Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, prieš tai dirbo VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. J. V. 2024 m. gegužės 22 d., važiuodamas (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio (2024 m. gegužės 22 d. 20 val. 25 min. buvo nustatytas jo apsvaigimas nuo alkoholio - 2,47 promilių, o 20 val. 44 min. - 2,40 promilių), vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kol 2024 m. gegužės 22 d. 20 val. 14 min. ties pastatų (duomenys neskelbtini), jo vairuojamą automobilį sustabdė kito automobilio vairuotojas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamasis J. V. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, dėl įvykio gailėjosi ir paaiškino, kad 2024 m. gegužės 22 d. vartojo alkoholį, po ko vairavo automobilį „WV Passat“, kuris priklauso nuomos pagrindais bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, o ne jam. Tą dieną, kai važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) jautėsi apsvaigęs, pamatęs aikštelę sustojo (duomenys neskelbtini) ir prie jo priėjo žmogus ir išreiškė susirūpinimą, jog jis vairuoja neatsargiai. Tada atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės ir pradėjo ieškoti, kas galėtų parvaryti automobilį namo. Atsisėdo ant galinės sėdynės norėdamas parodyti, jog daugiau neketina vairuoti. Jis mano, jog policiją iškvietė tos mašinos vairuotojas, kuris buvo sustojęs už jo. Kai atvažiavo policija, sakė jiems, kad jis nevairavo, tuo metu buvo išsigandęs ir pasimetęs, todėl taip pasakė, bet dabar pripažįsta tai, kad jis vairavo. Pripažįsta nustatytą girtumo laipsnį. Vertina labai blogai savo veiksmus, labai gailisi ir gėda, turi priklausomybę alkoholiui ir šiuo metu yra pradėjęs gydymą. Yra oficialiai išsiskyręs, vaikui išlaikymas paskirtas, kas mėnesį 400 eurų, su vaiku ryšius palaiko, ginčų nekyla, moka už mokslus. Kai baigsis gydymas ieškosis naujo darbo. Šiuo metu 28 tūkstančiai jam yra labai didelė suma už automobilį, nes gydymas nuo alkoholizmo kainuoja 1 tūkstantį per mėnesį. Šiuo metu gyvena iš santaupų. Su galima laiduotoja, mama, labai artimas ryšys. Jo mama gyvena (duomenys neskelbtini). Su ja bendrauja 1-2 kartus per savaitę, yra vienintelis jos sūnus. Į visa tai mama reagavo labai jautriai, labai išgyveno, kalbėjosi apie tai. Turi atsakomybę, įsipareigojimus dėl vaiko, todėl vairavimo teisės yra labai reikalingos.

3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojui ir gynėjui, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant kitų proceso dalyvių. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras ir gynėjas, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

3.1. Iš liudytojos D. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2024 m. gegužės 22 d. dirbo kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju T. Z., radijo ryšio šaukiniu 3001, kuomet apie 20.11 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad nuo (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) važiuoja transporto priemonė VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nesaugiai manevruoja, pranešėjas važiuoja iš paskos. Jos kolegai vairuojant tarnybinį automobilį, ji susisiekė su pranešėju, kuris ją informavo, kad sekamas automobilis stipriai vingiuoja po kelią, kelis kartus vos neužvažiavo ant šaligatvio. Jie palaikė pokalbį iki kol pranešėjas nurodė, kad minėta transporto priemonė sustojo (duomenys neskelbtini), galėjo būti apie 20.14 val. Maždaug 5 min. laikotarpyje jie atvyko į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), kur ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo nurodyta transporto priemonė,o iš galo stovėjo pranešėjo automobilis, kurio nei markės, nei modelio, nei valstybinių numerių neužsirašė. Priėjus prie automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo viduje, ant galinės sėdynės, už vairuotojo vietos, sėdėjo asmuo, kaip vėliau išsiaiškino J. V., gim. (duomenys neskelbtini), kurio prašė išlipti iš automobilio. Jam išlipus, buvo aišku, kad šis akivaizdžiai neblaivus, nuo pastarojo sklido alkoholio kvapas, šis kalbėjo nerišliai, jo elgsena buvo neadekvati, judesiai nekoordinuoti, eiti tiesia linija - pėda po pėdos negalėjo, taip pat negalėjo stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą. Asmuo buvo patalpintas į laikino sulaikymo patalpą, kada vartojo alkoholį šis nenurodė, aiškino, kad vairavo draugas, paklausus, kur šis yra, tuomet šis ranka rodė neaiškia kryptimi. Asmeniui pirmu tikrinimu buvo nustatytas 2,47 prom. girtumas, antru 2,40 prom. girtumas. Pranešėjas, kaip vėliau išsiaiškino R. P., nurodė, kad asmenį, kuris vairuojamame automobilyje buvo vienas, visą laiką stebėjo iki jiems atvykstant, todėl jokie pašaliniai asmenys iš automobilio išlipti negalėjo. Taip pat nurodė, kad neblaiviam vairuotojui išlipus iš automobilio, šiam neleido pasišalinti ir pasodino jį ant galinės sėdynės, kur šį ir rado, jokių gėrimų šis nevartojo. Atlikta pranešėjo apklausa, šis nurodė, kad tyrimo eigoje pateiks automobilyje įrengto registratoriaus vaizdo įrašus. (1 t., b. l. 53-56)

