Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Urbonienės,

dalyvaujant pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovui advokatui P. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovams E. K. ir B. K., tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija, dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydžio nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl nustatyto atlyginimo dydžio už ypatingos valstybinės svarbos projektui įgyvendinti visuomenės poreikiams paimto atsakovų žemės sklypo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – Žemės paėmimo įstatymas) 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų projektą įgyvendinančios institucijos pareiškime, žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę.

Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi šioje byloje buvo patenkinta pareiškimo dalis dėl 2021 m. sausio 25 d. akto Nr. ŽVP-183-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (magistralinio kelio A5 Kaunas- Marijampolė-Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti) Marijampolės savivaldybėje“ teisėtumo patvirtinimo ir patvirtinus šio akto teisėtumą pareiškėjai leista įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą B. K. ir E. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą 0,5085 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, esantį (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams - magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti.

Nurodyta nutartis įsiteisėjo, todėl nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas tik dėl atlyginimo dydžio nustatymo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą, dėl kurio kilo ginčas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnyje įtvirtinta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (2 dalis).

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindus, sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje, kai ši žemė reikalinga ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas (toliau - Žemės paėmimo įstatymas).

Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje (Įstatymo reakcija nuo 2019-07-01 iki 2021-11-01) nustatyta, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos (1 dalis). Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo; Už žemės sklype esančių sodinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę; Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę; Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu; Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo Specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį (2 dalis). Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje; Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą (3 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad iš atsakovo visuomenės poreikiams paimtas žemės sklypas yra kitos paskirties, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad žemės sklypui buvo nustatyta įvairių specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, žemės sklype nebuvo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ar neįregistruotų statinių ir nebuvo vykdoma ūkinė veikla, sklypas buvo naudojamas žemės ūkio veiklai. 2004 metais buvo paruoštas detalusis planas, pakeičiant žemės sklypo paskirtį išžemės ūkio į kitą (komercinę), detaliajam plane buvo numatyta degalinės, transporto stovėjimo aikštelės, plovyklos ir kt. statinių statyba, tačiau statybos nebuvo pradėtos.

Pagal pareiškėjos pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 20-05-200K (toliau – Vertinimo ataskaita), vertinamo visuomenės poreikiams paimamo sklypo (toliau – paimamas sklypas) rinkos vertė, apskaičiuota lyginamuoju metodu, yra 11 900 Eur, o žemės sklypo savininkų kitų patiriamų turtinių netekimų vertė yra 4 500 Eur.

Dėl atlyginimo dydžio nustatymo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą

Nagrinėjamu atveju Vertinimo ataskaitoje paimamo sklypo rinkos vertė nustatyta 2020 m. balandžio 15 d. datai, o žemės sklypas valstybei perėjo Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2021 m. sausio 25 d. akto Nr. ŽVP-183-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (magistralinio kelio A5 Kaunas- Marijampolė-Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti) Marijampolės savivaldybėje“ pagrindu. Taigi, vadovaujantis LVAT išaiškinimais dėl nuosavybės teisės apsaugos imperatyvų, įpareigojančių teisingai atlyginti už žemę pinigais pagal rinkos vertę, paimamo sklypo rinkos vertė turi būti nustatoma pagal jo rinkos vertę 2021 m. sausio 25 d., kai pareiškėjai neteko nuosavybės teisės į paimamą sklypą.

Po ekspertizių atlikimo tarp šalių iš esmės neliko ginčo dėl to, kad Teismo ekspertizės aktu 1 ir Teismo ekspertizės aktu 2 nustačius paimto sklypo rinkos vertę 2021 m. sausio 25 dienai, vadovautis Vertinimo ataskaitoje nustatyta paimamo sklypo rinkos verte 2020 m. balandžio 15 d. datai nebūtų tikslu, todėl teismas konstatuoja, kad Vertinimo ataskaitoje nustatyta paimamo sklypo rinkos vertė neatitinka Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies principinėms nuostatoms, jog apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį bei CK 4.93 straipsnio 4 dalyje bei CK 4.100 straipsnyje įtvirtinto teisingo atlyginimo už paimamą žemę imperatyvo, nes ji neatspindi rinkos kainų pokyčio nuo šios vertės nustatymo momento iki žemės perėjimo valstybės nuosavybėn momento. Visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo rinkos vertė nustatytina jo paėmimo visuomenės poreikiams dienai, t. y. 2021 m. sausio 25 d., nes institucijos sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams, kuris įforminamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu, ir yra teisines pasekmes sukuriantis momentas, kai žemės sklypo savininkas faktiškai ir teisiškai praranda savo turtą (Žemės paėmimo įstatymo 5 str. 5 d., 6 str. 3 d., 13 str. 2 d.).

