Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2020-10-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-459-312/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-07-07Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2020-10-19Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-10-19
Bylos Nr.
1A-459-312/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20382-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Darius Pranka, Paulius Veršekys
Nuteistasis
S. N.
Advokatai
Aušra Saulėnienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-459-312/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20382-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.1; 1.2.14.1.2.5; 2.1.15.1.1; (S) 2.4.6.4.4
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Dariaus Prankos ir Pauliaus Veršekio,

sekretoriaujant Violetai Budžienei,dalyvaujant prokurorei Julijai Kryževičienei,nuteistajam S. N. (S. N.) ir jo gynėjai advokatei Aušrai Saulėnienei,vertėjai Boženai Seniut,

viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. N. apeliacinį skundą su papildymais dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. nuosprendžio, kuriuo S. N. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje (L. B. priklausančio turto vagystės epizodas), ir jam skirta penkiasdešimties parų arešto bausmė, taip pat pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje (M. S. priklausančio turto vagystės epizodas), ir jam skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir S. N. paskirta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas S. N. laikinojo sulaikymo ir suėmimo metu išbūtas laikas nuo 2019 m. lapkričio 15 d. Tenkinti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai ir iš S. N. L. B. naudai priteista 300 Eur (trys šimtai eurų), M. S. naudai priteista 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. S. N. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje pagrobė svetimą didelės vertės turtą, t. y. jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. gegužės 16 d., apie 14.15 val., prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, iš M. S. striukės, kabėjusios ant kėdės, kurioje sėdėjo M. S., kišenės pagrobė didelės vertės svetimą turtą – 15 000 (penkiolika tūkstančių) eurų grynųjų pinigų, šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam M. S. 15 000 eurų turtinę žalą.

2. Taip pat nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, t. y. jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. spalio 18 d., apie 22.00 val., restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), iš L. B. striukės, pakabintos ant drabužių kabyklos, vidinėje kišenėje buvusios piniginės pagrobė 300 eurų grynųjų pinigų, šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam L. B. 300 eurų turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. N. prašo jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 2 dalį, dėl kurios jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi bei yra išreiškęs norą atlyginti padarytą žalą. Taip pat prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, paskiriant jam bet kokią kitą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

4. Nuteistojo teigimu, negali būti įrodytas nukentėjusiojo M. S. nurodytas 15000 eurų žalos dydis, kadangi jis pasisavino, išėmęs iš jo striukės kišenės, 10000 eurų sumą ir dėl šio poelgio niekieno neverčiamas nuoširdžiai prisipažino ir gailisi. Tai patvirtina ir nepriklausomi bei nesuinteresuoti bylos baigtimi liudytojai T. J. ir restorano „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, kuri buvo apklausta teisiamojo posėdžio metu ir paaiškinusi, kad apie dingusią sumą žinojo visi restorano darbuotojai. Liudytojas T. J. parodė, kad jam pasakė, jog pavogta 10000 eurų - dvi pakuotės po 5000 eurų. Šie liudytojai paneigia nukentėjusiojo M. S. policijai nurodytą padidintą sumą. Bylos medžiaga aiškiai patvirtina, kad nukentėjusiojo nurodoma suma auga su kiekvienu procesiniu veiksmu: 1) „(duomenys neskelbtini)“ jis nurodė 10000 eurų; 2) parodymuose policijai - 15000 eurų; 3) teismo posėdyje nurodė, kad V. Š. dar grąžino sumą, kuri galbūt 2500 eurų viršija policijai iš pradžių nurodytą sumą, taip vėl padidindamas jam perduotų pinigų sumą. Tokiu būdu, nukentėjusysis jau ne kartą davė melagingus parodymus, kaip ir jo draugas V. Š., su kuriuo jis, jų abiejų teigimu, draugauja jau daugiau nei 30 metų, tad jie, turėdami galimybę susitikti ir bendrauti, galėjo dėl visko susitarti. Prašo neatsižvelgti į liudytojo V. Š. parodymus, nes jis yra suinteresuotas byla asmuo ir gali pritarti bet kokiems draugo parodymams. Be to, galimai V. Š. ir pats yra nukentėjusysis, nes jokių čekių, raštelių ar įgaliojimų pateikta nebuvo, kas iš ko skolinosi arba grąžino, ar atliko dar kokias nors finansines operacijas, tyrimas nenustatė, kaip ir to, kad perduotų pinigų niekas neperskaičiavo perdavimo metu, vadinasi, ieškinys buvo reiškiamas nežinant, kokia tai pinigų suma. Taip pat nenustatyta, kas vyko tuo metu, kai nukentėjusysis su savo draugu pasitraukė iš vaizdo kameros stebimo ploto ir pastebėjo pinigų ar dalies jų dingimą. Logiška, kad turėtų būti iš karto juntama, jog lengvos striukės kišenė yra tuščia, tačiau jei trūksta tik kažkokios dalies, tai galima ne iš karto suprasti. Neatmetama galimybė, jog tuo metu, kuris liko už kadro, kažkokie pinigai galėjo būti kažkur perdėti, nes vėliau vaizdo įraše matyti, kad abiejose nukentėjusiojo striukės kišenėse yra pinigai.

5. Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad jis nuoširdžiai prisipažino dėl padaryto nusikaltimo, nepaisant to, jog vieninteliai perdavimo metu vaizdo įraše matomi pinigai liko pas nukentėjusįjį. Ir jei jis, kaip nurodė prokurorė teisme, norėtų išvengti baudžiamosios atsakomybės, tai būtų neigęs kaltę arba nurodęs sumą, už kurią numatyta administracinė atsakomybė. Jis niekada neatsisakė duoti parodymų, tačiau kadangi yra tekę būti neteisingai nuteistam, tyrimo metu sakė, kad parodymus duos prokurorui arba teisme ir parašė teismui prisipažinimą, kuris yra byloje.

6. Nuteistojo S. N. teigimu, jis labai yra reikalingas savo šeimai. 2020 m. liepos 18 d. jam su neoficialia žmona gimė sūnus, tačiau pagal Latvijos Respublikos įstatymus jis, tiesiogiai nedalyvaudamas, negali duoti savo pavardės ir būti įrašytas tėvu jo gimimo liudijime. Jo sugyventinė dėl šių aplinkybių negali įforminti alimentų ir tikėtis gauti materialinės pagalbos iš valstybės. Be to, jo pagalba reikalinga vežant vyresniąją dukterį į mokyklą, nes šeima gyvena už miesto ribų ir daugiau nėra kam padėti. Jo pagalba reikalinga ir neįgaliai motinai, kuri dėl patirtos stuburo traumos sunkiai vaikšto. Jis suprato savo padarytas klaidas, pažada ateityje nesusikalsti, prašo suteikti galimybę pasirūpinti savo šeima ir artimaisiais. Be aukščiau nurodytų aplinkybių prašo atsižvelgti į tai, kad byloje yra pažyma, patvirtinanti, jog jį priimtų į darbą, išrašas iš elektroninės darbo knygos patvirtina, kad prieš suėmimą jis dirbo, jis serga skrandžio opa ir kalėjime jo sveikatos būklė blogėja.

7. Papildyme prie apeliacinio skundo nuteistasis S. N. prašo atkreipti dėmesį į prieštaringus nukentėjusiojo M. S. parodymus, duotus teisiamajame posėdyje, kur jis nurodė, jog vidinės kišenės, kuriose gulėjo pinigai, yra labai gilios, tačiau taip pat tvirtina, kad grįžo jų ieškoti po stalu ir kėdėmis, manydamas, kad pinigai (ar jų dalis) tiesiog iškrito, darydamas prielaidą, kad jie tuo momentu gulėjo išorinėje kišenėje. Be to, M. S., teigdamas jog jam tai didelė suma, padėjo pinigus taip, kad jie būtų matomi, ir per visą restorane praleistą laiką neįsitikino jų saugumu.

8. Apeliantas pažymi, jog visuose prekybos centruose yra daug kamerų, todėl prašo užklausti prekybos centrą dėl vaizdo įrašų iš kitos pusės, o taip pat dėl vaizdo įrašų ties įėjimu į restoraną „(duomenys neskelbtini)“, kur nukentėjusysis galimai pastebi, kad dingo pinigai, perdeda ar atlieka kitus veiksmus, demonstruodamas likusius pas jį pinigus, apie kuriuos jis taip nenoriai pasakoja, vis nutylėdamas apie realiai perduodamą sumą, nuolatos ją didindamas.

