- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-18
- Bylos Nr.
- eA-857-815/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00799-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Rytis Krasauskas, Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija
- Atsakovas
- E. K., B. K.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija, Akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, atsakovų E. K. ir B. K. apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovams E. K. ir B. K. dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydžio nustatymo (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir pareiškėjas, SM) pareiškime prašė nustatyti, kad atsakovams B. K. ir E. K. (toliau – ir atsakovai) atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (dabartinis pavadinimas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, toliau – ir NŽT) direktoriaus 2021 m. sausio 25 d. aktu Nr. ŽVP-183-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti Marijampolės savivaldybėje“ paimtą 0,5085 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 16 400 Eur.
2. Pareiškėjas pareiškime nurodė, jog:
2.1. Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. XII-380 „Dėl „Via Baltica“ transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ pripažino „Via Baltica“ transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektą, kurio sudedamoji dalis magistralinis kelias Nr. A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, ypatingos valstybinės svarbos projektu ir patvirtino šį projektą įgyvendinančia institucija Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. lapkričio 20 d. priėmė nutarimą Nr. 1177 „Dėl Magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstravimo specialiojo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti procedūros pradžios“, kuriuo patvirtino Magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstravimo specialųjį planą (toliau – ir Specialusis planas) ir pagal šį Specialųjį planą pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.
2.2. Parengus Žemės paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti) Marijampolės savivaldybės teritorijoje projektą (toliau – ir Projektas), Direkcija 2020 m. liepos 28 d. raštais Nr. (6.9)2-3968 ir Nr. (6.9)2-3966 „Dėl susipažinimo su parengtu žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektu“ informavo savininkus apie visuomenės supažindinimą su šiuo Projektu ir nurodė, kad pasiūlymus dėl Projekto sprendinių galima pateikti per 15 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos pranešime nurodytais adresais. Šiais pranešimais savininkai taip pat buvo informuoti, kad pagal Projekto sprendinius iš jiems priklausančio 1,7092 ha dydžio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresas (duomenys neskelbtini), visuomenės poreikiams bus paimama 0,5085 ha dydžio dalis. Taip pat nurodyta, kad pagal parengtą Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 20-05-200K (toliau – ir Vertinimo ataskaita) visuomenės poreikiams paimamo nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 16 400 Eur. Pagal Vertinimo ataskaitą, tuo metu vertinamos paimamos visuomenės poreikiams žemės sklypo dalies (proj. Nr. 103-2) 0,5085 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė turto vertės nustatymo dieną (2020 m. balandžio 15 d.) yra 11 900 Eur, savininkų patirti su žemės paėmimu susiję nuostoliai – 4 500 Eur, iš viso 16 400 Eur. NŽT direktorius 2020 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1P-336-(1.17 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti) projekto patvirtinimo“ patvirtino Projektą.
2.3. NŽT Marijampolės, Kazlų rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjas 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. 20SK-2142-(14.20.110E) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ pertvarkė žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo būdu į du žemės sklypus, kurių projektinis Nr. 103-1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 103-2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). NŽT direktorius 2021 m. sausio 25 d. aktu Nr. ŽVP-183-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti) Marijampolės savivaldybės teritorijoje projektą“ (toliau – ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas Nr. ŽVP-183-(1.18.)) paėmė visuomenės poreikiams atsakovų bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą 0,5085 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Nustatė, kad nuostolių dėl Žemės sklypo pagal Vertinimo ataskaitą paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 16 400 Eur, iš jų Žemės sklypo vertė – 11 900 Eur, kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams dydis – 4 500 Eur.
2.4. Kadangi atsakovai per nustatytą terminą Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto Nr. ŽVP-183-(1.18.) nepasirašė, pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – ir Žemės paėmimo įstatymas) 6 straipsniu, kreipėsi į teismą dėl šio akto teisėtumo patvirtinimo. Lietuvos automobilių kelių direkcija 2021 m. kovo 12 d. pervedė Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte Nr. ŽVP-183-(1.18.) nurodytą atlyginimo sumą – 16 400 Eur, į notarės A. A. depozitinę sąskaitą ir apie tai 2021 m. kovo 17 d. raštu Nr. 2-4463 ir 2021 m. kovo 15 d. raštu Nr. 2-4227 „Dėl informacijos apie atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę pervedimą į notaro depozitinę sąskaitą“ pranešė atsakovams.
3. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad Vertinimo ataskaita dėl paimto Žemės sklypo vertės vadovautis neprašo, nes byloje kilus ginčui buvo atliktos dvi ekspertizės ir surašyti du ekspertizės aktai, kuriais Žemės sklypo vertė nustatyta žemės paėmimo visuomenės poreikiams dieną, t. y. 2021 m. sausio 25 d., kas pagal teismų praktiką teisingiau atspindi teisingo atlyginimo už paimamą turtą principą. Žemės sklypo vertei nustatyti pareiškėjas prašo vadovautis teismo paskirtos pakartotinės ekspertizės metu surašyto Nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės akte Nr. 22/02-019 (toliau – ir Teismo ekspertizės aktas Nr. 2) nustatyta Žemės sklypo verte – 25 100 Eur, nes teisinių argumentų nuginčyti šią teismo ekspertizės akto išvadą neturi. Tuo tarpu atsakovų prašymu paskirtos ekspertizės metu surašyto Teismo ekspertizės akto Nr. NT21-08-12 (toliau – ir Teismo ekspertizės aktas Nr. 1) išvada dėl Žemės sklypo vertės – 62 600 Eur, yra nepagrįsta dėl nesuprantamų ir nepagrįstai taikytų sandorių kainų pataisų, kurios vieno aro žemės vidutinę kainą padidino 3 kartus. Teritorijų planavimo dokumentų pataisos taikymas iškreipia Žemės sklypo rinkos vertę, pataisos apskaičiavimas paremtas su eksperto atrinktais palyginamaisiais objektais nesusijusiais sandoriais, todėl tokios pataisos taikymas kelia pagrįstų abejonių. Dėl kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, atstovas prašė vadovautis Teismo ekspertizės akto Nr. 1 išvada, kad tokių nuostolių nėra, nes ji yra teisinga, o Vertinimo ataskaitos ir Teismo ekspertizės akto Nr. 2 išvados šiuo klausimu yra nepagrįstos. Pabrėžė, kad Žemės sklypo paėmimas neturi įtakos atsakovų galimybei gauti naudą iš sklypui parengto detaliojo plano, nes jie degalinę statyti gali likusioje sklypo dalyje. Rengti naujo detaliojo plano nereikia, o numatytai statybos vietai pakeisti yra keitimo ar koregavimo procedūros. Todėl nuostolių dėl naujo detaliojo plano rengimo išlaidų nėra. Pareiškėjo atstovas prašė nustatyti Žemės sklypo vertę 25 100 Eur pagal Teismo ekspertizės aktą Nr. 2, o kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, nenustatyti remiantis Teismo ekspertizės akto Nr. 1 išvada, kad tokių nuostolių nėra.
