Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-2789-756/2021

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-01-12
Bylos Nr.: eA-2789-756/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-00012-2019-9
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Skirgailė Žalimienė (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
Atsakovas: UAB „BLG Terminalas“
Pareiškėjas: Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija
Trečiasis asmuo: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Akcinė bendrovė "LTG Infra"

Kategorijos

15.5Žemės paėmimas visuomenės poreikiams

Administracinė byla Nr. eA-2789-756/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00012-2019-9Procesinio sprendimo kategorija 15.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 12 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „BLG Terminalas“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „BLG Terminalas“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, akcinei bendrovei „LTG Infra“, dėl žemės paėmimo atlyginimo dydžio nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir Susisiekimo ministerija) kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti, kad atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „BLG Terminalas“ atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktorius 2018 m. spalio 24 d. aktu Nr. ŽVP-2-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Kauno rajono savivaldybės teritorijoje)“ (toliau – ir NŽT 2018 m. spalio 24 d. aktas) paimtą 0,4933 ha ploto žemės sklypą (toliau – ir Žemės sklypas) 36 280,00 Eur.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Lietuvos Respublikos Seimas 2011 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ (toliau – ir Seimo 2011 m. spalio 11 d. nutarimas) pripažino projektą „Rail Baltica“ ypatingos valstybinės svarbos projektu ir patvirtino šį projektą įgyvendinančia institucija Susisiekimo ministeriją. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. sausio 11 d. priėmė nutarimą Nr. 31 „Dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti procedūros pradžios“ (toliau – ir Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimas), kuriuo patvirtino Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialųjį planą (toliau – ir Specialusis planas) ir pagal Specialųjį planą pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Šiame Vyriausybės nutarime numatyta Specialiojo plano sprendinius įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d. Įsigaliojus Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimui, pareiškėjas 2017 m. sausio 23 d. raštu Nr. 2-176 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios“ (toliau – ir 2017 m. sausio 23 d. raštas) informavo atsakovą apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą jo nuosavybės teise valdomo 1,5000 ha ploto žemės sklypo atžvilgiu.

2.2. Parengus Žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Kauno rajono savivaldybės teritorijoje projektą (toliau – ir Projektas) pareiškėjas 2018 m. balandžio 16 d. raštu Nr. 2-2640 „Dėl supažindinimo su žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektu“ informavo atsakovą apie visuomenės supažindinimą su Projektu ir nurodė, kad pasiūlymus dėl Projekto sprendinių galima pateikti per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos pranešime nurodytais adresais. Šiuo pranešimu atsakovas taip pat buvo informuotas apie parengtą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 18-KP01-K1-2 (toliau – ir Vertinimo ataskaita) turto vertės nustatymo pažymą ir, kad pagal Projekto sprendinius iš jam priklausančio 1,5000 ha žemės sklypo visuomenės poreikiams bus paimama 0,4933 ha dydžio dalis. Pagal Vertinimo ataskaitą atsakovo naujai formuojamo 0,4933 ha ploto kitos paskirties (komercinės paskirties objektų teritorijos) žemės sklypo rinkos vertė 2018 m. sausio 3 d. buvo 28 900,00 Eur, nuostolių, susijusių su visuomenės poreikiams paimamu žemės sklypu, vertė 2018 m. sausio 3 d. buvo 7 380,00 Eur.

2.3. NŽT direktorius 2018 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1P-381-(1.17 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena Kauno rajono savivaldybės teritorijoje) projekto patvirtinimo ir dėl suprojektuotų žemės sklypų pertvarkymo, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ (toliau – NŽT 2018 m. rugsėjo 26 d. įsakymas) patvirtino Projektą. Taip pat NŽT 2018 m. rugsėjo 26 d. įsakymu buvo pertvarkyti žemės sklypai, reikalingi paimti visuomenės poreikiams, nurodyti Pertvarkomų žemės sklypų, reikalingų visuomenės poreikiams, sąraše (toliau – ir Sąrašas), ir nustatyti jų kadastro duomenys. Pagal Sąrašą atsakovui priklausęs 1,5000 ha ploto žemės sklypas buvo pertvarkytas į 1,0069 ha ploto žemės sklypą, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir į 0,4933 ha ploto Žemės sklypą, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini). NŽT 2018 m. rugsėjo 26 d. įsakymu nustatyta, kad žyma apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą perkeliama į žemės sklypo, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro duomenis.

2.4. NŽT Kauno rajono skyrius 2018 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. 7SD-5876-(14.7.104.) „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams“ informavo Susisiekimo ministeriją, kad patvirtintu NŽT 2018 m. rugsėjo 26 d. įsakymu bus pertvarkomi žemės sklypai, atidalijant žemės sklypo dalį, reikalingą paimti visuomenės poreikiams, nurodyti žemės sklypai ir daiktinės teisės į juos bus registruojami Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre bei toliau bus rengiami žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktai. NŽT direktoriaus 2018 m. spalio 24 d. aktu buvo paimtas visuomenės poreikiams atsakovo nuosavybės teise valdomas Žemės sklypas. Šiuo aktu nustatyta, kad nuostolių dėl Žemės sklypo pagal Vertinimo ataskaitą paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 36 280,00 Eur, iš jų Žemės sklypo vertė – 28 900,00 Eur, kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, dydis - 7 380,00 Eur.

2.5. Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 2-14255 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“ informavo atsakovą, kad NŽT priėmė 2018 m. spalio 24 d. aktą, pateikė šio akto kopiją ir pakvietė atsakovą per 30 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos pasirašyti aktą ir nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą. Šiuo raštu pareiškėjas taip pat informavo atsakovą, kad jei minimas aktas per nustatytą terminą nebus pasirašytas, jame nurodytas atlyginimo dydis bus pervestas į notaro depozitinę sąskaitą, o ginčas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams bus nagrinėjamas teisme. Atsakovas 2018 m. lapkričio 26 d. raštu „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“ informavo pareiškėją, kad nesutinka su NŽT 2018 m. spalio 24 d. akte numatyta patiriamų nuostolių dėl jai priklausančio Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams suma, todėl šio akto nepasirašys. Pareiškėjas iki šio pareiškimo pateikimo pervedė NŽT 2018 m. spalio 24 d. akte nurodytą atlyginimo sumą – 36 280,00 Eur į notaro depozitinę sąskaitą ir apie tai 2018 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. 2-15277 „Dėl informacijos apie atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę ir kitus nuostolius pervedimą į notaro depozitinę sąskaitą“ pranešė atsakovui.

