- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-19
- Bylos Nr.
- e2YT-1953-1104/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00111-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dmitrij Rancev
- Pareiškėjas
- E. G.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“, R. G.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. G. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, suinteresuoti asmenys byloje – valstybės įmonė „Turto bankas“, R. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja E. G. kreipdamasi pareiškimu į teismą prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po savo senelės G. G. mirties (duomenys neskelbtini), pradėjusi jį faktiškai valdyti.
2. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad po G. G. mirties paveldimas turtas liko ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Daugiau paveldimo nekilnojamojo turto ji neturėjo. G. G. ½ dalį buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), paveldėjo po sutuoktinio, pareiškėjos senelio, V. G. mirties (duomenys neskelbtini) pagal paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą (duomenys neskelbtini) ir buvo įgijusi dalį buto kaip sutuoktinė (nuosavybės teisės liudijimas, išduotas (duomenys neskelbtini)). Kita ½ dalis buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos tėčio G. G. nuosavybė.
3. Pareiškėja nurodė, kad G. G. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties pareiškimą palikimui priimti į notarų biurą pateikė pareiškėja. Esant tokiai situacijai, pareiškėja nurodė nepateikusi nustatytu laiku pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnį pareiškimo palikimui priimti po senelės G. G. mirties (duomenys neskelbtini). Palikimą po G. G. mirties pareiškėja priėmė pagal įstatymą pateikdama notarų biurui pareiškimą per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini).
4. Pareiškėja pareiškime paaiškino, kad po senelės G. G. mirties palikimą priėmė, pradėdama faktiškai valdyti jos nekilnojamąjį turtą – ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Palikimą priėmė pagal įstatymą pagal CK 5.51 straipsnį. Faktinio valdymo veiksmus atliko kaip ir numatyta CK 5.50 straipsnyje, per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Patvirtino, kad nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais būtų priimtas palikimas. Palikimo priėmimo veiksmus palikėja nurodo atlikusi atvirai, sąžiningai ir jokių trečiųjų asmenų pretenzijų nebuvo ir nėra iki šiol. Nurodė, kad G. G. turi du vaikus: G. G., kuris yra pareiškėjos tėtis ir R. G., kurį patraukė suinteresuotu asmeniu šioje byloje. Nurodė, kad pareiškėja yra vienintelis G. G. vaikas. Daugiau G. G. įpėdinių po jo mirties nėra. G. G. buvo išsituokęs (duomenys neskelbtini). Po G. G. mirties paveldėjimo byla notarų biure nebuvo užvesta. Ji testamento nepaliko. Nėra Testamentų registre registruotų pareiškimų dėl palikimo atsisakymo po jos mirties. G. G. paskutinė gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini).
5. Nurodė, kad visus veiksmus dėl palikimo priėmimo pareiškėja atlikusi per 3 mėnesius po senelės G. G. mirties. Mirus tėčiui G. G. liko ½ dalis buto adresu, (duomenys neskelbtini). Pareiškėja priėmė ½ dalį šio buto, o po senelės G. G. mirties priėmė ir kitą ½ dalį šio buto. Pareiškėja mokėjo mokesčius už komunalinius patarnavimus, įsiskolinimų nėra. Paveldimą butą valdo iki šiol, jame gyvena, tvarko ir prižiūri šį butą. Pareiškėja priėmė G. G. dokumentus – paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ir nuosavybės teisės liudijimą po senelio V. G. mirties. Suinteresuotas asmuo R. G., pretenzijų pareiškėjai dėl palikimo priėmimo nereiškė ir nereiškia iki šiol (el. b. l. 1-3).
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybei kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas. Suinteresuotas asmuo nurodė negavęs pranešimo dėl palikėjos G. G. palikimo perėjimo valstybei. Nurodė neprieštarausiantis pareiškėjos prašymo patenkinimui tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu (el. b. l. 64-66).