Atsiliepimas
4. Atsakovai B. K. ir E. K. atsiliepime į pareiškimą prašė skirti teismo nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę, ją pavesti atlikti teismo ekspertui M. K., atsakovams už paimamą ginčo žemės sklypą atlygintiną sumą nustatyti pagal gautą nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktą. Atsakovai taip pat prašė iš pareiškėjo priteisti visas jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Atsakovai atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad sutinka su reikalavimu leisti įregistruoti jiems nuosavybės teise priklausantį ir visuomenės poreikiams paimtą ginčo žemės sklypą valstybės vardu, tačiau nesutinka su paėmimo akte nustatyta ginčo žemės sklypo verte, kadangi ji yra gerokai mažesnė nei reali jo rinkos kaina. Iš vertinimo ataskaitos turinio matyti, jog ginčo žemės sklypo vertės nustatymo data yra 2020 m. balandžio 15 d. Nuo ginčo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios praėjo reikšmingai ilgas laikotarpis. Tai suponuoja esminius ginčo žemės sklypo vertės pokyčius, todėl visuomenės poreikiams paimamo ginčo žemės sklypo vertės, nustatytos dar 2020 m. balandžio 15 d., taikymas, kai nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypą pasibaigs tik praėjus daugiau nei metams nuo ginčo žemės sklypo vertės nustatymo, neatitinka nuosavybės teisės apsaugos imperatyvų (teisingo atlyginimo už žemę pinigais pagal rinkos vertę), kildinamų iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Žemės paėmimo įstatymo.
6. Teismo posėdyje atsakovai nurodė, kad vadovautis Vertinimo ataskaita negalima, nes žemės sklypo vertės nustatymo data pagal ją yra 2020 m. balandžio 15 d., o žemės sklypas paimtas 2021 m. sausio 25 d. aktu, todėl praėjęs laikas neatspindi kainų pokyčių rinkoje. Atsakovai prašė Žemės sklypo vertei nustatyti vadovautis Teismo ekspertizės aktu Nr. 1, nes eksperto išvados nėra paneigtos, o vien tai, kad pareiškėjo atstovas nesupranta eksperto taikytų sandorių kainų pataisų, nereiškia išvadų nepagrįstumo. Atsakovai prašė nesivadovauti Teismo ekspertizės aktu Nr. 2, nes ekspertas palyginamajam metodui parinko neanalogiškų žemės sklypų sandorius, kai žemės paskirtis – vienbučių ir dvibučių pastatų teritorijos. Dėl kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams atsakovai prašė vadovautis Teismo ekspertizės akto Nr. 2 išvada, kad kaštai, reikalingi analogiško detaliojo plano paruošimui ir patvirtinimui, prilyginami nuostoliams, nes dėl žemės paėmimo degalinės statyti pagal galiojantį detalųjį planą negalima, todėl reikia jį keisti. Taigi, atsakovai prašė nustatyti paimto žemės sklypo vertę – 62 600 Eur, pagal Teismo ekspertizės aktą Nr. 1 ir kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, dydį 5 500 Eur pagal Teismo ekspertizės aktą Nr. 2.
Atsiliepimas
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į pareiškimą prašė jį tenkinti.
II.
8. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. liepos 7 d. sprendimu nustatė, kad atsakovams B. K. ir E. K. atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2021 m. sausio 25 d. aktu Nr. ŽVP-183-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti Marijampolės savivaldybėje“ paimtą 0,5085 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 25 746 Eur; priteisė atsakovams iš pareiškėjo 3 872 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.
9. Teismas nurodė, kad Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi šioje byloje buvo patenkinta pareiškimo dalis dėl 2021 m. sausio 25 d. akto Nr. ŽVP-183-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti) Marijampolės savivaldybėje“ teisėtumo patvirtinimo ir patvirtinus šio akto teisėtumą pareiškėjui leista įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą B. K. ir E. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą 0,5085 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, esantį (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti. Minėta nutartis įsiteisėjo, todėl nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas tik dėl atlyginimo dydžio nustatymo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą, dėl kurio kilo ginčas.
10. Remdamas bylos duomenimis teismas nustatė, kad:
10.1. Iš atsakovų visuomenės poreikiams paimtas žemės sklypas yra kitos paskirties, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad žemės sklypui buvo nustatyta įvairių specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, žemės sklype nebuvo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ar neįregistruotų statinių ir nebuvo vykdoma ūkinė veikla, sklypas buvo naudojamas žemės ūkio veiklai. 2004 metais buvo paruoštas detalusis planas, pakeičiant žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio į kitą (komercinę), detaliajam plane buvo numatyta degalinės, transporto stovėjimo aikštelės, plovyklos ir kt. statinių statyba, tačiau statybos nebuvo pradėtos.
10.2. Pagal pareiškėjo pateiktą uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,Inreal“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 20-05-200K (Vertinimo ataskaita), vertinamo visuomenės poreikiams paimamo sklypo (toliau – paimamas sklypas) rinkos vertė, apskaičiuota lyginamuoju metodu, yra 11 900 Eur, o žemės sklypo savininkų kitų patiriamų turtinių netekimų vertė yra 4 500 Eur.
Atsiliepimas
10.3. Atsakovams nesutinkant su Vertinimo ataskaitoje nustatyta paimamo sklypo verte buvo paskirta rinkos vertės ir nuostolių nustatymo ekspertizė ir gautas Teismo ekspertizės aktas Nr. NT21-08-12 (Teismo ekspertizės aktas Nr. 1), kuriame pateikta išvada, kad paimamo sklypo rinkos vertė – 62 600 Eur, o nuostolių, susijusių su paimamo sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, nėra (nenustatyta).
Šalies argumentai
10.4. Pareiškėjui prašant, buvo paskirta pakartotinė rinkos vertės ir nuostolių nustatymo ekspertizė ir gautas Nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktas Nr. 22/02-019 (Teismo ekspertizės aktas Nr. 2) kuriame pateikta išvada, kad paimamo sklypo rinkos vertė – 25 100 Eur, o nuostoliai, susiję su paimamo sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, yra 5 500 Eur.
11. Įvertinęs Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais dėl nuosavybės teisės apsaugos imperatyvų, įpareigojančių teisingai atlyginti už žemę pinigais pagal rinkos vertę, teismas sprendė, kad paimamo sklypo rinkos vertė turi būti nustatoma pagal jo rinkos vertę 2021 m. sausio 25 d., kai atsakovai neteko nuosavybės teisės į paimamą sklypą.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas pažymėjo, kad abi ekspertizes atliko ir teismo ekspertizės aktus surašė į ekspertų sąrašą įtraukti ekspertai, turintys būtinas nekilnojamo turto vertintojo ir verslo vertintojo kvalifikacijas, abu naudojo tą patį turto vertinimo metodą – lyginamąjį metodą, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta Turto ir verslo vertinimo metodika (toliau – ir Metodika), abu ekspertai paimamo sklypo rinktos vertę nustatė tai pačiai datai, kuri sutampa su atsakovų nuosavybės pasibaigimo data, abu vienodai nustatė, kad sandorių dėl analogiško turto per paskutinius 36 mėn. iki vertinimo datos nebuvo, todėl abu vertino panašaus turto sandorius, sudarytus dėl į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo abejoti ekspertų išvadų pagrįstumu tiek, kad vieną ekspertizės aktą galėtų pripažinti visiškai nepagrįstu ir jį atmesti, o visais klausimais vadovautis tik vienu iš jų.