2.6. Šiuo atveju egzistuoja visos Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – ir Žemės paėmimo įstatymas) 6 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose nurodytos sąlygos teismui patvirtinti NŽT 2018 m. spalio 24 d. akto teisėtumą, kadangi šiuo metu galioja Seimo 2011 m. spalio 11 d. nutarimas, kuriuo projektas „Rail Baltica“ yra pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu, taip pat galioja Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimas, kuriuo patvirtintas Specialusis planas ir pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Atsakovas buvo tinkamai informuotas apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Projektas yra parengtas ir patvirtintas NŽT 2018 m. rugsėjo 26 d. įsakymu, taip pat yra parengta Vertinimo ataskaita, pagal kurią nuostolių dėl paimamo visuomenės poreikiams Žemės sklypo dydis 36 280,88 Eur, iš jų Žemės sklypo rinkos vertė 28 900 Eur, kitų nuostolių dydis 7 380 Eur. Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 12 d. pervedė NŽT 2018 m. spalio 24 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą Žemės sklypą sumą į notarės R. B. depozitinę sąskaitą.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog uždaroji akcinė bendrovė „BLG terminalas“ nėra nustačiusi teisinių pagrindų ginčytis dėl tos pareiškimo dalies, kuria prašoma patvirtinti akto dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisėtumą ir įregistruoti paimamą sklypą valstybės vardu bei leisti juo naudotis. Atsakovui yra suprantama, kad paimamo sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra yra vykdoma pagal Žemės paėmimo įstatymą įgyvendinant Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimą. Tačiau atsakovas kategoriškai nesutinka su NŽT 2018 m. spalio 24 d. akte nustatyta mokėtinos kompensacijos suma. Atsakovo įsitikinimu, nustatant mokėtinos kompensacijos dydį buvo netinkamai nustatyta paimamo sklypo vertė, neteisingai įvertinti pateikti įrodymai dėl tiesioginių atsakovo nuostolių (investicijų į sklypų infrastruktūrą) bei visiškai neįvertinti nuostoliai dėl galimybės vykdyti ekonominę veiklą (nuomą) praradimo. Pareiškėjui sprendžiant dėl atsakovui mokėtinos kompensacijos sumos buvo pasiremta uždarosios akcinės bendrovės „Capital vertinimas“ 2018 m. vasario 20 d. parengta turto vertinimo ataskaita, kurioje buvo nustatyta, kad paimamo sklypo rinkos vertė 2018 m. sausio 3 d. yra 28 900,00 Eur, nuostoliai, susiję su visuomenės poreikiams paimamu sklypu, yra 7 380,00 Eur, taigi bendra patiriamų nuostolių, kuriuos atsakovas prašo kompensuoti yra 374 251,31 Eur. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo Vertinimo ataskaitoje ir NŽT 2018 m. spalio 24 d. akte nurodyta tiesioginių nuostolių suma, susijusia su investicijomis į žemės sklypų infrastruktūrą (įrengimą), kadangi įrodymai patvirtina, jog realūs atsakovo nuostoliai yra gerokai didesni, nei apskaičiavo pareiškėjas.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė „LTG Infra“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog su pareiškimu sutinka. Visos Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos yra tinkamai įvykdytos.

II.

5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, nustatęs už visuomenės poreikiams paimtą atsakovo Žemės sklypą 46 300,00 Eur atlyginimo dydį.

6. Teismas nustatė, jog byloje ginčas kilęs dėl už ypatingos valstybinės svarbos projektui įgyvendinti visuomenės poreikiams paimto Žemės sklypo atlyginimo dydžio nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Teismas priimdamas sprendimą vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu (toliau – ir CPK), Žemės paėmimo įstatymu, kitais teisės aktais, aktualia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

8. Teismas remdamasis bylos duomenimis nustatė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. vasario 28 d. nutartimi patvirtino NŽT direktoriaus 2018 m. spalio 24 d. akto teisėtumą ir leido įregistruoti Nekilnojamojo turto registre paimtą visuomenės poreikiams atsakovo nuosavybės teise valdomą Žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti Žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams, todėl nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas tik dėl atlyginimo dydžio nustatymo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą. Atsakovas buvo tinkamai informuotas apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Tai patvirtina prie pareiškėjos pareiškimo pateiktas 2017 m. sausio 23 d. raštas.

9. Teismas pažymėjo, jog turto vertinimo ataskaitose žemės sklypo vertė žymiai skiriasi ir yra nustatyta skirtingu laikotarpiu, todėl akivaizdu, kad žemės sklypo verčių nustatymo skirtumui galėjo turėti įtakos vertės nustatymo data. Manytina, kad toks ginčo Žemės sklypo rinkos vertės nustatymas prieštarauja Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies principinėms nuostatoms, jog apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį.

10. Teismas, įvertinęs, kad pareiškėjo ir atsakovo pateiktose turto vertinimo ataskaitose žemės sklypo vertė žymiai skiriasi, bei tai, kad žemės sklypo vertė apskaičiuota skirtingu laikotarpiu, t. y. skiriasi vertės nustatymo momentas, 2020 m. kovo 5 d. nutartimi skyrė visuomenės poreikiams paimto Žemės sklypo rinkos vertės ir nuostolių nustatymo ekspertizę. Teismo ekspertė parengė Nekilnojamojo turto ekspertizės aktą EUR Nr. 20/07/69 E (toliau – ir Ekspertizės aktas), kuriame padarė išvadą, jog ekspertizės objekto Žemės sklypo rinkos vertei nustatyti taikant statistinį būdą, buvo naudojami lyginamųjų objektų žemės sklypų, kurių paskirtis - kita, naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos, esančių Kauno rajone, statistiniai rodikliai bei aproksimuojančios kreivės, naudojamos vidutinei 1 aro rinkos vertei nustatyti toje pačioje zonoje bei aplinkinėse panašių verčių zonose. Teismas pažymėjo, jog lyginamojo metodo statistinis būdas daugiau tinka vertinti objektus masinio vertinimo būdu, kai tuo tarpu lyginamuoju (pardavimų kainos analogo) metodu atliekami individualūs vertinimai. Kadangi šios ekspertizės tikslas buvo išsiaiškinti konkretaus sklypo rinkos vertę, sprendė, kad teisinga ir galutinė nustatyta žemės sklypo rinkos vertė yra nustatyta vertinant jį lyginamuoju (pardavimų kainos analogo) metodu. Teismo paskirta ekspertė, įvertinusi nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės metu surinktus duomenis lyginamuoju metodu remdamasi pateikta analize, ekspertizės objekto – visuomenės poreikiams paimto Žemės sklypo, nustatė, kad rinkos vertė vertinimo 2018 m. spalio 24 d. laikotarpiui galėjo būti apie 46 300,00 Eur.

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisinį reglamentavimą, nesivadovavo nei atsakovo, nei pareiškėjo pateiktomis turto verčių nustatymo ataskaitomis, ir vadovavosi teismo ekspertės parengto Ekspertizės akto duomenimis, kadangi teismo paskirta ekspertė ginčo žemės sklypo rinkos vertę nustatė būtent institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną. Teismui nekilo jokių pagrįstų abejonių dėl Ekspertizės akte nustatyto 46 300,00 Eur atlyginimo dydžio už paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą, todėl už visuomenės poreikiams paimtą atsakovo Žemės sklypą nustatytinas 46 300,00 Eur atlyginimo dydis pagal Ekspertizės akte nurodytą nekilnojamojo turto rinkos vertę.