9. Nuteistasis prašo skaičiuoti bausmės pradžią nuo jo sulaikymo pagal Europos arešto orderį 2020 m. lapkričio 7 d.

10. S. N. prie papildymo prie apeliacinio skundo prideda jo ir sugyventinės T. I. sūnaus B. I. gimimo liudijimo kopiją bei T. I. prašymą.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

12. Teismo posėdžio metu nuteistasis S. N. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. N. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

13. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistoji bei jos gynėja apeliaciniu skundu kaltės bei veikos kvalifikacijos neginčija, nuosprendį skundžia dėl paskirtos per griežtos bausmės ir prašo ją švelninti.

14. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis S. N. neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (veika L. B. atžvilgiu), tačiau nesutinka su jo nusikalstamos veikos, padarytos M. S. atžvilgiu, nustatyta faktine aplinkybe – pagrobtų pinigų sumos dydžiu bei veikos kvalifikavimu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, prašant pripažinti, jog jis pagrobė ne 15000 Eur, o 10000 eurų ir padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 2 dalį. Taip pat nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta ir prašo paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

15. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino pagal BPK 20 straipsnio taisykles, išsamiai ir nešališkai įvertino surinktų duomenų visumą, palygino ir sugretino visus teisėtais būdais gautus duomenis, patikrino juos BPK nustatytais proceso veiksmais, išsamiai išnagrinėjo aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai teisingai išspręsti ir padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistojo S. N. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje dėl didelės vertės svetimo turto - 15000 eurų pagrobimo yra įrodyta bei paskyrė jam teisingą bausmę.

16. Skundžiamame nuosprendyje teismas pagrįstai kritiškai vertino S. N. parodymus, jog jis iš M. S. striukės kišenės ištraukė 10000, o ne 15000 eurų, nes juos paneigia byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirti duomenys, pripažinti įrodymais, patvirtinančiais, jog nuteistasis pagrobė didelės vertės svetimą turtą.

17. Skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas išskirtinį dėmesį teikė nukentėjusiojo M. S. ir liudytojo V. Š., kuris yra nukentėjusiojo draugas, parodymams, o nuteistojo parodymus nepagrįstai atmetė kaip gynybos versiją, yra paremti tik pačio S. N. subjektyviu įsitikinimu, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, kadangi nuosprendyje pateiktas asmenų parodymų, kaip vieno iš įrodymų šaltinio, vertinimas atitinka BPK reikalavimus. Išklausęs nukentėjusiojo M. S., liudytojų V. Š., V. P. paaiškinimus teisme, pagarsinęs liudytojo T. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, palyginęs juos su ikiteisminio tyrimo metu nurodytomis aplinkybėmis, rašytiniais bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nukentėjusiojo M. S., liudytojų V. Š., V. P. parodymais netikėti nėra pagrindo bei nurodė tokio vertinimo motyvus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas sutinka.