13. Atsakovų prašymą visiškai nesivadovauti Teismo ekspertizės aktu Nr. 2 dėl to, kad ekspertas, pasak atsakovų atstovo, palyginamajam metodui parinko neanalogiškų žemės sklypų sandorius, kuriuose žemės paskirtis – vienbučių ir dvibučių pastatų teritorijos, teismas atmetė kaip nepagrįstą, nes ir Teismo ekspertizės aktą Nr. 1 surašęs ekspertas, kurį patys atsakovai ir prašė skirti, palyginimui atrinko tokio paties vienbučių ir dvibučių pastatų teritorijos naudojimo būdo žemės sklypus. Abu ekspertai tarp trijų lyginamųjų objektų pasirinko žemės sklypus, esančius toje pat vietoje – (duomenys neskelbtini). Teismo ekspertizės akte Nr. 1 tarp lyginamųjų objektų pasirinktas vienas sklypas (duomenys neskelbtini), kurio pardavimo sandorio kaina – 5 500 Eur, vieno aro kaina – 377 Eur, tuo tarpu Teismo ekspertizės akte Nr. 2 tarp lyginamųjų objektų pasirinkti du sklypai (duomenys neskelbtini), kurių pardavimo sandorio kaina yra kiekvieno po 5 000 Eur, vieno aro kaina – 473 Eur ir 423 Eur. Taigi, abu ekspertai pasirinko vienodo vienbučių ir dvibučių pastatų teritorijos naudojimo būdo žemės sklypus, kaip palyginamuosius objektus, ir jų pasirinkimas netgi iš dalies sutapo vietos kriterijaus atžvilgiu, lemiančiu ir panašią šių sklypų pardavimo kainą. Todėl išskirti vieno eksperto parinktų lyginamųjų objektų akivaizdžius trūkumus nėra jokio pagrindo.
14. Teismas paimamo Žemės sklypo rinkos vertei nustatyti vadovavosi abiem teismo ekspertizės aktais, patikrindamas ekspertų išvadų skirtumą lėmusių lyginamųjų objektų sandorių kainos pataisų taikymo pagrįstumą.
14.1. Teismo ekspertizės akte Nr. 2 ekspertas dėl lyginamųjų objektų skirtumų jiems taikė sklypo paskirties pataisą ir Žemės sklypo ploto pataisą, o datos ir vietos pataisos netaikė, nes nagrinėjamuoju laikotarpiu žymių pokyčių žemės sklypų rinkoje nenustatyta, o visi lyginamieji objektai yra toje pačioje verčių zonoje ir panašioje lokacijoje gatvės atžvilgiu. Tuo tarpu Teismo ekspertizės akte Nr. 1 ekspertas dėl lyginamųjų objektų skirtumų jiems taikė datos, sklypo naudojimo būdo, ploto ir teritorijų planavimo dokumentų pataisas.
14.2. Iš ekspertizės aktų palyginimo matyti, kad ploto pataisas ekspertai suskaičiavo beveik identiškai (Teismo ekspertizės akte Nr. 1 – 0,95, 0,95 ir 0,96, Teismo ekspertizės akte Nr. 2 apie 0,98, 0,93 ir 0,93), todėl vertinamo objekto vertę skaičiuojant pagal bet kurį iš abiejų ekspertizės aktų ši pataisa taikytina kaip pagrįsta, nes paimamo sklypo ir lyginamųjų sklypų plotai skiriasi ir tokia pataisa būtina (Metodikos 58.2 p.). Iš ekspertizės aktų palyginimo taip pat matyti, kad Teismo ekspertizės akte Nr. 2 ekspertas taikė sklypo paskirties pataisą, o Teismo ekspertizės akte Nr. 1 – sklypo naudojimo būdo pataisą, tačiau, nepaisant skirtingo pataisos įvardijimo, abu ekspertai taikė iš esmės tą pačią pataisą dėl skirtingo lyginamųjų objektų žemės naudojimo būdo – vienbučių ir dvibučių pastatų teritorijos, ir abu ekspertai šiai pataisai nustatyti naudojo tą patį šaltinį (Marijampolės savivaldybės teritorijos masinio žemės vertinimo ataskaitą 2020 m. rugpjūčio 1 d. datai). Todėl vertinamo objekto vertę skaičiuojant pagal bet kurį iš abiejų ekspertizės aktų ši pataisa taikytina kaip pagrįsta, nes paimamo sklypo ir lyginamųjų sklypų naudojimo būdas skiriasi ir tokia pataisa būtina nesant analogiškų sandorių pagal sklypo naudojimo būdą, tinkamų palyginimui (Metodikos 58.2 p.).
14.3. Teismo ekspertizės akte Nr. 1 ekspertas taikė lyginamųjų sandorių datos pataisas – 1,01, 1,01 ir 1,03, tačiau teismas sutiko su Teismo ekspertizės akte Nr. 2 nurodytais argumentais, kad datos pataisa netaikoma, kadangi nagrinėjamuoju laikotarpiu žymių pokyčių žemės sklypų rinkoje nenustatyta. Teismo ekspertizės akte Nr. 2 lyginamų objektų pardavimo sandorių datos yra 2020 m. 06 mėn., 2020 m. 10 mėn. ir 21 m. 01 mėn. Taigi, skirtumas nuo paimto sklypo vertinimo datos (2021 m. sausio 25 d.) yra 7 mėn., 3 mėn. ir 0 mėn., todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo abejoti eksperto išvada, kad per tokį laiką žymių pokyčių žemės sklypų rinkoje nenustatyta. Tuo tarpu Teismo ekspertizės akte Nr. 1 lyginamų objektų pardavimo sandorių datos yra 2020 m. 06 mėn., 2020 m. 10 mėn. ir 20 m. 12 mėn., kas yra identiška Teismo ekspertizės akte Nr. 2 lyginamų objektų sandorių datoms, bet ekspertas pritaikė datos pataisas 1,01, 1,01 ir 1,03. Tačiau šių pataisų taikymo būtinumas nėra tinkamai pagrįstas, nes nėra pateikti jokie konkretūs sandorių pavyzdžiai, kad tokio neilgo termino intervale žemės pardavimo vidutinė kaina skyrėsi tiek, kad datos pataisą būtų būtina taikyti. Todėl šios pataisos pagrįstumas neatitinka Metodikos 58.2 punkte numatyto būtinumo kriterijaus ir Metodikos 62.3 punkto reikalavimo pagrįsti padarytų šios Metodikos 58.2 punkte nurodytų pataisų būtinumą. Taigi, vertinamo objekto vertę skaičiuojant pagal Teismo ekspertizės aktą Nr. 1 datos pataisa netaikytina, nes paimamo sklypo paėmimo datos ir lyginamųjų sklypų sandorių datos nesiskiria tiek daug, kad tokia pataisa būtų būtina (Metodikos 58.2 p.).
14.4. Teismo ekspertizės akte Nr. 1 ekspertas taip pat taikė teritorijų planavimo dokumentų pataisą – 2,32, nes vertinamam sklypui yra parengtas detalusis planas degalinei statyti, o apie palyginamuosius objektus tokios informacijos nėra. Tuo tarpu Teismo ekspertizės akte Nr. 2 tokia pataisa ne tik netaikyta, bet apie jos taikymo galimybę, kaip datos atveju, ekspertas net neužsiminė, t. y. nemotyvavo, kad tokios pataisos taikymo galimybė iš viso svarstytina. Įvertinęs Metodikos 62.3 punkto reikalavimą pagrįsti padarytų šios Metodikos 58.2 punkte nurodytų pataisų būtinumą ir Teismo ekspertizės akte Nr. 1 pritaikytos teritorijų planavimo dokumentų pataisos pagrindimą, teismas sprendė, kad šios pataisos taikymas neatitinka Metodikos reikalavimų.
