Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Kupiškio komunalininkas“ ieškinį atsakovams P. M., V. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. Atsakovai skolos susidarymo laikotarpiu buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai. Ieškovė yra šio buto administratorius. Šiam butui skaičiuojami mokesčiai už buto administravimą, techninę jo priežiūra, kaupimo lėšas bei bendrų patalpų elektrą, kuriuos atsakovai privalo mokėti įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovas P. M. skolingas už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. 7,96 Eur už buto administravimą, techninę priežiūrą, kaupimo lėšas ir bendrų patalpų elektrą, atsakovė V. M. už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. liko skolinga 34,71 Eur už buto administravimą, techninę priežiūrą, kaupimo lėšas ir bendrų patalpų elektrą. Bendrų patalpų elektra apskaičiuojama remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 8. ir 8.5. punktais, mėnesines įmokas paskirstant proporcingai jų bendrosios nuosavybės daliai. Administravimo, techninės priežiūros mokestis ir kaupimo lėšos priskaičiuojamos remiantis Kupiškio rajono savivaldybės tarybos sprendimais.

Atsakovas P. M. į teismo posėdį neatvyko. Patikslinto reikalavimo ir jo dydžio neginčijo. Prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, kurias atsakovas patyrė dėl turėtų išlaidų advokato padėjėjui, kadangi ieškovė pirminį ieškinį jam pareiškė žymiai didesnį, o vėliau, po jo atsiliepimo, jį sumažino. Atsižvelgus į tai, kad ieškovė pateikė nepagrįstą pirminį ieškinį atsakovui už laikotarpį, kai jis jau nebuvo buto savininkas, prašo skirti ieškovei 500 Eur dydžio piniginę baudą, 50 procentų šios baudos sumokant atsakovui (b. l. 16-19, 54-55).

Atsakovė V. M. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad atsakovas P. M. buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. iki 2020 m. vasario 26 d. dovanojimo sutarties sudarymo ir liko skolingas 7,96 Eur už buto administravimą, techninę priežiūrą, kaupimo lėšas ir bendrų patalpų elektrą. Atsakovė V. M. buvo šio buto savininkė nuo 2020 m. vasario 26 d. iki 2020 m. spalio 2 d. ir liko skolinga 34,71 Eur už buto administravimą, techninę priežiūrą, kaupimo lėšas ir bendrų patalpų elektrą. Ieškovė prašo šią skolą priteisti. Šios išvados grindžiamos šiais įrodymais.

Apyvartos žiniaraštis patvirtina, kad butui, esančiam (duomenys neskelbtini), už 2020 m. sausio mėn. paskaičiuota: kaupimo lėšos 3 Eur, bendra patalpų elektra 0,01 Eur, viso – 3,01 Eur; už 2020 m. vasario mėn. paskaičiuota: kaupimo lėšos 3,14 Eur, administravimas 0,45 Eur, techninė priežiūra 1,36 Eur, viso – 4,95 Eur; viso už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. – 7,96 Eur (b. l. 30). Apyvartos žiniaraštis patvirtina, kad butui, esančiam (duomenys neskelbtini), už 2020 m. kovo–rugsėjo mėn. paskaičiuota: kaupimo lėšos – po 3,14 Eur kas mėnesį, administravimas – po 0,45 Eur kas mėnesį, techninė priežiūra – po 1,36 Eur kas mėnesį, bendrų patalpų elektra 2020 m. kovo ir balandžio mėn. – po 0,01 Eur, 2020 m. liepos mėn. – 0,04 Eur; viso už 2020 m. kovo–balandžio mėn. – po 4,96 Eur kas mėnesį, už 2020 m. gegužės–birželio mėn. ir 2020 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. – po 1,96 Eur kas mėnesį, o 2020 m. liepos mėn. priskaičiuota 4,99 Eur; viso už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. priskaičiuota – 34,71 Eur (b. l. 31). 2002 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 752 ,,Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 8., 8.5. punktuose nustatyta, kad administratorius apskaičiuoja patalpų savininkų mėnesinės įmokas ir paskirsto proporcingai jų bendrosios nuosavybės daliai (patalpų naudingajam plotui) išlaidas už elektros energiją, sunaudotą daugiabučio namo bendroms reikmėms (b. l. 35–36). 2014 m. gegužės 29 d. Kupiškio rajono savivaldybės Tarybos sprendimu patvirtinti Kupiškio rajono savivaldybės daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų maksimalaus administravimo mokesčio tarifo apskaičiavimo tvarkos aprašas, kuriame nustatyta namo maksimalaus administravimo mokesčio apskaičiavimo formulė bei nustatyti dydžių koeficientai (b. l. 39–45).