3.2. Iš liudytojo R. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2024 m. gegužės 22 d. apie 20 val. įmonės automobiliu važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), už (duomenys neskelbtini) pamatė automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis jam sukėlė įtarimą, nes pavojingai manevravo po kelią. Automobilis važiavo pirma juosta, jis važiavo pirma juosta, jis savo automobiliu važiavo antra juosta, pristabdė, su tikslu pažiūrėti į tą vairuotoją, kadangi, jam kilo įtarimas, kad automobilio vairuotojas gali būti neblaivus. Prisistabdžius ir privažiavus prie automobilio VW Passat pamatė, kad to automobilio vairuotojas atrodė miegantis prie vairo. Tuo metu sekė šį automobilį iš paskos ir pranešė bendruoju pagalbos telefonu, kad šio automobilio vairuotojas yra galimai neblaivus. Automobilio vairuotojas važiavo nepastoviu greičiu, tai greičiau, tai lėčiau. Įvažiavus į (duomenys neskelbtini), automobilio VW Passat vairuotojas važiuodamas prie šviesoforo, vos į šį neįvažiavo. Pavažiavęs prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje. Išlipęs iš automobilio bandė šalintis, tačiau jis jam neleido, tada jam pasakė, kad sėstų į savo automobilį, automobilio vairuotojas įsėdo į savo automobilį, ant galinės sėdynės. Automobilio VW Passat vairuotojas jam aiškino, jog jis automobilio nevairavo. Jam važiuojant iš paskos to automobilio visą laiką buvo įjungęs vaizdo registratorių, vaizdo įrašus galės pateikti vėliau ikiteisminio tyrimo metu. (1 t., b. l. 46-40).

3.3. Iš 2024 m. gegužės 27 d. apžiūros protokolo matyti, kad VLC MEDIA PLAYER programos pagalba peržiūrimi liudytojo R. P. pateikti vaizdo įrašai. Asmuo el. paštu: (duomenys neskelbtini) informavo, kad registratorius kaskart užvedus automobilį persikrauna ir nusistato gamykliniai parametrai, dėl to data ir laikas filmuotoje medžiagoje neatitinka realaus laiko. Paleidus vaizdo įrašą „MOVA5634.avi“, matomas kelias ir juo važiuojančios transporto priemonės. Matoma transporto priemonė VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri važiuoja keliu netolygiai, priartėdama prie dešinio kelkraščio ir vėl grįždama į eismo juostą. Vaizdo įrašas trunka 1 min. Paleidus vaizdo įrašą „MOVA5635.avi“, matomas kelio ženklas, kuriame nurodyta, kad baigiasi gyvenvietė „(duomenys neskelbtini)“, taip pat nurodomas atstumas iki kitos gyvenvietės „(duomenys neskelbtini)“, 5 km. Matomas minėtas automobilis, kuris toliau vinguriuoja po kelią, tai pristabdymas, tai didindamas greitį. Vaizdo įrašas trunka 1 min. Paleidus vaizdo įrašą „MOVA5636.avi“, matomas minėtas automobilis, kuris toliau vinguriuoja po kelią, matomas ženklas „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašas trunka 1 min. Paleidus vaizdo įrašą „MOVA5637.avi“, matomas minėtas automobilis, kuris įvažiuoja į (duomenys neskelbtini) miestelį (matomas gyvenvietės ženklas). Vaizdo įrašas trunka 1 min. Paleidus vaizdo įrašą „MOVA5638.avi“, matoma, kad automobilis VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsuka į automobilių stovėjimo vietą, esančią netoli pastato, ant kurio matyti užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Matyti, kad automobilis, kuriame įrengtas registratorius sustoja ties minėtu automobiliu. Vaizdo įrašas trunka 1 min. Paleidus vaizdo įrašą „MOVA5639.avi“, matoma, kad iš automobilio, kuriame įrengtas vaizdo registratorius, išlipęs vyras bendrauja su asmeniu (vyru), kuris sunkiai pastovi ant kojų, ką tiksliai tarpusavyje kalba vyrai vaizdo įraše nesigirdi. Matyti, kad vos pastovintis vyras, atsidaro dureles ir dingsta iš vaizdo stebėjimo zonos. Vaizdo įrašas trunka 1 min. Paleidus vaizdo įrašą „MOVB5634.avi“, matoma, kad vaizdas fiksuojamas automobilio gale, vaizdas atvirkštinis. Vaizdo įraše matyti automobilis VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris greitai dingsta iš matomumo zonos. Vaizdo įrašas trunka 1 min. (1 t., b. l. 65-68)