Abi ginčo šalys prašo vadovautis Teismo ekspertizės aktu 1 ir Teismo ekspertizės aktu 2, tik abi remiasi skirtinų ekspertizės aktų skirtingomis išvadomis. Pareiškėja prašo nustatyti paimamo sklypo vertę 25 100 Eur pagal Teismo ekspertizės aktą 2, o atsakovai prašo nustatyti paimamo sklypo vertę 62 600 Eur pagal Teismo ekspertizės aktą 1. Tuo tarpu dėl kitų nuostolių, susijusių su paimamo sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, šalys prašo nurodytais ekspertizės aktais remtis atvirkščiai – pareiškėja prašo nenustatyti kitų nuostolių remiantis Teismo ekspertizės aktu 1, o atsakovai prašo nustatyti kitų nuostolių dydį 5 500 Eur remiantis Teismo ekspertizės aktu 2.

Visų pirma, teismas pažymi, kad abi ekspertizes atliko ir Teismo ekspertizės aktus surašė į ekspertų sąrašą įtraukti ekspertai, turintys būtinas Nekilnojamo turto vertintojo ir Verslo vertintojo kvalifikacijas, abu naudojo tą patį turto vertinimo metodą – lyginamąjį metodą, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159 patvirtinta „Turto ir verslo vertinimo metodika“ (toliau - Metodika), abu ekspertai paimamo sklypo rinktos vertę nustatė tai pačiai datai, kuri sutampa su atsakovų nuosavybės pasibaigimo data, abu vienodai nustatė, kad sandorių dėl analogiško turto per paskutinius 36 mėn. iki vertinimo datos nebuvo, todėl abu vertino panašaus turto sandorius, sudarytus dėl į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų. Atsižvelgiant į visa tai teismas neturi pagrindo abejoti ekspertų išvadų pagrįstumu tiek, kad vieną ekspertizės aktą galėtų pripažinti visiškai nepagrįstu ir jį atmesti, o visais klausimais vadovautis tik vienu iš jų.

Atsakovų prašymą visiškai nesivadovauti Teismo ekspertizės aktu 2 dėl to, kad ekspertas, pasak atsakovų atstovo, palyginamajam metodui parinko neanalogiškų žemės sklypų sandorius, kuriuose žemės paskirtis – vienbučių ir dvibučių pastatų teritorijos, teismas atmeta kaip nepagrįstą, nes ir Teismo ekspertizės aktą 1 surašęs ekspertas, kurį patys atsakovai ir prašė skirti, palyginimui atrinko tokio paties vienbučių ir dvibučių pastatų teritorijos naudojimo būdo žemės sklypus. Pažymėtina, kad abu ekspertai tarp trijų lyginamųjų objektų pasirinko žemės sklypus, esančius toje pat vietoje - (duomenys neskelbtini). Teismo ekspertizės akte 1 tarp lyginamųjų objektų pasirinktas vienas sklypas (duomenys neskelbtini)., kurio pardavimo sandorio kaina 5 500 Eur, vieno aro kaina – 377 Eur, tuo tarpu Teismo ekspertizės akte 2 tarp lyginamųjų objektų pasirinkti du sklypai (duomenys neskelbtini)., kurių pardavimo sandorio kaina kiekvieno po 5 000 Eur, vieno aro kaina – 473 Eur ir 423 Eur. Taigi, abu ekspertai pasirinko vienodo vienbučių ir dvibučių pastatų teritorijos naudojimo būdo žemės sklypus, kaip palyginamuosius objektus, ir jų pasirinkimas netgi iš dalies sutapo vietos kriterijaus atžvilgiu, lemiančiu ir panašią šių sklypų pardavimo kainą. Todėl išskirti vieno eksperto parinktų lyginamųjų objektų akivaizdžius trūkumus nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus teismas paimamo sklypo rinkos vertei nustatyti vadovaujasi abiem teismo ekspertizės aktais, patikrindamas ekspertų išvadų skirtumą lėmusių lyginamųjų objektų sandorių kainos pataisų taikymo pagrįstumą.