Teismas konstatuoja:

I. Dėl ieškinio reikalavimų

Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teises bei pareigas dėl bendrosios nuosavybės ir bendrojo naudojimo objektų reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 – 4.85 straipsniai. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Įstatymo įtvirtinta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Jiems to nepadarius, bendrojo naudojimo objektų administratorius skiriamas savivaldybės vykdomosios institucijos (CK 4.84 straipsnis).

Administratorius veikia pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus, turtą administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis). Pagal Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (toliau – nuostatai), patvirtintų Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinta nauja redakcija), nustatytą teisinį reguliavimą pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (nuostatų 3 punktas).

Bendraturčių teisės ir pareigos, susijusios su bendrąja daline nuosavybe, grindžiamos proporcingumo principu. Įstatymo nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas, kitas įmokas, taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.82 straipsnio 3, 4 dalys).

2014 m. liepos 1 d. Kupiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ADV-527 ieškovė paskirta daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriumi, be kita ko, ir gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Atsakovai skirtingu laikotarpiu buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai. P. M. buvo buto savininkas nuo savininkas nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. iki 2020 m. vasario 26 d. dovanojimo sutarties, o V. M. buvo šio buto savininkė nuo 2020 m. vasario 26 d. dovanojimo sutarties iki 2020 m. spalio 2 d. Apyvartos žiniaraščiai patvirtina, kad 2020 m. sausio–vasario mėn. kaupimo lėšos, buto administravimo, jo techninės priežiūros ir bendrų patalpų elektros mokesčiai sudaro 7,96 Eur, o 2020 m. kovo–rugsėjo mėn. kaupimo lėšos, buto administravimo, techninės priežiūros bei bendrų patalpų elektros mokesčiai sudaro 34,71 Eur. Šių išlaidų atsakovai nesumokėjo, jų dydžių neginčija.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, spręstina, kad 2020 m. sausio–vasario mėn. P. M., o 2020 m. kovo–rugsėjo mėn. V. M., kaip turto savininkams, kilo pareiga apmokėti ieškovei už su suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas, iš P. M. priteistini 7,96 Eur, o iš V. M. – 34,71 Eur skolos ieškovei.

II. Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

Atsakovas P. M. prašo paskirti ieškovei 500 Eur baudą, 50 proc. šios sumos sumokant atsakovui, dėl piknaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nes jam pareiškė nepagrįstą ieškinį, neatsižvelgusi į tai, kad jis yra buto savininkas ne visą skolos susidarymo laikotarpį.

Civilinis procesas, be kitų principų, yra grindžiamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnis). Pažymėtina, kad realus ir efektyvus šių principų veikimas yra neatsiejamas nuo pareigų, nustatytų tiek teismui, nagrinėjančiam konkrečią civilinę bylą, tiek bylos šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, vykdymo. Dalyvaujančių byloje asmenų pareigos, susijusios su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimu, bendriausia prasme yra atskleistos CPK 7 straipsnio 2 dalyje. Ši proceso įstatymo norma nurodo, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Pažymėtina, kad šių pareigų dalyvaujantiems byloje asmenims nustatymas ir reikalavimas jas vykdyti nėra savitiksliai įstatymų leidėjo veiksmai – tokiomis priemonėmis siekiama civilinio proceso tikslų, reglamentuotų CPK 2 straipsnyje, tinkamo įgyvendinimo.

Tarp dalyvaujantiems byloje asmenims tenkančių pareigų, sudarančių proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų turinį, yra įtvirtintas reikalavimas sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Šio procesinio reikalavimo nevykdymas, be kita ko, reiškia veikimą prieš operatyvų ir ekonomišką ginčo civilinio proceso tvarka išsprendimą, o toks veikimas yra nesuderinamas su civilinio proceso tikslais, todėl proceso įstatyme yra įtvirtinti atitinkami teisiniai svertai, kurių paskirtis – eliminuoti ar minimizuoti aptariamo procesinio reikalavimo nevykdymo neigiamus padarinius ir atgrasyti nuo tolesnių pažeidimų darymo.