3.4. Iš 2024 m. gegužės 27 d. apžiūros protokolo matyti, kad VLC MEDIA PLAYER programos pagalba peržiūrimi policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašai. Paleidus vaizdo įrašą „PSS-20240522-202002UTC+0300.mp4“, matyti, kad policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą. Matyti vyras, kuris sėdi pilkos spalvos automobilio, kurio nei markės, nei modelio, nei valstybinių numerių nematyti, gale, policijos pareigūnei paklausus, kas nutiko, šis nurodo, kad nevairavo. Pastarojo prašoma prieiti prie tarnybinio automobilio, šis patalpinamas į laikino sulaikymo patalpą. Vaizdo įrašas trunka 3 min. 01 s. Paleidus vaizdo įrašą „PSS-20240522-202057UTC+0300.mp4“, girdima, kad vyras, patalpintas į laikino sulaikymo patalpą, nurodo, kad vairavo draugas, paklausus kur šis, vyras rodo ranka. Paklausus asmens vardo ir pavardės, šis nurodo: „Ne tavo reikalas“. Tikrinamas vyro girtumas, pirmu tikrinimu nustatyta 2,47 prom. girtumas. Policijos pareigūnas apžiūri pilkos spalvos automobilį. Pildomi procesiniai dokumentai. Antru tikrinimu asmeniui nustatytas 2,40 prom. girtumas. Matoma, kad atliekami procesiniai veiksmai su pranešėju. Vaizdo įrašas trunka 30 min. Paleidus vaizdo įrašą „PSS-20240522-212132UTC+0300.mp4“, matoma, kad vyras, kuris buvo patalpintas į laikino sulaikymo patalpą, pasirašinėja ant procesinių dokumentų, įteikiamas šaukimas. Vaizdo įrašas trunka1 min. 57 s.(b.l.69-71)

3.5. Iš 2024 m. gegužės 22 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad nustatyti šie J. V. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai. Taip pat nurodoma, jog asmuo negali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Taip pat nurodoma, jog asmeniui nenurodžius prieš kiek laiko vartojo alkoholį, atliktas tikrinimas prietaisu Alcotest 7510, ARKB-0322, patikros sertifikatas Nr. 2060323. Pirmas tikrinimas 20.25 val. – 2,47 prom., antras tikrinimas 20.44 val. – 2,40 prom. (1 t., b. l. 38)

3.6. Iš VĮ ,,Regitra“ pažymos matyti, kad automobilio ,,VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), valdytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“, savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“. (1 t., b. l. 34)

3.7. Iš įmonės ,,Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio ,,VW PASSAT“ kaina be PVM 22159,50 Eur. Su PVM 28050 Eur. (1 t., b. l. 35)