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisinį reglamentavimą, nesivadovavo nei atsakovo, nei pareiškėjo pateiktomis turto (nuostolių) verčių nustatymo ataskaitomis, ir vadovosi teismo ekspertės parengto Ekspertizės akto duomenimis, kadangi teismo paskirta ekspertė remiantis pateikta analize padarė išvadą, kad atsakovas iki 2017 m. sausio 31 d. žymos Nekilnojamojo turto registre padarymo datos, nepatyrė jokių nuostolių, susijusių su Žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, ir nei pareiškėjo atstovas, nei atsakovo atstovas nepateikė objektyviais įrodymais pagrįstų konkrečių argumentų dėl Ekspertizės akto turinio, eksperto išvadų pagrįstumo. Išanalizavus bylos faktinius duomenis teismas padarė išvadą, kad pradiniame 1,5000 ha dydžio žemės sklype atsakovo paslaugų teikėjas uždaroji akcinė bendrovė „Dauriusta“ bendrastatybinius žemės darbus atliko laikotarpyje nuo 2017 m. liepos 28 d. iki 2017 m. gruodžio 14 d. Iki nurodytos 2017 m. sausio 31 d. datos atsakovas neatliko jokių kitų bedrastatybinių darbų pradiniame 1,5000 ha dydžio žemės sklype, ir taip pat paimamo visuomenės poreikiams Žemės sklypo 0,4933 ha ploto dalyje, todėl tiesioginių nuostolių, susijusių su investicijomis į Žemės sklypo infrastruktūrą, nebuvo patirta. Atsakovas 2016 m. kovo 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigydamas sklypą, veikdamas rūpestingai, Kauno rajono savivaldybės administracijoje turėjo pasidomėti, kas sklypo vietoje planuojama. Kaip matyti iš bylos duomenų nagrinėjamu atveju nustatyta, kad jau galiojo Seimo 2011 m. spalio 11 d. nutarimas, kuriuo pripažintas „Rail Baltica“ projektas ypatingos valstybinės svarbos projektu. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad atsakovas žinojo arba turėjo žinoti, jog valstybės institucijos veikia teisėtai, tačiau nepaisydamas to, ėmėsi aktyvių veiksmų vykdydamas bedrastatybinius darbus pradiniame 1,5000 ha dydžio žemės sklype, ir taip pat paimamo visuomenės poreikiams Žemės sklypo 0,4933 ha ploto dalyje, taip prisiimdamas tam tikrą riziką dėl 12 449,75 Eur nuostolių atsiradimo. Teismui nekilo jokių pagrįstų abejonių dėl nustatyto Ekspertizės akte 46 300,00 Eur atlyginimo dydžio už paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą, todėl už visuomenės poreikiams paimtą atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BLG Terminalas“ 0,4933 ha ploto žemės sklypą nustatytinas 46 300,00 Eur atlyginimo dydis pagal Nekilnojamojo turto ekspertizės akte nurodytą nekilnojamojo turto rinkos vertę, o kita pareiškimo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

13. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi atlyginimo. Teismas priteisė atsakovui iš pareiškėjo 1 197,96 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

III.

14. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir tenkinti atsakovo prašymą, arba nusprendus, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir neištyrė visų aplinkybių, grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Taip pat prašoma atsakovui priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, pagal atskirą prašymą, kuris bus pateiktas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios.

15. Apeliaciniame skunde nurodoma:

Žemesnės instancijos teismas

15.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė Žemės paėmimo įstatymo nuostatas (dėl nuostolių atlyginimo momento), o tai lėmė neteisingo ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. NŽT 2018 m. spalio 24 d. aktas buvo sudarytas praėjus beveik dvejiems metams nuo tada, kai Nekilnojamojo turto registre atsirado žyma apie pradėtą žemės paėmimo procedūrą. Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie atsirado iki žymos atsiradimo, yra neteisinga. Tokia išvada prieštarauja Žemės paėmimo įstatymo nuostatoms ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. Skiriant ekspertizę teismas klausimus ekspertei suformulavo remdamasis neteisingu Žemės paėmimo įstatymo nuostatų kvalifikavimu. Pirmosios instancijos teismas jau skirdamas teismo ekspertizę 2020 m. kovo 5 d. nutartimi nepagrįstai apribojo (susiaurino) ekspertės vertinimo apimtį ir nurodė vertinti tik tuos atsakovo nuostolius, kurie buvo atsiradę iki žymos apie žemės paėmimą padarymą. Atsakovas, tiek prašydamas skirti ekspertizę bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek ir po ekspertizės grąžinus bylą, net kelis kartus akcentavo, kad toks nuostolių apribojimas yra nepagrįstas. Tai, kad atsakovo nuostolių vertinimas negali būti apribotas tik iki tos datos, kai Nekilnojamo turto registre buvo padaryta žyma apie pradėtą paėmimo procedūrą, patvirtina tai, kad Žemės paėmimo įstatymas nenumato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie atsirado iki žymos apie pradedamą paėmimo procedūrą Nekilnojamojo turto registre atsiradimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal Žemės paėmimo įstatymo 4 straipsnio 2–4 dalių nuostatas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra yra pradedama, kai Vyriausybė priima atitinkamą nutarimą, kuriuo patvirtina specialųjį planą ir nutaria pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, o sąlygos padaryti žymą Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą atsiranda, kai įsigalioja minėtas Vyriausybės nutarimas ir kai projektą įgyvendinanti institucija apie tai praneša Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Iš šios įstatymo normos negalima daryti išvados, kad minėtas įvykis apibrėžia ir žemės sklypo rinkos vertės nustatymo datą. Žemės paėmimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis ir 7 straipsnis įtvirtina kokius konkrečius veiksmus yra draudžiama atlikti po žymos padarymo. Nagrinėjamu atveju atsakovas neatliko jokių Žemės paėmimo įstatymu draudžiamų veiksmų, t. y. neperleido, neįkeitė ir kitaip nesuvaržė daiktinių teisių į sklypą. Nuosavybės teisė į žemės sklypą pasibaigia, kai šis sklypas pereina valstybės nuosavybėn. Darytina išvada, kad tiek paimamo sklypo vertė, tiek ir nuostoliai turi būti vertinami ne žymos Nekilnojamo turto registre padarymo dieną, o būtent žemės sklypo paėmimo dieną. Nagrinėjamu atveju Žemės sklypas valstybės poreikiams buvo paimtas ne 2017 m. sausio 31 d., o 2018 m. spalio 24 d., todėl tą dieną ir turėjo būti vertinami atsakovo patirti nuostoliai. Pats pareiškėjas aiškiai suprato, kad vertinami nuostoliai, kurie atsirado iki sklypo paėmimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino atsakovo patirtų nuostolių įvertinimą ir nepagrįstai nevertino tų nuostolių, kurie kilo po 2017 m. sausio 31 d. žymos padarymo.

15.2. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi išimtinai tik teismo ekspertize, bet netyrė kitų atsakovo pateiktų įrodymų dėl patirtų nuostolių. Dėl šios priežasties liko neįvertinti realūs atsakovo patirtini nuostoliai dėl Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams. Teismo ekspertizė net nevertino atsakovo nuostolių, nes pats teismas buvo nepagrįstai susiaurinęs (apribojęs) ekspertės vertinimo ribas (buvo nurodyta vertinti nuostolius tik iki 2017 m. sausio 31 d.). Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir kitus atsakovo pateiktus įrodymus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas.

15.3. Net jei nebūtų kitų įrodymų ir būtų remiamasi tik teismo ekspertize, buvo pagrindas vadovautis ta Žemės sklypo verte, kuri nustatyta pagal lyginamojo metodo statistinį būdą. Teismo ekspertizėje ekspertė gavo dvi paimamo sklypo rinkos vertes, t. y. skaičiuojant lyginamojo metodo statistiniu būdu ekspertė nustatė, kad paimamo sklypo vertė yra 51 200 Eur, o skaičiuojant lyginamuoju (pardavimų kainos analogo) būdu ekspertė nustatė, kad paimamo sklypo vertė yra 46 300 Eur. Pirmosios instancijos teismas pasirinko, kad teisinga vertė yra ta, kuri nustatyta pagal antrą metodą (pardavimų kainos analogą). Atsakovo vertinimu, visgi teisingesnis metodas yra lyginamojo metodo statistinis būdas, nes jis būtent atspindi buvusį sklypų pardavimo kainų pokytį.

