Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

2022-04-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-16-1010/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-04-07
Bylos Nr.
A6.-16-1010/2022
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00002-2022-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Lina Šakarnienė (pirm.)
Pažeidėjas
M. G.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-16-1010/2022Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00002-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.5.1; 7.11; 21.9.10.; 1.5.3. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. balandžio 7 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Lina Šakarnienė,sekretoriaujant Linai Dabulskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. G., jo atstovei advokato padėjėjai A. K.,

pareiškėjos Valstybinei mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei G. B.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau ir pareiškėja, VMI) pareiškimą, M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), buvusiam (duomenys neskelbtini) vadovui, dirbančiam (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. G., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (toliau - Bendrovė) vadovas nuo 2014 m. sausio 21 d. iki 2021 m. gruodžio 7 d., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei vis didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, tačiau nepateikęs pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo M. G. pažeidė kreditoriaus Pareiškėjos interesus ir neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. G. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo (duomenys neskelbtini) vadovas, bandė įmonę gelbėti, pamatęs, kad įmonė tampa nemoki investavo į įmonę daug savo asmeninių lėšų, taip pat skolinosi iš giminaičių, bandė atstatyti įmonės mokumą, tačiau nepavyko. Bendrovė vertėsi metalo laužo supirkimu, perdirbimu, demontavimu, pastebėjus, kad bendrovė tampa nemoki, bandė ieškoti kitų veiklos krypčių, išeičių, tačiau nepavyko. Bendrovėje dirbdavo apie 8-10 žmonių. Bendrovėje buvo vienintelis akcininkas ir vadovas. Dėl pareikšto pareiškimo sutiko, pripažino, kad dėl bankroto iškėlimo uždelsė, tačiau tai darė, nes norėjo atgaivinti bendrovę.

Šalies argumentai

Posėdžio metu M. G. atstovė advokato padėjėja A. K. nurodė, kad VMI pateikė Klaipėdos apygardos teismui prašymą dėl finansinio reikalavimo nemokumo (bankroto) byloje patikslinimo ir Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. vasario 14 d. priėmė nutartį (duomenys neskelbtini) nemokumo byloje patvirtinant VMI finansinį reikalavimą, kuriuo matoma kas jis sumažėjo nuo 23 144,33 Eur iki 5434,33 Eur. Taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) atskaitingų asmenų sąskaitų apyvartos žiniaraštyje M. G. yra didžiausias (duomenys neskelbtini) kreditorius, turintis reikalavimo teisę į (duomenys neskelbtini) 32 275,89 Eur sumai. Be to, nemokumo momentas siejamas su 2017 metais, tačiau tuo metu juridinis asmuo nebuvo nemokus, nes 2018 m. gruodžio 31 d. skola buvo tik 174,81 Eur. Būtina vertinti ir tai, kad vadovas siekė gelbėti įmonę, investuodamas savo lėšas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kad kreditorinis reikalavimas VMI sumažėjo, kad kreditorius yra pats M. G., todėl atsakomybė, numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalyje turėtų būti netaikoma.

