- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-22
- Bylos Nr.
- 2S-467-657/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01600-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Atsakovas
- V. S.
- Advokatai
- Eglė Dargvainė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. S. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. M. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės V. S. 1 448,10 Eur jo sumokėtą avansą už planuotą įsigyti nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą ir 651,65 Eur palūkanas (b.l. 1-4).
2. Atsakovė V. S. byloje pareiškė priešieškinį, prašydama atlyginti dėl neįvykusio sandorio patirtus nuostolius – 5 584,80 Eur turtinei žalai atlyginti ir 1 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti (b.l. 15-21). Priešieškinio reikalavimams užtikrinti atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Nurodė, kad priešieškinio suma yra didelė, be to, byloje yra patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštuotas ginčo objektas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi atsakovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino (b.l. 22-23).
4. Teismas konstatavo, kad atsakovė nenurodė konkrečių faktų ir aplinkybių, patvirtinančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas bei nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas savo veiksmais sieks apsunkinti ar išvengti teismo sprendimo įvykdymo. Šiuo atveju, teismas, preliminariai įvertinęs priešieškinio reikalavimus ir atsakovės pateiktus įrodymus, sprendė, kad negalima daryti išvados, jog atsakovei palankus sprendimas galėtų būti priimtas. Atsakovės reikalavimas priteisti 5 584,80 Eur turtinei žalai (negautoms pajamoms), atsiradusiai sumažėjus parduodamo turto rinkos vertei, atlyginti nėra pagrįstas tiesioginiais įrodymais, o grindžiamas teoriniais skaičiavimais apie galimus panašaus turto vertinimus skelbiamus dviejuose internetiniuose skelbimų tinklalapiuose. Teismo nuomone, vertinant tokio reikalavimo pagrįstumą, atsakovės pateiktų teorinių duomenų nepakanka, nes ir toje pačioje vietovėje parduodamų nekilnojamųjų objektų kainos gali ženkliai skirtis, todėl šie duomenys turėtų būti grindžiami papildomais įrodymais, kurie priešieškinio pateikimo teismui stadijoje teismui nėra pateikti, tačiau neatmetama galimybė atsakovei tokius įrodymus pateikti ateityje iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje iš esmės pradžios. Atsižvelgiant į tai, taip pat darė išvadą, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti ar atsakovės reikalavimo suma šioje dalyje yra pakankamai didelė, kad būtų galima taikyti suvaržymus ieškovo turtui priešieškinio reikalavimo apimtyje. Atsižvelgiant į tai, kad CK nėra nustatytos neturtinės žalos ribos ir įvertinti neturtinę žalą yra palikta teismo kompetencijai, taip pat atsižvelgiant į CPK 145 straipsnyje įtvirtintą ekonomiškumo principą, šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, teismas sprendė, kad būtų nepagrįsta neturtinės žalos reikalavimo dydžiui (1 000 Eur) taikyti laikinąsias apsaugos priemones areštuojant ieškovo turtą. Šiuo atveju nesant teismo įsitikinimo, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas atsakovei palankus teismo sprendimas, bei neįsitikinus priešieškinio reikalavimo dydžio pagrįstumu, spręstina, kad negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskirajame skunde atsakovė V. S. prašė panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės (b.l. 24-27). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad atsakovės priešieškinis nėra tikėtinai pagrįstas, kad apeliantė nepateikė tiesioginių įrodymų dėl prašomos priteisti turtinės žalos dydžio. Žemės sklypo vertė buvo palyginama su šiuo metu parduodamų sklypų kainomis, kurie yra panašūs savo dydžiu, paskirtimi ir yra toje pačioje teritorijoje, kaip ir atsakovės žemės sklypas. Šioje proceso stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, jos bus nustatytos ir įvertintos tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Su atsiliepimu ir priešieškiniu apeliantė kartu pateikė ir rašytinius įrodymus – dokumentus, kurie buvo susiję su žemės sklypo, kurį ketino įsigyti ieškovas, tvarkymu.
1.2. Nurodydamas, kad neturtinės žalos įvertinimas priskirtas teismo kompetencijai, todėl būtų nepagrįsta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant ieškovo turtą neturtinės žalos reikalavimo dydžiui – 1 000,00 Eur, teismas pažeidė proceso šalių rungtyniškumo ir teisių lygiateisiškumo principus, kadangi tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovei priklausantį žemės sklypą tuo pagrundu, jog jo reikalavimo suma – 1 448,10 Eur yra pakankamai didelė. Tuo tarpu atsakovės priešieškinio turtiniai ir neturtiniai reikalavimai bendroje sumoje yra kelis kartus didesni nei ieškovo.
