asmenų tik 2016 m., t. y. atsakovė nesiėmė jokių veiksmų, kad įgyvendintų savo susitarimą parduoti kitai šaliai žemės sklypą už sutartą kainą. Atsakovė aiškina, kad ji ieškovą informavo apie tai, kad dokumentai yra parengti, netgi perdavė jam dokumentus ir laukė, kada jis praneš apie ketinimą sudaryti pagrindinę sutartį. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių vienos ar kitos šalies paaiškinimus, tačiau akivaizdu, kad pagrindinė sutartis sudaryta nebuvo. Ieškovė nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jos teiginius, kad ji laiku informavo ieškovą apie galimybę sudaryti sutartį, kad perdavė jam dokumentus, kad ieškovas atsisakė pirkti sklypą dėl to, jog nebeturėjo lėšų. Pažymėtina, kad atsakovės nurodyti liudytojai nepatvirtino to fakto, kad ji kokia nors forma informavo ieškovą apie buvusių kliūčių sudaryti pagrindinę sutartį pašalinimą.

Pastebėtina, kad nors šalys turėjo galimybę susitarti dėl termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pratęsimo, tačiau šalių elgesys (jų neveikimas) suteikia pagrindo vertinti, kad jos nusprendė nebetęsti ikisutartinių santykių ir nebeketino ateityje sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad atsakovė 2015 m. pradėjo ieškoti kitų sklypo pirkėjų ir apie sklypo pardavimą paskelbė internete. Be to pažymėtina, kad apie ketinimą parduoti sklypą kitiems asmenims atsakovė ieškovo taip pat neinformavo. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad šalių santykiai pablogėjo po to, kai ieškovo vadovaujami darbuotojai nekokybiškai atliko jos namo stogo keitimo darbus, nepatvirtinti jokiais objektyviais duomenimis. Abejotinos ir atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ji dėjo visas pastangas, kad parduoti sklypą, nes jai reikėjo lėšų grąžinti skolas sūnui E. N. ir seseriai D. V., kurias buvo pasiskolinusi stogo dengimui, nes iš byloje pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovė 2013-2014 m. laikotarpyje sudarinėjo kitų nekilnojamųjų objektų pirkimo-pardavimo sandorius (I t., b. l. 13,14), t. y. disponavo tam tikromis lėšomis. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovės namų valdos žemės sklypas buvo padalintas į tris sklypus, t. y. be ginčo 918 kv. m žemės sklypo, buvo suformuotas ir atidalintas dar vienas naujas 1225 kv. m žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį atsakovė taip pat turėjo galimybę parduoti ir kurio atžvilgiu atsakovės su ieškovu nesiejo ikisutartiniai santykiai.

Byloje nėra duomenų, jog atsakovė po 2012 m. stengėsi susitarti su ieškovu dėl galimybės ateityje sudaryti sutartį, todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, kad ji dėjo pastangas sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, nes iš minėto atsakovės elgesio galima daryti priešingą išvadą, t. y. atsakovė nebeketino ateityje sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties su ieškovu.

Atsižvelgiant į tai, kad pirkimo–pardavimo teisniuose santykiuose būtent pardavėjai tenka pareiga perduoti sutarties objektą pirkėjui (CK 6.305 str. 1 d., 6.317 str. 1 d., 6.398 str.), reiškia, kad ikisutartiniuose santykiuose pardavėja turi pareigą pasirengti pagrindinės sutarties sudarymui, atlikti veiksmus, leisiančius ateityje sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį (t. y. pašalinti visus trikdžius), po kurios sudarymo kiltų pareiga perduoti sutarties objektą pirkėjui. Nors atsakovė tvirtina, kad pagrindinės sutarties iki 2012 m. negalėjo sudaryti dėl objektyvių priežasčių, nebuvo parengti žemės nuosavybės dokumentai ir suformuotas parduodamas sklypas, teismas pažymi, kad šių dokumentų tvarkymas užtruko nepagrįstai ilgai, ir atsakovė neturėdama objektyvios informacijos apie tokių darbų atlikimo trukmę, elgėsi neapdairiai pažadėdama dokumentus sutvarkyti per įmanomai trumpą laikotarpį. Pirkėjas turėdamas rimtus ketinimus įsigyti žemės sklypą ir jame statyti gyvenamąjį namą, objektyviai negalėjo tikėtis, kad sutarties sudarymo teks laukti ketverius metus, todėl turėjo teisę atsisakyti pagrindinės sutarties sudarymo ir reikalauti grąžinti sumokėtą avansą. Be to iš priešieškinio turinio ir reikalavimo matyti, kad atsakovė sutinka su ieškovo reikalavimu grąžinti jo sumokėtą avansą, nes šią sumą pati atsakovė išeliminuoja iš paskaičiuotų nuostolių sumos, t. y. savo priešieškiniu siekia įskaityti ieškinio reikalavimą.