Pareiškėjos VMI atstovė G. B. teismo posėdyje prašė tenkinti pareiškimą ir pripažinti M. G. kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) 2015 metais skolos neturėjo, tačiau 2016 m. gruodžio 31 d. ji jau buvo – 2 298,01 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka 2021 m. gruodžio 28 d. duomenimis sudarė 23 144,33 Eur. Bendrovė 2022 m. sausio 28 d. pateikė 2020 m. vasario-birželio mėnesių Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, todėl VMI patikslino finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje ir prašė patvirtinti 5 434,33 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kuris ir buvo patvirtintas Klaipėdos apygardos teismo nutartimi. Ši suma sumažėjo ne dėl to, kad Bendrovė padengė dalį skolos, o dėl to, kad pateikė Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas. Kai skola yra nustatoma VMI sprendimu, yra paimama už paskutinį laikotarpi pateikta suma ir ji išstatoma vėlesniems laikotarpiams, todėl tokia skola buvo paskaičiuota 2020 m vasario – birželio mėnesiams. Kadangi Bendrovė pateikė atgalines deklaracijas, suma buvo patikslinta – sumažėjo. Tačiau tai neturi įtakos VMI pareiškime išdėstytoms aplinkybėms dėl bendrovės nemokumo būsenos atsiradimo momento nustatymo ir bendrovės buvusio vadovo M. G. pareigos inicijuoti bendrovės bankroto bylą nevykdymo, kadangi jau 2016 metais bendrovės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, šiuo laiku susidarė ir pradėjo kauptis bendrovės mokestinė nepriemoka. Skola egzistavo visą laikotarpį, tik kito jos dydis. VMI pirmiausia vykdė priverstinio išieškojimo veiksmus, kurie buvo nesėkmingi, dėl ko padaryta išvada, kad bendrovė neturi turto ir piniginių lėšų, dėl to buvo inicijuotas bankroto bylos iškėlimas. Apie šį ketinimą Bendrovė buvo informuota 2021 m. birželio 15 d.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Iš VMI pareiškimo, kitų rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2021 m. gruodžio 29 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 23 144,33 Eur. Pareiškėja bendrovės atžvilgiu pateikė Klaipėdos apygardos teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-831-642/2021 teismas iškėlė bendrovei nemokumo (bankroto) bylą. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 7 d. Iš Mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto istorinių duomenų matyti, kad bendrovės vadovas nuo 2014 m. sausio 21 d. iki 2021 m. gruodžio 7 d. buvo M. G. (b. l. 58-61).

Pagal Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2021 m. gruodžio 30 d. duomenis, bendrovės įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui yra 23 144,33 Eur, kurį sudaro: 678,56 Eur gyventojų pajamų mokesčio už 2018 m. sausio-kovo ir gegužės-rugpjūčio mėn. ir 98,51 Eur šio mokesčio delspinigių, 21 874,96 Eur pridėtinės vertės mokesčio už 2017 m. spalio mėn., 2018 m. kovo, gegužės ir rugpjūčio mėn., 2020 m. vasario-birželio mėn. ir 439,77 Eur šio mokesčio delspinigių, 43,00 Eur mokesčio už aplinkos teršimą už 2017 metus ir 5,65 Eur šio mokesčio delspinigių, taip pat 3,88 Eur pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-17093-819/2019 (b. l. 66-67),

Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2017 m. lapkričio 28 d. (amnestinis mokėjimo terminas – 2019 m. kovo 3 d.) bendrovei nustatytu terminu nesumokėjus deklaruoto pridėtinės vertės mokesčio, taip pat VMI sprendimu nustačius prievolę Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 104¹ straipsnio pagrindu, kadangi bendrovė laiku nepateikė 2020 m. vasario-birželio mėnesių pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų, nuo 2018 m. vasario 1 d. (amnestinis mokėjimo terminas – 2019 m. kovo 3 d.) laiku nesumokėjus gyventojų pajamų mokesčio ir nuo 2018 m. vasario 16 d. (amnestinis mokėjimo terminas – 2019 m. kovo 6 d.) laiku nesumokėjus mokesčio už aplinkos teršimą. Pareiškėja, siekdama išieškoti aukščiau nurodytą bendrovės mokestinę nepriemoką, sistemingai nuo 2019 m. liepos 31 d. taikė mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmus, t. y. vadovaujantis MAĮ 33 straipsnio 8 punkte ir 106 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo priimti viso keturi nurodymai kredito įstaigoms nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš Bendrovės sąskaitos (sąskaitų), tuo tarpu vadovaujantis MAĮ 33 straipsnio 8 punkte ir 106 straipsnio 1 dalies. 4 punkte, buvo priimtas 2021 m. balandžio 28 d. sprendimas Nr. (23.31-08)467- 13505 „Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto“ (suma 17710,00 Eur), tačiau Mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko, laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 31 d. į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įplaukų negauta. VMI 2021 m. balandžio 28 d. priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, kuris buvo perduotas vykdyti antstolei A. R. Ž., tačiau šie Pareiškėjos taikyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmai buvo nerezultatyvus ir nesėkmingi, Bendrovės mokestinė nepriemoka pareiškėjai vis didėjo. Pareiškėjos vertinimu, darytina pagrįsta išvada, kad Bendrovė ilgą laiką (daugiau kaip ketverius metus, skaičiuojant nuo mokestinės nepriemokos susidarymo) nepajėgė atsiskaityti su pareiškėja, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir pareiškėjos interesų pažeidimui (b. l. 18-30).

Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-831-642/2021 bendrovei iškėlė bankroto bylą pagal pareiškėjos pareiškimą (nutartis įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 7 d.), kuria buvo konstatuotas bendrovės nemokumas nutarties priėmimo dienai (b. l. 68-72). Pagal LITEKO duomenis, ši Klaipėdos apygardos teismo nutartis nebuvo apskųsta.

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 11 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios (duomenys neskelbtini) kreditorių sąrašas ir jų finansinius reikalavimai: VMI –5434,33 Eur, (duomenys neskelbtini) – 77 Eur, G. – 32275,89 Eur, (duomenys neskelbtini) – 32268,81 Eur, (duomenys neskelbtini) – 242 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1415,70 Eur, D. G. įmonė (duomenys neskelbtini) –1580 Eur, D. R. – 1955,60 Eur, (duomenys neskelbtini) – 2552,42 Eur, (duomenys neskelbtini) – 4949,34 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1096,56 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1445,81 Eur (b. l. 90-92).

Iš Antstolių informacinės sistemos pateiktų duomenų, matyti, kad vykdomoji byla Nr. 0075/21/00499 pagal VMI 2021 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. (23.31-08)467-13505 ir vykdomoji byla Nr. 0075/19/01082 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-17093-819/2019 yra užbaigtos persiuntus vykdomuosius dokumentus bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (b. l. 23-30).