15.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino atsakovo nuostolių dėl nutrauktos ekonominės veiklos (nuomos). Atsakovo pradinis sklypas buvo patrauklioje komercinei veiklai teritorijoje (Kauno rajone) su geru susisiekimu ir išvystyta infrastruktūra, todėl buvo palanku nuomoti atsakovui priklausanti turtą ir iš to gauti finansinę naudą. Sudarant nuomos sutartis atsakovas dar neturėjo tikslios informacijos dėl to, kuri tiksliai pradinio sklypo dalis bus paimama visuomenės poreikiams ir, ar apskritai bus paimama bei kada konkrečiai. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad jau nuo pradinio sklypo įsigijimo atsakovas turėjo suprasti, kad per pradinį sklypą bus tiesiamas geležinkelis. Tokios pozicijos laikėsi ir pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad atsakovas turėjo pasidomėti kur ir kaip bus tiesiamas geležinkelis. Su tokiais pareiškėjo ir pirmosios instancijos teismo argumentais atsakovas nesutinka. Atsakovas pradinį sklypą įsigijo dar 2016 m. kovo 15 d., t. y. dar iki Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimo. Įsigyjant pradinį sklypą nebuvo konkrečių duomenų dėl to, kad per jį eis geležinkelio linija. Net ir po Vyriausybės nutarimo priėmimo, nebuvo aišku kada tiksliai, ir kurioje tiksliai vietoje bus tiesiama geležinkelio atšaka. Atsakovas neturėjo konkrečių duomenų dėl to, kokia sklypo dalis pateks į tiesiamą trasą. Pareiškėjo 2017 m. sausio 27 d. rašte, kuriuo atsakovui pranešta apie paėmimo procedūros pradžią, nebuvo jokios konkrečios informacijos. Atsakovas pagrįstai vertino, kad žemės paėmimo procedūros gali būti ilgos, dėl to įgyvendindamas savo, kaip žemės sklypo savininko teises, sudarė pradinio sklypo ir jame esančių statinių nuomos sutartis, kurias pagrįstai tikėjosi vykdyti iki nuomos termino pabaigos. Atsakovo vykdyta nuomos veikla buvo normali ir įprasta veikla tokio tipo žemės sklype, atitiko rūpestingo ir sąžiningo asmens veiksmus. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad nuo to momento, kai Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas įrašas apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, neva jokia ekonominė veikla nėra galima – yra visiškai nepagrįsti. Atsakovo vertinimu, ekonominės veikos ribojimas gali būti pateisinamas, kai jau yra parengtas aktas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, o ne anksčiau. Atsižvelgiant į tai, kad nuomininkui buvo reikalingas visas nuomojamas plotas ir mažesnė sklypo dalis nebuvo pakankama nuomininko veiklos vykdymui, šalys po abipusių derybų sutarė nutraukti aikštelės nuomos sutartį ir angaro nuomos sutartį. Atitinkamai dėl iš atsakovo paimamo sklypo patyrė realius nuostolius, kuriuos sudaro negautos pajamos (negautas grynasis pelnas) iš ekonominės veiklos – nuomos. Atsakovo vertinimu, ta aplinkybė, kad jis vykdė komercinę veiklą bei už tai gavo konkrečią ekonominę naudą, buvo akivaizdus pagrindas jam priteisti nuostolius, susijusius su ūkinės komercinės veiklos paimamame žemės sklype nutraukimu ir (ar) ribojimu.

15.5. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nevertino ir nepriteise? atsakovui tiesioginiu? nuostoliu?, susijusiu? su investicijomis i? z?eme?s sklypu? infrastruktu?ra? (i?rengima?). Atsakovo i?sitikinimu, pareis?ke?jas, pras?ydamas atsakovui s?iuos nuostolius priteisti, suku?re? teise?ta? lu?kesti?, kad bent jau tokia? nuostoliu? suma? atsakovas gaus. Nepriteisus s?iu? nuostoliu?, buvo paz?eisti teise?ti atsakovo lu?kesc?iai. De?l s?iu? argumentu? pirmosios instancijos teismas visis?kai nepasisake? ir ju? nevertino, nors atsakovas juos ke?le? tiek bylos nagrine?jimo metu, tiek ir savo baigiamojoje kalboje. Atsakovo patirti tiesioginiai nuostoliai, susije? su sklypu? infrastruktu?ra yra didesni nei nustate? pareis?ke?jo pasirinktas turto vertintojas. Atsakovas byloje pateike? visas rangovo uždarosios akcinės bendrovės „Dariusta“ is?ras?ytas sa?skaitas faktu?ras uz? darbus, kurie buvo atlikti pradiniame sklype ir apskaic?iavimo bu?tent paimamam sklypui tenkanc?ia? darbu? dali? taikydamas tokia? pac?ia? proporcija?, kokia? taike? ir pareis?ke?jo pasirinktas turto vertintojas. Atsakovas papildomai pateike? ir atliktu? darbu? prie?mimo-perdavimo aktus, kurie patvirtina, kad darbai buvo atlikti bu?tent atsakovui priklausanc?iame pradiniame sklype.

15.6. Skundžiamame sprendime visiškai neatsižvelgta į tai, kad atsakovas pardavė liekantį sklypą už gerokai didesnę kainą nei nustatė teismo ekspertizė (skaičiuojant vieno aro kainą). Šią aplinkybę teismas ignoravo. Tai, kad reali paimamo sklypo verte? yra gerokai didesne? nei nustatyta Vertinimo ataskaitoje ir Ekspertize?s akte, patvirtina realus i?vyke?s turto pardavimo sandoris. Atsakovas 2019 m. gruodz?io me?nesi? kartu su kitais sklypais pardave? jam po atidalinimo likusi? sklypa?, kurio dydis 1,0069 ha, sklypas parduotas uz? 484 000 Eur kaina?. Atsakovas byloje pateike? i?rodymus de?l sklypo pardavimo, tac?iau jie nebuvo i?vertinti.

Žemesnės instancijos teismas

15.7. Pirmosios instancijos teismas visis?kai nevertino atsakovo argumentu? apie tai, kad Žemės sklypas ture?jo individualia? savybe? – privaz?iuojama?ji? gelez?inkelio kelia?, kuris stipriai didina turto verte?. Tiek pareis?ke?jo pateiktas turto vertinimas, tiek ir teismo paskirta eksperte? ignoravo s?ia? aplinkybe?. Paimamas sklypas yra Kauno rajone, kur s?iuo metu kaip tik intensyviai vystomi logistikos ir komercine?s paskirties objektai. S?alia sparc?iai vystoma Kauno laisvoji ekonomine? zona ir kiti objektai, šalia didmiestis ir greitkelis. Tode?l atsakovo sklypo verte? neabejotinai yra daug didesne? nei i?vertino pirmosios instancijos teismas. S?ia? aplinkybe? papildomai patvirtina ir realus i?vyke?s liekanc?io sklypo pardavimo sandoris, kuriuo 1 ha sklypas parduotas net uz? 484 000 Eur suma?.

15.8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino atsakovo turto vertės praradimo po pradinio sklypo išskaidymo ir dalies sklypo paėmimo. Z?eme?s pae?mimo i?statymas numato ne tik paimamo sklypo rinkos verte?s atlyginimo galimybe?, bet ir visu? kitu? z?eme?s savininko pagri?stu? nuostoliu? atlyginimo galimybe?. S?ioje byloje atsakovas yra pateike?s pradinio sklypo verte?s nustatymo ataskaita?. Remiantis šia ataskaita, viso pradinio sklypo verte? sudare? net 385 000 Eur dydz?io suma?. S?i ataskaita ne?ra nuginc?yta ir yra galiojanti. Akivaizdu, kad vienas didesnis sklypas potencialiems pirke?jams yra z?ymiai patrauklesnis nei sklypas, kuris yra is?skaidytas i? dvi atskiras maz?esnes dalis. Atsakovo teikiami i?rodymai patvirtina, kad kompensacija yra neadekvati paimamam turtui. Atsakovas pateike? i?rodymus, kad jo pradiniam sklypui buvo patvirtintas detalusis planas ir is?duotos projektavimo sa?lygos. Atsakovui Žemės sklype nebuvo i?registruotu? gelez?inkelio apsaugos zonos ribojimu?. Vadinasi pareis?ke?jo argumentai, kad de?l gelez?inkelio apsaugos zonos nieko negalima atlikti sklype, yra nepagri?sti. Atsiz?velgiant i? tai, kad nekilnojamo turto rinkoje nebuvo dideliu? svyravimu?, o bendra tendencija yra tokia, kad z?eme?s kainos tik dide?ja, tai akivaizdu, kad atsakovo atliktas vertinimas objektyviai patvirtina kokia buvo pradinio sklypo verte? iki jo padalinimo i? du sklypus ir kokia ji bu?tu? s?ia? diena?, jeigu atsakovas pradini? sklypa? pardavine?tu? rinkoje. Imdamas sklypa? is? Kauno miesto, kuris yra visis?kai netoli atsakovo sklypo, vertintojas padare? atitinkama? vietos pataisa?. Teisės aktai nereikalauja, kad palyginamieji sklypai bu?tinai bu?tu? is? tos pac?ios verc?iu? zonos.

