Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. sausio 11 d. priėmė nutarimą Nr. 31 „Dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti procedūros pradžios“ (toliau – Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. 31), kuriuo patvirtino Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialųjį planą (toliau – Specialusis planas) ir pagal šį Specialųjį planą pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Šiame Vyriausybės nutarime numatyta Specialiojo plano sprendinius įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Įsigaliojus Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimui Nr. 31, pareiškėja 2017 m. sausio 23 d. raštu Nr. 2-176 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios“ informavo atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - atsakovė) apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą jo nuosavybės teise valdomo 1,5000 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Parengus Žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Kauno rajono savivaldybės teritorijoje projektą (toliau - Projektas) pareiškėja 2018 m. balandžio 16 d. raštu Nr. 2-2640 „Dėl supažindinimo su žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektu“ informavo atsakovę apie visuomenės supažindinimą su šiuo Projektu ir nurodė, kad pasiūlymus dėl Projekto sprendinių galima pateikti per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos pranešime nurodytais adresais. Šiuo pranešimu atsakovė taip pat buvo informuota apie parengtą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 18-KP01-K1-2 turto vertės nustatymo pažymą ir kad pagal Projekto sprendinius iš jam priklausančio 1,5000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), visuomenės poreikiams bus paimama 0,4933 ha dydžio dalis.

Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 15-KP01-K1-2 buvo parengta 2018 m. vasario 20 d., ją rengė uždaroji akcinė bendrovė „Capital vertinimas“. Pagal Vertinimo ataskaitą atsakovės naujai formuojamo 0,4933 ha ploto kitos paskirties (komercinės paskirties objektų teritorijos) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 1-2, adresas (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2018 m. sausio 3 d. yra 28 900,00 Eur, nuostolių, susijusių su visuomenės poreikiams paimamu žemės sklypu, vertė 2018 m. sausio 3 d. yra 7 380,00 Eur.

NŽT Kauno rajono skyrius 2018 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. 7SD-5876-(14.7.104.) „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams“ informavo Susisiekimo ministeriją, kad patvirtintu NŽT 2018 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1P-381-(1.17 E.) bus pertvarkomi žemės sklypai, atidalijant žemės sklypo dalį, reikalingą paimti visuomenės poreikiams, nurodyti žemės sklypai ir daiktinės teisės į juos bus registruojami Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre ir toliau bus rengiami žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktai.

NŽT direktorius 2018 m. spalio 24 d. aktu Nr. ŽVP-2-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Kauno rajono savivaldybės teritorijoje)“ (toliau – NŽT 2018 m. spalio 24 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas) paėmė visuomenės poreikiams atsakovės nuosavybės teise valdomą 0,4933 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Šiuo aktu nustatyta, kad nuostolių dėl Žemės sklypo pagal Vertinimo ataskaitą paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 36 280,00 Eur, iš jų Žemės sklypo vertė – 28 900,00 Eur, kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, dydis - 7 380,00 Eur.

Pareiškėja 2018 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 2-14255 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“ informavo atsakovę, kad NŽT priėmė 2018 m. spalio 24 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą, pateikė šio akto kopiją ir pakvietė atsakovę per 30 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos pasirašyti šį aktą ir nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą. Šiuo raštu pareiškėja taip pat informavo atsakovę, kad jei minimas aktas per nustatytą terminą nebus pasirašytas, jame nurodytas atlyginimo dydis bus pervestas į notaro depozitinę sąskaitą, o ginčas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams bus nagrinėjamas teisme.

Atsakovė 2018 m. lapkričio 26 d. raštu „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“ informavo pareiškėją, kad nesutinka su NŽT 2018 m. spalio 24 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte numatyta patiriamų nuostolių dėl jai priklausančio Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams suma, todėl šio akto nepasirašys.