Atsakovės skola ieškovei Valstybinei mokesčių inspekcijai sudarė 23 144, 33 Eur. Bendrovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos viešai skelbiamais duomenimis 2022 m. sausio 14 d. įsiskolinimo turi 77,04 Eur., įmonėje apdraustų asmenų nėra. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, bendrovės vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas: 1) Geležinkelis Privažiavimo kelias Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įsigytas 2014 m. lapkričio 10 d., nekilnojamojo turto vertė, vidutinė rinkos kaina 2014 m. buvo 55 317 Eur. Turtui taikomi apribojimai t. y. nuo 2019 m. sausio 30 d. ir 2019 m. vasario 22 d. antstolio areštai. 2) Geležinkelis Privažiavimo kelias Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įsigytas 2014 m. lapkričio 10 d., nekilnojamojo turto vertė, vidutinė rinkos kaina 2014 m. buvo 72 984 Eur. Turtui taikomi apribojimai t. y. nuo 2019 m. sausio 30 d. ir 2019 m. vasario 22 d. antstolio areštai. 3) Susisiekimo komunikacijos Geležinkelio kelias (duomenys neskelbtini) bendras ilgis 220,50 m kuris įsigytas 2014 m. balandžio 18 d., nekilnojamojo turto vertė, vidutinė rinkos kaina 2014 m. buvo 23 894 Eur. Turtui taikomi apribojimai t. y. nuo 2019 m. gegužės 7 d. PH ir Antstolio areštai. 4) Geležinkelis Klaipėdos geležinkelio stoties privažiuojamasis kelias (duomenys neskelbtini), kuris įsigytas 2014 m. rugsėjo 30 d. Nekilnojamojo turto vertė, vidutinė rinkos kaina 2014 m. buvo 79 356 Eur. Turtui taikomi apribojimai t. y. nuo 2019 m. sausio 30 d., 2019 m. vasario 22 d. ir 2021 m. balandžio 23 d. Antstolio areštai. 5) Geležinkelis Klaipėdos geležinkelio stoties privažiuojamasis kelias (duomenys neskelbtini), kuris įsigytas 2014 m. rugsėjo 30 d. Nekilnojamojo turto vertė, vidutinė rinkos kaina 2014 m. buvo 22 272 Eur. Turtui taikomi apribojimai t. y. nuo 2019 m. sausio 30 d., 2019 m. vasario 22 d. ir 2021 m. balandžio 23 d. Antstolio areštai, VMI prie LR FM 2021 m. birželio 15 d. 15 TAA. 6) Susisiekimo komunikacijos - Utenos geležinkelio stoties privažiuojamasis kelias (duomenys neskelbtini), kuris įsigytas 2014 m. rugsėjo 18 d. Nekilnojamojo turto vertė, vidutinė rinkos kaina 2014 m. buvo 51 552 Eur. Turtui taikomi apribojimai t. y. nuo 2019 m. sausio 30 d. ir 2019 m. vasario 22 d. Antstolio areštai. 7) Susisiekimo komunikacijos - Utenos geležinkelio stoties privažiuojamasis kelias Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įsigytas 2014 m. rugsėjo 18 d. Nekilnojamojo turto vertė, vidutinė rinkos kaina 2014 m. buvo 48 656 Eur. Turtui taikomi apribojimai t.y. nuo 2019 m. sausio 30 d. ir 2019 m. vasario 22 d. Antstolio areštai. 8) Susisiekimo komunikacijos - Utenos geležinkelio stoties privažiuojamųjų kelių sąvaža Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įsigytas 2014 m. rugsėjo 18 d. Nekilnojamojo turto vertė, vidutinė rinkos kaina 2014 m. buvo 3 070 Eur. Turtui taikomi apribojimai t.y. nuo 2019 m. sausio 30 d. ir 2019 m. vasario 22 d. antstolio areštai.

VĮ „Regitra“ duomenimis bendrovės vardu įregistruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini)., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 3 000,00 Eur. Transporto priemonės dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas, jai taikomi apribojimai (areštai ir įkeitimas) (b. l. 56).

Iš pateikto 2021 m. I-III ketv. Balanso matyti, kad mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra 91 459 Eur, o turto iš viso yra 31 737 Eur (iš jo 31 705 Eur ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos). 2020 metais, kaip ir ankstesniais metais nuo 2016 metų, bendrovės veikla buvo nuostolinga, todėl vertinant bendrovės nemokumą turi būti atsižvelgta į faktiškai bendrovės turimą turtą bei galimybę išieškoti skolas iš šios bendrovės. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. lapkričio 15 d. nutartyje konstatavo, kad tokia atsakovės būsena atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje reglamentuotą juridinio asmens nemokumo būseną, todėl teismas sprendžia, kad byloje pakanka duomenų konstatuoti, kad atsakovei keltina bankroto byla (b. l. 31-40).

Iš Juridinių asmenų registrui pateiktų ankstesnių metų finansinių ataskaitų rinkinių matyti, kad bendrovės veikla iki 2015 metų buvo pelninga. Nuo 2016 metų bendrovė pradėjo veikti nuostolingai, jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai pradėjo viršyti pusę balanse įrašytos turto vertės ir šis santykis nuolat blogėjo, t. y. turto vis mažėjo, o įsipareigojimai augo (b. l. 36-40).