Žemesnės instancijos teismas

15.9. Pirmosios instancijos teismas neapgynė esminės atsakovo teisės – už iš jo paimamą turtą gauti adekvatų ir teisingą atlyginimą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybe? is? savininko gali bu?ti paimama tik tada, kai ji bu?tina visuomene?s poreikiams ir kai uz? ja? teisingai atlyginama. Pirmosios instancijos teismas neis?tyre? atsakovo pateiktu? i?rodymu? de?l patirtu? nuostoliu?, vadovavosi is?imtinai tik teismo ekspertize bei neteisingai ais?kino Z?eme?s pae?mimo i?statymo nuostatas, o tai le?me? neteisingo ir nepagri?sto sprendimo prie?mima?, kuris ture?tu? bu?ti panaikintas.

15.10 . Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai didžiąją dalį išlaidų už teismo ekspertizės atlikimą priskyrė atsakovui. Paz?yme?tina, kad byloje skiriant teismo ekspertize?, teismas pose?dz?io metu buvo nurode?s, kad s?alys ekspertize? ture?tu? apmoke?ti lygiomis dalimis. Atsiz?velgiant i? tai, kad teismo ekspertize? nustate? kitokia? Žemės sklypo verte?, nei buvo nustate?s parais?ke?je?s, t. y. net 60 procentų didesne? nei pareis?ke?jo vertinimo ataskaitoje nustatyta verte?, akivaizdu, kad buvo paneigtas pareis?ke?jo vertinimo ataskaitos teisingumas. Tokiu atveju, teismo ekspertize?s visas is?laidas uz? Žemės sklypo i?vertinima? ture?jo padengti bu?tent pareis?ke?jas, o ne atsakovas. Pirmosios instancijos teismas nepagri?stai s?iu? is?laidu? tik maz?a?ja? dali? priteise? is? pareis?ke?jo. Teismo ekspertize?s, kuri nustate? kitokia? turto verte? nei pareis?ke?jas, is?laidas ture?jo atlyginti bu?tent pareis?ke?jas.

Atsiliepimas

16. Pareiškėjas atsiliepime su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

17. Atsiliepime nurodoma:

17.1. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai yra visiškai formalūs ir deklaratyvūs. Atsakovas teisės aktus aiškina ir interpretuoja išeidamas už įstatyminio reguliavimo ribų. Atsakovas siekia gauti asmeninę naudą, tačiau teisminėje praktikoje yra aiškia suformuluota taisyklė ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė neatsiranda). Vien atsakovo įsitikinimas, kad teismas nustatė per mažą atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą Žemės sklypą dydį, yra tik subjektyvi atsakovo nuomonė. Tai, kad atsakovo netenkina nustatytas atlyginimo dydis, savaime nereiškia, kad toks atlyginimas yra neteisingas, ar kad juo yra pažeidžiami nuosavybės neliečiamumo ir teisingo atlyginimo už paimamą nuosavybę principai.

Šalies argumentai

17.2. Pareiškėjas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl Žemės paėmimo įstatymo nuostatų taikymo, sprendžiant nuostolių atlyginimo klausimą. Teisės normos turi būti aiškinamos sistemiškai, o ne atsižvelgiant į jų pavienes sąlygas, ką šiuo atveju atsakovas ir daro, teigdamas, kad Žemės paėmimo įstatymas nenumato nuostatos, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie atsirado iki žymos apie pradėtą žemės paėmimo procedūrą Nekilnojamojo turto registre padarymo. Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra numatyta, kad paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. Atsakovo argumentas, jog nuostoliai turi būti apskaičiuoti žemės sklypo visuomenės poreikiams paėmimo dienai, t. y. 2018 m. spalio 24 d, yra iš dalies teisingas tik tuo atveju, kad nuostolių už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypas turi atitikti žemės sklypo vertę sklypo paėmimo dieną (ar protingu terminu artimą šiai dienai), tačiau visiškai neteisingas tuo atveju, jog į tokią žemės sklypo vertę turi būti įskaičiuojami ir tie nuostoliai, kuriuos savininkas (galimai) patiria sąmoningai savo rizika, sudarydamas įvairaus pobūdžio prievolinius sandorius ir (ar) atlikdamas kitus veiksmus, nes savininkas, žinodamas apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir esant tokiai žymai Nekilnojamojo turto registre, kas ir laikoma nuosavybės teisės į žemės sklypą suvaržymu, tokiais sandoriais ir veiksmais nuostolių dydį padidina dirbtinai. Teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, jog kiti nuostoliai, nesusiję su pačio žemės sklypo rinkos verte, turi būti apskaičiuojami iki žymos Nekilnojamojo turo registre padarymo apie Žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams. Be kita ko, atsakovo nurodomas nuostolių skaičiavimo terminas – iki žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams valstybės nuosavybėn yra neteisingas būtent aspektu, jog asmuo, žinodamas, kad jo žemės sklypas bus paimamas visuomenės poreikiams ir būdamas nesąžiningu, gali imtis veiksmų, sąlygojančių didesnių nuostolių atsiradimo faktą. Teismas, atsižvelgdamas į įstatyminio reglamentavimo nuostatas, pagrįstai nustatė, kad nuostoliai turi būti skaičiuojami iki 2017 m. sausio 31 d. Atsakovo pateikta teisminė praktika šiuo nagrinėjamu klausimu nėra aktuali, nes jis šioje dalyje ginčija ne Žemės sklypo vertės nustatymo aplinkybes, bet nuostolių skaičiavimo laikotarpį.

17.3. Pareiškėjas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl teismo paskirtos ekspertizės ir Žemės sklypo rinkos vertės nustatymo. Teismas siekė priimti objektyvų ir teisėtą sprendimą, nustatyti visas reikšmingas aplinkybes, jog atsakovui būtų teisingai atlyginama už visuomenės poreikiams paimamą Žemės sklypą ir dėl to patiriamus nuostolius. Teismas matydamas prieštaravimą tarp pareiškėjo ir atsakovo pateiktų turto vertinimo ataskaitų, siekė išlikti objektyvus ir skyrė vertinimo ekspertizę. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog būtent lyginamojo metodo statistinis būdas atspindi buvusį sklypų pardavimo kainų pokytį tikslingiau ir geriau nei lyginamojo metodo pardavimų kainos analogo būdas. Atsakovas yra subjektyvus Žemės sklypo vertės atlyginimo klausimu, nes turi siekį ne tik dėl teisingai atlyginamos Žemės sklypo vertės, bet ir gauti kuo didesnę finansinę naudą, dėl ko renkasi tą vertinimo metodo būdą, kuriame yra nustatyta didesnė atlyginimo suma. Atsakovas pateikia tik savo nuomonę, tačiau nepateikia jokių, tokią išvadą pagrindžiančių aplinkybių. Be pagrindo išmokamas didesnis atlyginimas, nei reikia analogiškam sklypui įsigyti, nėra teisingas, nes sudaro galimybes paimamo sklypo savininkui nepagrįstai praturtėti visuomenės sąskaita. Įstatyminis reglamentavimas numato, kad visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertė yra nustatoma pagal turto vertinimo ataskaitą, o šiuo nagrinėjamu klausimu, teismui nustačius neatitikimų tarp pareiškėjo ir atsakovo pateiktų turto vertinimo ataskaitų, CPK 212 straipsnio 1 dalies pagrindu buvo skirta ekspertizė ir parengtas Ekspertizės aktas, kuriuo teismas ir vadovavosi priimdamas sprendimą. Atsižvelgiant į atsakovo siūlymus bei iš esmės deklaratyvius teiginius dėl visuomenės poreikiams paimamo Žemės sklypo vertės nustatymo, atsakovas turi akivaizdų siekį ne gauti teisingą atlyginimą už nusavintą Žemė sklypą, bet gauti kuo didesnės asmeninės naudos. Atsakovo teiginiai ir siūlymai neatitinka ne tik įstatyminio reglamentavimo nuostatų, susijusių su žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūromis ir jų įgyvendinimu, bet ir bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Atsiliepimas