Teismo ekspertizės akte 2 ekspertas dėl lyginamųjų objektų skirtumų jiems taikė sklypo paskirties pataisą ir Sklypo ploto pataisą, o datos ir vietos pataisos netaikė, nes nagrinėjamuoju laikotarpiu žymių pokyčių žemės sklypų rinkoje nenustatyta, o visi lyginamieji objektai yra toje pačioje verčių zonoje ir panašioje lokacijoje gatvės atžvilgiu. Tuo tarpu Teismo ekspertizės akte 1 ekspertas dėl lyginamųjų objektų skirtumų jiems taikė datos, sklypo naudojimo būdo, ploto ir teritorijų planavimo dokumentų pataisas.

Iš ekspertizės aktų palyginimo matyti, kad ploto pataisas ekspertai suskaičiavo beveik identiškai (Teismo ekspertizės akte 1 – 0,95, 0,95 ir 0,96, Teismo ekspertizės akte 2 ~ 0,98, 0,93 ir 0,93), todėl vertinamo objekto vertę skaičiuojant pagal bet kurį iš abiejų ekspertizės aktų ši pataisa taikytina kaip pagrįsta, nes paimamo sklypo ir lyginamųjų sklypų plotai skiriasi ir tokia pataisa būtina (Metodikos - 58.2 p.).

Iš ekspertizės aktų palyginimo taip pat matyti, kad Teismo ekspertizės akte 2 ekspertas taikė sklypo paskirties pataisą, o Teismo ekspertizės akte 1 - sklypo naudojimo būdo pataisą, tačiau nepaisant skirtingo pataisos įvardijimo abu ekspertai taikė iš esmės tą pačią pataisą dėl skirtingo lyginamųjų objektų žemės naudojimo būdo - vienbučių ir dvibučių pastatų teritorijos, ir abu ekspertai šiai pataisai nustatyti naudojo tą patį šaltinį (Marijampolės savivaldybės teritorijos masinio žemės vertinimo ataskaitą 2020-08-01 datai). Todėl vertinamo objekto vertę skaičiuojant pagal bet kurį iš abiejų ekspertizės aktų ši pataisa taikytina kaip pagrįsta, nes paimamo sklypo ir lyginamųjų sklypų naudojimo būdas skiriasi ir tokia pataisa būtina nesant analogiškų sandorių pagal sklypo naudojimo būdą, tinkamų palyginimui (Metodikos - 58.2 p.).

Teismo ekspertizės akte 1 ekspertas taikė lyginamųjų sandorių datos pataisas - 1,01, 1,01 ir 1,03, tačiau teismas sutinka su Teismo ekspertizės akte 2 nurodytais argumentais, kad datos pataisa netaikoma, kadangi nagrinėjamuoju laikotarpiu žymių pokyčių žemės sklypų rinkoje nenustatyta. Teismo ekspertizės akte 2 lyginamų objektų pardavimo sandorių datos yra 2020 m. 06 mėn., 2020 m. 10 mėn. ir 21 m. 01 mėn. Taigi, skirtumas nuo paimto sklypo vertinimo datos (2021 m. sausio 25 d.) yra 7 mėn., 3 mėn., ir 0 mėn., todėl teismas neturi pagrindo abejoti eksperto išvada, kad per tokį laiką žymių pokyčių žemės sklypų rinkoje nenustatyta. Tuo tarpu Teismo ekspertizės akte 1 lyginamų objektų pardavimo sandorių datos yra 2020 m. 06 mėn., 2020 m. 10 mėn. ir 20 m. 12 mėn., kas yra identiška Teismo ekspertizės akte 2 lyginamų objektų sandorių datoms, bet ekspertas pritaikė datos pataisas 1,01, 1,01 ir 1,03. Tačiau šių pataisų taikymo būtinumas nėra tinkamai pagrįstas, nes nėra pateikti jokie konkretūs sandorių pavyzdžiai, kad tokio neilgo termino intervale žemės pardavimo vidutinė kaina skyrėsi tiek, kad datos pataisą būtų būtina taikyti. Todėl šios pataisos pagrįstumas neatitinka Metodikos 58.2 punkte numatyto būtinumo kriterijaus ir Metodikos 62.3. punkto reikalavimo pagrįsti padarytų šios Metodikos 58.2 punkte nurodytų pataisų būtinumą. Taigi, vertinamo objekto vertę skaičiuojant pagal Teismo ekspertizės aktą 1 datos pataisa netaikytina, nes paimamo sklypo paėmimo datos ir lyginamųjų sklypų sandorių datos nesiskiria tiek daug, kad tokia pataisa būtų būtina (Metodikos - 58.2 p.).