Žemesnės instancijos teismas

Bendrovės vadovas Klaipėdos apygardos teismui pateiktame 2021 m. lapkričio 5 d. atsiliepime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) su finansiniais sunkumais susidūrė ne dėl netinkamo bendrovės valdymo, kreditorių interesų pažeidimo, o dėl rinkos pokyčių, susiklosčiusių nepalankių aplinkybių. Taip pat laikinus finansinius sunkumus lėmė ir sumažėję įmonės pardavimai, paskelbtas karantinas dėl COVID-19 <...>“. Pareiškėjos nuomone, šios aplinkybės vertintinos kritiškai, kadangi į bylą teikiami įrodymai patvirtina, jog bendrovė su finansiniais sunkumais susidūrė dar 2016 metais ir nuo to laiko bendrovės finansiniai rodikliai tik blogėjo, paskutinis darbuotojas atleistas 2019 m. spalio 15 d., t. y. dar iki šalyje paskelbto karantino, todėl akivaizdu, kad bendrovės vadovas neatliko įstatymuose nustatytų privalomų veiksmų ir savo veiksmais/neveikimu vengė nemokios bendrovės bankroto inicijavimo. (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimo dėl bendrovės nemokumo proceso inicijavimo priėmimas taip pat nešalina bendrovės vadovo atsakomybės, kadangi šis sprendimas buvo priimtas jau po to, kai bendrovės nemokumo procesą buvo inicijavusi kreditorė VMI (VMI 2021 m. birželio 15 d. pranešimas Nr. (23.31-08) 325-205 dėl (duomenys neskelbtini) nemokumo proceso inicijavimo) (b. l. 47-49).

Pareiškėjos VMI teismui pateiktame rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog VMI informacinės sistemos 2022 m. kovo 8 d. duomenimis, (duomenys neskelbtini) VMI administruojamų mokesčių, su jais susijusių baudų ir delspinigių įsiskolinimas buvo: 2015 m. gruodžio 31 d. – neskolinga, 2016 m. gruodžio 31 d. – 2 298,01 Eur, 2017 m. gruodžio 31 d. – 2 081,20 Eur, 2018 m. gruodžio 31 d. – 174,81 Eur, 2019 m. gruodžio 31 d. – 5 434,33 Eur, 2021 m. gruodžio 31 d. – 5 434,33 Eur. T. B. 2022 m. sausio 28 d., pateikė 2020 m. vasario - birželio mėnesių Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, todėl VMI 2022 m. vasario 3 d., raštu Nr. RNA-3970 patikslino VMI finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje ir prašė patvirtinti 5 434,33 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kuris buvo patvirtintas Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 11 d. nutartimi.

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).

Pastaroji norma yra blanketinė ir nukreipia į šiuo metu aktualų juridinių asmenų bankroto procedūras reglamentuojantį Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą (toliau – JANĮ), kurio 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis to paties įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus, kyla juridinio asmens vadovui. Tokia pareiga įmonės vadovui nustatyta todėl, kad jis geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-9-489/2021). JANĮ 6 straipsnyje numatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Pažymėtina, jog šios teisės normos yra imperatyvios. Tai, kad joks delsimas negali būti pateisinamas, matyti ir iš JANĮ 13 straipsnio nuostatų, nurodančių, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (pvz., neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).

Faktinis pareigos inicijuoti nemokumo procesą, o tarp jų ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pagrindas yra juridinio asmens nemokumas, kuris pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Tai tokia juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ar pradelsti juridinio asmens įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija jo turto vertę. Įstatymas apibrėžia, kad šios nemokumo sąlygos yra alternatyvios, todėl esant bent vienai iš jų, t. y. juridiniam asmeniui negalint laiku vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimams viršijant jo turto vertę, juridinis asmuo laikomas nemokiu. Tačiau teismų praktikoje juridinio asmens nemokumas yra vertinamas ne tik pagal šiuos rodiklius, bet ir atsižvelgiant į bendrą įmonės verslumo situaciją, t. y. vertinama, ar įmonė vykdo veiklą, kuria siekiama pelno, ar toks juridinis asmuo sugeba turimomis priemonėmis (grynaisiais pinigais, atsargomis, gautinomis sumomis, kitu turtu) padengti savo turimus trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus, koks yra įmonės veiklos pelnas. Teismų praktikoje įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra pradelsti įmonės įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).