17.4. Atsakovas savo teisę į negautų pajamų atlyginimą grindžia tik deklaratyviais teiginiais ir vertinamojo pobūdžio nuostatomis, tačiau nepateikia jokių, tokią teisę – į negautų pajamų atlyginimą, patvirtinančių teisinio reglamentavimo nuostatų ar kitų pagrįstų duomenų. Atsakovo nurodomos iš nuomos sutartinių santykių atsiradusios negautos pajamos nėra atlyginamos ne tik dėl to, jog jos patirtos po žymos Nekilnojamojo turto registre padarymo, bet ir dėl savo pobūdžio, t. y. tiek įstatyminis reglamentavimas, tiek teisminė praktika nenumato, jog vykdant žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, turi būti atlyginamos ir negautos pajamos. Atsakovas, kaip juridinis asmuo, verslininkas, kuriam taikomi didesni apdairumo ir rūpestingumo reikalavimai, turėjo žinoti apie priimtus teisės aktus ir planuoti savo veiklą, atsižvelgdamas į inicijuotus teritorijų planavimo procesus. Atsakovas turėjo suvokti ir suvokė, kad pagrindinio sklypo dalis bus paimama visuomenės poreikiams, tačiau veikė savo rizika ir sudarė nuomos sutartis. Vien lūkesčio turėjimas gauti tam tikrą nuostolių atlyginimą ir jo negavimas per se (pats savaime) nedaro teismo sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu. Atsakovas prašomus priteisti nuostolius grindžia ne teisinio reglamentavimo nuostatomis, bet savo lūkesčiu tokį nuostolių atlyginimą gauti. Tačiau vien tokio lūkesčio turėjimas nesukuria ir nepaneigia teisės aktų nuostatų. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pagrįstai nepriteisė atsakovo patirtų nuostolių, susijusių su investicijomis į sklypų infrastruktūrą. Atsakovo nurodyti nuostoliai nepatenka į Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų atlyginamų nuostolių kategorijas.

17.5. Atsakovas tik pateikia savo nuomonę, kaip teismas turėjo vertinti teismo ekspertizės išlaidų atlyginimo klausimą, tačiau nepateikia jokių objektyvių duomenų, teisės aktų ir (ar) teisminės praktikos, kurie patvirtintų ir pagrįstų tokį atsakovo siūlomos teismo ekspertizės išlaidų atlyginimo apskaičiavimą. Teismas sprendime aiškiai nurodė, kuo remiantis buvo apskaičiuotos visos šalių patiriamos išlaidos.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „LTG Infra“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsiliepime prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

19. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

19.1. Akivaizdu, kad atsakovas apie pradėtą žemės paėmimo procedūrą buvo informuotas ir žinojo, kad Žemės sklypas bus paimtas visuomenės poreikiams jau nuo 2017 m. sausio 31 d. Todėl visiškai pagrįsti ir teisingi pirmosios instancijos teismo sprendimas bei padarytos išvados skundžiamame sprendime.

19.2. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo argumentus, išsamiai išdėstytus skundžiamame sprendime, yra akivaizdu, kad teismo sprendimas yra pagrįstas, motyvuotas ir teisėtas.

19.3. Pirmosios instancijos teismas, pasirinkdamas kurį metodą taikyti atsižvelgė į teismo paskirtos ekspertės argumentus kodėl būtent šiuo atveju turėjo būti pasirinktas lyginamasis (pardavimų kainos analogo) metodas. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo argumentų, toks turto vertinimo būdas buvo pasirinktas pagrįstai, atsižvelgiant į tai, kad buvo atliekamas individualus turto vertinimas – paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo vertinimas. Tuo tarpu atsakovas apeliaciniame skunde pateikia tiesiog savo subjektyvų vertinimą, kuris suprantama yra susijęs su tuo, jog teismo paskirta ekspertė lyginamojo metodo statistiniu būdu buvo įvertinusi paimamą žemės sklypą didesne suma, tačiau jokių įrodymų ar kitų argumentų, atsakovas nepateikia.

19.4. Įvertinus tai, kad atsakovo parduoto likusio sklypo plotas yra tik 1 ha, o atsakovas jį pardavė už 484 000 Eur kainą, kai tuo tarpu ženkliai didesnio sklypo vertė yra palyginus labai panaši atsakovo sandorio sumai (564 000 Eur), pagrįstai darytina prielaida, kad atsakovas likusį sklypą pardavė kartu su privažiuojamuoju geležinkelio keliu Nr. 4. Išdėstytų aplinkybių pagrindu, galima teigti, kad tokia didelė sandorio kaina buvo ne tik už likusį žemės sklypą, bet ir už kitą turtą, todėl atsakovo pateikta informacija apeliaciniame skunde yra klaidinanti ir neatitinkanti faktinės situacijos.

19.5. Žemės paėmimo įstatymas numato, jog žemės savininkui, kurio žemė buvo paimta visuomenės poreikiams, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie buvo realiai patirti ir atsiradę dėl konkretaus žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Atsakovas prašo teismo atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl žemės sklypų vertės sumažėjimo. Pažymėtina, kad Žemės paėmimo įstatymas nenumato tokių nuostolių atlyginimo.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodo tai pagrindžiančią teismų praktiką bei teisės normas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl už ypatingos valstybinės svarbos projektui įgyvendinti visuomenės poreikiams paimto 0,4933 ha dydžio kitos paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) atlyginimo dydžio nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs už visuomenės poreikiams paimtą atsakovo žemės sklypo dalį 46 300,00 Eur atlyginimo dydį, pareiškėjo pareiškimą patenkino iš dalies.

23. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl atsakovui už visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo atlyginimo dydžiu, teigia, jog tiek paimamo žemės sklypo dalies vertė, tiek ir nuostoliai turi būti vertinami ne žymos Nekilnojamojo turto registre padarymo dieną, o būtent žemės sklypo paėmimo dieną. Žemės sklypas nagrinėjamu atveju valstybės poreikiams buvo paimtas 2018 m. spalio 24 d., todėl iki tos dienos turėjo būti įvertinti atsakovo patirti nuostoliai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino atsakovo patirtų nuostolių įvertinimą ir nepagrįstai nevertino tų nuostolių, kurie atsirado po 2017 m. sausio 31 d. žymos Nekilnojamojo turto registre padarymo.

24. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Žemės paėmimo įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

25. Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo.