Teismo ekspertizės akte 1 ekspertas taip pat taikė teritorijų planavimo dokumentų pataisą - 2,32, nes vertinamam sklypui yra parengtas detalusis planas degalinei statyti, o apie palyginamuosius objektus tokios informacijos nėra. Tuo tarpu Teismo ekspertizės akte 2 tokia pataisa ne tik netaikyta, bet apie jos taikymo galimybę, kaip datos atveju, ekspertas net neužsiminė, t. y. nemotyvavo, kad tokios pataisos taikymo galimybė iš viso svarstytina. Įvertinęs minėtą Metodikos 62.3. punkto reikalavimą pagrįsti padarytų šios Metodikos 58.2 punkte nurodytų pataisų būtinumą ir Teismo ekspertizės akte 1 pritaikytos teritorijų planavimo dokumentų pataisos pagrindimą teismas sprendžia, kad šios pataisos taikymas neatitinka Metodikos reikalavimų.

Metodikos 57 punkte nustatyta, kad lyginamojo metodo esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui. Pagal Metodikos 58.2 punktą, taikant lyginamąjį metodą, be kita ko, įvertinami vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu. Tačiau pagrįsdamas lyginamų objektų pasirinkimo aplinkybes ekspertas Teismo ekspertizės akte 1 nurodė, kad nesant palyginimui tinkamų sandorių analogų tarp 3.1.5. pav. vizualizuotos imties, kurioje yra aprašyti analogiško naudojimo būdo, t. y. komercinės paskirties objektų teritorijos, sklypai, nagrinėjama kito naudojimo būdo sklypų, t. y. vienbučių ir dvibučių pastatų teritorijos, rinka 3.1.6. pav. aprašytoje duomenų imtyje ir šie sandoriai yra tinkami lyginimui dėl laikotarpio, analogiško sandorio tipo, analogiškos sklypų paskirties ir panašaus ploto (Ekspertizės akto 16 psl.).

Teismas pažymi, kad taikant lyginamąjį metodą vertintojas turi išskirti ir pabrėžti visus skirtumus, kurie yra identifikuojami tarp vertinamo objekto ir pasirinktų lyginamųjų objektų (Metodikos 57 p., 58.2 p.). Tačiau teritorijų planavimo dokumentų pataisos apskaičiavimas Teismo ekspertizės akte 1 paremtas su eksperto atrinktais palyginamaisiais objektais nesusijusiais dar kitais sandoriais. Lyginamų objektų pataisos turi būti daromos lyginant vertinamą objektą su pasirinktais lyginamaisiais objektais, todėl ekspertas turėjo pagrįsti, kaip atrinktų žemės sklypų su pastatytomis degalinėmis visai kitame mieste (rajone), nei vertinamas turtas, sandoriai susiję su vertinamu turtu, jeigu lyginamaisiais objektais ekspertas pasirinko Marijampolės savivaldybėje esančius sklypus. Tačiau tokio pagrindimo Teismo ekspertizės akte 1 nėra.

Pagal Metodikos reikalavimus ekspertas turėjo vertinamą objektą lyginti su atrinktais lyginamaisiais objektais pagal visus kriterijus, t. y. laiko, ploto, vietos, sandorio tipo ir kitus eksperto parinktus kriterijus. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju ekspertas atrinko 3 konkrečius palyginamuosius objektus, juos palygino su vertinamu objektu, o vienai teritorijų planavimo pataisai apskaičiuoti parinko visai kitus objektus, kurie nėra lyginamaisiais objektais, pasirinktais ekspertizės akto 3.4.1. lentelėje. Ekspertas apskritai jų charakteristikų į skaičiavimo 3.4.1. lentelę, pagal kurioje pateiktus duomenis nustatyta vertinamo turto vertė, neįtraukė. Tokiu būdu, vertinamo objekto vertę nustatydamas lyginamojo metodo būdu, tačiau pritaikydamas teritorijų planavimo dokumentų pataisą ir atsižvelgdamas ne tik į vertinamo objekto ir pasirinktų lyginamųjų objektų charakteristikas, bet ir dar kitų objektų charakteristikas, ekspertas netinkamai taikė Metodiką ir joje įtvirtintą vertinimo lyginamąjį būdą.