Pareiškėja iki šio pareiškimo pateikimo pervedė NŽT 2018 m. spalio 24 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo sumą – 36 280,00 Eur į notaro depozitinę sąskaitą ir apie tai 2018 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. 2-15277 „Dėl informacijos apie atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę ir kitus nuostolius pervedimą į notaro depozitinę sąskaitą“ pranešė atsakovei.

Nurodė, jog šiuo atveju egzistuoja visos Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose nurodytos sąlygos teismui patvirtinti NŽT 2018 m. spalio 24 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, kadangi šiuo metu galioja LR Seimo 2011 m. spalio 11 d. priimtas nutarimas Nr. XI-1612, kuriuo projektas „Rail Baltica“ yra pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu; galioja LR Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. 31, kuriuo patvirtintas Specialusis planas ir pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra; žemės savininkė atsakovė buvo tinkamai informuota apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą; Projektas yra parengtas ir yra patvirtintas NŽT 2018 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1P-381-(1.17 E.), taip pat yra parengta Vertinimo ataskaita, pagal kurią nuostolių dėl paimamo visuomenės poreikiams Žemės sklypo dydis 36 280,88 Eur, iš jų Žemės sklypo rinkos vertė 28 900 Eur, kitų nuostolių dydis 7 380 Eur; yra priimtas NŽT 2018 m. spalio 24 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas, kuriuo iš atsakovės visuomenės poreikiams yra paimamas Žemės sklypas; pareiškėja 2018 m. gruodžio 12 d. pervedė NŽT 2018 m. spalio 24 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą Žemės sklypą sumą į notarės R. B. depozitinę sąskaitą. Prašė pareiškimą tenkinti.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl už ypatingos valstybinės svarbos projektui įgyvendinti visuomenės poreikiams paimto 0,4933 ha dydžio kitos paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), atlyginimo dydžio nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – ir Žemės paėmimo įstatymas) 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų projektą įgyvendinančios institucijos pareiškime, žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę.

Bylos duomenys patvirtina, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. vasario 28 d. nutartimi patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. spalio 24 d. akto Nr. ŽVP-2-(1.18) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Kauno rajono savivaldybės teritorijoje)“ teisėtumą ir leido įregistruoti Nekilnojamojo turto registre paimtą visuomenės poreikiams atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise valdomą 0,4933 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Kauno rajono savivaldybės teritorijoje), todėl nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas tik dėl atlyginimo dydžio nustatymo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą.

Pareiškėja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija pareiškime teismui taip pat prašė nustatyti, kad atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. spalio 24 d. aktu Nr. ŽVP-2-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Kauno rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą 0,4933 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., dydis yra 36 280,00 Eur, iš kurių žemės sklypo vertė- 28 900,00 Eur, kitų nuostolių, susijusių su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, dydis 7 320,00 Eur.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnyje įtvirtinta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (2 dalis). Tai suponuoja, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei ir tik tokio atlyginimo sumokėjimas gali būti laikomas pagrįstai susijusiu su paimamo turto verte, kuri (vertė) paprastai turi būti apskaičiuojama remiantis turto verte, buvusia nuosavybės praradimo dieną (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1245-968/2020).

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindus, sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje, kai ši žemė reikalinga ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas. Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos (1 dalis). Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Už žemės sklype esančių sodinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo Specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį (2 dalis). Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą (3 dalis).

Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų matyti, jog atsakovė buvo tinkamai informuota apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Tai patvirtina prie pareiškėjos pareiškimo pateiktas 2017 m. sausio 23 d. raštas Nr. 2-176 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios“ (Žemės paėmimo įstatymo 4 straipsnio 2, 3 ir 5 dalys).