14.5. Metodikos 57 punkte nustatyta, kad lyginamojo metodo esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui. Pagal Metodikos 58.2 punktą, taikant lyginamąjį metodą, be kita ko, įvertinami vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu. Tačiau pagrįsdamas lyginamų objektų pasirinkimo aplinkybes ekspertas Teismo ekspertizės akte Nr. 1 nurodė, kad nesant palyginimui tinkamų sandorių analogų tarp 3.1.5. pav. vizualizuotos imties, kurioje yra aprašyti analogiško naudojimo būdo, t. y. komercinės paskirties objektų teritorijos, sklypai, nagrinėjama kito naudojimo būdo sklypų, t. y. vienbučių ir dvibučių pastatų teritorijos, rinka 3.1.6. pav. aprašytoje duomenų imtyje ir šie sandoriai yra tinkami lyginimui dėl laikotarpio, analogiško sandorio tipo, analogiškos sklypų paskirties ir panašaus ploto (Ekspertizės akto 16 psl.).
14.6. Teismas pažymėjo, kad taikant lyginamąjį metodą vertintojas turi išskirti ir pabrėžti visus skirtumus, kurie yra identifikuojami tarp vertinamo objekto ir pasirinktų lyginamųjų objektų (Metodikos 57 p., 58.2 p.). Tačiau teritorijų planavimo dokumentų pataisos apskaičiavimas Teismo ekspertizės akte Nr. 1 paremtas su eksperto atrinktais palyginamaisiais objektais nesusijusiais dar kitais sandoriais. Lyginamų objektų pataisos turi būti daromos lyginant vertinamą objektą su pasirinktais lyginamaisiais objektais, todėl ekspertas turėjo pagrįsti, kaip atrinktų žemės sklypų su pastatytomis degalinėmis visai kitame mieste (rajone), nei vertinamas turtas, sandoriai susiję su vertinamu turtu, jeigu lyginamaisiais objektais ekspertas pasirinko Marijampolės savivaldybėje esančius sklypus. Tačiau tokio pagrindimo Teismo ekspertizės akte Nr. 1 nėra.
14.7. Pagal Metodikos reikalavimus ekspertas turėjo vertinamą objektą lyginti su atrinktais lyginamaisiais objektais pagal visus kriterijus, t. y. laiko, ploto, vietos, sandorio tipo ir kitus eksperto parinktus kriterijus. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju ekspertas atrinko 3 konkrečius palyginamuosius objektus, juos palygino su vertinamu objektu, o vienai teritorijų planavimo pataisai apskaičiuoti parinko visai kitus objektus, kurie nėra lyginamaisiais objektais, pasirinktais ekspertizės akto 3.4.1. lentelėje. Ekspertas apskritai jų charakteristikų į skaičiavimo 3.4.1. lentelę, pagal kurioje pateiktus duomenis nustatyta vertinamo turto vertė, neįtraukė. Tokiu būdu, vertinamo objekto vertę nustatydamas lyginamojo metodo būdu, tačiau pritaikydamas teritorijų planavimo dokumentų pataisą ir atsižvelgdamas ne tik į vertinamo objekto ir pasirinktų lyginamųjų objektų charakteristikas, bet ir dar kitų objektų charakteristikas, ekspertas netinkamai taikė Metodiką ir joje įtvirtintą vertinimo lyginamąjį būdą.
14.8. Be to, pataisos koeficientui apskaičiuoti ekspertas ne tik naudojo su pasirinktų lyginamųjų objektų sandoriais nesusijusius dar kitų sandorių duomenis, bet ir nenurodė, ar žemės sklypai su pastatytomis degalinėmis kitame mieste (rajone), kuriuos jis naudojo pataisos koeficientui apskaičiuoti, yra toje pačioje žemės verčių zonoje žemės verčių žemėlapiuose, todėl tokios pataisos nustatymas skaičiuojant vertinamo objekto vertę neatitinka ir Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio sąlygos, jog apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose. Taigi, vertinamo objekto vertę skaičiuojant pagal Teismo ekspertizės aktą Nr. 1 teritorijų planavimo dokumentų pataisa pritaikyta nesilaikant Metodikos 57, 58.2 punktų reikalavimų ir nepagrindžiant, kad tokios pataisos taikymas atitinka Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio reikalavimą, jog apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose. Todėl vertinamo objekto vertę skaičiuojant pagal Teismo ekspertizės aktą Nr. 1 teritorijų planavimo dokumentų pataisa netaikytina.
14.9. Teismas konstatavo, kad, vadovaujantis koreguotos kainos skaičiavimo seka, pagal Teismo ekspertizės akte Nr. 1 nurodytą 3.4. skyriuje pateiktą formulę, tačiau netaikant datos ir teritorijų planavimo dokumentų pataisų, kurios nėra tinkamai pagrįstos, koreguota vertinamo objekto rinkos vertė yra 519 Eur/a, o ne 1 231 Eur/a, kaip nurodyta su nepagrįstai pritaikytomis datos ir teritorijų planavimo dokumentų pataisomis. Atitinkamai paimamo sklypo rinkos vertė pagal Teismo ekspertizės aktą Nr. 1, be datos ir teritorijų planavimo dokumentų pataisų, yra 26 391 Eur, o ne 62 600 Eur.
15. Teismas darė išvadą, kad Teismo ekspertizės akte Nr. 2 buvo taikytos tos pačios pataisos, išskyrus aptartas datos ir teritorijų planavimo dokumentų, ir teismui nekyla abejonių dėl jų taikymo pagrįstumo, todėl koreguoti Teismo ekspertizės akte Nr. 2 nustatytos 25 100 Eur paimamo sklypo rinkos vertės nėra pagrindo. Kadangi nėra pagrindo atmesti Teismo ekspertizės akte Nr. 2 nustatytos 25 100 Eur paimamo sklypo rinkos vertės ir nėra pagrindo atmesti pagal Teismo ekspertizės aktą Nr. 1 apskaičiuojamos 26 391 Eur paimamo sklypo rinkos vertės pagal tas pačias pataisas, bet be nepagrįstai taikytų datos ir teritorijų planavimo dokumentų pataisų, tai teismas vadovavosi abiem šiais dydžiais, kurių beveik vienodas dydis kaip tik ir patvirtina tikrąją rinkos vertę, ir paimamo sklypo rinkos vertę nustato kaip šių dydžių vidurkį, t. y. 25 746 Eur (26 391 Eur + 25 100 Eur / 2).
16. Spręsdamas dėl kitų nuostolių, susijusių su paimamo sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, nustatymo, teismas pažymėjo, kad Žemės paėmimo įstatymas nenumato teisės į kitų nuostolių (nei numatyta Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje), negautų pajamų, taip pat dėl likusio turto naudojimo pablogėjimo tenkančių papildomų išlaidų atlyginimo (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2789-756/2021). Nagrinėjamu atveju visi ekspertai nustatė ir dėl to nėra ginčo, kad pagal 2004 metais parengtą atsakovų žemės sklypui detalųjį planą jokie statybos darbai iki 2019 m. gruodžio 12 d. žymos Nekilnojamojo turto registre padarymo nebuvo atlikti, sklypas naudojamas žemės ūkio veiklai. Tai reiškia, kad paimamo sklypo paėmimo metu nei jame, nei atsakovams liekančioje sklypo dalyje nėra stovinčių ir nėra statomų jokių statinių, taip pat nėra vystoma jokia ūkinė komercinė veikla pagal detalųjį planą, kurią tiesiogiai ribotų ar nutrauktų žemės paėmimas visuomenės poreikiams. Vadinasi, pagal Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, nėra pagrindo konstatuoti nuostolius už jau pastatytus ar statomus statinius ar už vykdomos ūkinės komercinės veiklos nutraukimą ar jos apribojimą.
17. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nėra atsakingas už tai, kad atsakovai per 15 metų nuo detaliojo plano parengimo nepasinaudojo galimybe ir net nepradėjo naudotis detaliojo plano suteikta galimybe vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir neturi atlyginti nuostolių dėl hipotetinių išlaidų, kurios galbūt būtų reikalingos norint pradėti tokią veiklą ateityje. Be to, nėra įrodyta, kad praėjus 15 metų nuo detaliojo plano parengimo tokia ūkinė komercinė veikla iš viso yra tikslinga ir įmanoma. Tai patvirtina tiek Teismo ekspertizės akto Nr. 2 eksperto vertinimas: „hipotetiškai būsiančios detaliajame plane numatytos degalinės ekonominis pagrįstumas, atsižvelgiant į netoliese esančių degalinių tinklą, yra abejotinas“, tiek paties atsakovo E. K. paaiškinimas, kad šiuo metu pagal Marijampolės savivaldybės patvirtintą naują degalinių išdėstymo planą visos naujos degalinės numatytos statyti kitoje kelio pusėje.
18. Atsižvelgęs į Teismo ekspertizės akto Nr. 1 išvadas, teismas pripažino, kad žemės sklypo dalies paėmimas savaime nepanaikina detaliojo plano galiojimo likusiai sklypo daliai ir neužkerta kelio ūkinei komercinei veiklai pagal jį, tačiau būtinybė koreguoti detalųjį planą yra atsiradusi dar iki žemės paėmimo, nes jame yra spragų, kurios turi būti naikinamos nepriklausomai nuo to, ar vykdomas žemės paėmimas visuomenės poreikiui, ar ne.
19. Teismas darė išvadą, kad kitų nuostolių, susijusių su paimamo sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, nustatymas teisingai įvertintas Teismo ekspertizės akte Nr. 1, kuriuo konstatuota, kad tokių nuostolių nėra, ir vadovaujantis šiuo ekspertizės aktu bei aukščiau nurodytais aplinkybių bei įrodymų vertinimo argumentais, pripažino, kad kitų nuostolių, susijusių su paimamo sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, nėra, todėl jie atsakovams nepriteistini.
20. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas nurodė, kad pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė prašymo raštu dėl išlaidų atlyginimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl pareiškėjo išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 41 str. 1 d.). Teismas papildomai pažymėjo, kad pareiškėjo vidiniai resursai buvo pakankami tinkamai atstovauti ministerijai viso teisminio proceso metu šioje byloje, pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių advokato paslaugų būtinumą surašant pareiškimus ir atstovaujant teismo posėdyje. Pareiškėjas nepagrindė aplinkybės, jog advokato pasitelkimas atstovauti jo interesams teisme šiuo atveju buvo būtinas, todėl bylinėjimosi išlaidos jam negalėtų būti priteisiamos net ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovai kėlė ginčą dėl nuostolių dydžio ir jų reikalavimas jį nustatyti pagal jų prašymą nebuvo patenkintas visiškai.
Šalies argumentai
21. Teismas nustatė, kad atsakovų atstovas advokatas E. R. 2021 m. spalio 28 d. pateikė teismui prašymą (reg. Nr. DOK-27933) dėl išlaidų priteisimo, prašyme nurodė, jog atsakovų patirtas išlaidas sudaro 1 815 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 2 057 Eur išlaidos, susijusios su teismo ekspertize, todėl teismo prašė priteisti iš pareiškėjo 3 872 Eur išlaidų sumą. Teismas pažymėjo, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę galutinį dydį, esant ginčui, nustato teismas, tačiau žemės savininkas, kuris nuosavybės netenka ne savo valia, neturi patirti jokių papildomų išlaidų dėl to, kad valstybės nustatytas pirminis atlyginimo dydis pasirodo neatitinkantis teisingos kompensacijos už paimamą nuosavybę ir dėl to žemės savininkui tenka patirti papildomas teismo išlaidas ginant savo teises. Atsižvelgiant į tai teismas sprendė, kad atsakovams šioje byloje priteistinos visos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias nulėmė poreikis nuginčyti valstybės jiems pasiūlytą atlyginimo už paimamą sklypą dydį, kuris iš tiesų ir neatitiko teisingo kompensavimo principo.
III.
22. Pareiškėjas SM apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 7 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė atsakovams B. K. ir E. K. 3 872 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų iš Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, ir priimti naują sprendimą, paskirstant proceso šalių bylinėjimosi išlaidas pagal šiame apeliaciniame skunde nurodytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles; kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:
23.1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą bylose dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsakovų (visuomenės poreikiams paimtos žemės savininkų, - pareiškėjo past.) tenkintos reikalavimo dalies, svarbu atsižvelgti į pareiškėjo netenkintų reikalavimų apimtį (dėl atlyginimo dydžio nustatymo) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-730-492/2020). Taip pat šioje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kokiu būdu turi būti nustatomas bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui taikytinas koeficientas ir nurodė jo apskaičiavimo metodą. Todėl ir nagrinėjamu atveju teismui sprendimu pareiškėjo reikalavimus patenkinus iš dalies, proceso šalių patirtos išlaidos priteistinos atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį pagal šioms išlaidoms apskaičiuoti pritaikytą koeficientą.
23.2. Pareiškėjas po pakartotinės ekspertizės išvadų prašė priteisti 25 100 Eur atlyginimo dydį, o teismas priteisė 25 746 Eur, todėl darytina išvada, kad buvo patenkinta 97,49 proc. pareiškėjo reikalavimų (25 100 x 100 / 25 746). Kadangi Atsakovai prašė netenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl 25 100 Eur atlyginimo priteisimo, bet prašė nustatyti 62 600 Eur atlyginimo ir 5 500 Eur nuostolių dydį (viso 68 100 Eur), darytina išvada, jog buvo tenkinta 2,51 proc. atsakovų reikalavimų (100-97,49). Todėl šiuo atveju turėtų būti taikomas 0,0251 koeficientas priteistinoms išlaidoms skaičiuoti ir atitinkamai pirmosios instancijos teismo paskaičiuotas bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas iki 97,19 Eur (3 872 x 0,0251).
23.3. Tuo atveju, jei teismas laikytų, kad šiuo atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas pagal pradinį pareiškėjo pareiškime pateiktą reikalavimą nustatyti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą Žemės sklypą dydį 16 400 Eur, tai laikytina, kad buvo patenkinta 63,69 proc. pareiškėjo reikalavimų (16 400 x 100/ 25 746). Atitinkamai buvo tenkinta 36,31 proc. atsakovų reikalavimų (100-63,69). Tokiu atveju taikytinas 0,3631 koeficientas priteistinoms išlaidoms skaičiuoti ir atsakovams priteistinos 1 405,92 Eur (3 872 x 0,3631) dydžio bylinėjimosi išlaidos.