Be to, pataisos koeficientui apskaičiuoti ekspertas ne tik naudojo su pasirinktų lyginamųjų objektų sandoriais nesusijusius dar kitų sandorių duomenis, bet ir nenurodė, ar žemės sklypai su pastatytomis degalinėmis kitame mieste (rajone), kuriuos jis naudojo pataisos koeficientui apskaičiuoti, yra toje pačioje žemės verčių zonoje žemės verčių žemėlapiuose, todėl tokios pataisos nustatymas skaičiuojant vertinamo objekto vertę neatitinka ir Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio sąlygos, jog apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose.

Taigi, vertinamo objekto vertę skaičiuojant pagal Teismo ekspertizės aktą 1 teritorijų planavimo dokumentų pataisa pritaikyta nesilaikant Metodikos 57, 58.2 punktų reikalavimų ir nepagrindžiant, kad tokios pataisos taikymas atitinka Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio reikalavimą, jog apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose. Todėl vertinamo objekto vertę skaičiuojant pagal Teismo ekspertizės aktą 1 teritorijų planavimo dokumentų pataisa netaikytina.

Tokiu būdu teismas konstatuoja, kad vadovaujantis koreguotos kainos skaičiavimo seka, pagal Teismo ekspertizės akte 1 nurodytą 3.4. skyriuje pateiktą formulę, tačiau netaikant datos ir teritorijų planavimo dokumentų pataisų, kurios nėra tinkamai pagrįstos, koreguota vertinamo objekto rinkos vertė yra 519 Eur/a, o ne 1 231 Eur/a, kaip nurodyta su nepagrįstai pritaikytomis datos ir teritorijų planavimo dokumentų pataisomis. Atitinkamai paimamo sklypo rinkos vertė pagal Teismo ekspertizės aktą 1, be datos ir teritorijų planavimo dokumentų pataisų, yra 26 391 Eur, o ne 62 600 Eur.

Kaip minėta, Teismo ekspertizės akte 2 buvo taikytos tos pačios pataisos, išskyrus aptartas datos ir teritorijų planavimo dokumentų, ir teismui nekyla abejonių dėl jų taikymo pagrįstumo, todėl koreguoti Teismo ekspertizės akte 2 nustatytos 25 100 Eur paimamo sklypo rinkos vertės nėra pagrindo. Kadangi teismas neturi pagrindo atmesti Teismo ekspertizės akte 2 nustatytos 25 100 Eur paimamo sklypo rinkos vertės ir neturi pagrindo atmesti pagal Teismo ekspertizės aktą 1 apskaičiuojamos 26 391 Eur paimamo sklypo rinkos vertės pagal tas pačias pataisas, bet be nepagrįstai taikytų datos ir teritorijų planavimo dokumentų pataisų, tai teismas vadovaujasi abiem šiais dydžiais, kurių beveik vienodas dydis kaip tik ir patvirtina tikrąją rinkos vertę, ir paimamo sklypo rinkos vertę nustato kaip šių dydžių vidurkį, t. y. 25 746 Eur (26 391 Eur + 25 100 Eur / 2).

Dėl kitų nuostolių, susijusių su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams

Sprendžiant dėl kitų nuostolių, susijusių su paimamo sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, nustatymo teismas vadovaujasi Teismo ekspertizės akto 1 išvada, kad tokių nuostolių nėra, o ne Vertinimo ataskaitos ir Teismo ekspertizės akto 2 išvadomis, kad atitinkamai 4 500 Eur ir 5 500 Eur nuostolius sudaro naujo detaliojo plano parengimo kaštai, reikalingi analogiško plano paruošimui ir patvirtinimui.

Atsakovai savo prašymą priteisti kitus nuostolius grindžia tuo, kad dėl žemės sklypo dalies paėmimo jie negali statyti detaliajame plane suprojektuotos degalinės likusioje sklypo dalyje pagal galiojantį detalųjį planą, todėl reikia jį keisti. Tai reiškia, kad savo nuostolius atsakovai iš esmės vertina kaip papildomas išlaidas dėl jiems likusios žemės sklypo dalies naudojimo pablogėjimo atstatymo į pirminę padėtį. Tačiau, kaip minėta, Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalis (redakcija, galiojusi iki 2019 m. gruodžio 12 d. žymos Nekilnojamojo turto registre padarymo) numatė, kad „<...> Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę; Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu<...>“. Tai raiškia, kad kiti nuostoliai žemės savininkui atlyginami tik tuo atveju, kai paimame žemės sklype yra pastatytų ar statomų statinių ir kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, kurią žemės paėmimas nutraukia ar ją apriboja.

