Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-05-19 · Civilinė byla Nr. 2S-671-450/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-19
Bylos Nr.
2S-671-450/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-37967-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Jonavos rajono apylinkės teismui
Kategorijos
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-671-450/2015Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-37967-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 106.3.; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. gegužės 19 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Jonavos rajono apylinkės teismui, Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjams B. B. ir R. Š., Kauno apygardos teismui, Kauno apygardos teismo teisėjams V. L. ir G. K., Vilniaus miesto apylinkės teismui, Vilniaus apylinkės teismo teisėjams V. V. ir F. V. dėl žalos atlyginimo, atsiradusios dėl teisėjų nusikalstamų veiksmų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:

1) pripažinti, kad Jonavos rajono apylinkės teismas ir teisėjai B. B., R. Š. bei Kauno apygardos teismas ir teisėjai V. L. ir G. K. bendra ir instancine tvarka dengė vieni kitų neteisėtus veiksmus ir pažeidė jo teises, nevykdydami teisingumo civilinių Nr. 2-961-598/2013 ir Nr.2-10963-217/2013 nagrinėjimo metu, o Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos V. V. ir F. V. civilinėse bylose Nr. 2-15764-868/2014 ir Nr2-7698-8 dengė jų neteisėtus veiksmus nuo atsakomybės ir padarytos žalos atlyginimo;

2) priteisti iš Lietuvos 500 415,85 Lt padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 19 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

Susipažinęs su ieškovo pareikštu ieškiniu ir prie jo pateiktais dokumentais, teismas konstatavo, kad ieškinys turi procesinio pobūdžio trūkumų.

Ieškovas ieškinį grindžia teismų priimtais procesiniais sprendimais civilinėse bylose, kuriose pats ieškovas yra šalis, bei paties ieškovo rašytais skundais, tačiau minėtų dokumentų nepateikia, nenurodo priežasčių, kodėl šių dokumentų pateikti negali.

Ieškovo reikalavimas yra neaiškus ir nekonkretus, kadangi nėra aišku, kokius konkrečiai nurodomų atsakovų veiksmus ieškovas siekia pripažinti neteisėtais. Nėra neaiškus ir reikalavimas priteisti 500 415,85 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą dėl ieškovo teisių pažeidimo. Ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, kokiais kriterijais remiantis prašoma būtent tokio dydžio žalos atlyginimo suma. Ieškovas neatskleidė ieškinio faktinio pagrindo, t.y. aplinkybių, kuriomis grindžiamas reikalavimas atsakovui. Todėl ieškovas turi pateikti prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos paskaičiavimą (pagrindimą).

Iš ieškinio turinio nėra aišku, kaip pasireiškė neturtinė žala, t.y. kokiais išgyvenimais, nepatogumais, sukrėtimais ir pan., t.y. ieškovas nenurodė, kokius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus ar pan. patyrė bei nepateikė tai pagrindžiančių duomenų.

Šalies argumentai

Kadangi ieškinyje ieškovas atsakovais nurodė teismus ir teismų teisėjus, išaiškino, kad valstybė, o ne teismas ar konkretūs teisėjai gali būti traukiami civilinėn atsakomybėn pagal ieškinius dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų (CK 6.272 str.).

Dėl nustatytų aplinkybių, teismas nustatė ieškovui terminą nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.; 138 str.), t.y. aiškiai nurodyti, dėl kokių subjektinių teisių pažeidimo kreipėsi į teismą, išsamiai išdėstyti konkrečias aplinkybes, kuriomis grindžia savo teisių pažeidimą, ir suformuluoti išdėstytas aplinkybes atitinkantį reikalavimą, prie ieškinio pridėti dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo teisių pažeidimą ir reiškiamus reikalavimus (CPK 135 str. 2 d.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduotą klausimą teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirojo skundo argumentai: nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes yra absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai, yra pažeistos ir netinkamai taikomos procesinės ir materialinės teisės normos, nukrypta nuo Konstitucinio Teismo nustatyto privalomo precedento taikymo praktikos procese. Teismas vilkina ieškinio priėmimą ir išnagrinėjimą, kad sueitų ieškinio senatie terminas. Teismas neteisingai nustatė, kad už tyčinius ir nusikalstamus veiksmus kriminalinės teismų institucijos ir pseudo teisėjai negali būti atsakovais bylose dėl žalos atlyginimo. Pagal CPK 45 str. atsakovus ieškinyje nurodo ieškovas ir be jo sutikimo negalimas atsakovų pakeitimas ar pašalinimas. Kadangi žala padaryta neteisėtais bei nusikalstamais veiksmais, kurie įrodinėjami ir yra ieškinio pagrindas, tai neturtinės žalos įrodymai ir yra neteisėti bei nusikalstami atsakovų veiksmai, klastojant aplinkybes ir įrodymus. Pagal CPK 115 str. 4 d. įrodymų nepateikimas ar nenurodymas ieškinio priėmimo stadijoje nėra esminė kliūtis atsisakyti priimti, išnagrinėti ieškinio reikalavimus, nes tokia praktika nustatyta precedentu, pagal kurį ieškinio priėmimo stadijoje neturi būti reikalaujama įrodyti materialinį reikalavimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Kadangi šioje byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Anot apelianto, skundžiama teismo nutartis pirmiausia naikintina dėl absoliučių jos negaliojimo pagrindų, tačiau tokių pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.), todėl šiuo pagrindu skundžiamos teismo nutarties teisėtumas nėra paneigtas. Skundžiamos nutarties teisėtumas nepaneigtais ir kitais atskirajame skunde nurodytais argumentais.

Kadangi šios apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovui (apeliantui) nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, todėl apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimto pradinio ieškinio. Visgi įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du pagrindiniai elementai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Todėl ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-302/2013).

Įvertinęs šioje byloje pareikštą ieškinį, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovas tinkamai nesuformulavo ieškinio reikalavimų, nenurodė aiškaus ieškinio faktinio pagrindo (ieškinio reikalavimus pagrindžiančių aplinkybių), nepateikė su ieškinio reikalavimais susijusių pagrindinių dokumentų. Dėl nurodytų ieškinio trūkumų nebūtų aiškios bylos nagrinėjimo ribos, todėl tokio ieškinio priėmimas ir bylos nagrinėjimas iš esmės nebūtų galimas.

Kaip paminėta, įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, o šis reikalavimas negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008), tačiau tai nereiškia, kad ieškinio pateikimo metu ieškovas neturi nurodyti ieškinio reikalavimus pagrindžiančių argumentų bei pridėti juos patvirtinančių pagrindinių dokumentų (CPK 135 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tačiau šių reikalavimų neargumentavo, nenurodė aplinkybių, kokiais kriterijais remiantis prašoma konkrečios žalos atlyginimo, nepateikė jokių ieškinio reikalavimus pagrindžiančių rašytinių įrodymų.

Atsižvelgdamas į ieškinio pobūdį (prašoma žalos atlyginimo dėl teisėjų ir teismų neteisėtų veiksmų), pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino, kad valstybė, o ne teismas ar konkretūs teisėjai traukiami civilinėn atsakomybėn pagal ieškinius dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų (CK 6.272 str.).

Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės sprendžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kurią naikinti apeliacine tvarka nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Kadangi skundžiama teismo nutartimi nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, todėl apeliacinės instancijos teismas nustato naują terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui A. B. terminą iki 2015 m. birželio 2 d. pašalinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.

Teisėja Asta Radzevičienė