23.4. Byloje buvo paskirta pakartotinė ekspertizė. Pareiškėjas šioje byloje priimta teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartimi buvo įpareigotas sumokėti 3 400 Eur sumą už pakartotinės ekspertizės atlikimą, kurią 2022 m. vasario 9 d. sumokėjo. Teismas skundžiamą sprendimą grindė ir visuomenės poreikiams paimamo Žemės sklypo rinkos vertei nustatyti vadovavosi pakartotinės ekspertizės išvadomis. Teismas vertino, kad nėra pagrindo abejoti pakartotinės ekspertizės išvadomis ir jos metu taikytų pataisų pagrįstumu. Teismo nustatyta Žemės sklypo rinkos vertė 25 746 nežymiai skiriasi nuo pakartotinės ekspertizės metu nustatytos vertės, todėl darytina išvada, kad pakartotinė ekspertizė pareiškėjo prašymu byloje buvo skirta pagrįstai ir jos išvadomis grįstas teismo sprendimas yra priimtas iš dalies pareiškėjo naudai. Todėl pareiškėjui turi būti atlyginamos išlaidos, susijusios su ekspertui sumokėta suma už teismo pakartotinės ekspertizės atlikimą, kurios priskiriamos prie kitų šalies patirtų bylos nagrinėjimo išlaidų (ABTĮ 39 str. 1 d. 1 p.). Šiuo atveju tai reiškia, kad šios už pakartotinės ekspertizės atlikimą pareiškėjo patirtos išlaidos turi būti paskirstytos proporcingai patenkintų (atmestų) reikalavimų daliai. Tuo atveju, jei laikytina, kad pareiškėjo patenkintų reikalavimų dalis sudaro 97,49 proc., pareiškėjui priteistinos 3 314,66 Eur (3 400 x 0,9749) dydžio išlaidos už pakartotinės ekspertizės atlikimą. Laikant, kad pareiškėjo patenkintų reikalavimų dalis sudaro 63,69 proc., pareiškėjui priteistinos 2 165,46 Eur (3 400 x 0,6369) dydžio išlaidos už pakartotinės ekspertizės atlikimą.
24. Atsakovai E. K. ir B. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 7 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta „nustatyti, kad atsakovams B. K. ir E. K. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021-01-25 aktu Nr. ŽVP-183-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti Marijampolės savivaldybėje“ paimtą 0,5085 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 25 746 Eur (dvidešimt penki tūkstančiai septyni šimtai keturiasdešimt šeši eurai)“, ir šią dalį išdėstyti taip: „nustatyti, kad atsakovams B. K. ir E. K. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021-01-25 aktu Nr. ŽVP-183-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti Marijampolės savivaldybėje“ paimtą 0,5085 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 68 100 Eur (šešiasdešimt aštuoni tūkstančiai vienas šimtas eurų)“.
Atsiliepimas
25. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ginčo žemės sklypo vertę turėjo remtis Teismo ekspertizės aktu Nr. 1, kuriuo ginčo žemės sklypo vertė nustatyta 62 600 Eur, o nustatydamas papildomus nuostolius, susijusius su ginčo žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, turėjo remtis Teismo ekspertizės aktu Nr. 2, pagal kurį nuostolių dydis yra 5 500 Eur, ko pasėkoje bendra atsakovams už visuomenės poreikiams paimtą jų ginčo žemės sklypą atlygintina suma yra 68 100 Eur.
25.1. Ginčo žemės sklypo paskirtis – komercinės paskirties objektų teritorijos. Ginčo sklypui yra parengtas detalusis planas, pagal kurį sklype numatyta degalinės statyba. Teismo ekspertizės aktą Nr. 1 surašęs ekspertas aiškiai ir nedviprasmiškai pagrindė, kodėl nagrinėjamu atveju yra būtina taikyti teritorijų planavimo dokumentų pataisą. Teismo ekspertas, atlikdamas ekspertizę, be kita ko, naudojasi ir savo asmeniniu duomenų banku, registru, baze ir pan. Faktinė aplinkybė, jog Teismo ekspertizės aktą Nr. 2 surašęs ekspertas tokios pataisos neapskaičiavo ir jos netaikė, jokiu būdu negali būti pagrindas atmesti šios pataisos taikymą, kadangi tikėtina šį aktą surašęs ekspertas tiesiog neturėjo duomenų apie lygiaverčio turto pirkimo–pardavimo sandorius (ką patvirtina ir šio ekspertizės akto turinys). Tai patvirtina aplinkybę, jog abu ekspertai savaip interpretavo faktą, kad ginčo žemės sklypui yra parengtas detalusis planas. Teismo ekspertizės aktą Nr. 1 surašęs ekspertas taikė teritorijų planavimo dokumentų pataisą, tuo tarpu Teismo ekspertizės aktą Nr. 2 surašęs ekspertas apskaičiavo nuostolius naujo detaliojo plano parengimui. Šios aplinkybės pagrindžia atsakovų poziciją, jog ginčo žemės sklypo paskirtis (komercinė) bei jam parengtas detalusis planas turi įtakos galutinei jo vertei (vertė yra didesnė nei vienbučių ir dvibučių pastatų teritorijų paskirties žemės sklypų), ko pasėkoje šiuo atveju yra būtina taikyti teritorijų planavimo dokumentų pataisą.
25.2. Atsakovų vertinimu, nėra jokio pagrindo abejoti Teismo ekspertizės akto Nr. 1 patikimumu. Skundžiamo sprendimo argumentai bei motyvai, kvestionuojantys Teismo ekspertizės akto Nr. 1 išvadas, yra deklaratyvaus pobūdžio, grindžiami prielaidomis, todėl negali būti laikomi teisiškai reikšmingais, kadangi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog teismo ekspertizė paskirta ir atlikta neteisėtai, o ekspertas nekompetentingas šioje mokslo srityje, kad ekspertizę atliko nepakankamas ekspertų skaičius ar pan. Nesant pagrindo abejoti Teismo ekspertizės akte Nr. 1 pateiktomis ir objektyviais byloje esančiais duomenimis pagrįstomis išvadomis, nėra jokio pagrindo teigti, jog teritorijų planavimo dokumentų pataisa (2,32) neatitinka Metodikos reikalavimų, todėl skundžiamas sprendimas šioje dalyje keistinas.
25.3. Teismas skundžiamame sprendime padarytą išvadą, kad Teismo ekspertizės akte Nr. 1 taikyta datos pataisa neatitinka Metodikos reikalavimų, iš esmės grindė tik deklaratyviais teiginiais bei prielaidomis neva „nagrinėjamuoju laikotarpiu žymių pokyčių žemės sklypų rinkoje nenustatyta“. Iš skundžiamo sprendimo turinio neįmanoma suprasti, kokius pokyčius apima sąvoka „žymūs pokyčiai“ bei dėl kokių priežasčių esant „nežymiems pokyčiams“ datos pataisa neturi būti taikoma. Teismas negali nuginčyti ekspertizės išvadų remdamasis tik savo samprotavimais bei niekuo nepagrįstu sąvokų aiškinimu. Nagrinėjamu atveju jokios reikšmės neturi faktas, žemės sklypų rinkoje nustatyti „žymūs“ ar „nežymūs“ pokyčiai. Net ir esant visiškai nežymiems pokyčiams, ši aplinkybė nepaneigia būtinybės taikyti datos pataisą, kuri Teismo ekspertizės akte Nr. 1 nustatyta atitinkamai 1,01, 1,01 ir 1,03, t. y. nustatyta datos pataisa iliustruoja „nežymius“ rinkos pokyčius. Net ir esant „nežymiems“ rinkos pokyčiams, įgyvendinant silpnesniosios šalies (savininko, iš kurio prieš jo valią paimamas turtas) teisėtų interesų apsaugą, datos pataisa turi būti taikoma, t. y. „nežymus“ rinkos pokytis nepaneigia būtinybės taikyti šią pataisą.