7. Suinteresuotam asmeniui R. G. pareiškimas ir teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, tačiau atsiliepimo suinteresuotas asmuo nepateikė (el. b. l. 87).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas visiškai
8. Byloje sprendžiamas paveldėjimo teisinių santykių klausimas, kai įpėdinis priima palikimą pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
Dėl palikimo priėmimo pradėjus valdyti turtą
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. CK 5.2 straipsnio 1 dalyje nustatyti paveldėjimo pagrindai: paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, yra nurodęs, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (LAT 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (LAT 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
11. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., LAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai).
12. Nagrinėjamu atveju po senelės G. G. mirties (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 7) pareiškėja paveldėjo sprendimo 2 punkte nurodytą pareiškėjos senelei priklausančio turto dalį, tačiau į notarą nesikreipė. Palikėja G. G. testamento nepaliko, ką patvirtina 2021 m. gruodžio 21 d. valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro išrašas (el. b. l. 13). Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų. (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono 1-ojo notarų biuro liudijimas patvirtina, kad palikėja G. G. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinio V. G. mirties (el. b. l. 12), o pareiškėja priėmė palikimą, likusį po jos tėvo, palikėjos sūnaus, G. G. mirties (el. b. l. 11). Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), priklausė po ½ dalį G. G. ir G. G. (el. b. l. 17-18).
13. Suinteresuotas asmuo R. G. yra pirmos eilės įpėdinis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotas asmuo neišreiškė prieštaravimo dėl pareiškėjos pareiškimo dėl palikimo priėmimo, o pareiškėja yra paskesnės, antros eilės įpėdinė, konstatuotina, kad pareiškėjai atitenka visas palikimas, atsiradęs po G. G. mirties (CK 5.11 straipsnis).
14. Kaip jau buvo minėta šio sprendimo 12 punkte, pareiškėja dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Pareiškėjas teigia, kad rūpinosi po senelės mirties likusiu turtu, rūpinosi juo kaip savu, t. y. mokėjo ir moka sąskaitas, prižiūri butą, gyvena jame. Nurodytas aplinkybes patvirtina pareiškėjos į bylą pateikti įrodymai: sąskaitų už tiektą vandenį, elektrą, dujas kvitai (el. b. l. 28-54). Pareiškėja taip pat saugo likusius dokumentus: paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ir nuosavybės teisės liudijimą po senelio V. G. mirties (el. b. l. 20-24). Atsižvelgiant į tai, galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas veiksmų faktas, t y. pareiškėja perėmė mirusiosios turtą ir pradėjo jį valdyti.
15. Kasacinis teismas, pasisakydamas apie veiksmų pobūdžio nustatymą, yra išaiškinęs, kad įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu (LAT 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018, 20 punktas). Atsižvelgiant į šio sprendimo 14 punkte išdėstytas aplinkybes, galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas ir veiksmų pobūdis, t. y. pareiškėja atlieka aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad ji perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Tokią išvadą patvirtina tai, kad pareiškėja moka mokesčius už komunalines paslaugas, prižiūri ir rūpinasi likusiu nekilnojamuoju turtu, saugo palikėjos paliktus dokumentus. Kaip nurodoma teismų praktikoje, šiai išvadai pakanka konstatuoti, kad aktyvūs veiksmai atlikti ne su visu turtu, o su turto dalimi.
16. Esant tokioms aplinkybėms galima konstatuoti, kad nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja E. G. priėmė palikimą po savo senelės G. G. mirties, palikimą sudarantį turtą pradėjusi faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po G. G. mirties, paveldėjimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
17. Iš pareiškėjos valstybei teismo patirtos pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ 2020 m. sausio 13 d. Įsakymo pakeitimo Nr. 1R-19/1K-2 (2020 m. sausio 23 d. įsakymo redakcija) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270, 448 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po savo senelės G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pradėjusi G. G. priklausiusį turtą faktiškai valdyti. Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po G. G. mirties, paveldėjimo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.