Šiuo klausimu LVAT yra pasisakęs, kad Žemės paėmimo įstatymas nenumato teisės į kitų nuostolių (nei numatyta Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje), negautų pajamų, taip pat dėl likusio turto naudojimo pablogėjimo tenkančių papildomų išlaidų atlyginimo (LVAT 2022 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2789-756/2021).

Nagrinėjamu atveju visi ekspertai nustatė, ir dėl to nėra ginčo, kad pagal 2004 metais parengtą atsakovų žemės sklypui detalųjį planą jokie statybos darbai iki 2019 m. gruodžio 12 d. žymos Nekilnojamojo turto registre padarymo nebuvo atlikti, sklypas naudojamas žemės ūkio veiklai. Tai reiškia, kad paimamo sklypo paėmimo metu nei jame, nei atsakovams liekančioje sklypo dalyje nėra stovinčių ir nėra statomų jokių statinių, taip pat nėra vystoma jokia ūkinė komercinė veikla pagal detalųjį planą, kurią tiesiogiai ribotų ar nutrauktų žemės paėmimas visuomenės poreikiams. Vadinasi, pagal Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, nėra pagrindo konstatuoti nuostolius už jau pastatytus ar statomus statinius ar už vykdomos ūkinės komercinės veiklos nutraukimą ar jos apribojimą.

Teismas pažymi, kad pareiškėja nėra atsakinga už tai, kad atsakovai per 15 metų nuo detaliojo plano parengimo nepasinaudojo galimybe ir net nepradėjo naudotis detaliojo plano suteikta galimybe vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir neturi atlyginti nuostolių dėl hipotetinių išlaidų, kurios galbūt būtų reikalingos norint pradėti tokią veiklą ateityje. Be to, nėra įrodyta, kad praėjus 15 metų nuo detaliojo plano parengimo tokia ūkinė komercinė veikla iš viso yra tikslinga ir įmanoma. Tai patvirtina tiek Teismo ekspertizės akto 2 eksperto vertinimas: „hipotetiškai būsiančios detaliajame plane numatytos degalinės ekonominis pagrįstumas, atsižvelgiant į netoliese esančių degalinių tinklą, yra abejotinas“, tiek paties atsakovo E. K. paaiškinimas, kad šiuo metu pagal Marijampolės savivaldybės patvirtintą naują degalinių išdėstymo planą visos naujos degalinės numatytos statyti kitoje kelio pusėje.

Kita vertus, Teismo ekspertizės akte 1 nustatyta, kad detalusis planas yra santykinai senas (2019 metams – 15 metų) ir jame yra detaliojo plano spragų (nėra intensyvumo, tankio, aukščio ir pan.). Pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-8 „Dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo 2014 m. sausio 2 d.“ (Suvestinė redakcija nuo 2019-05-10 iki 2019-12-18) 254 punktą, „Detaliojo plano spraga (toliau – spraga) - padėtis, kai detaliajame plane dėl besikeičiančių teritorijų planavimo teisinio reguliavimo, techninių ar kt. priežasčių nėra nustatyto kurio nors vieno ar kelių privalomų teritorijos naudojimo reglamento reikalavimų“. Kompleksinių teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 318.4.2. punkte nurodyta, kad detalusis planas koreguojamas, kai jame naikinamos sprendinių spragos. Vadinasi, detaliojo plano korekcija yra būtina bet kokiu atveju, nepriklausomai ar vykdomas paėmimas visuomenės poreikiui, ar ne.

Be to, Teismo ekspertizės akte 1 nustatyta, kad paėmus visuomenės poreikiams sklypo dalį, koreguojama likusios sklypo dalies statinių užstatymo vieta (statiniai projektuojami šiauriau nei yra numatyta galiojančiame detaliajame plane). Kompleksinių teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 318.3. punkte nurodyta, „techninio projekto rengimo metu <...> koreguojama: 318.3.1. statybos zona, statybos riba, statybos linija“, o pagal 318.3.6. punktą koreguoja ir „planuojamos teritorijos <...> susisiekimo komunikacijų išdėstymo principai, joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis“. Vadinasi, naujas detalus planas nerengiamas, o užstatymo zona, privažiavimas pakoreguojamas techniniu projektu.