25.4. Teismas atsakovų patiriamų papildomų nuostolių, susijusių su ginčo žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, nevertino tuo aspektu, jog už sumą, nurodytą tiek Teismo ekspertizės akte Nr. 1, tiek Teismo ekspertizės akte Nr. 2, atsakovai neturės galimybės įsigyti analogiško (lygiaverčio) žemės sklypo, kuris iš jų buvo paimtas, kadangi ginčo žemės sklypo vertė apskaičiuota remiantis tik panašių – vienbučių ir dvibučių pastatų teritorijų paskirties žemės sklypų, kainomis. Atsakovai, siekdami atgauti tai, ką valstybė prieš jų valią paėmė, turės įsigyti ne tik žemės sklypą, tačiau ir pakeisti jo paskirtį bei parengti detalųjį planą, kas suponuoja papildomus jų nuostolius. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu paneigdamas Teismo ekspertizės akte Nr. 2 pateiktas išvadas apie 5 500 Eur papildomus nuostolius, susijusius su ginčo žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, netinkamai interpretavo byloje esančius įrodymus, ko pasėkoje priėmė nepagrįstą sprendimą.
26. Pareiškėjas SM atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 7 d. sprendimo dalį, kuria teismas nustatė nuostolių už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą dydį, palikti nepakeistą; tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą.
27. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą nurodo, kad:
27.1. Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnį, apskaičiuojant paimamo žemės sklypo vertę turi būti atsižvelgiama į naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, taip pat į tą pačią žemės verčių zoną. Duomenų, kad eksperto Nr. 1 nurodyti objektai, parinkti teritorijų planavimo dokumentų pataisai, yra tos pačios paskirties ar yra toje pačioje verčių zonoje kaip vertinamas turtas, nėra. Priešingai, iš eksperto Nr. 1 pateikiamos informacijos galima spręsti, kad šie objektai yra visai kitame mieste (rajone) ((duomenys neskelbtini)), apskritai nėra žinoma jų skirtumų nuo vertinamo objekto įtaka sudarytų sandorių kainai, nes jokios pataisos jų atžvilgiu eksperto nebuvo daromos. Be to, nors ekspertas Nr. 1 šiais objektais rėmėsi darydamas teritorijų planavimo dokumentų pataisas, tačiau jokių duomenų apie šiems objektams parengtus teritorijų planavimo dokumentus nepateikta. Ekspertas tik nurodo, kad žino, jog viename sklype buvo pastatyta degalinė, taip pat žino, kad greta esančiame kvartale buvo parduotas sklypas už 1 635 Eur/a. Jokių statinių vertintame Žemės sklype nėra, žemės sklypas su detaliuoju planu degalinei statyti negali būti prilyginamas žemės sklypui su jau pastatyta degaline, nes tai visiškai skirtingi savo charakteristikomis objektai. Be to, nors ekspertas teritorijų planavimo dokumentų pataisą skaičiavo parinkęs objektą su pastatyta degaline, patys eksperto parinkti palyginamieji objektai yra vienbučių ir dvibučių pastatų teritorijos, todėl apskritai kyla klausimas, kokie detalieji planai degalinės statybai juose galėtų būti rengiami ir kokių statinių statyba juose galima. Todėl būtent dėl nurodytos Teismo ekspertizės akto Nr. 1 išvados apie teritorijų planavimo dokumentų pataisos taikymo pagrindą pareiškėjo prašymu ir buvo paskirta pakartotinė ekspertizė ir gautos Teismo ekspertizės akto Nr. 2 išvados tokias abejones Teismo ekspertizės akto Nr. 1 pagrindimu patvirtino. Atlikus pakartotinę ekspertizę nustatyta, kad jokių teritorijų planavimo dokumentų pataisų ginčo atveju taikyti nėra pagrindo. Teismas išsamiai vertino abu ekspertizės aktus ir dėl abiejų ekspertizių turinio pasisakė teismo sprendimo motyvuose argumentuodamas, kodėl vienas ar kitas ekspertizių išvadas atmeta.
27.2. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl teismo sprendimo motyvo netaikyti ir datos (laiko) pataisų. Teismo sprendime yra pateiktas labai aiškus teismo vertinimas, kodėl tokia pataisa nėra taikoma – visų pirma, toks motyvas yra grindžiamas Teismo ekspertizės aktu Nr. 2, kur nustatyta, kad pagrindo laiko pataisos taikymui ginčo atveju nėra. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su „žymiu-nežymiu“ pokyčiu tėra subjektyvus teismo sprendimo motyvų vertinimas, kurie niekaip nepagrindžiami. Apeliaciniame skunde yra pacituojama Teismo ekspertizės akte Nr. 1 nustatytas laiko pataisos koeficientas, tačiau jokių teisinių argumentų, kodėl būtent toks koeficientas turi būti taikomas, nepateikiama. Iš Teismo ekspertizės akto Nr. 1 apskritai nėra aišku, kaip tokia pataisa (jos koeficientas) buvo suskaičiuota ir kokie išeitiniai duomenys pataisai skaičiuoti buvo taikomi. Todėl teismo argumentas, kad, sprendžiant dėl laiko pataisos taikymo, vadovaujamasi Teismo ekspertizės akto Nr. 2 išvada, yra pagrįstas ir teisėtas.
27.3. Atsakovai prašo nustatyti Teismo ekspertizės akte Nr. 2 nurodytą nuostolių sumą 5 500 Eur už naujo detaliojo plano parengimą. Pareiškėjas pažymi, kad net ir ekspertas Nr. 2 iš esmės teigia, jog būtent ta aplinkybė, kad 2004 metų detaliojo plano sprendiniai nebuvo įgyvendinti, reiškia, jog jokių tiesioginių nuostolių atsakovai nepatyrė, o skaičiuojami 5 500 Eur nuostoliai yra už analogiško detaliojo plano, susijusio su sklypo planavimu kitai (ne degalinės) veiklai, parengimą. Tačiau naujas atsakovams likusios sklypo dalies planavimas teritorijų planavimo dokumentu yra niekaip priežastiniu ryšiu nesusijęs su pradinio žemės sklypo kitos dalies paėmimu visuomenės poreikiams, kadangi tai yra būtent pačių atsakovų veiklos kaštai, bet ne nuostoliai, priteistini pagal Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio nuostatas. Tokiu būdu šios skundžiamos teismo sprendimo dalies motyvai yra visiškai pagrįsti ir teisėti, teismas taip pat teisingai vadovavosi ir sprendime nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, todėl naikinti skundžiamo teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
28. Atsakovai E. K. ir B. K. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovai taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo 1 754,50 bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą parengimą.