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

4. BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

5. Byloje paties kaltinamojo J. V. parodymais, kurie tiek teismo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu iš esmės sutapo, liudytojų parodymais, vaizdo įrašais, apžiūrėtais kitų objektų apžiūros protokolais ir alkotesterio rodmenimis neginčijamai įrodyta, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, t. y. kaltinamasis 2024 m. gegužės 22 d., važiuodamas Kauno rajono keliais ir gatvėmis, apsvaigęs nuo alkoholio (2024 m. gegužės 22 d. 20 val. 25 min. buvo nustatytas jo apsvaigimas nuo alkoholio - 2,47 promilių, o 20 val. 44 min. - 2,40 promilių), vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kol 2024 m. gegužės 22 d. 20 val. 14 min. ties pastatų (duomenys neskelbtini), jo vairuojamą automobilį sustabdė kito automobilio vairuotojas. Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad kaltinimas J. V. dėl vairavimo transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatyta buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. J. V. veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis, sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims reikalavimus, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai ar turtui. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

IV. Laidavimo instituto taikymas

6. Kaltinamasis J. V. teisiamojo posėdžio prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą be užstato B. V. atsakomybei, nurodydamas, kad B. V. yra jo mama, juos sieja artimi ryšiai, dažnai bendrauja, mama jam padeda prižiūrėti nepilnametį vaiką. Nurodo, kad pripažįsta nusikalstamą veiką, labai gailisi dėl to, savo poelgį vertina labai blogai, įsipareigoja daugiau nepažeidinėti nustatytos tvarkos, po įvykio daugiau alkoholio nebevartoja, gydosi nuo priklausomybės alkoholiui.

7. Laiduotoja B. V. prašė perduoti J. V. jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, nes jos vienintelės pajamos yra senatvės pensija. Nurodė, jog jaučiasi sūnui autoritetu, nes jos mamos žodis labai svarbus. Jis jai vienintelis vaikas. Gali garantuoti, kad sūnus nenusikals. Šiuo metu bendrauti su sūnumi negali, nes yra tylos periodas gydymosi vietoje, kurio metu sūnus turi galimybę pabūti su savimi. Kai galės bendrauti būtinai palaikys ir padės emociškai, padės bendrauti su nepilnamete dukra, kurią jis labai myli. Sūnus labai pergyveno, suprato situacijos blogumą, gydosi nuo alkoholizmo.

8. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

9. Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo apie fizinį asmenį J. V. esančių duomenų, jis anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, Lietuvoje neteistas, teistas Lenkijoje, tačiau tai negali būti charakterizuojančia aplinkybe, kadangi byloje nėra surinkta tikslių duomenų apie padarytą nusikaltimą užsienio valstybėje ir joje priimtą nuosprendį, nes nors nurodoma, jog asmeniui paskirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau vėliau nurodoma, jog sprendimas buvo keistas, atleidžiant asmenį nuo bausmės, tačiau nenurodomos keitimo priežastys, todėl šis užsienio valstybėje galimo teistumo faktas negali sukelti teisinių pasekmių. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, prisipažino ir nuoširdžiai dėl to gailisi, suprato savo veikos pavojingumą ir pažada daugiau nenusikalsti. Vertinant ar yra pagrindo manyti, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis labai kritiškas savo veiksmų atžvilgiu, nenustatyta jo pozicijos viso baudžiamojo proceso metu kaitos ir nenuoseklumo, priešingai, jis veiką pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Nors per penkerius metus ne kartą baustas administracine tvarka, daugiausia už KET pažeidus, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, baudos sumokėtos, be to pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo buvo ne kartą pažymėta, jog šių aplinkybių buvimas, aptariant administracinių nusižengimų esmę, pats savaime nesudaro prielaidų netaikyti BK 40 straipsnio nuostatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-96-628/2019, 2K-250-976/2020, 2K-108-648/2022). Priklausomybės ligų gydymas, psichiatrinis gydymas- įskaita, tačiau pagal specialisto išvadą J.V. teismo psichiatrijos ekspertizę skirti nėra pagrindo (1 t., b. l. 151). Charakterizuojamas teigiamai. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę lengvina tai, kad nusikalstamą veiką pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi viso proceso metu. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis yra linkęs laikytis įstatymų, yra pilnavertis visuomenės narys. Atsižvelgdamas į tai, kad padarytas nusikaltimas yra nesunkus, į kaltinamojo asmenybę, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad byloje nėra aplinkybių, kliudančių atleisti J. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, nes kaltinamasis pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, žala nepadaryta, kaltinamasis nėra linkęs pažeidinėti įstatymų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 5 dalis).