Kaip minėta, JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.

Pareiškėja VMI pareiškime nurodoma, kad bendrovės nepriemokos susidarė ir pradėjo kauptis nuo 2017 m. lapkričio 28 d., todėl dar 2017 metų pabaigoje (duomenys neskelbtini) buvo nemoki. Nuo 2016 metų bendrovė pradėjo veikti nuostolingai, jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai pradėjo viršyti pusę balanse įrašytos turto vertės ir šis santykis nuolat blogėjo, t. y. turto vis mažėjo, o įsipareigojimai augo (b. l. 36-40). Apie bendrovės nemokumo faktą bendrovės vadovui M. G. vėliausiai turėjo būti žinoma nuo 2019 m. vasario 8 d., kai buvo pateiktos patikslintos PVM deklaracijos, kuriose deklaruotas mokėtinas į valstybės biudžetą PVM, tačiau jis nebuvo sumokėtas (b. l. 18-19).

Iš bylos matyti, kad nuo 2021 m. balandžio 28 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės turto buvo perduotas antstoliui, tačiau skolos išieškojimas iš (duomenys neskelbtini) turto, banko sąskaitų buvo nesėkmingas (b. l. 22-26). Iš VĮ Registrų centrui pateikto (duomenys neskelbtini) balanso už 2019 m., matyti, kad įmonės ilgalaikis turtas – 586 Eur, trumpalaikis turtas – 66 Eur ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos – 31 804 Eur, (iš viso 32 357 Eur), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 77 639 Eur. Bendrovė 2019 m. patyrė 1 354 Eur nuostolių, o 2018 m. –53298 Eur nuostolių (b. l. 38, 39-40). 2017 m. bendrovė taip pat patyrė tik nuostolius (22 018 Eur) (b. l. 36). Taip pat ir 2016 m. – patirta 19 191 Eur nuostolių (b. l. 34). Iš (duomenys neskelbtini) pateikto balanso už 2020 m., matyti, kad įmonės turtas dar labiau sumažėjo ir buvo 31 737 Eur, tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai padidėjo ir sudarė 91 459 Eur. Bendrovė patyrė 13 907 Eur nuostolių (b. l. 52-53). Iš šių duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) jau nuo 2016 m. patyrė tik nuostolius, bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai (t. y. skolos) gerokai viršija turimą turtą. Bendrovė negalėjo vykdyti įsipareigojimų kreditorei VMI, nuo 2019 m. liepos 31 d., į valstybės įmokų nemokėjo, jų išieškojimas iš bendrovės turto, banko sąskaitų buvo nesėkmingas. Taigi, įmonė tapo nemoki ir apie tai bendrovės vadovas M. G., pateikdamas VĮ Registrų centrui įmonės finansinės atskaitomybės duomenis, žinojo ir suprato, nes pripažino, jog bendrovės veiklą bandė išlaikyti investuodamas asmenines lėšas, o nepavykus to padaryti, pats ruošėsi teikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi, kuria (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, bendrovės nemokumo sąlygos nustatytos ir nėra ginčijamos. Šioje nutartyje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka susidarė pagal pateiktas deklaracijas bendrovei nustatytu terminu nesumokėjus mokesčio už aplinkos teršimą už 2017 metus (skola nuo 