Atmestini atsakovės argumentai, kad ieškovas neketino sudaryti sutarties, nes jo ketinimus patvirtino jo veiksmai iš karto po 2008 m. susitarimo, kai jis į sklypo dalį atvežė statybines medžiagas bei šalino menkaverčius želdinius. Be to iš ieškovo pateiktos metinės pajamų mokesčio deklaracijos ir individualios veiklos pajamų už 2008 metus (I t., b. l. 122-125) matyti, kad ieškovas galėjo turėti reikiamą lėšų sumą sumokėti visą sutartą žemės sklypo kainą.

Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nes susitarimo momentu neturėjo dokumentų būtinų sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį ir objektyviai neįvertino tokių dokumentų rengimo, tvirtinimo ir įregistravimo viešame registre terminų, o vėliau nesiėmė jokių priemonių, kad apie galimybę sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį būtų informuota kita sandorio šalis, nes šalys turi pareigą atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti (CK 6.163 str. 4 d.), o atsakovė šios pareigos nevykdė, todėl darytina išvada, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės neveikimo ir nepakankamo rūpestingumo.

Kaip jau buvo minėta, jeigu pagrindinė sutartis nesudaroma, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti jam perduotais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 str. 1, 2 dalys), todėl ieškovo ieškinys šioje dalyje yra tenkintinas ir iš atsakovės ieškovo naudai yra priteistina 1 448,10 Eur (5 000 Lt).

Ieškovo papildomas reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines įstatymines palūkanas už be pagrindo įgytą 1448,10 Eur pinigų sumą už laikotarpį nuo 2007-06-23 iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2016-06-20) - 651,65 Eur, tenkintinas iš dalies. CK 6.240 straipsnio 1 dalis nustato, kad už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą. Ieškovo palūkanų skaičiavimo laikotarpio pradžios data (2007-06-23) yra visiškai nepagrįsta, nes avansas atsakovei buvo perduotas 2008 m. birželio-liepos mėnesiais. Be to perduodamas pinigus, ieškovas tikėjosi, kad sandoris bus sudarytas ateityje, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad jis sužinojo apie nepagrįstą jų gavimą pinigų perdavimo momentu. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis 2016 m. gegužės 30 d. sužinojo, kad atsakovės pažadėtas žemės sklypas jam nebus parduotas, tačiau ši aplinkybė nėra patvirtinta objektyviais įrodymais. Bylos duomenimis nustatyta, kad raštu ieškovas kreipėsi į atsakovę su reikalavimu grąžinti sumokėtą avansą 2016 m. birželio 9 d., todėl įstatymo nustatytos palūkanos yra skaičiuotinos nuo 2016-06-09 iki ieškinio padavimo teismui dienos (2016-06-20) ir konkrečiu atveju iš atsakovės ieškovo naudai yra priteistina 2,18 Eur metinių palūkanų (1 448,10 Eur x 5 % : 365 d. x 11d. = 2,18 Eur).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovės ieškovo naudai yra priteistinos CK 6.240 straipsnio 1 dalyje nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos nepagrįsto praturtėjimo sumos (1448,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2016-06-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6. 37 str. ir 6.240 str.).

Dėl priešieškinio reikalavimų pagrįstumo.

Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo 5 584,80 Eur turtinių nuostolių atlyginimui, patirtų dėl nesąžiningų derybų pirkti žemės sklypą, 1 000 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 584,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 str.); atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (CK 6.246 str.); kaltę, kuri preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 str.), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2011). Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo. Taigi taikant generalinio delikto taisyklę, iš esmės yra tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: asmens kaltė, kuri apima ir neteisėtus veiksmus, taip pat žala bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys. Nustačius, kad asmuo pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą, to pakanka kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygoms, konstatuoti.

Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tam tikrais ikisutartinių prievolių pažeidimo atvejais (kai derybas be pakankamo pagrindo nutraukusi ikisutartinių santykių šalis savo elgesiu sukuria kitai šaliai pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad sutartis tikrai bus sudaryta) gali būti pagrindas spręsti ne tik dėl tiesioginių išlaidų, bet ir dėl prarastos galimybės piniginės vertės, pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis (hipotetinėmis) pajamomis ar išlaidomis, priteisimo nukentėjusiai sąžiningai preliminariosios sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006; kt.). Svarbu pažymėti, kad sąžiningos preliminariosios sutarties šalies praradimai dėl prarastos galimybės nėra preziumuojami. Dėl to asmuo, teigiantis patyręs tokius praradimus, remiantis rungimosi principu (CPK 12 straipsnis), turi juos įrodyti (CPK 178 straipsnis). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Sprendžiant dėl nukentėjusios ikisutartinių santykių šalies teisės reikalauti piniginio atlyginimo už prarastą galimybę, esminę reikšmę turėtų šalies, atsisakančios sudaryti pagrindinę sutartį, veiksmai sąžiningumo požiūriu: jei derybas be pakankamo pagrindo nutraukusi šalis savo elgesiu sukūrė kitai šaliai pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad sutartis tikrai bus sudaryta, tai ji, kaip nesąžininga šalis, privalėtų atlyginti kitai šaliai nuostolius už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimą – ne tik derybų metu turėtas išlaidas, bet ir prarastos galimybės piniginę vertę. Gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Taigi turi būti nustatyti kaltė bei priežastinis ryšys tarp asmens veiksmų ir tokių veiksmų padarinių. Be to, turi būti įvertinami ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimus padarinius, jei nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad kai nukentėjusi dėl pagrindinės sutarties nesudarymo preliminariosios sutarties šalis savo veiksmais prisidėjo prie nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo, kitos šalies atsakomybė dėl prarastos galimybės piniginės vertės atlyginimo, remiantis CK 6.259 straipsniu, gali būti sumažinta arba ji gali būti visiškai atleista nuo šios nuostolių dalies atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2013).

