Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. U. ieškinį atsakovui D. U. dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – V. D.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovo D. U. jos išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki kol ji baigs studijas (duomenys neskelbtini) universitete (b. l. 4).Ieškovės atstovas ieškinyje nurodė ir ieškovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad jai, ieškovei, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 1999 m. gruodžio 27 d. nutarimu buvo priteistas išlaikymas iš atsakovo D. U. 1/4 visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL, kas mėnesį iki jos pilnametystės. Šiuo metu jai (duomenys neskelbtini) metų. Ji studijuoja (duomenys neskelbtini) universitete, nuolatinių studijų (duomenys neskelbtini) studijų programos (duomenys neskelbtini) kurse. Studijos finansuojamos valstybės. Dirbti neturi galimybės, todėl ją išlaiko mama V. D. Neturi galimybių įsidarbinti. Kad galėtų patenkinti bent minimalius poreikius, vieno mėnesio išlaidos būtų 400,00 Eur: maistas – 150,00 Eur, rūbai ir avalynė – 80,00 Eur, higienos priemonės – 10,00 Eur, mokyklinės priemonės, mokestis už bendrabutį, laisvalaikis – 80,00 Eur, vaistai, vitaminai – 30,00 Eur, kelionės išlaidos – 50,00 Eur. Apie atsakovo pajamas informacijos neturi. Turto ar piniginių santaupų neturi. Kadangi į mamos namus dažnai grįžta, ji (V. D.) suteikia jai gyvenamąjį plotą, sudaro tinkamas sąlygas lavinimui, sumoka už jos studijas, mamai tenka kasdieninis rūpinimasis ja, kurio nekompensuos išlaikymo priteisimas (b. l. 3–4). Pinigų, kuriuos skiria mama, neužtenka. Kiekvieną mėnesį moka už bendrabutį, kuris pabrango, pildo (duomenys neskelbtini) kortelę, kad galėtų viešuoju transportu pasiekti universitetą, tai kainuoja 5,80 Eur. Grįžta savaitgaliais namo, bilietas (duomenys neskelbtini) kainuoja 6,00 Eur, tai pirmyn ir atgal – 12,00 Eur, per mėnesį – 48,00 Eur. Kartais per mėnesį išleidžia iki 500,00 Eur, vidurkis – 400,00 Eur. Laisvalaikis – tai konferencijos, kartais spektaklis. Kiekvieną mėnesį geria vaistus. Grįžta savaitgaliais, nes čia yra mažas brolis. Turėjo 1 „skolą“ I pusmetyje, bet ją išlaikė, šiuo metu neturi. Praėjusį pusmetį jos vidurkis buvo 7,5 balo. Paskaitas lanko. Reikalingus 400,00 Eur – 500,00 Eur gauna iš mamos ir močiutės iš mamos pusės. Pilnamete tapo 2015 m. rugsėjo 3 d. Turto ir pajamų neturi, todėl kreipėsi į teismą, kai sužinojo apie teisinę pagalbą. Praėjusią vasarą dirbo (duomenys neskelbtini) 2 mėnesius. 4 dienas dirbdavo, 4 dienos būdavo laisvos, tai kartais tekdavo grįžti. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė ir teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ieškovė yra jo dukra. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 1999 m. gruodžio 27 d. nutarimu iš jo buvo priteistas išlaikymas dukrai 1/4 visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL, kas mėnesį iki dukros pilnametystės. To paties teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimu išlaikymas dukrai buvo padidintas ir iš jo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 200,00 Lt kas mėnesį iki dukros pilnametystės. Tokio dydžio išlaikymą jis dukrai mokėjo iki pilnametystės. Su ieškiniu nesutinka, kadangi mokėti net ir minimaliausio išlaikymo neturi galimybių dėl itin sunkios jo šeimos finansinės, turtinės padėties bei dėl nepalankiai susiklosčiusių šeimyninių aplinkybių. Jis yra bedarbis, registruotas darbo biržoje, gavo apie 160,00 Eur per mėnesį bedarbio išmoką. Jo žmona J. U. yra neįgali, visiškai nedarbinga, nes serga onkologine liga. Jos gaunamos pajamos yra 113,91 Eur neįgalumo išmoka bei 60,80 Eur pašalpa už vaikus. Jie turi keturis vaikus. Šeimai pragyventi iš tokių pajamų neįmanoma, todėl jų šeima pripažinta socialiai remtina ir kas mėnesį iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos gauna socialinę pašalpą, kurios dydis svyruoja