Taipogi nustatyta, jog yra parengtas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Kauno rajono savivaldybės teritorijoje projektas, kuris patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1P-381-(1.17.E) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Kauno rajono savivaldybės teritorijoje) projekto patvirtinimo ir dėl suprojektuotų žemės sklypų pertvarkymo ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“, parengta uždarosios akcinės bendrovės „Capital vertinimas“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 18-KP01-K1-2 ir, kad NŽT direktorius 2018 m. spalio 24 d. priėmė Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. ŽVP-2-(1.18). Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte Nr. ŽVP-2-(1.18) nurodytas atlyginimo dydis (36 280,00 Eur), iš kurių Žemės sklypo vertė- 28 900,00 Eur, kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, dydis 7 320,00 Eur.

Atlyginimo dydis - 28 900,00 Eur už visuomenės poreikiams paimtą atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise valdytą 0,4933 ha dydžio žemės sklypą nustatytas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ parengta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 18-KP01-K1-2 pagrindu ir rinkos vertė 2018 m. sausio 3 d. yra 28 900,00 Eur. Atsakovė nesutiko su nustatyta žemės sklypo verte ir pateikė jos užsakymu uždarosios akcinės bendrovės „Turto ir verslo tyrimo centras“ parengtą 0,4933 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, esantis (duomenys neskelbtini)) 2019 m. vasario 12 d. vertinimo ataskaitą Nr. 1812/06, pagal kurią žemės sklypo rinkos vertė, nustatyta 2018 m. gruodžio 11 d., yra 43 700,00 Eur. Minėtose turto vertinimo ataskaitose žemės sklypo vertė žymiai skiriasi ir yra nustatyta skirtingu laikotarpiu. Todėl akivaizdu, kad žemės sklypo verčių nustatymo skirtumui galėjo turėti įtakos vertės nustatymo data. Manytina, kad toks ginčo Žemės sklypo rinkos vertės nustatymas prieštarauja Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies principinėms nuostatoms, jog apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį.

Atsakovės 0,4933 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, esantis (duomenys neskelbtini) visuomenės poreikiams buvo paimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. spalio 24 d. aktu Nr. ŽVP-2-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Kauno rajono savivaldybės teritorijoje)“, todėl visuomenės poreikiams paimto Žemės sklypo rinkos vertė nustatytina jo paėmimo visuomenės poreikiams dienai, t. y. 2018 m. spalio 24 d., nes institucijos sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams, kuris įforminamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu, ir yra teisines pasekmes sukuriantis momentas, kai žemės sklypo savininkas faktiškai ir teisiškai praranda savo turtą (Žemės paėmimo įstatymo 5 str. 5 d., 6 str. 3 d., 13 str. 2 d.).

Atsakovė atsiliepime į pareiškimą nurodė, atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo metu teigė, jog atsakovė atliko savarankišką nuostolių įvertinimą ir nustatė, kad bendra atsakovės patiriamų nuostolių suma yra gerokai didesnė, nei nustatyta pareiškėjo vertinimo ataskaitoje ir akte dėl žemės paėmimo. Pažymėjo, kad dar iki žemės paėmimo procedūros pradžios atsakovė turėjo vieną 1,5000 ha dydžio žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau - Pradinis sklypas), kuris dėl žemės paėmimo procedūrų buvo atidalintas į du sklypus, t. y. į paimamą sklypą, kurio dydis 0,4933 ha, ir į liekantį bendrovei sklypą, kurio dydis 1,0069 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau-Liekantis sklypas). Taip pat informavo, kad atsakovė 2019 m. gruodžio 19 d. pardavė jai priklausiusį Liekantį sklypą pirkėjui akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už 484 000 Eur kainą, ir pateikė nuosavybės perleidimą patvirtinančius duomenis. Įvykęs turto pardavimo faktas įtakojo atsakovės apskaičiuotus nuostolius (negautas pajamas), patirtus dėl nutrauktos komercinės veiklos - nutrauktos nuomos sutarties su uždarąja akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“.