29. Atsakovai atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad:
29.1. Atsakovų įtraukimas į procesą priklausė ne nuo jų, o trečiųjų asmenų valios ir sprendimų, kurių atsakovai negalėjo jokiais būdais įtakoti ir (ar) kontroliuoti. Be to, atsakovai šioje byloje yra silpnesnė ginčo šalis (fiziniai asmenys) nei pareiškėjas – Lietuvos valstybė. Byloje konstatuota, kad prieš inicijuojant teisminį procesą, pareiškėjas, nevykdydamas įstatyminės pareigos, nustatė akivaizdžiai neteisingą ginčo žemės sklypo vertę (16 400 Eur), dėl to kilusio ginčo atsiradusios bylinėjimosi išlaidos negali būti perkeliamos atsakovams – visuomenės poreikiams paimamo turto savininkams. Priešingu atveju būtų iš esmės pažeistas teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas, kuris reškia, kad savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto. Be to, pareiškėjas nustatė ginčo žemės sklypo vertę ne jo paėmimo dienai (2021 m. sausio 25 d.), kaip to reikalauja įstatymas, o 2020 m. balandžio 15 d., t. y. beveik prieš metus iki ginčo žemės sklypą paimant visuomenės poreikiams tenkinti. Šios faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovams, nusprendusiems ginti savo pažeistas teises, negali būti perkelta bylinėjimosi išlaidų našta, kadangi atsakovams įrodžius pareiškėjo veiksmų neteisėtumą, tačiau vis tiek jiems perkeliant bylinėjimosi išlaidų naštą, tai lemtų jų teisių pažeidimą – atsakovams tektų dengti dėl neteisėtų pareiškėjo veiksmų atsiradusias bylinėjimosi išlaidas jiems priteistos kompensacijos sąskaita.
Šalies argumentai
29.2. Pareiškėjas visiškai nepagrįstai suabsoliutino apeliaciniame skunde nurodytą precedentą, sukurtą administracinėje byloje Nr. eAS-730-492/2020. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl pareiškėjo kaltės, todėl bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šios konkrečios bylos individualias faktines aplinkybes, sąžiningą atsakovų procesinį elgesį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą paskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tenkinus pareiškėjo apeliacinį skundą, prioritetas būtų suteiktas ne teisingo teismo sprendimo priėmimui, o formaliam įstatymų nuostatų taikymui.
Atsiliepimas
30. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka su apeliaciniu skundu.
31. Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija atsiliepime į pareiškėjo ir atsakovų apeliacinius skundus prašo pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti, o atsakovų apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
32. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija pareiškime prašė nustatyti, kad atsakovams B. K. ir E. K. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. sausio 25 d. aktu Nr. ŽVP-183-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti Marijampolės savivaldybėje“ paimtą 0,5085 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 16 400 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendimu nustatė, kad atsakovams B. K. ir E. K. atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2021 m. sausio 25 d. aktu Nr. ŽVP-183-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti Marijampolės savivaldybėje“ paimtą 0,5085 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 25 746 Eur; priteisė atsakovams iš pareiškėjo 3 872 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.
33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde sutinka su nustatyta visuomenės poreikiams paimto 0,5085 ha žemės sklypo pinigine verte, tačiau nesutinka su priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, prašo jas sumažinti.
34. Atsakovai apeliaciniame skunde mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prioritetą skyrė Teismo ekspertizės aktui Nr. 2, o ne Teismo ekspertizės aktui Nr. 1, atitinkamai netinkamai nustatė visuomenės poreikiams paimto 0,5085 ha žemės sklypo piniginę vertę, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
35. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
36. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pareiškėjui turi būti atlyginamos išlaidos, susijusios su ekspertui sumokėta suma už teismo pakartotinės ekspertizės atlikimą, kurios priskiriamos prie kitų šalies patirtų bylos nagrinėjimo išlaidų (ABTĮ 39 str. 1 d. 1 p.), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė prašymo raštu dėl išlaidų atlyginimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl pareiškėjo išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (ABTĮ 41 str. 1 d.). Atitinkamai, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinio skundo šiuo aspektu.
37. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad atsakovų skundas buvo tenkintas tik iš dalies, todėl jiems turėjo būti priteista tik dalis bylinėjimosi išlaidų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę galutinį dydį, esant ginčui, nustato teismas, tačiau žemės savininkas, kuris nuosavybės netenka ne savo valia, neturi patirti jokių papildomų išlaidų dėl to, kad valstybės nustatytas pirminis atlyginimo dydis pasirodo neatitinkantis teisingos kompensacijos už paimamą nuosavybę ir dėl to žemės savininkui tenka patirti papildomas teismo išlaidas ginant savo teises. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovams šioje byloje priteistinos visos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias nulėmė poreikis nuginčyti valstybės jiems pasiūlytą atlyginimo už paimamą sklypą dydį, kuris iš tiesų ir neatitiko teisingo kompensavimo principo. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, rėmėsi ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, kuriais nagrinėjamos bylos kontekste buvo pagrįsta remtis. Atitinkamai, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinio skundo ir šiuo aspektu.
38. Atsakovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes, jų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prioritetą skyrė Teismo ekspertizės aktui Nr. 2, o ne Teismo ekspertizės aktui Nr. 1, atitinkamai netinkamai nustatė visuomenės poreikiams paimto 0,5085 ha žemės sklypo piniginę vertę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad Teismo ekspertizės aktai Nr. 1 ir Nr. 2 yra faktines aplinkybes įrodantys duomenys, kuriuos turėjo įvertinti pirmosios instancijos teismas, remdamasis procesinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Šiame kontekste paminėtina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nors pirmosios instancijos teismas vertino įrodymus kitaip negu pageidauja atsakovai, teigti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė minėtas įrodymų vertinimo taisykles, nėra pagrindo, nes nagrinėjamoje byloje buvo įvertinti Teismo ekspertizės aktai Nr. 1 ir Nr. 2, jie ypač detaliai aptarti, motyvuotai pagrindžiant, kodėl buvo vadovaujamasi abiem Teismo ekspertizės aktais (žr. šios nutarties ypač 14 punktą, taip pat 15–19 p.). Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau atsakovams, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino (pvz., neskyrė dar papildomos ekspertizės) įrodymų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovai abstrakčiais teiginiais nesutiko su pirmosios instancijos teismo itin argumentuotu vertinimu, kodėl jis rėmėsi Teismo ekspertizės aktais Nr. 1 ir Nr. 2 būtent nurodytu būdu, taigi nepaneigė pirmosios instancijos teismo pagrįstų išvadų dėl visuomenės poreikiams paimto 0,5085 ha žemės sklypo piniginės vertės.
39. Atsakovai prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą, taip pat už atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą parengimą.
40. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Pažymėtina, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), nustatyti maksimalūs dydžiai, priteistini už teisines paslaugas.
41. Netenkinus atsakovų apeliacinio skundo, jie neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už savo apeliacinio skundo parengimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
42. Tačiau atsakovų prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą parengimą (605 Eur) tenkintinas. Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyta, jog už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas koeficientas – 1.3. Šiuo atveju aktualus 2022 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris tuo metu buvo 1 729,9 Eur. Už aptariamą paslaugą maksimaliai gali būti priteista 2 248,9 Eur (1 729,9 Eur x 1,3). Atsakovų prašoma suma (605 Eur) neviršija Rekomendacijose nurodytos, jį pagrįsta dokumentais (pateikti 2022 m. rugpjūčio 21 d. PVM sąskaita už teisines paslaugas Nr. 22-08-31/09 bei 2022 m. rugsėjo 27 d. mokėjimo nurodymas AB Swedbank), todėl gali būti priteistina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovų B. K. ir E. K. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovams B. K. ir E. K. iš pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių išlaidų.
Nutartis neskundžiama.