nuo 80,00 Eur iki 162,00 Eur per mėnesį. Tačiau net ir visų šių pajamų nepakanka žmonos gydymui. Todėl 2017 m. gegužės 30 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybė skyrė žmonai 500,00 Eur pašalpą gydymuisi (kompensaciją už vaistus). Jų šeimos finansinė padėtis itin pablogėjo, kai jo žmonai 2014 m. pabaigoje diagnozuota onkologinė liga ir prasidėjo nuolatiniai važinėjimai pas gydytojus, gulėjimas ligoninėse, chemoterapijos kursai, vaistų naudojimas ir t. t. Šiuo metu žmonos būklė pakankamai sunki, ji negali (nepajėgia) išeiti iš namų, pasidaryti valgyti, jai reikia priežiūros bei slaugos (ypač po chemoterapijos kursų). Jis dirbo (duomenys neskelbtini). 2017 m. pradžioje įmonėje vykdytas darbuotojų skaičiaus mažinimas, jis buvo atleistas iš darbo. Jis pats ieško darbo, tačiau jo galimybės dirbti, gauti didesnes pajamas šiuo metu ribotos dėl situacijos šeimoje: jis įsidarbinti toliau nuo namų negali, nes dėl žmonos ligos nuolat turi būti namuose arba arti namų, kadangi reikia ja rūpintis, daryti jai valgyti, slaugyti ir pan. Jo turtinė padėtis bloga – nei nekilnojamojo turto, nei santaupų nei jis, nei žmona neturi. Jie neturi automobilio, nes neturi lėšų jo išlaikymui, kurui. Jie gyvena jo motinai nuosavybės teise priklausančiame bute, kurį išlaikyti (mokėti mokesčius) padeda jo motina. Ji kai kada šeimą remia maistu, pinigais, nuperka rūbų vaikams ir kt., nes be jos paramos šeima nepragyventų arba visiškai negalėtų skirti lėšų žmonos gydymui. Teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimu išlaikymas dukrai buvo priteistas po 200,00 Lt per mėnesį, nors prašė iš jo priteisti po 400,00 Lt per mėnesį. Lyginant tuometinę jo šeimos finansinę situaciją ir dabartinę, ji pablogėjo, todėl šiuo metu mokėti net ir tuo metu priteistų 200,00 Lt (apie 60,00 Eur) dukros išlaikymui jis neturėtų iš ko. Priteisus ieškovei iš jo net minimaliausią išlaikymą, būtų pažeisti kitų jo vaikų interesai. Jis norėtų padėti dukrai, tačiau to daryti neturi galimybės, nes šiuo metu tiek finansinės, tiek ir moralinės paramos reikia jam pačiam bei jo šeimai. Prašo ieškinį atmesti (b. l. 15–16). Darbo biržoje registruotas, bet šiuo metu ieškinyje minėtos išmokos jau nebegauna. Ėjo į įmonę darbintis, bet tuo metu darbuotojų nereikėjo. Siūlė darbą (duomenys neskelbtini), bet jam netinka važinėti, darbas turi būti vietoje. Socialinę paramą iš savivaldybės gauna žmona. Šiuo metu šeimos pajamos – savivaldybės parama ir žmonos neįgalumas. Šeimos pajamos per mėnesį yra 430,00 Eur. Sūnus D. šiuo metu pilnametis, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, gyvena pas juos. Jis (atsakovas) turi 4 specialybes.Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad dukra teisingai reikalauja. Kiek ji galėjo, tiek padėjo. Dukra matė situaciją, kaip ji dirbo Europoje, per du darbus, naktį. Jai nebepakanka pinigų. Ji per mėnesį turi uždirbti dviem mėnesiams, nes dirba kas keturias savaites. Jai mama padeda. Ji oficialiai dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje. Ji per mėnesį uždirba nuo 1 500,00 Eur iki 1 800,00 Eur. Iš šių pinigų turi išlaikyti nepilnametį vaiką. Namas yra jos senelių, jai jį paliko testamentu, ji turi automobilį. Dukra nekilnojamojo turto, vairuotojo pažymėjimo neturi. Dukrai kas mėnesį duoda 400,00 Eur. Neturi duomenų, kad dukra nelankytų paskaitų. Jos svarstė įsidarbinimo galimybę, bet nusprendė, kad dukrai dirbti neapsimoka finansiškai, nes dirbdama savaitgalį po pora valandų gaus po kokia 50,00 Eur. Grįžta dukra kiekvieną savaitgalį namo, ji padeda jai ir močiutei, nes turi šiltnamį, augina daržoves ir kt. Apie atsakovo žmonos ligą, tai žino, kad ateina į parduotuvę apsipirkti, į miestą išeina. Ji (trečiasis asmuo) gauna atskirai komandiruotpinigius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.Pagal aktualius ieškinio pagrindui, dalykui šalių paaiškinimus, byloje surinktą rašytinę medžiagą nustatyta, kad atsakovas D. U. ir trečiasis asmuo V. D. yra pilnametės ieškovės D. U. tėvai (b. l. 5). Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 1999 m. gruodžio 27 d. nutarimu nutarta išieškoti iš D. U. išlaikymą V. D. naudai dukters D. išlaikymui po 1/4 dalį atsakovo uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį iki D. U. pilnametystės (b. l. 9). Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimu nuspręsta pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 1999 m. gruodžio 27 d. sprendimą (teismo nutarimą) ir priteisti nuo 2013 m. vasario 14 d. iš atsakovo D. U. išlaikymą D. U. periodinėmis išmokomis po 200,00 Lt (57,92 Eur) kas mėnesį iki šio vaiko pilnametystės (b. l. 31–33). (duomenys neskelbtini) ieškovė tapo pilnamete (b. l. 5). Nuo 2016 m. ieškovė studijuoja (duomenys neskelbtini) universitete (duomenys neskelbtini), studijų forma – nuolatinė, dieninis skyrius, studijas finansuoja valstybė, ieškovė šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) kurse (b. l. 5–7). Nuo studijų pradžios ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini) universiteto bendrabutyje (b. l. 8, 76). Ieškovė nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turo neturi (b. l. 38, 62, 73–74). Ieškovė nuo 2016 m. birželio 17 d. iki 2016 m. rugpjūčio 20 d. dirbo, už šį laikotarpį ji gavo iš viso 1 560,48 Eur darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) (b. l. 41). Atsakovas be ieškovės turi dar keturis vaikus – nepilnamečius sūnų K. V., gim. (duomenys neskelbtini), sūnų D. U., gim. (duomenys neskelbtini), dukrą E. U., gim. (duomenys neskelbtini). ir pilnametį sūnų D. V., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17–20, 22). Atsakovas turi sveikatos problemų, dėl kurių buvo gydomas nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. rugsėjo 13 d. (b. l. 78–79). Atsakovas nedirba, registruotas darbo biržoje (b. l. 25, 42–47). Atsakovas ir jo sutuoktinė nekilnojamojo turto neturi (b. l. 34–35, 63). Atsakovas transporto priemonių neturi (b. l. 39). Atsakovas su šeima gyvena jo motinai nuosavybės teise priklausančiame bute (b. l. 22, 36). Atsakovas nuo 1995 m. spalio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 29 d. dirbo (b. l. 42–47). Nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. atsakovas kas mėnesį vidutiniškai gavo po 846,96 Lt (245,30 Eur) darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių). 2015 m. atsakovas kas mėnesį vidutiniškai gavo po 267,25 Eur darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių). 2016 m. atsakovas gavo iš viso 267,91 Eur iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos bei kas mėnesį vidutiniškai gavo po 280,31 Eur darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių). Atsakovo šeimos pajamos yra: atsakovo sutuoktinės iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos kas mėnesį gaunama 113,91 Eur neįgalumo išmoka, atsakovo sutuoktinės iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos kas mėnesį gaunama 60,80 Eur pašalpa už vaikus, atsakovo sutuoktinės iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos kas mėnesį gaunama socialinė pašalpa, kuri laikotarpiu nuo 2017 m. sausio iki 2017 m. gegužės buvo vidutiniškai 94,18 Eur dydžio per mėnesį (470,89 / 5) (b. l. 15, 29–30). Atsakovo sutuoktinė buvo gydoma dėl onkologinės ligos, jai nustatytas 25 procentų darbingumo lygis iki 2019 m. sausio 18 d., ji yra neįgali (b. l. 21–24, 27). Atsakovo sutuoktinei (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija 2017 m. gegužę skyrė 500,00 Eur pašalpą gydymuisi (vaistų įsigijimui) (b. l. 15, 30). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsakovui nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 6 d. skyrė kas mėnesį vidutiniškai 179,93 Eur bedarbio išmoką, šiuo metu atsakovas jos nebegauna (b. l. 15, 26–28, 46–47). Nors ieškinyje atsakovas nurodė, kad visos šeimos pajamos yra apie 335,00 Eur per mėnesį, tačiau teismo posėdžio metu patikslino, kad šiuo metu visos šeimos pajamos yra 430,00 Eur per mėnesį.Trečiasis asmuo be ieškovės turi dar vieną vaiką – nepilnametį sūnų N. T., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Trečiajam asmeniui asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas bei 1/2 dalis kiemo statinių, esantys (duomenys neskelbtini), 2005 m. gamybos automobilis VW Golf (b. l. 41, 59–61). Trečiasis asmuo šiuo metu dirba (b. l. 48–57). 2014 m. trečiasis asmuo gavo iš viso 2 723,04 Lt (788,65 Eur) iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos. 2015 m. trečiasis asmuo gavo iš viso 324,97 Eur iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir iš viso 1 087,30 Eur darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių). 2016 m. trečiasis asmuo gavo iš viso 924,85 Eur darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių). Nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, gavo iš viso 527,05 Eur iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir iš viso 910,02 Eur darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) (b. l. 48–57). Pagal trečiojo asmens teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus nustatyta, kad ji šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) kas keturias savaites, už keturias savaites, kurias dirbama, mokamas darbo užmokestis nuo 1 500,00 Eur iki 1 800,00 Eur bei komandiruotpinigiai, tačiau mėnesį, kurį nedirbama, darbo užmokestis nemokamas. Trečiasis asmuo gera valia teikia ieškovei paramą – duoda jai kas mėnesį po 400,00 Eur, t. y. visą ieškovei per mėnesį būtiną sumą.Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, iki 2013 m. liepos 8 d. buvo įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.194 straipsnio 3 dalyje (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-2571 redakcija). Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime pažymėjo, kad, sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios). Nuo 2013 m. liepos 9 d. pilnamečių vaikų išlaikymo tvarka reglamentuota CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (LAT 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.). Kasacinis teismas įvardijo konkrečias sąlygas, kuriomis teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.192¹ straipsnio 1 dalį: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt. (LAT 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; kt.).Taigi sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnametei studijuojančiai ieškovei, įvertintini pirmajai grupei dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan.Sprendžiant dėl išlaikymo prašančio dieniniame skyriuje besimokančio pilnamečio vaiko turtinės padėties, turi būti įvertinamas jo turtas, visų rūšių pajamos (darbo užmokestis, pašalpos, pensijos, autorinis atlyginimas, stipendija ir kt.), taip pat protingų galimybių jas gauti išnaudojimas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovė studijuoja (duomenys neskelbtini) universitete dieniniame skyriuje, studijų forma – nuolatinė (b. l. 5–7). Ieškovė už studijas nemoka, tačiau stipendijos negauna, kitų pajamų ir turto neturi (b. l. 41, 62, 73–74). Ieškovė nurodė, kad jos poreikių patenkinimui per mėnesį reikia 400,00 Eur, dalį šių išlaidų pagrindė rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais, kad ieškovė, kas mėnesį moka už bendrabutį po 44,56 Eur, įsigijo korekcinius akinius už 110,00 Eur (b. l. 3, 75–76). Šiuo metu jos poreikių tenkinimu rūpinasi jos motina – trečiasis asmuo V. D., bei pastarosios mama – ieškovės senelė. Pažymėtina, kad viena iš galimybių aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentui gauti lėšų mokymuisi ir pragyvenimui – valstybės paskolos ir valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos ne tik studijų kainai sumokėti, bet ir gyvenimo išlaidoms (Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 76 straipsnio 1 dalies 3 dalis, 81 