10. BK 40 straipsnio 3 dalis numato, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Įstatyme plačiau nedetalizuojami laiduotojui keliami reikalavimai, tad, sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui palikta diskrecija spręsti, ar pasirinktas laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir ar turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojos B. V. asmenines savybes, gyvenimišką patirtį, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Nagrinėjamu atveju siūloma laiduotoja B. V. yra kaltinamojo mama, kuri yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo ir byloje gali būti laiduotoja, turi realias galimybes daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Kaip matyti iš kaltinamojo ir laiduotojos teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų, jie yra artimi, tarp jų susiklostę tarpusavio supratimo, pagarbūs santykiai. Ji neteista, nebausta administracine tvarka. Šios paminėtos aplinkybės rodo, kad B. V. yra tinkama laiduotoja ir teismo pasitikėjimo vertas asmuo, turinti akivaizdžią bei realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad J. V. gali būti perduotas pagal laidavimą šio asmens atsakomybėn.

11. Teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje nustatytos ir aukščiau išanalizuotos aplinkybės patvirtina, kad nustatytos tiek formaliosios BK 40 straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir laidavimo taikymo sąlygos, tiek prašymas perduoti asmenį pagal laidavimą pateiktas teismo pasitikėjimo verto asmens, kuris pagal asmenines savybes, gyvenimišką patirtį, bendravimo su J. V. pobūdį, saistomus tvirtus giminystės ryšius, bendravimo reguliarumą, darys jam teigiamą įtaką, kad pastarasis nedarytų nusikalstamų veikų ateityje. Įvertinęs kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes, jų giminystės ryšį ir tarpusavio santykius, laiduotojos galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, laiduotojos ir kaltinamojo šeiminę padėtį, laiduotojos finansines galimybes, teismas nustato laidavimą be užstato, nes tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o užstato skyrimas nėra būtinas, siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys). Kadangi padaryta viena nesunki nusikalstama veika, po jos įvykdymo kaltinamasis jokių naujų teisės pažeidimų nepadarė, tačiau asmuo daug kartų buvo baustas administracine tvarka, įvertinus ir kaltinamojo gydymosi nuo priklausomybės alkoholiui laikotarpį, laidavimo terminas nustatytinas BK 40 straipsnio 4 dalyje numatytam 1 metų 6 mėnesių terminui. Kaltinamasis J. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos B. V. atsakomybėn, baudžiamoji byla J. V. atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnis, BPK 303 straipsnio 1 ir 4 dalys).

12. Laiduotojai išaiškintina jos teisė atsisakyti laidavimo – tuo atveju, jei ji atsisakytų laidavimo, teismas, atsižvelgęs į laidavimo atsisakymo priežastis, spręstų dėl J. V. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 40 straipsnio 6 dalis).

13. Atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės J. V. išaiškintinos naujos nusikalstamos veikos padarymo pasekmės, numatytos BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalyse – jam laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo motyvai

14. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

15. J. V., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo (2,40 promilių) laipsnis. Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Vairavo neblaivus, nustatytas neblaivumo laipsnis ženkliai viršija ribą nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad kaltinamasis padarė šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo esant vidutiniam girtumo laipsniui, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajam naudotis ir įgyti BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą teisę ateityje per nuosprendyje nustatytą laiką. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę tikslinga taikyti siekiant apriboti kaltinamojo galimybę daryti naujus teisės pažeidimus ir tuo pačiu užtikrinti visuomenės saugumą. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai (žr. pvz. 2010 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010 ir kt.). Kaltinamasis anksčiau neteistas Lietuvoje, tačiau kaip minėta jis teistas Lenkijoje už vairavimą neblaiviam ar apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, po ko taikytas ir draudimas vairuoti tam tikras transporto priemones, tačiau 2016 m. spalio 12 d. jis buvo atleistas nuo bausmės. Be to, kaltinamasis administracine tvarka ne kartą baustas už KET pažeidimus, baudos sumokėtos, galiojančių nuobaudų neturi. Atsižvelgus į šias aplinkybes, kaltinamojo pavyzdingu Kelių eismo taisyklių besilaikančiu asmeniu, negalima laikyti, tačiau įvertinus paskutinio administracinio nusižengimo padarymo laiką (2023-07-06), darytina išvada, kad jis negali būti laikomas ir piktybišku sistemingu KET pažeidėju, nes nuo paskutinio nusižengimo, kuris yra nešiurkštus, padarymo praėjo metai laiko. Pastebėtina, kad pagal teismų praktiką draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam įstatyme numatytam terminui įprastai skiriamas tais atvejais, kai asmuo sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kai dėl jo nusikalstamų veiksmų kyla sunkūs padariniai ir pan. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta, tačiau pažymėtina, kad neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei, pats KET pažeidimas laikytinas šiurkščiu, nes padarytas vidutinio neblaivumo būsenos asmens, veika padaryta tyčine kaltės forma, veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir įvertintas teisiškai reikšmingas aplinkybes, tame tarpe į padaryto nusikaltimo pobūdį, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis nelinkęs sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles, į tai, kad sunkių padarinių šiuo atveju buvo išvengta, nenukrypstant nuo teismų nuosekliai suformuotos praktikos analogiškose bylose, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis (įgyti) specialia (- ią) teise (- ę) vairuoti transporto priemones dvejų metų laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumui, toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą.

17. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, vairavo automobilį „VW Passat“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kurio valdytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“, savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Minėtas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės kaltinamasis objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus neabejotina, kad kaltinamojo vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Tačiau, kadangi transporto priemonė, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, kuris akivaizdu, nežinojo apie transporto priemonės panaudojimą nusikaltimui padaryti, priešingų duomenų byloje nenustatyta, automobilis turi ekonominę vertę, nesant BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant būtų galima spręsti dėl kitiems asmenims priklausančio turto konfiskavimo, teismas sprendžia iš kaltinamojo konfiskuoti transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą.

18. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą, įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

19. Kaip yra išaiškinta teismų praktikoje, rinkos vertė yra suprantama kaip vertė, kuri parodo kainą, už kurią būtų realu turtą įsigyti tam tikru momentu. Konfiskuotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma su PVM (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-12-495/2020).

20. Kaip nustatyta iš byloje esančios VšĮ „Emprekis“ duomenų, aktualiu bylai laikotarpiu kaltinamojo vairuoto automobilio rinkos vertė 28 050 Eur su PVM, kitų reikšmingų duomenų dėl konfiskuotino turto tikrosios vertės, taikant individualų vertinimą, ar tokios vertės pasikeitimo byloje nenustatyta. Byloje nesant pastarųjų duomenų – specialisto atlikto konkrečios transporto priemonės individualaus įvertinimo, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinės nutartys: Nr. 2K-7-12-495/2020, Nr. 2K-100-648/2019, Nr. 2K-164-222/2019).

21. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis išsiskyręs, turi nepilnametį vaiką, su kuriuo nustatyta bendravimo tvarka, jis moka išlaikymą, jis iki įvykio dirbo atsakingose pareigose, tačiau kaip nurodė kaltinamasis teismo posėdžio metu išėjo iš darbo, kad galėtų gydytis turimą priklausomybę nuo alkoholio, gydymas truks metus laiko, už gydymą moka kas mėnesį po 1000 Eur iš turimų santaupų. Šiuo metu kaltinamasis nedirba, išlaiko nepilnametį vaiką, gydytas Psichiatrinėje ligoninėje, diagnozė F.61 Mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai. Įvertinus šias aplinkybes, laikytina, kad kaltinamojo yra sunki psichologinė, materialinė padėtis. Šios kaltinamojo padėtį apibūdinančios aplinkybės bei nurodyta konfiskuotino turto vertė, leidžia daryti išvadą, kad visos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas kaltinamajam būtų per sunki finansinė ir psichologinė našta, suvaržytų ne tik jo teises daugiau negu yra būtina, bet tai be abejo atsilieptų ir jo nepilnamečio vaiko interesams, todėl tai būtų neproporcinga priemonė prevenciniams tikslams įgyvendinti. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais, konfiskuotina pinigų suma mažintina iki 7000 Eur.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

22. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to panaikintinos.

23. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) J. V. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“, 2) Diską su vaizdo įrašu ir diską su garso įrašu palikti saugoti byloje, kaip bylos medžiagą (BPK 94 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

J. V., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojos B. V. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą J. V. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti J. V. baudžiamojo poveikio priemones:

– naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 5 d., apie tai pranešant Valstybės įmonei „Regitra“.

– konfiskuoti automobilio „VW Passat“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 7000 Eur (septynis tūkstančius eurų).

J. V. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsitesėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- J. V. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“;

- Diską su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui J. V. ir laiduotojai B. V. išaiškinti, kad pagal BK 40 straipsnio 6, 7, 8 dalių nuostatas:

– laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

– jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

– jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.