Pirmiau įvardyti teisiniai svertai, be kita ko, yra sureguliuoti CPK 95 straipsnyje. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs pirmiau įvardytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas, aiškindamas šias teisės normas yra pasisakęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (2018 m. gruodžio 31 d. nutartis Nr. 3K-3-518-248/2018; 2019 m. gegužės 8 d. nutartis Nr. e3K-3-67-969/2019). Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reguliuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje.

Pirminis ieškovės ieškinys pareikštas tik atsakovui P. M. už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. Atsakovui pateikus įrodymus, kad 2020 m. vasario 26 d. dovanojimo sutartimi ginčo butą atsakovas perleido motinai V. M., ieškovė ieškinį patikslino, atsakovui P. M. reikšdama ieškinį tik už 2020 m. sausio–vasario mėn. Iš ieškovės patikslintame ieškinyje pateiktų argumentų matyti, kad jai nebuvo pateikti duomenys apie turto perleidimą, gauti nekilnojamojo turto duomenis su istorija, neturi galimybių. Nuosavybė ieškinyje pagrįsta 2017 m. gegužės 4 d. nekilnojamojo turto registro duomenimis.

Šiame kontekste pripažintina, kad ieškovė pagrįstai pareiškė ieškinį atsakovui P. M., ieškinio pateikimo metu neturėjo duomenų apie nuosavybės perleidimą, gavus apie tai duomenis operatyviai į juos reagavo ir patikslino ieškinio reikalavimus, todėl šių nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, ieškovės elgesio nepakanka piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis konstatuoti ir taikyti CPK 95 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas.

III. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies.

Esminis principas, kuriuo paremtos aptartos taisyklės, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas).

Kartu pažymėtina, kad toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-378/2019, 79 punktas).

Šio teisinio reguliavimo kontekste, atsižvelgus į tai, kad ieškovės pareikštas ieškinys tenkinamas visiškai, atsakovo P. M. patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Atsakovo P. M. argumentas, kad ta aplinkybė, jog pirminis ieškinio reikalavimas – dėl 77,44 Eur skolos priteisimo buvo pareikštas tik jam, nors dalis skolos susidarė per laikotarpį, kai jis jau nebuvo buto savininkas, turi įtakos sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, atmestinas kaip nepagrįstas dėl šių argumentų.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Vertindamas šalies procesinį elgesį teismas turi atsižvelgti, be kita ko, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir šalis juo pasinaudojo, ar šalis pagrįstai pradėjo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-1075/2020, 15 punktas).

Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovės ieškinys pripažintas pagrįstu, todėl ji pagrįstai reiškė atsakovui materialinį reikalavimą. Atsakovas iš esmės neginčijo reikalaujamų mokesčių dydžio, neneigė esąs skolingas, tačiau, gavęs ieškovės ieškinį, nesusisiekė su ieškove, nedetalizavo savo skolos, kuri pagal pirminį ieškinį buvo 77,44 Eur, tačiau kreipėsi dėl atstovavimo, kai išlaidos atsiliepimo surašymui ir susipažinimui su procesiniais dokumentais siekė 200 Eur, t. y. daugiau nei du kartus viršijo pirminį reikalavimą ir toks atsakovo elgesys negali būti pripažintas apdairiu. Priešingas CPK 93, 98 straipsnių nuostatų aiškinimas reikštų neproporcingos naštos bylą inicijavusiam asmeniui uždėjimo bei prieštarautų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje asmenims garantuotos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, apimančios ir teisę kreiptis į teismą, esmei.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei – 20 Eur (žyminis mokestis).

Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 9,01 Eur, ieškinys visiškai patenkintas, todėl jos turėtų būti priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno po 4,51. Jos nepriteistinos, kadangi yra mažesnės už Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru nustatytą minimalią – 5,00 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš P. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 7,96 Eur (septynių eurų 96 centų) skolą už buto administravimą, techninę priežiūrą, kaupimo lėšas ir bendrų patalpų elektrą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d.

Priteisti iš V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 34,71 Eur (trisdešimt keturių eurų 71 cento) skolą už buto administravimą, techninę priežiūrą, kaupimo lėšas ir bendrų patalpų elektrą už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d.

Priteisti iš P. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), po 10 Eur (dešimt eurų) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų UAB ,,Kupiškio komunalininkas“, į. k. 164702526.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.