Atsižvelgiant į šias Teismo ekspertizės akto 1 išvadas teismas pripažįsta, kad žemės sklypo dalies paėmimas savaime nepanaikina detaliojo plano galiojimo likusiai sklypo daliai ir neužkerta kelio ūkinei komercinei veiklai pagal jį, tačiau būtinybė koreguoti detalųjį planą yra atsiradusi dar iki žemės paėmimo, nes jame yra spragų, kurios turi būti naikinamos nepriklausomai nuo to, ar vykdomas žemės paėmimas visuomenės poreikiui, ar ne.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus teismas sprendžia, kad kitų nuostolių, susijusių su paimamo sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, nustatymas teisingai įvertintas Teismo ekspertizės akte 1, kuriuo konstatuota, kad tokių nuostolių nėra, ir vadovaujantis šiuo ekspertizės aktu bei aukščiau nurodytais aplinkybių bei įrodymų vertinimo argumentais, pripažįsta, kad kitų nuostolių, susijusių su paimamo sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, nėra, todėl jie atsakovams nepriteistini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 41 straipsnio 1 dalis numato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

Pareiškėja iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė prašymo raštu dėl išlaidų atlyginimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl pareiškėjos išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Kita vertus, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies nors ir galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, Administracinė jurisprudencija. 2008, Nr. 16).

Vertinant pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, jog ministerijoje veikia atskiras struktūrinis padalinys – Teisės ir personalo skyrius, kurio vienas iš uždavinių yra savarankiškai arba kartu su kitais ministerijos administracijos padaliniais atstovauti ministerijos ir valstybės (jei ministerijai pavesta atstovauti valstybei) interesams teismuose (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2018 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 3P-131 patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Teisės ir personalo skyriaus nuostatų 5.3 p.). Šiame padalinyje dirba keliasdešimt darbuotojų (https://sumin.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktai/teises-ir-personalo-skyrius).

Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjos vidiniai resursai buvo pakankami tinkamai atstovauti ministerijai viso teisminio proceso metu šioje byloje, pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių advokato paslaugų būtinumą šioje byloje surašant pareiškimus ir atstovaujant teismo posėdyje. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos pobūdį, kreipiantis į teismą su analogiško pobūdžio reikalavimais advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus, nes kaip pagrindas pasitelkiama jau suformuota jurisprudencija, o einamojoje administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, žemės sklypo duomenys, Nacionalinės žemės tarnybos priimtų aktų pavadinimai ir rekvizitai, atlyginimo už paimamą žemės sklypą suma. Šiems duomenims surašyti išorinė kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes pastarojo pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už žemės sklypų paėmimą, jėgomis. Byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, galinti turėti itin reikšmingos įtakos pareiškėjos administravimo funkcijų vykdymui arba viešajam interesui, byla buvo tiesiogiai susijusi su jos vykdomomis funkcijomis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėja nepagrindė aplinkybės, jog advokato pasitelkimas atstovauti jos interesams teisme šiuo atveju buvo būtinas, todėl bylinėjimosi išlaidos jai negalėtų būti priteisiamos net ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovai kėlė ginčą dėl nuostolių dydžio ir jų reikalavimas jį nustatyti pagal jų prašymą nebuvo patenkintas visiškai.

Atsakovų atstovas advokatas E. R. 2021 m. spalio 28 d. pateikė teismui prašymą (reg. Nr. DOK-27933) dėl išlaidų priteisimo. Prašyme nurodė, jog atsakovų patirtas išlaidas sudaro 1 815 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 2 057 Eur išlaidos, susijusios su teismo ekspertize, todėl teismo prašo priteisti iš pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 3 872 Eur išlaidų sumą.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, o šio straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 4 dalį, proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidų priteisimą lemia byloje sprendžiamo ginčo ir teisinių santykių, iš kurių jis kyla, specifika ir Žemės paėmimo įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas.