26. Pagal Žemės paėmimo įstatymo 4 straipsnio 2–4 dalių nuostatas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra yra pradedama, kai Vyriausybė priima atitinkamą nutarimą, kuriuo patvirtina specialųjį planą ir nutaria pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, o sąlygos padaryti žymą Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą atsiranda, kai įsigalioja minėtas Vyriausybės nutarimas ir kai projektą įgyvendinanti institucija apie tai praneša Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Ši žyma panaikinama, kai nuosavybės teisė į žemės sklypą pereina valstybei (Žemės paėmimo įstatymo 7 str. 3 d.).

27. Iš šio reglamentavimo matyti, kad žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymas yra įvykis, kuriuo apibrėžiamos esminės paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo savybės, pagal kurias nustatoma paimamo žemės sklypo rinkos vertė, tačiau iš šios įstatymo normos negalima daryti išvados, kad minėtas įvykis apibrėžia ir žemės sklypo rinkos vertės nustatymo datą.

28. Pagal Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalį paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą.

29. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. sausio 11 d. priėmė nutarimą Nr. 31 „Dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti procedūros pradžios“, kuriuo patvirtino Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialųjį planą (ir pagal Specialųjį planą pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ginčo žemės sklypo atžvilgiu. Iš byloje esančio nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo apie ginčo žemės sklypą matyti, kad žyma apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą nekilnojamojo turto registre padaryta 2017 m. sausio 31 d. Tai reiškia, jog pareiškėjas turėjo apskaičiuoti ginčo žemės sklypo vertę pagal tokias esmines žemės sklypo savybes, kurios buvo iki 2017 m. sausio 31 d., tačiau nustatytas atlyginimas turi būti teisingas ir lygiavertis paimamai nuosavybei.

30. Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę. Jeigu teismas nustato kitą paimamo žemės sklypo ar kito turto vertę ir jo savininkų ir (ar) naudotojų patirtų išlaidų dydį, negu nurodyta žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte, už paimtą visuomenės poreikiams žemę atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sąlygomis. Jeigu teismas nustato, kad žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas turi gauti mažesnį atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą žemę negu suma, kurią projektą įgyvendinanti institucija buvo pervedusi į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pervedama atlyginimo suma yra atitinkamai sumažinama. To paties įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę.

31. Aiškinant šių teisės normų nuostatas aktuali yra Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencija asmeninės nuosavybės apsaugos klausimais.

32. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Aiškindamas šią nuostatą, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2003 m. kovo 4 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimus); teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, jog nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei; priimant sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tuo pat metu turi būti nustatomas ir atlyginimo už paimamą nuosavybę dydis, taip pat nustatoma, kokia tvarka savininkui bus atlyginama už paimamą nuosavybę; įstatymu nustatytai valstybės ar savivaldybės institucijai, turinčiai teisę priimti sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tenka pareiga iš anksto (dar prieš priimant sprendimą) informuoti savininką apie ketinimą paimti iš jo nuosavybę visuomenės poreikiams, taip pat apie tai, kaip ir kokia tvarka savininkui bus atlyginama; nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2005 m. liepos 8 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimus).

33. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje konstatuojama, kad teisės netrukdomai naudotis nuosavybe ribojimas (Žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 1 protokolo 1 straipsnis) turi nustatyti teisingą bendrojo visuomenės intereso poreikių ir reikalavimų, keliamų pagrindinių asmens teisių apsaugai, pusiausvyrą. Turi egzistuoti pagrįstas naudojamų priemonių ir priemone (kurią taikant atimamas asmens turtas) siekiamo tikslo proporcingumo ryšys (žr., 2012 m. spalio 25 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Vistinš ir Perepjolkins prieš Latviją, peticijos Nr. 71243/01, par. 108; 2006 m. kovo 29 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Scordino prieš Italiją (Nr. 1), peticijos Nr. 36813/97, par. 93). Kompensavimo sąlygos yra reikšmingos vertinant, ar skundžiama priemonė užtikrino reikiamą teisingą pusiausvyrą ir visų pirma – ar neuždėjo pareiškėjams neproporcingos naštos. EŽTT yra pripažinęs, kad turto paėmimas nesumokant sumos, pagrįstai susijusios su jo verte, paprastai lemia neproporcingą apribojimą. Daugeliu teisėto nusavinimo atvejų, tokių kaip žemės paėmimas keliams tiesti ar kitais viešojo intereso tikslais, tik visos kompensacijos sumokėjimas gali būti laikomas pagrįstai susijusiu su turto verte (žr. 2002 m. lapkričio 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Former King of Greece ir kiti prieš Graikiją (teisingas atlyginimas), peticijos Nr. 25701/94, par. 78; mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) 1999 m. kovo 25 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Papachelas prieš Graikiją, peticijos Nr. 31423/96, par. 48; 2003 m. liepos 10 d. sprendimo byloje Efstathiou ir Michailidis & Co. Motel Amerika prieš Graikiją, peticijos Nr. 55794/00, par. 26). Tais atvejais, kai asmens turtas buvo nusavintas, turi būti nustatyta procedūra, užtikrinanti visa apimantį ekspropriacijos padarinių įvertinimą, įskaitant kompensacijos sumos, derančios su nusavinto turto verte, priteisimą, asmenų, turinčių teisę į kompensaciją, nustatymą ir bet kokių kitų su nusavinimu susijusių klausimų išsprendimą. Kompensacijos suma paprastai turi būti apskaičiuojama remiantis turto verte, buvusia nuosavybės praradimo dieną (žr. 2009 m. gruodžio 22 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Guiso-Gallisay prieš Italiją (teisingas atlyginimas), peticijos Nr. 58858/00, par. 94–95; Vistiņš ir Perepjolkins, par. 111). Vis dėlto Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis negarantuoja teisės į visišką kompensaciją visais atvejais (žr. 2004 m. birželio 22 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Broniowski prieš Lenkiją, peticijos Nr. 31443/96, par. 182; Vistiņš ir Perepjolkins, par. 112), visiškos kompensacijos stoka gali būti pateisinama tik išskirtiniais atvejais (žr. Former King of Greece ir kiti (dėl esmės), par. 89). Teisėti viešojo intereso tikslai, pavyzdžiui, kurių siekiama ekonomikos reformos priemonėmis ar priemonėmis, skirtomis didesniam socialiniam teisingumui pasiekti, gali pateisinti mažesnės negu rinkos vertės kompensavimą (žr. 1986 m. vasario 21 d. sprendimo byloje James ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 8793/79, par. 54); tokiais atvejais kompensacija nebūtinai turi atspindėti visą nusavinamo turto vertę. Iš EŽTT praktikos taip pat matyti, kad pagal Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį pateisina ne visos paimamo turto vertės kompensavimą (vis dėlto disproporcija negali būti pernelyg didelė) gali nulemti įvairios aplinkybės, pavyzdžiui, turto pobūdis (neįmanoma objektyviai nustatyti tikrosios turto vertės dėl valstybei priklausančių išimtinių pirkimo teisių ir pan.), asmens investicijų, susijusių su paimamu turtu, nebuvimas ir kt. (žr., pvz., Vistiņš ir Perepjolkins).

34. Iš šio reglamentavimo matyti, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei ir tik tokio atlyginimo sumokėjimas gali būti laikomas pagrįstai susijusiu su paimamo turto verte, kuri paprastai turi būti apskaičiuojama remiantis turto verte, buvusia nuosavybės praradimo dieną.