Atsakovės patiriamų nuostolių, kuriuos atsakovė prašo kompensuoti, apskaičiavimas pateikiamas atsakovės 2019 m. vasario 13 d. atsiliepime į prašymą, 2020 m. sausio 15 prašyme (teisme gautas 2020 m. sausio 16 d., Nr.DOK-1633):

1) tiesioginiai nuostoliai, susiję su investicijomis į Žemės sklypo (Paimamo sklypo) infrastruktūrą -12 449,75 Eur;

2) negautos pajamos (pelnas) iš nutrauktos komercinės veiklos (nuomos) – 19 423,34 Eur;

3) Žemės sklypo (Paimamo sklypo) vertė ir bendrovei Liekančio sklypo vertės praradimas -296 400,00 Eur;

4) kiti nuostoliai (turto vertinimas) -726,00 Eur.

Viso atsakovė patyrė - 328 999.09 Eur nuostolių, susijusių su Žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, ir tai patvirtina uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ Nekilnojamas turtas 2017 m. lapkričio 22 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 48783 VAT_2017 SUM KAUN, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. vasario 12 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr.1812/06 ir nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr.1812/10, bei kiti atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai.

Kaip jau minėta, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 18-KP01-K1-2 ir NŽT direktorius 2018 m. spalio 24 d. priimtame Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte Nr. ŽVP-2-(1.18) nurodytas atlyginimo dydis (36 280,00 Eur), iš kurių Žemės sklypo vertė- 28 900,00 Eur, kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, dydis 7 320,00 Eur. Šioje nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje (7.5.2. Nuostolių nustatymas) nurodyta, jog vertintojo nuomone nuostoliai, susiję su visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo dalimi, įvertinus užsakovo pateiktus dokumentus (PVM sąskaitos-faktūros bendrastatybiniams žemės darbams aikštelei įrengti), apklausus rinkos dalyvius, 2018 m. sausio 3 d. yra 7 380,00 Eur.

Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Už žemės sklype esančių sodinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį.

Atsakovės 0,4933 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, esantis (duomenys neskelbtini) visuomenės poreikiams buvo paimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. spalio 24 d. aktu Nr. ŽVP-2-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Kauno rajono savivaldybės teritorijoje)“, žyma apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą Nekilnojamojo turto registre buvo padaryta 2017 m. sausio 31 d. (uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 18-KP01-K1-2 esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. sausio 16 d. išrašas), todėl nuostoliai, susiję su 0,4933 ha ploto žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, nustatytini iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, t. y. 2017 m. sausio 31 d.

Pareiškėja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija pareiškime teismui taip pat prašė nustatyti, jog atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ kitų nuostolių, susijusių su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, dydis yra 7 320,00 Eur.

Atsakovė teigė ir įrodinėjo, kad atsakovė patyrė 328 999.09 Eur nuostolių, susijusių su Žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, ir tai patvirtina uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ Nekilnojamas turtas 2017 m. lapkričio 22 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 48783 VAT_2017 SUM KAUN, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. vasario 12 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr.1812/06 ir nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr.1812/10, bei kiti atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai.

Žemės paėmimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2012 07 01 iki 2019 07 01) 4 straipsnyje nustatyta, kad Vyriausybė išnagrinėja prašymą bei pateiktus dokumentus ir nustato, ar prašymas atitinka šio įstatymo reikalavimus. Jeigu prašymas atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausybė priima nutarimą patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Šiame Vyriausybės nutarime nurodomas ir numatomas ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimo terminas. Nuo Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo momento žemės sklypo savininkai neturi teisės perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į specialiajame plane nurodytus žemės sklypus, taip pat neturi teisės šių žemės sklypų pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti)(2 dalis). Įsigaliojus Vyriausybės nutarimui patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, projektą įgyvendinanti institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka išsiunčia pranešimą žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie tokio Vyriausybės nutarimo įsigaliojimą (3 dalis). Projektą įgyvendinanti institucija apie įsigaliojusį Vyriausybės nutarimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip kitą darbo dieną, praneša valstybės įmonei Registrų centrui – Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Nekilnojamojo turto registre padaroma žyma, kad pradėta žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra (4 dalis). Nuo to momento, kai žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka yra pranešta apie Vyriausybės nutarimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įsigaliojimą, žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas negali kliudyti projektą įgyvendinančiai institucijai ar jos atstovams įgyvendinti šiame įstatyme nustatytų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų. Asmenims, pažeidusiems šio įstatymo reikalavimus, taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta administracinė atsakomybė. Taip pat tokiais atvejais šio įstatymo nustatyta tvarka žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pervedant atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą turtą atlyginimo suma yra sumažinama projektą įgyvendinančios institucijos išlaidų, patirtų šalinant žemės savininko ir (ar) kito naudotojo sudarytas kliūtis tinkamai šiame įstatyme nustatytoms žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūroms įgyvendinti, dydžiu (5 dalis).