18. Apklausiamas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis M. S. parodė, jog jam iš kairės vidinės striukės kišenės, kabėjusios ant kėdės atlošo picerijoje, dingo 15000 eurų, kuriuos susitikimo picerijoje metu jam kaip skolą grąžino V. Š.. Pinigai buvo supakuoti į tris „pundelius“ (krūveles), surištus gumytėmis – du po 50 eurų ir vienas po 100 eurų kupiūromis ir bendrai pinigų krūvelių storis galėjo būti 4-5 cm (t. 5, b. l. 103-112). Tai, jog iš striukės kišenės buvo pagrobta būtent 15000 eurų, nukentėjusysis nurodė iš karto po vagystės apie įvykį pranešdamas Bendrajam pagalbos centrui (t. 1, b. l. 5-6), taip pat iš karto po vagystės (2019-05-16, 16.51 val.) policijai parašytame protokole – pareiškime (t. 1, b. l. 23-25), taip pat iš karto po vagystės (2019-05-16, 17,00 val.) duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 38-40), bei duodamas parodymus 2019-07-24 apklausos metu (t. 1, b. l. 44-45), taip pat 2019-07-24 pareikšdamas civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 28). Taigi, aplinkybę, kad iš jo striukės kišenės buvo pavogta būtent 15 000 eurų suma nukentėjusysis nuosekliai tvirtino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir šios pozicijos laikėsi viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tokiu būdu, visiškai nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad duodamas parodymus, nukentėjusysis nuolat nurodydavo kitokią, t. y. didesnę pagrobtų pinigų sumą. Nukentėjusiojo parodymus dėl dingusios pinigų sumos, pinigų supakavimo, perdavimo nukentėjusiajam ir kitų esminių aplinkybių, tiek teisme, tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino pinigus nukentėjusiajam perdavęs liudytojas V. Š., kuris parodė, kad M. S. jis perdavė 15 000 eurų skolą (t. 1, b. l. 52-53, t. 5, b. l. 125-131). Apeliaciniame skunde pažymima, kad nukentėjusysis tik teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad tą dieną V. Š. jam dar grąžino pinigų sumą, kuri galbūt 2500 eurų viršija policijai iš pradžių nurodytą sumą, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė nėra pagrindas pripažinti nukentėjusiojo ir liudytojo V. Š. parodymus nepatikimais. Pabrėžtina, kad S. N. nebuvo inkriminuota 2500 eurų vagystė. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis paaiškino, kad tą dieną picerijoje, be 15 000 eurų, V. Š. jam perdavė dar apie 2500 eurų, kuriuos jis įsidėjo į megztinio kišenę ir apie šiuos pinigus jis nei atvykusiems policijos pareigūnams, nei vėliau duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams, nieko neminėjo, nes buvo kalbama apie iš striukės kišenės pagrobtus pinigus – 15 000 eurų, o ne apie pinigus, kurie nebuvo pagrobti ir tai, teismo vertinimu, yra visiškai logiškas paaiškinimas kodėl apie 2500 eurų pinigų sumą ikiteisminio tyrimo metu nebuvo kalbama.

19. Nuoseklių ir vienas kitam neprieštaraujančių nukentėjusiojo M. S. ir liudytojo V. Š. parodymų nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodytų liudytojų, restorano „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų V. P. ir T. J. parodymai. Tenkinus S. N. gynėjo prašymą ir teismo posėdyje apklausus liudytoją V. P., ši parodė, kad neprisimena nukentėjusiojo įvardintos pavogtų pinigų sumos, bet žino, kad tai labai didelė suma, t. y. ne tūkstantis eurų, bet keliolika tūkstančių eurų, neprisimena ar nukentėjusysis keitė įvardintą sumą. Taigi, liudytoja nepatvirtino nuteistojo versijos, jog iš M. S. buvo pagrobta 10 000 eurų. Iš teismo pagarsintų liudytojo T. J. parodymų matyti, kad šis liudytojas, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nukentėjusysis jam sakė, jog pavogta 10 000 eurų suma, tačiau apie šią aplinkybę apklausiamas teisme M. S. parodė, kad iš karto, kuomet pasigedo pinigų, jis galėjo įvardinti ir kitokią sumą, nes pavogtų pinigų suma buvo didelė ir jis nenorėjo jos viešinti, todėl kol jam neleido susipažinti su vaizdo kamerų nufilmuota medžiaga, jis galėjo pasakyti ir mažesnę sumą. Taigi, liudytojo T. J. duoti parodymai nei paneigia, nei patvirtina nukentėjusiojo parodymų, kad vagystės metu buvo pagrobta būtent 15 000 eurų suma.