35. Pagal Žemės paėmimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies ir 7 straipsnio nuostatas, pradėjus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą (įsigaliojus atitinkamam Vyriausybės nutarimui), asmuo nuosavybės teisių į paimamą žemės sklypą nepraranda, yra tik ribojama jo teisė disponuoti šiuo žemės sklypu (asmuo netenka teisės perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į specialiajame plane nurodytą žemės sklypą, jis taip pat neturi teisės šio žemės sklypo pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti)). Nuosavybę į žemės sklypą jis praranda, kai šis sklypas pereina valstybės nuosavybėn. Pažymėtina, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra yra tęstinio pobūdžio ir nuo šios procedūros pradėjimo iki žemės sklypo perėjimo iš asmens nuosavybės valstybės nuosavybėn gali praeiti žymus laiko tarpas, kuris gali įtakoti žemės sklypo rinkos vertės pokyčius, tiek didėjimo, tiek mažėjimo linkme. Nagrinėjamu atveju nuo atsakovo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios iki jo perėjimo valstybei praėjo daugiau kaip vieneri metai. Valstybės institucijos turi užtikrinti, kad paimamos visuomenės poreikiams žemės vertinimas kuo labiau atitiktų realią rinkos situaciją nuosavybės praradimo metu, o nuo vertinimo atlikimo iki nuosavybės praradimo praeitų kuo mažesnis laiko tarpas, o reikalingos procedūros būtų atliekamos kuo operatyviau. Bylos duomenys patvirtina, kad teismo paskirta ekspertė ginčo žemės sklypo rinkos vertę (46 300 Eur) nustatė Žemės sklypo valstybės poreikiams paėmimo dienai, t. y. 2018 m. spalio 24 d. Nei pareiškėjas, nei atsakovas nepateikė objektyviais įrodymais pagrįstų argumentų dėl ekspertizės akto turinio, eksperto išvadų pagrįstumo vertinimo.

36. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas remdamasis teismui pateiktu teismo ekspertizės aktu ir pateikdamas motyvus, kuriais grindžia savo poziciją dėl juo įrodinėjamų aplinkybių, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Teismo ekspertizės aktas yra leistinas, rašytinis įrodymas, kuriame pateikiama specialiųjų žinių turinčio asmens išvada dėl įrodinėjimo dalyko. Dėl kokių priežasčių pirmosios instancijos teismas nesirėmė atsakovo ir pareiškėjo byloje pateiktais įrodymais buvo pasisakyta skundžiamame sprendime (nes byloje pateikti įrodymai prieštaravo vienas kitam). Taigi kiti byloje surinkti įrodymai nepaneigė šio ekspertizės akto patikimumo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais bei išvada iš atsakovo paimamo žemės sklypo dalies rinkos vertę bei nuostolius grįsti teismo ekspertizės aktu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsakovo žemės sklypo dalies rinkos vertę ir nuostolius nustatė remdamasis teismui pateikta specialiųjų žinių turinčio asmens sudarytu ekspertizės aktu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šio akto teisėtumu ir pagrįstumu bei juo nustatytu 46 300,00 Eur atlyginimo dydžiu už paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą, todėl pagrįstai teismas, priimdamas procesinį sprendimą, rėmėsi būtent šio akto duomenimis, kas iš esmės atitinka anksčiau aptartą teisinį reglamentavimą.

38. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino jo patirtų, su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, kitų nuostolių. Teisėjų kolegija su šiais atsakovo apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

39. Pagal Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 ir 3 dalis, jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu ir patirti nuostoliai apskaičiuojami iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas.

40. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovas apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą buvo informuotas 2017 m. sausio 23 d. raštu Nr. 2-176 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios“, o žyma apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą Nekilnojamojo turto registre padaryta 2017 m. sausio 31 d. Šiuo raštu atsakovas buvo informuotas apie tai, jog yra pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra dėl atsakovo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo. Tuo pačiu informuotas ir apie tai, jog nuo minėto nutarimo įsigaliojimo momento jis neturi teisės perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į Specialiajame plane nurodytus žemės sklypu, jų pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti arba sujungti). Taigi šiuo raštu atsakovas buvo įspėtas dėl Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo galimų kilti teisinių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo įvardytus nuostolius, pagrįstai rėmėsi teismo ekspertizės aktu, kuriame nurodoma, kad atsakovas iki 2017 m. sausio 31 d. žymos Nekilnojamojo turto registre padarymo datos, nepatyrė jokių nuostolių, susijusių su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, nes Žemės paėmimo įstatymas nenumato teisės į kitų nuostolių, negautų pajamų, taip pat dėl likusio turto naudojimo pabloginimo tenkančių papildomų išlaidų atlyginimo. Atsakovas, žinodamas apie priimtus teisės aktus (buvo apie tai informuotas atskirais raštais) turėjo planuoti savo tolimesnę veiklą, atsižvelgdamas į inicijuotus teritorijų planavimo procesus. Jam turėjo būti suprantama, kad pagrindinio sklypo dalis bus paimama visuomenės poreikiams, tačiau nepaisydamas šio fakto, prisiėmė asmeninę riziką sudarydamas nuomos sutartis, todėl vien lūkesčio turėjimas šiuo atveju nesukuria ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su patirtais nuostoliais, laikomi neįrodytais ir nepagrįstais.

41. Apeliaciniame skunde teigiama, kad net jeigu nebūtų kitų įrodymų byloje ir būtų remiamasi tik teismo ekspertizės aktu, buvo pagrindas vadovautis ta žemės sklypo verte, kuri nustatyta pagal lyginamojo metodo statistinį būdą. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad teisingesnė vertė yra ta, kuri nustatyta pagal pardavimų kainos analogą, tačiau atsakovo vertinimu, teisingesnis metodas – lyginamojo metodo statistinis būdas, nes jis atspindi buvusį žemės sklypų pardavimo kainų pokytį.

42. Teisėjų kolegija nesikartodama ir sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, pažymi, jog lyginamojo metodo statistinis būdas labiausiai tinka vertinti objektus masinio vertinimo būdu, tuo tarpu lyginamuoju metodu atliekami individualūs vertinimai. Kadangi nagrinėjamu atveju tikslas buvo išsiaiškinti konkretaus žemės sklypo rinkos vertę, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog teisinga ir galutinė žemės sklypo rinkos vertė nustatoma įvertinus ją lyginamuoju metodu. Atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė jokių pagrįstų argumentų arba įrodymų, paneigiančių šio metodo taikymo objektyvumą ir teisingumą, todėl šie atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

43. Atsakovas, be kita ko, nesutinka su ekspertizės išlaidų atlyginimo vertinimu, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai didžiąją dalį išlaidų, patirtų už teismo ekspertizės atlikimą priskyrė atsakovui. Teismo ekspertizės išlaidas už žemės sklypo įvertinimą turėjo padengti pareiškėjas, todėl teismas nepagrįstai iš pareiškėjo priteisė tik šių išlaidų mažąją dalį.

44. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nesutikdama su šiais atsakovo apeliacinio skundo argumentais, pažymi, kad atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė jokių konkrečių skaičiavimų arba įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo atliktus skaičiavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas apeliaciniame skunde išdėsto tik savo asmeninę, subjektyvią nuomonę dėl ekspertizės išlaidų, tačiau nenurodo nei teisės aktų, nei teismų praktikos, patvirtinančios atsakovo siūlomus orientacinius ekspertizės išlaidų skaičiavimus. Atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamame sprendime aiškiai ir pakankamai detaliai teismas paaiškino, kuo vadovaujantis ir remiantis buvo apskaičiuotos visos proceso šalių patirtos išlaidos, be to, pats sprendimas grindžiamas detaliais aritmetiniais skaičiavimais, todėl pagrindo abejoti priteistų išlaidų apskaičiavimu teisėjų kolegija neturi.

45. Patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Atsakovo apeliaciniame skunde nenurodyta argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „BLG Terminalas“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Rasa Ragulskytė-MarkovienėVaida Urmonaitė-MaculevičienėSkirgailė Žalimienė