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Valstybės ir valstybės remiamų paskolų teikimo sąlygas ir tvarką reguliuojančiame Valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 480, numatyta ne tik valstybės remiama paskola gyvenimo išlaidoms (7.2 punktas), bet ir nustatytos lanksčios valstybės remiamų paskolų grąžinimo sąlygos: paskolos grąžinimo pradžia – po 12 mėnesių nuo studijų, kurioms gauta paskola, baigimo (44 punktas); paskolos grąžinimo terminas – iki 15 metų nuo paskolos grąžinimo pradžios (45 punktas); valstybės remiamos paskolos grąžinimo atidėjimas (50–51 punktai); palūkanų apmokėjimo iš valstybės lėšų galimybė (54¹, 59 punktai). Taigi tiek stojimo į aukštąją mokyklą metu, tiek dabar, jeigu ieškovei būtina finansinė parama, ji turi galimybę kreiptis dėl valstybės paskolos ar valstybės remiamos paskolos gavimo gyvenimo išlaidoms. Tačiau byloje duomenų, kad ieškovė siekė įgyvendinti savo teisę gauti valstybės paskolą ar valstybės remiamą paskolą, nėra. Pažymėtina, jog Kauno apygardos teismas (toliau – KAT) yra nurodęs, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, kuris suteikia galimybę gauti palankiomis sąlygomis valstybės paskolą studijoms, viena iš būtinų sąlygų, jog pilnametis asmuo, besimokantis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, turėtų teisę į reikalavimo priteisti paramą iš tėvų patenkinimą, yra tai, kad asmuo siekė įgyvendinti savo teisę gauti valstybės paskolą studijoms, tačiau dėl vienokio ar kitokių priežasčių jos negavo ar gavo ją mažesnę nei reikalinga (KAT 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-2176-436/2010; 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1393-436/2015). Taip pat viena iš galimybių aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentui gauti lėšų mokymuisi ir pragyvenimui – dirbti savaitgaliais, darbo dienomis, derinant paskaitas su studijomis, ir (ar) atostogų metu. Nustatyta, kad ieškovė 2016 m. vasarą dirbo, o 2017 m. vasarą – ne (b. l. 41). Objektyvių priežasčių, kodėl nedirbo 2017 m. vasarą, ieškovė nenurodė. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė grįžta namo padėti jai ir senelei atlikti ūkio darbus (turi šiltnamį, augina daržoves ir kt.), ieškovė paaiškino, kad grįžta dažnai namo, nes ten yra mažas brolis. Darytina išvada, kad 2017 m. vasarą ieškovė nedribo jokio sezoninio darbo dėl subjektyvių aplinkybių – noro padėti mamai ir senelei, byloje nėra duomenų apie objektyvias kliūtis ieškovei dirbti tokį darbą. Priešingai, tai, kad ieškovė 2016 m. vasarą dirbo, patvirtina, kad ji turi galimybių įsidarbinti vasaromis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė 2016 m. vasarą gavo 1 560,48 Eur darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) (b. l. 41). Tai reiškia, kad ji gali vasaros metu uždirbti tokią sumą, kad kiekvienam mėnesiui iki kitos vasaros tektų po 130,04 Eur (neatskaičius mokesčių) (1 560,48 Eur / 12 mėn.). Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ieškojo darbo ir jo nerado, kad kreipėsi į darbo biržą, taip pat nėra duomenų, ką ieškovė veikia laisvu nuo paskaitų ir seminarų metu. Be to, byloje nėra ieškovės paskaitų tvarkaraščio, todėl negalima daryti išvados, kad ji neturi galimybių susirasti darbą ir po paskaitų arba savaitgaliais. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji ir ieškovė svarstė galimybę dėl ieškovės įsidarbinimo, bet nusprendė, kad tai neapsimoka finansiškai, nes dirbdama savaitgaliais ieškovė nedaug uždirbs. Dėl to teismas daro išvadą, kad ieškovė neįsidarbina laisvu nuo paskaitų ir seminarų metu (savaitgaliais ar darbo dienomis tuo metu, kai nevyksta paskaitos ir seminarai) ne dėl objektyvių, o dėl subjektyvių aplinkybių – nenoro dirbti už nedidelį darbo užmokestį. Taigi ieškovė ne tik neieško galimybės gauti pajamų pragyvenimui, tačiau ir nenori to daryti.Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad I pusmetyje neišlakė 1 egzamino, kurį šiuo metu jau yra išlaikiusi, praėjusį pusmetį jos vidurkis buvo 7,5 balo. Pagal (duomenys neskelbtini) universiteto stipendijų nuostatų, patvirtintų (duomenys neskelbtini) universiteto studijų prorektoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 23–24 punktus gerai besimokantiems studentams yra galimybė gauti skatinamąją stipendiją, kurių dydžiai yra 1,5 ir 2,5 bazinės socialinės išmokos. Ši stipendija yra skiriama geriausiems valstybės finansuojamiems studentams už gerus mokymosi rezultatus. Teismas daro išvadą, kad ieškovė skyrė nepakankamai pastangų būti labiau pažangia studente, gauti didesnius egzaminų įvertinimus ir gauti stipendiją, kuri šiuo metu yra 57,00 Eur arba 95,00 Eur, ir taip pagerinti savo turtinę padėtį. Taigi nors ieškovė jokio turto ir pajamų neturi, tačiau ji neišnaudojo visų protingų galimybių gauti pajamų pragyvenimui ir studijoms: ieškovė nesiekė įgyvendinti savo teisės gauti valstybės paskolą ar valstybės remiamą paskolą, teikiamą studentams, ieškovė nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, trukdančių jai dirbti ir gauti darbo užmokestį, ieškovė nepasiekė tokių studijų rezultatų, už kuriuos yra skiriama skatinamoji stipendija. Nustačius šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovė neturi teisės į paramą CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies prasme. Ieškovė savo, kaip pilnamečio asmens, savarankiškai priimto sprendimo studijuoti aukštojoje mokykloje įgyvendinimo finansinę naštą siekia perkelti tėvams ir vengia šią naštą prisiimti pati. Teismas pažymi, kad aukštesnių instancijų teismai laikosi pozicijos, kad pilnamečio asmens priimto sprendimo studijuoti vykdymo naštos negalima perkelti kitiems asmenims, prieš tai pačiam asmeniui neišnaudojus visų galimybių, gauti reikiamų pajamų studijoms ir pragyvenimui (KAT 2014 m. birželio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1411-324/2014).Sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnametei studijuojančiai ieškovei, įvertintini antrajai grupei dėl tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėties priskirtini kriterijai: ar jie turi galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. Nustatyta, kad atsakovas neturi nekilnojamojo ir kitokio registruotino turto, nedirba, registruotas darbo biržoje (b. l. 25, 34, 39, 63). Atsakovo sutuoktinė nekilnojamojo turto taip pat neturi (b. l. 35). Atsakovas turi tris nepilnamečius vaikus (b. l. 18–20). Jis su šeima gyvena jo motinai nuosavybės teise priklausančiame bute, su atsakovo šeima taip pat gyvena jo pilnametis sūnus (b. l. 17–22, 36). Atsakovo šeimos pajamos yra: atsakovo sutuoktinės 113,91 Eur neįgalumo išmoka, 60,80 Eur pašalpa už vaikus, socialinė pašalpa, kuri laikotarpiu nuo 2017 m. sausio iki 2017 m. gegužės vidutiniškai buvo 94,18 Eur dydžio per mėnesį (b. l. 15, 29–30). Pagal atsakovo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, šiuo metu visos šeimos pajamos yra 430,00 Eur per mėnesį. Padalinus šią sumą kiekvienam atsakovo šeimos nariui – jam, jo sutuoktinei ir trims nepilnamečiams vaikams, vienam šeimos nariui per mėnesį tenka po 86,00 Eur. Iš šių pinigų turi būti perkamas maistas, rūbai, mokami komunaliniai mokesčiai, išlaidos atsakovo sutuoktinės ligos gydymui, išlaidos vaikų lavinimui ir pan. Darytina išvada, kad atsakovo šeima iš gaunamų pajamų gali tik minimaliai tenkinti savo poreikius. Teismas tokią išvadą daro, atsižvelgdamas į apeliacinės instancijos teismo formuojamą praktiką (KAT 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1393-436/2015). Teismas konstatuoja, kad tokios pajamos akivaizdžiai nėra pakankamos, kad atsakovas galėtų teikti išlaikymą savo pilnametei dukrai. Priteistą paramos teikimo prievolę turi būti realiai įmanoma vykdyti, tačiau nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, net ir ieškinį tenkinus iš dalies, atsakovas nebūtų pajėgus prievolę realiai vykdyti. Tokio išlaikymo teikimas iš esmės pablogintų