Nenustačius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė neatsiranda, todėl nenustačius ieškovo kaltės ar jo neteisėtų veiksmų (nesąžiningumo) šalių ikisutartiniuose santykiuose, nėra pagrindo ieškinį tenkinti. Tačiau papildomai pažymėtina, kad šioje byloje atsakovė neįrodė pačios turtinės žalos padarymo fakto. Atsakovės paaiškinimu dėl ieškovo nesąžiningų veiksmų, jo neketinimo pirkti žemės sklypą, ji patyrė nuostolius, kurie pasireiškė žemės vertės sumažėjimu, nes šiuo metu ji negalėtų parduoti žemės už tokią kainą, kokią ji buvo sutarusi su ieškovu (45 000 Lt; 13 032,90 Eur). Remdamasi viešai internete skelbiamais duomenimis, atsakovė nurodo, kad šiuo metu toje pačioje vietovėje tokio paties dydžio žemės sklypo kaina yra apie 6 000 Eur, todėl jos nuomone prarasta žemės sklypo vertė šiuo metu yra 7032,90 Eur (13 032,90 Eur - 6 000 Eur = 7032,90 Eur). Iš šios vertės atėmusi grąžintiną ieškovui avanso sumą (1 448,10 Eur), atsakovės nuomone jos patirti nuostoliai yra 5 584,80 Eur. Tačiau pažymėtina, kad pati atsakovė bei jos atstovas V. S. teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovė objektyviai tik po 2012-10-19 turėjo galimybę sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir ne dėl nuo atsakovo valios priklausančių aplinkybių, todėl vertinant ar žemės sklypo vertė sumažėjo ir jeigu sumažėjo, tai kokia dalimi, atsakovė turėjo pateikti įrodymus kaip ši vertė pasikeitė ne nuo 2008 m. (susitarimo momento), o nuo 2012-10-19.

Atsakovė byloje yra pateikusi E. S. įmonės parengtą turto vertinimo ataskaitą Nr. 17-048, kurios glaustoje turto rinkos apžvalgoje yra nurodyta, jog po 2016 metų nekilnojamojo turto rinkoje trečdaliu išaugo pirkėjų aktyvumas, ypač didelis susidomėjimas buvo matomas individualių namų rinkoje, suaktyvėjo ir žemės sklypų rinka. Taikydamas lyginamąjį metodą, ekspertas nustatė, kad 2017 m. balandžio 18 d. 918 kv. m ginčo žemės sklypo vertė yra apie 4 500 Eur. Atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kokia tokio sklypo rinkos vertė buvo 2012-10-19, nors teismo posėdyje apklaustas ekspertas E. S. patvirtino, kad nuo 2008 m. iki 2012 m. žemės sklypų kainos ženkliai krito. Atsakovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių tokio sklypo vidutinę rinko vertę 2012m., teismas remiasi byloje pateiktais tuo metu rengtais žemės sklypo padalijimo projekto sprendiniais, nes padalijus sklypą į tris savarankiškus sklypus, buvo paskaičiuotos ir šių sklypų rinkos vertės. Remiantis 0,0918 ha žemės sklypo rinkos vertės paskaičiavimu, atliktu 2012-06-21 (II t., b. l. 9), nustatyta tuo metu šio sklypo rinkos vertė buvo 5 400 Lt arba 1 563,95 Eur, todėl darytina išvada, kad parduodamo sklypo vertė sumažėjo dar iki kol pati atsakovė baigė rengti žemės nuosavybės dokumentus, t. y. žemės vertės sumažėjimo rizika laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2012 m. tenka ne ieškovui , o atsakovei. Nuo 2012 m. iki 2017 m. nekilnojamojo turto objektų pardavimų skaičiui augant, šio sklypo vertė ne sumažėjo, o padidėjo nuo 1 563,95 Eur iki 4 500 Eur, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad šiuo laikotarpiu atsakovė patyrė tam tikrus nuostolius.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.