Visų pirma, atsakovai tokiose bylose dalyvauja ne dėl to, kad atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, dėl kurių pareiškėjui kyla poreikis kreiptis į teismą, o todėl, kad į atitinkamus žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisinius santykius žemės savininkai įtraukiami nepaisant jų valios dėl nuosavybės teisės išsaugojimo. Todėl tuo atveju, kai atsakovai neginčija paties žemės paėmimo teisėtumo, bet nesutinka tik su jiems siūlomu atlyginimo už paimamą žemę dydžiu, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl ginčo nagrinėjimo teisme yra jų kaltė, kuri turėtų sąlygoti jų pareigą atlyginti valstybės išlaidas, susijusias su žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesu, įskaitant ir teisminius ginčus. Paimamos žemės rinkos vertė skirtingų kvalifikuotų vertintojų gali būti nustatoma skirtingo dydžio ir tai savaime nereiškia vieno kurio nors vertinimo pranašumo, todėl valstybės pasiūlyta paimamos žemės savininkams kompensacija neįpareigoja žemės savininkų besąlygiškai su ja sutikti ir neatima teisės reikalauti nustatyti teisingą atlyginimo dydį teismine tvarka. Todėl tai, kad atsakovai byloje nevisiškai įrodo jų prašomą nustatyti atlyginimo už paimamą žemę dydį nereiškia, kad teismo sprendimas jų naudai priimamas tik iš dalies, nes jie vis dėl to įrodo, kad valstybės pasiūlytas atlyginimo dydis buvo nepagrįstai per mažas. Laikytina, kad tokiose bylose atsakovui įrodžius, jog žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nustatytas atlyginimo už paimamą žemę dydis yra neteisingas ir per mažas, teismo sprendimas yra priimamas atsakovo naudai ir jis turi teisę taip pat ir į bylinėjimosi išlaidų, patirtų įrodinėjant pareiškėjo klaidingai nustatytą atlyginimo dydį, visišką atlyginimą.

Tokia išvada išplaukia ir iš Žemės paėmimo įstatymo (Įstatymo reakcija nuo 2019-07-01 iki 2021-11-01) 13 straipsnio 4 dalies, kuri numato, kad visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimą užsako ir už turto vertinimo darbus sumoka projektą įgyvendinanti institucija, bei 6 straipsnio 4 dalis, kuri numato, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų projektą įgyvendinančios institucijos pareiškime, žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę; Jeigu teismas nustato kitą paimamo žemės sklypo ar kito turto vertę ir jo savininkų ir (ar) naudotojų patirtų išlaidų dydį, negu nurodyta žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte, už paimamą visuomenės poreikiams žemę atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sąlygomis.

Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu teismas sprendžia, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę galutinį dydį, esant ginčui, nustato teismas, tačiau žemės savininkas, kuris nuosavybės netenka ne savo valia, neturi patirti jokių papildomų išlaidų dėl to, kad valstybės nustatytas pirminis atlyginimo dydis pasirodo neatitinkantis teisingos kompensacijos už paimamą nuosavybę ir dėl to žemės savininkui tenka patirti papildomas teismo išlaidas ginant savo teises.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus teismas sprendžia, kad atsakovams šioje byloje priteistinos visos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias nulėmė poreikis nuginčyti valstybės jiems pasiūlytą atlyginimo už paimamą sklypą dydį, kuris iš tiesų ir neatitiko teisingo kompensavimo principo.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Už advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8 punkte nustatytus rekomenduojamus priteistinus maksimalius užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas dydžius ir į byloje atsakovams suteiktų advokato paslaugų apimtį teismas konstatuoja, kad 1 815 Eur suma už advokato suteiktas teisines paslaugas atsakovams neviršija maksimalios priteistinos sumos pagal Rekomendacijų 8 punkto dydžius, nes vien tik už atsiliepimo į pareiškimą parengimą maksimali priteistina suma pagal Rekomendacijų 7 ir 8.2 punktus galėtų būti 3 916,00 Eur, t. y. daugiau kaip du kartus didesnė nei prašo atsakovai, o advokatas dar ir teikė kitas teisines paslaugas (ruošėsi ir atstovavo teismo posėdžiuose, rengė raštus dėl teismo ekspertizių skyrimo, ekspertų kandidatūrų parinkimo, paskirto eksperto nušalinimo). Todėl atsakovams priteistina visa už advokato teikiamas teisines paslaugas sumokėta 1 815 Eur suma.

Taip pat atsakovams priteistinos ir 2 057 Eur išlaidos, susijusios su ekspertui sumokėta suma už Teismo ekspertizės 1 atlikimą, kurios priskiriamos prie kitų šalies patirtų bylos nagrinėjimo išlaidų (ABTĮ 39 str. 1 d. 1 p.).

Viso atsakovams iš pareiškėjos priteistina 3 872 Eur (1 815 Eur + 2 057 Eur) bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Nustatyti, kad atsakovams B. K. ir E. K. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021-01-25 aktu Nr. ŽVP-183-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti Marijampolės savivaldybėje“ paimtą 0,5085 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 25 746 Eur (dvidešimt penki tūkstančiai septyni šimtai keturiasdešimt šeši eurai).

Priteisti atsakovams B. K. ir E. K. 3 872 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt du eurus) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų iš atsakovės Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.