paramą teikiančio tėvo, jo neįgalios sutuoktinės bei trijų nepilnamečių vaikų turtinę padėtį.Atsakovas nuo 2016 m. gruodžio 30 d. nedirba (b. l. 42). Jis nuo 2016 m. gruodžio 30 d. registruotas darbo biržoje (b. l. 25). Atsakovas nurodė, kad ieško darbo, tačiau nepavyksta jo rasti dėl to, kad negali dirbti toli nuo namų dėl sutuoktinės sveikatos problemų (b. l. 16). Atsakovo nurodytos aplinkybės vertintinos kaip objektyvios, kadangi atsakovo sutuoktinė yra neįgali ir nedarbinga, jie turi tris nepilnamečius vaikus, todėl atsakovas turi atlikti namų ruošos darbus, rūpintis neįgalia sutuoktine bei vaikais. Tai riboja jo galimybes dirbti ne gyvenamojoje vietovėje. Tai, kad atsakovas, netekęs darbo, tą pačią dieną užsiregistravo darbo biržoje, vykdo jam sudarytą planą (b. l. 25, 42), patvirtina, kad jis stengiasi rasti darbą, kurį galėtų suderinti su pareigomis šeimai.Pažymėtina tai, kad pilnamečiams vaikams parama neturėtų būti priteisiama iš tėvų, kuriems patiems reikia paramos, globos ir pan. Atsakovo šeimai (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija nuolat moka pašalpą vaikams bei socialinę pašalpą, taip pat yra skyrusi pašalpą atsakovo sutuoktinės gydymuisi (b. l. 15, 29–30). Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 2 dalį asmenų, kurie augina tris ar daugiau vaikų, auginamam vaikui nuo 2 iki 18 metų skiriama ir mokama išmoka, nepriklausomai nuo vaikus auginančių asmenų turtinės padėties. Tačiau socialinė pašalpa ir vienkartinė finansinė parama (pašalpa) skiriamos pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, kurio 2 straipsnio 11 dalis numato, kad piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams – tai pinigine ar nepinigine formomis teikiama parama nepasiturintiems gyventojams šio įstatymo nustatyta tvarka, o 6 straipsnis teisę gauti socialinę pašalpą sieja su nepakankamomis pajamomis bei turtu. (duomenys neskelbtini) savivaldybės interneto tinklapyje (http://www.vilkaviskis.lt/go.php/lit/Vienkartines-finansines-paramos-paalpos-skyrimas-ir-mo kejimas/1) nurodyta, kad vienkartinė pašalpa skiriama savivaldybės gyventojams, kurie dėl objektyvių priežasčių (gaisro, sunkios ligos, operacijos, traumos ir kt. atvejais) neturi pakankamai pajamų patenkinti būtiniausius poreikius, vienkartinė pašalpa skiriama įvertinus šeimos gyvenimo sąlygas, gaunamas pajamas bei atsižvelgiant į priežastį, dėl kurios kreipiamasi vienkartinės pašalpos. Tai, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija skyrė atsakovo šeimai socialinę pašalpą bei pašalpą atsakovo sutuoktinei dėl gydymosi, patvirtina, jog atsakovo šeimos turtinė padėtis yra sunki, dėl ko šiai šeima reikalinga parama. Dėl šios priežasties taip pat negali būti priteisiama parama ieškovei iš atsakovo.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovas neturi galimybių teikti išlaikymą pilnametei ieškovei. Tokio išlaikymo teikimas iš esmės pablogintų atsakovo, jo neįgalios sutuoktinės bei trijų nepilnamečių vaikų turtinę padėtį, be to, paties atsakovo šeimai yra reikalinga parama. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškinys atmestinas.Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nepateikė duomenų apie tai, kad patyrė bylinėjimosi išlaidų. Valstybė šioje byloje patyrė 293,35 Eur bylinėjimosi išlaidų: 54,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (b. l. 4), 7,98 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 2) ir 231,37 Eur už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (b. l. 72). Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškinys atmestinas, o ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleista 100 procentų (b. l. 84), valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų ir iš ieškovės nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 2, 4 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. U. ieškinį atsakovui D. U. dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.