2019 m. kovo 7 d.), gyventojų pajamų mokesčio už 2018 m. sausio - kovo ir gegužės - liepos mėn. (skola nuo 2020 m. birželio 30 d.) ir pridėtinės vertės mokesčio už 2017 m. spalio mėn., 2018 m. kovo ir rugpjūčio mėn. (skola nuo 2019 m. kovo 1 d.), taip pat VMI sprendimu nustačius prievolę Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 104¹ straipsnio pagrindu, kadangi bendrovė laiku nepateikė 2020 m. vasario - birželio mėnesių pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų. Taigi, pagal Klaipėdos apygardos teismo nutartyje nustatytas aplinkybes, bendrovės skolos valstybės biudžetui iš esmės susidarė 2019 m. kovo 1 d., nors neįvykdytos prievolės kaupėsi nuo 2017 m. Vadinasi būtent nuo 2019 m. kovo 1 d., M. G. atsirado JANĮ 6 straipsnyje numatytos pareigos. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmens atstovė tvirtino, kad M. G. neturėjo pareigos inicijuoti bendrovės bankroto procedūros, nes 2018 m. bendrovės skola buvo tik 174,81 Eur, o nemokumo byloje patvirtinant VMI finansinį reikalavimą, pareiškėjos reikalavimas sumažėjo nuo 23 144,33 Eur iki 5434,33 Eur. Tačiau pagal formuojamą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką nustačius, jog įmonė, kuri eilę metų nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant pusės balansinio turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2011; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2081-798/2017, 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1394-881/2019, kt.). Taigi, nors 2018 m. bendrovės pradelsti įsipareigojimai valstybės biudžetui buvo nedideli, tačiau jie tęsėsi jau ne pirmus metus, be to, dėl to bendrovės mokumo būklė nepakito, nes iš Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 11 d. nutarties matyti, kad bendrovė turi ir daugiau kreditorių, o jų patvirtintų finansinių reikalavimų suma yra 85293,46 Eur, tuo tarpu pagal bendrovės balansą už 2020 m. jos nuosavas kapitalo dydis buvo 31711,70 Eur. Kita vertus, „Liteko“ duomenimis, minėtoje bankroto byloje Klaipėdos apygardos teismo priimtoje 2022 m. vasario 11 d. nutartyje, kuria netenkintas prašymas dėl supaprastintos bankroto procedūros taikymo, nurodoma, jog nemokumo administratorė prašyme nurodė, kad perėmus įmonės dokumentus paaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini) jokio turto neturi. Vienintelis turtas, kuris buvo nurodytas balanse buvo debitoriniai reikalavimai – didžiausias jų – uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) – 30000 Eur, kuri yra bankrutavusi ir jau išregistruota iš įmonių registro. Akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) nemokumas nepakito ir sumažėjus VMI kreditoriniam reikalavimui.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažįsta, kad laiku nesikreipė dėl bankroto iškėlimo, tačiau jis bandė atstatyti bendrovės mokumą, investavo į ją savo asmenines lėšas.

Iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 11 d. nutartimi patvirtintas 32275,89 Eur M. G. kreditorinis reikalavimas bendrovei. (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodoma, kad bendrovė M. G. 2018 m. gruodžio 31 d. buvo skolinga 21399,50 Eur, 2019 m. gruodžio 31 d. – 22340,93 Eur, 2020 m. gruodžio 31 d. – 31878,17 Eur. Iš (duomenys neskelbtini) atskaitingų asmenų sąskaitos apyvartos žiniaraščio už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 31 d. iki 2022 m. rugsėjo 7 d. matyti, kad M. G. kreditas bendrovei yra 32275,89 Eur (b. l. 97-98).

Teismų praktikoje nurodoma, jog priemonės turi rodyti realias vadovo pastangas ir galimybes atkurti įmonės mokumą. Tai reiškia, kad tokios priemonės turi atitikti esamą įmonės veiklos padėtį ir būti pakankamos bei efektyvios tam, kad būtų pasiektas konkretus rezultatas – realus įmonės finansinės padėties pagerėjimas. Be to, įmonės ekonominė situacija (nors ir formaliai atitinkanti ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nurodytą nemokumo apibrėžimą) turi būti tokia, kuri leistų pagrįstai tikėtis, kad tinkamomis priemonėmis įmonės mokumas dar gali būti atkurtas. Priešingu atveju, bet kokius įmonės vadovo veiksmus pripažįstant pastangomis atkurti įmonės mokumą, būtų sukurta situacija, leidžianti įmonės vadovams (ar kitiems atsakingiems asmenims) piktnaudžiauti šia aplinkybe, nepagrįstai nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (taip pažeidžiant įmonės kreditorių interesus), savo neveikimą pateisinant tuo, kad buvo imtasi veiksmų įmonės mokumui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-648/2020). Šioje administracinio nusižengimo byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad šiuo atveju M. G. būtų ėmęsis veiksmų, siekiant atkurti bendrovės mokumą bei sumokėti jos kreditoriams, o jo investicija ne tik neišsprendė bendrovės mokumo, tačiau dar labiau padidino jos finansinius įsipareigojimus. Įvertinus tai, daroma išvada, kad M. G., kaip (duomenys neskelbtini) vadovas, nesiėmė pakankamų veiksmų bendrovės mokumui atstatyti ir jam pareiga pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei atsirado nuo 2019 m. kovo 1 d., tačiau vadovas nemokumo proceso neinicijavo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino, kad pats suprato, jog bendrovė yra nemoki ir net ketino kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau nespėjo to padaryti pirmiau nei VMI.

Taigi, byloje esančių duomenų visuma leidžia spręsti, kad nuosekliai blogėjant bendrovės (duomenys neskelbtini) finansinei padėčiai, augantis įsipareigojimų dydis, vykdomi priverstiniai skolų išieškojimai, bendrovės turtui taikomi areštai bendrovės vadovui M. G. buvo žinomi ir suprantami. M. G. veiksmai, kuriais jis siekė atkurti bendrovės mokumą, nebuvo pakankami ir nešalino jo pareigos inicijuoti bendrovės nemokumo procesą. Vadinasi, M. G. jau 2019 m. kovo 1 d. žinodamas apie bendrovės (duomenys neskelbtini) skolas nemokumą ir nesikreipdamas į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, padarė trunkamą administracinį nusižengimą, kuris tęsėsi iki 2021 m. rugsėjo 20 d., kuomet (duomenys neskelbtini) kreditorius – VMI, kreipėsi į teismą dėl bendrovės nemokumo bylos iškėlimo. Todėl daroma išvada, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad M. G. veikoje (neveikime) yra visi ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, todėl konstatuojama, kad M. G. nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 20 d., kai VMI kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl bankroto bylos (duomenys neskelbtini) iškėlimo, būdamas šios bendrovės vadovas, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, tačiau šios Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos neįvykdė, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė. Tokiais savo veiksmais M. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas.

Byloje nustatyta M. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltę iš esmės pripažino, gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Konstatuotina, kad teisingumas ir protingumas reikalauja, jog bausmė atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo sunkumą, kad būtų realizuoti administracinės nuobaudos tikslai, t. y., kad teisės pažeidėjas suvoktų padaryto pažeidimo esmę ir pasitaisytų.

ANK 34 straipsnio 6 dalis, be kita ko numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-73/2014, 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018 ir kt.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. G. pripažino padaręs administracinį nusižengimą, paaiškino jo padarymo aplinkybes, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Duomenų apie ankstesnius baustumus nėra, todėl laikytina, jog M. G. anksčiau nėra baustas, tokį administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą. Be to, siekė išlaikyti bendrovės mokumą investuodamas į bendrovę daug asmeninių lėšų, nors šie veiksmai ir nebuvo sėkmingi. Taip pat M. G. turėjo realius ketinimus inicijuoti bendrovės nemokumo procesą bei teikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau kreditorė VMI tai padarė anksčiau. Dėl to, teismo nuomone, administracinis nusižengimas padarytas nepiktybiškai, M. G. stengėsi išlaikyti verslą, tikėjosi atkurti bendrovės mokumą, todėl padaryta veika dėl neatsargumo (nerūpestingumo). Be to, VMI sumažino kreditorinį reikalavimą, dėl ko bendrovės skola šiai kreditorei reikšmingai sumažėjo. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti, M. G. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jam paskyrus švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje, – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 24 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, jam skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Lina Šakarnienė