Pagal Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 ir 3 dalis jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu ir patirti nuostoliais apskaičiuojami iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas.

vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, 2017 m. sausio 24 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. 31 „Dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas-Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas-Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti procedūros pradžios“, kuriuo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra dėl atsakovės nuosavybės teise valdomo 1,5000 ha dydžio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Minėtas nutarimas paskelbtas Teritorijų planavimo dokumentų registre (www.tpdr.it) ir gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui. Taip pat informavo, kad pagal minėto įstatymo 4 straipsnio 2 dalį nuo minėto nutarimo įsigaliojimo momento žemės sklypo savininkai neturi teisės perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į Specialiajame plane nurodytus žemės sklypus, taip pat neturi teisės pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti) šių žemės sklypų. Pagal šio straipsnio 5 dalį nuo to momento, kai žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka yra pranešta apie minėto nutarimo, kuriuo pradedama žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, įsigaliojimą, žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas negali kliudyti projektą įgyvendinančiai institucijai ar jos atstovams įgyvendinti minėtame įstatyme nustatytų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų. Be to, informavo, kad minėto įstatymo III skyriaus „Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas ir visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimas“ 8-13 straipsniuose nustatyta tvarka toliau bus rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas, kurio rengimo metu bus nustatomos tikslios atsakovės žemės sklypo dalies, paimamos visuomenės poreikiams, ribos, atliekamas šios visuomenės poreikiams paimamos žemės ir joje esančio kito turto (statinių, įrenginių, želdinių) vertinimas pagal rinkos vertę ir kiti minėtame įstatyme nustatyti veiksmai.