20. Iš byloje esančio vaizdo įrašo nesimato kiek vienetų ir kokio storio buvo nukentėjusiojo M. S. perdedami iš V. Š. striukės įpakavimai su pinigais, taip pat nesimato kiek ir kokio storio įpakavimų vagystės metu iš nukentėjusiojo striukės kišenės į savo striukės kišenę perdėjo S. N., kadangi akivaizdu, jog nuteistasis tai darė itin atsargiai, stengdamasis būti nepastebėtas. Taigi, iš vaizdo įrašo aplinkybės dėl pagrobtų pinigų kiekio nustatyti negalima. Vienok, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vaizdo įraše užfiksuoti S. N. veiksmai, kuomet po rankos judesio link nukentėjusiojo striukės kišenės, nuteistasis dešine ranka suduoda kartu su juo prie staliuko sėdėjusiam asmeniui per ranką ir dešinės rankos smiliumi ir nykščiu parodo gestą – 4-5 cm dydžio tarpą tarp rodomų pirštų, t. y. parodydamas nukentėjusiojo striukėje užčiuopto objekto storį, kas atitinka nukentėjusiojo nurodytą maždaug 5 centimetrų supakuotų trijų pinigų pakuočių bendrą storį (aukštį). Po šio gesto matosi, kad S. N. vėl kiša ranką link M. S. striukės kišenės, po to pasiima ant kėdės atlošo kabėjusią savo striukę ir išeina iš picerijos. Taigi, ištyrus šį vaizdo įrašą, teismo vertinimu, pasitvirtino tiek nukentėjusiojo M. S., tiek liudytojo V. Š. parodymai, kad pavogtų pinigų trijų įpakavimų aukštis (storis) buvo 4-5 cm. Be to, teisme buvo apžiūrėta M. S. striukė, į jos vidinę kišenę buvo įdėta 5 cm aukščio kanceliarinių popierėlių krūvelė ir nustatyta, kad įkišus ranką į išorinę striukės kišenę, galima labai aiškiai apčiuopti objektą esantį vidinėje kišenėje, kas patvirtina, kad nuteistasis pirmą kartą patikrinęs striukės kišenę, užčiuopė ir nustatęs parodė su juo atėjusiam asmeniui užčiuopto objekto storį – 4-5 cm.

21. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl nukentėjusiojo M. S. ir liudytojo V. Š. parodymų apie tai, kad buvo pagrobta būtent 15000 eurų suma, patikimumo. Teismo vertinimu, nukentėjusysis, būdamas aukštojo išsilavinimo, dirbantis, neturėjo jokio pagrindo, susitaręs su V. Š., apkalbėti jam nepažįstamą žmogų – nuteistąjį S. N., ir nurodydamas didesnę nei iš tikrųjų pagrobtų pinigų sumą, siekė gauti turtinės naudos ar norėjo pakenkti S. N., tikėdamasis, kad nusikalstama veika bus kvalifikuojama pagal sunkesnį straipsnį. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl sąmoningai nurodomos didesnės pagrobtų pinigų sumos, yra paremti tik paties nuteistojo samprotavimu. Apelianto prašymas dėl papildomų vaizdo įrašų yra perteklinis, iš byloje esančių įrašų matyti nusikalstamos veikos padarymo vieta, S. N. veiksmai, kuriais jis pagrobė nukentėjusiajam priklausančius pinigus ir šių duomenų pakanka tiesai byloje nustatyti. Byloje turi būti panaudojami visi reikiami įrodinėjimo būdai, bet nėra būtina atlikti visus įmanomus veiksmus, kurių atlikimas kokybiškų naujų rezultatų gali neduoti.

22. Aukščiau nurodytų byloje esančių įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymo.

23. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Be to, pažymėtina, kad teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei motyvuotai parinkęs bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį privalo skaičiuoti nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys)

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirdamas bausmę S. N., pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė bei įvertino teisingai. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, buvo įvertintas padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, pavojingumo laipsnis, kaltės forma, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatė; dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, teismas lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Be to, teismas atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į tai, kad jis neteistas Lietuvos Respublikoje, tačiau teistas Latvijos Respublikoje, kur ir gyvena. Įvertinęs visas šias aplinkybes, už sunkaus BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą pirmosios instancijos teismas paskyrė trejų metų laisvės atėmimo bausmę, už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje – 50 parų areštą. Šiuo atveju, nuteistajam buvo paskirta vienintelė BK 178 straipsnio 3 dalyje sankcijoje numatytų bausmės rūšis - laisvės atėmimas, tačiau jos dydis nustatytas mažesnis nei sankcijos vidurkis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertindamas šios S. N. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (viešoje vietoje, restorane esant daugeliui asmenų, padarytas sunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (veika padaryta tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvą ir tikslą (vagyste siekiama pasipelnyti), nusikalstamos veikos stadiją (baigta veika), nusikalstama veika padarytą žalą (pagrobtas didelės vertės svetimas turtas), sprendė, jog nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir paskirti švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, S. N. paskirtos bausmės bei galutinė laisvės atėmimo bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta.

25. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. BK 75 straipsnio 1 dalyje (nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija) numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio 1 dalies taikymo galimybės, teismas pirmiausia turi nustatyti formalųjį BK 75 straipsnio 1 dalies taikymo pagrindą. Nagrinėjamu atveju, S. N. nuteistas už nesunkaus, o taip pat sunkaus nusikaltimo padarymą. Taigi, šiuo atveju nėra formaliojo pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti.

26. Nuteistasis S. N. apeliaciniame skunde prašo skaičiuoti bausmės pradžią nuo jo sulaikymo pagal Europos arešto orderį 2020 m. lapkričio 7 d. (nurodyta klaidinga data, turi būti 2019 m. lapkričio 6 d.).

27. Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti S. N. laikinojo sulaikymo ir suėmimo metu išbūtą laiką nuo 2019 m. lapkričio 15 d. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

28. Pagal baudžiamųjų įstatymų nuostatas ir teismų suformuotą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-404/2006, Nr. 2K-408/2012) teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo į bausmę įskaityti šio asmens toje baudžiamojoje byloje paskirto kardomojo kalinimo (suėmimo) ir laikino sulaikymo laiką (BK 66 straipsnio 1 dalis, BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šios nuostatos turi būti taikomos ir pagal Europos arešto orderį Lietuvos Respublikai išduotam asmeniui, jei jis iki perdavimo Lietuvos Respublikai buvo suimtas (sulaikytas) užsienio valstybėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-681/2006, Nr. 2K-317-303/2016).

29. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje S. N. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1- ojo skyriaus prokuroro 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu buvo pripažintas įtariamuoju, buvo paskelbta jo paieška (t. 2, b. l. 142-146). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi S. N. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 3, b. l. 6–8). Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2019 m. rugsėjo 19 d. dėl S. N. išdavė Europos arešto orderį (t. 2, b. l. 155–157). Čekijos Respublikoje S. N. buvo sulaikytas 2019 m. lapkričio 6 d. pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išduotą Europos arešto orderį (t. 2, b. l. 184). 2019 m. lapkričio 15 d. S. N. buvo perduotas Lietuvai ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 17 d. nutartimi S. N. buvo palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė - suėmimas ir nustatytas vieno mėnesio suėmimo terminas, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 15 d. (t. 3, b. l. 63–65). Vėliau kardomoji priemonė – suėmimas buvo tęsiama Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis. Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad į S. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. lapkričio 15 d., tai yra laikotarpis, kai S. N. buvo sulaikytas ir suimtas Lietuvos Respublikoje, tačiau neįskaitytas laikotarpis, kai S. N. pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išduotą Europos arešto orderį buvo sulaikytas ir suimtas Čekijos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kad S. N. Čekijos Respublikoje laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 6 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d. buvo suimtas pagal nagrinėjamoje byloje Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išduotą Europos arešto orderį, nurodytas suėmimo laikotarpis turi būti įskaitytas į S. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką. Įvertinus tai, kad Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punktu, priimtas sprendimas dėl nuteistajam paskirtos kardomosios priemonės, tai yra į paskirtos bausmės laiką įskaitytas suėmime ir sulaikyme išbūtas laikas (tik neteisingai nurodytas sulaikymo pradžios laikas) ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikta galioti S. N. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, šiuo atveju, paskirtos galutinės bausmės pradžia turi būti skaičiuojama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nes pagal BPK 139 straipsnio 3 dalies nuostatas kardomosios priemonės baigiamos taikyti, pradėjus bausmės vykdymą, tačiau nurodant, kad į S. N. paskirtą bausmę įskaityti jo laikino sulaikymo ir suėmimo metu išbūtą laiką nuo 2019 m. lapkričio 6 d.

30. Dėl pirmiau aptartų aplinkybių pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nes neįskaičius į bausmės laiką viso privalomo įskaityti suėmimo laikotarpio, netinkamai taikytos BK bendrosios dalies normos (BK 66 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

S. N. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. nuosprendį pakeisti. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, nuteistajam S. N. į paskirtą bausmę įskaityti jo laikino sulaikymo ir suėmimo metu išbūtą laiką nuo 2019 m. lapkričio 6 d.

Likusią Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija Pakalnytė-TamošiūnaitėDarius PrankaPaulius Veršekys