1.3. Apeliantės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįstas, nes žinant, jog ieškovas yra aiškiai nesąžiningas, tokių priemonių nepritaikius, kyla grėsmė, jog ieškovas, paslėps, sunaikins, perleis tretiesiems asmenims ar kitaip iššvaistys turimą turtą. Apeliantės pateikti įrodymai sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, jog laikinųjų apsaugos priemonių – ieškovo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto arešto – taikymas yra būtinas, tikslingas ir pagrįstas bei atitinka proporcingumo principą.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą ieškovas A. M., atstovaujamas advokatės Eglės Dargvainės, prašė atskirojo skundo netenkinti (b.l. 30-33). Nurodė, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Priešieškinio reikalavimai priteisti 5 584,80 Eur turtinei žalai atlyginti, kuri atsirado, neva tai, sumažėjus parduodamo turto vertei, nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, tik teoriniais pačios atsakovės skaičiavimais apie galimus panašius turto vertinimus. Nesutiktina, kad skundžiama nutartimi teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus. Ieškovas yra dirbantis asmuo, jo finansinė padėtis yra stabili. Tuo tarpu atsakovės gaunamos pajamos yra nedidelės, be to, kaip nurodyta priešieškinyje, ji yra serganti, nuolat turi pirkti vaistus, o atsakovei perleidus tretiesiems asmenims šiuo metu V. S. vardu registruotą žemės sklypą bei kitą turimą nekilnojamąjį turtą, ieškovui palankaus sprendimo įgyvendinimas labai pasunkėtų, nes išieškojimas galėtų būti nukreiptas tik į vieninteles V. S. gaunamas pajamas – darbo užmokestį. Be to, taikius priešieškinyje atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų akivaizdžiai neproporcingai ir daugiau negu reikia teisėtam tikslui pasiekti suvaržytos ieškovo teisės. Apeliantė nenurodė areštuotino turto apimties. Byloje nėra nei vieno tiesioginio ar netiesioginio įrodymo dėl galimo ieškovo nesąžiningumo. Teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, susipažino su prie priešieškinio pridėtais dokumentai ir byloje esančiais dokumentais, tačiau jų iš esmės nevertino.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.
9. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė abiejų būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, todėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, atskirojo skundo argumentus atmeta, kaip nepagrįstus.
12. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tuo tarpu teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje 2-2232/2013). Kita vertus, tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui. Teismas šioje proceso stadijoje tik preliminariai vertina ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumą.
13. Susipažinęs su bylos dokumentais, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad, nagrinėjamu atveju, preliminariai įvertinus priešieškinio reikalavimus ir atsakovės pateiktus įrodymus, negalima daryti išvados, jog atsakovei palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas. Teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantė nepateikė tiesioginių įrodymų dėl prašomos priteisti turtinės žalos dydžio. Nustatyta, kad, išskyrus pačios atsakovės atliktus skaičiavimus apie galimus panašius turto vertinimus papildomi turtinės žalos dydį pagrindžiantys įrodymai priešieškinio pateikimo stadijoje teismui nėra pateikti. Atsakovės reikalavimas dėl 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo kol kas taip pat nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Kaip minėta, nesant bent vienos iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytų būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos (CPK 144 str. 1 d.).
14. Grėsmę būsimo, galimai atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui atsakovė iš esmės grindė didele priešieškinio reikalavimų suma, akcentuodama, kad teismas šioje byloje ieškovo prašymu jos atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones tuo pagrindu, jog jo reikalavimo suma – 1 448,10 Eur yra pakankamai didelė.
15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-24-407/2016). Prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas privalo vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieškovo reikalavimo suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-879/2014 ir kt.). Taigi, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatinėjamos konkrečios faktinės aplinkybės ir reiškiamų reikalavimų dydžio reikšmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui kiekvienu atveju vertinama pagal konkrečią faktinę situaciją. Todėl atskirojo skundo argumentas, kad areštavęs atsakovei priklausantį žemės sklypą tuo pagrindu, jog ieškovo reikalavimo suma – 1 448,10 Eur yra pakankamai didelė, o jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetęs, nors jos reikalavimų suma yra didesnė, teismas pažeidė proceso šalių rungtyniškumo ir teisių lygiateisiškumo principus, atmestinas, kaip nepagrįstas. Be to, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju nesant galimybės nustatyti žalos dydį, nėra galimybės nustatyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą bei įvertinti jos reikšmę būsimo sprendimo įvykdymui (CPK 145 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nepatvirtina ir antrosios įstatyme numatytos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių kils grėsmė realiam būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
15. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nenurodė konkrečių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas savo veiksmais sieks apsunkinti ar išvengti teismo sprendimo įvykdymo. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Laikinosios apsaugos priemonės galėtų būti taikomos esant duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimą perleisti įsigytas reikalavimo teises sąžiningiems tretiesiems asmenims (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-448-407/2016). Vien priešieškinio pateikimas, atsakovei nepateikus įrodymų, jog ieškovas vengs vykdyti teismo sprendimą arba atliks veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti ieškovo teisių, taikant laikinąsias apsaugos priemones.
17. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, naikinti ar keisti pagrįstą ir teisėtą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
18. Atskirąjį skundą atmetus iš apeliantės valstybei priteistinos 5,14 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 2 d.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 92 ir 93 straipsniais, 96 straipsnio 2 dalimi, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 5,14 Eur (penkis eurus keturiolika centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas – 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.