Kaip matyti iš šio rašto turinio, jame iš esmės išdėstytos Žemės paėmimo įstatymo 4 straipsnio 2 ir 5 dalių teisinės nuostatos – Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo teisinės pasekmės.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisinį reglamentavimą, nesivadovauja nei atsakovės, nei pareiškėjos pateiktomis turto (nuostolių) verčių nustatymo ataskaitomis, ir vadovaujasi teismo ekspertės parengto Nekilnojamojo turto ekspertizės akto EUR Nr. 20/07/69 E duomenimis, kadangi teismo paskirta ekspertė remiantis pateikta analize bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 13 straipsnio 2 dalies, 3 dalies nuostatomis (2012 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XI-2120 redakcija, galiojanti nuo 2012 m. birželio 30 d.), darė išvadą, kad uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ iki 2017 m. sausio 31 d. žymos Nekilnojamojo turto registre padarymo datos, nepatyrė jokių nuostolių, susijusių su 0,4933 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos, esančio (duomenys neskelbtini), paėmimu visuomenės poreikiams, ir nei pareiškėjos atstovas, nei atsakovės atstovas nepateikė objektyviais įrodymais pagrįstų konkrečių argumentų dėl ekspertizės akto turinio, eksperto išvadų pagrįstumo vertinimo (ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvada neišplaukia iš tyrimo eigos, yra neišsami, neaiški, pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, neįvertintos tam tikros reikšmingos aplinkybės, prieštarauja kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams), nes Žemės paėmimo įstatymas nenumato teisės į kitų nuostolių (turto vertinimas), negautų pajamų, taip pat dėl likusio turto naudojimo pablogėjimo tenkančių papildomų išlaidų atlyginimo, o išanalizavus bylos faktinius duomenis darytina išvada, kad Pradiniame 1,5000 ha dydžio žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų teikėjas uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ bendrastatybinius žemės darbus atliko laikotarpyje nuo 2017 m. liepos 28 d. iki 2017 m. gruodžio 14 d., taigi darytina išvada, kad iki nurodytos 2017 m. sausio 31 d. datos uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ neatliko jokių kitų bedrastatybinių darbų Pradiniame 1,5000 ha dydžio žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir taip pat paimamo visuomenės poreikiams šio sklypo 0,4933 ha ploto dalyje, todėl tiesioginių nuostolių, susijusių su investicijomis į Žemės sklypo (Paimamo sklypo) infrastruktūrą nebuvo patirta (ABTĮ 56 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė 2016 m. kovo 15 d. pirkimo- pardavimo sutartimi įsigydama sklypą, veikdama rūpestingai, Kauno rajono savivaldybės administracijoje turėjo pasidomėti, kas sklypo vietoje planuojama, nes kaip matyti iš bylos duomenų nagrinėjamu atveju nustatyta, kad jau galiojo Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“, kuriuo pripažintas „Rail Baltica“ projektas ypatingos valstybinės svarbos projektu. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad atsakovė žinojo arba turėjo žinoti, jog valstybės institucijos veikia teisėtai, tačiau nepaisydama to, atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ ėmėsi aktyvių veiksmų vykdydama bedrastatybiniųs darbus Pradiniame 1,5000 ha dydžio žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir taip pat paimamo visuomenės poreikiams šio sklypo 0,4933 ha ploto dalyje, taip prisiimdama tam tikrą riziką dėl 12 449,75 Eur nuostolių atsiradimo.

Pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovas advokatas P. J. 2019 m. rugsėjo 19 d. pateikė teismui prašymą (reg. Nr. DOK-24928) dėl teismo išlaidų atlyginimo. Prašyme nurodė, jog patirtas išlaidas sudaro 2 918,68 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti, todėl teismo prašo jas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 41 straipsnio 1 dalis (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1833 redakcija) numato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

Pažymėtina, kad atsakomybė už kiekvienos institucijos finansinių išteklių ir darbuotojų darbo laiko racionalų paskirstymą tenka institucijos vadovui. Būtent jis, duodamas atitinkamus pavedimus, privalo įvertinti būsimos naudos ir sąnaudų santykį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1331-520/2016).

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas R. M. 2020 m. lapkričio 11 d. pateikė teismui prašymą (reg. Nr. DOK-28339) dėl teismo išlaidų atlyginimo. Prašyme nurodė, jog patirtas išlaidas sudaro 9 321,95 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti, todėl teismo prašo jas priteisti iš pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos.

Pareiškėja prašė teismo nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypą 36 280,00 Eur atlyginimo dydį. Atsakovė pateikdama teismui atsiliepimą į pareiškimą prašė teismo atmesti pareiškėjos pareiškimą dėl 36 280,00 Eur atlyginimo dydžio nustatymo ir nustatyti, kad atsakovei mokėtinos kompensacijos dydis už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą yra 374 251,31 Eur, iš jų: tiesioginiai nuostoliai, susiję su investicijomis į paimamo sklypo infrastruktūrą - 12 449,75 Eur, negautos pajamos (pelnas) iš nutrauktos komercinės veiklos (nuomos) - 64 675,56 Eur, paimamo sklypo vertė - 43 700 Eur, liekančio sklypo (po atidalinimo) vertės praradimas (sumažėjimas) - 296 400 Eur, kiti atsakovės nuostoliai (turto vertinimas) 726 Eur.