- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-07-07
- Bylos Nr.
- 1-1398-992/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20382-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Kaltinamasis
- S. N.
- Civilinis ieškovas
- M. S., L. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. N. (S. N.), Latvijos Respublikos asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), neturintis Latvijos Respublikos pilietybės, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas Latvijos Respublikoje,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 178 straipsnio 3 dalį (viena veika), 178 straipsnio 1 dalį (viena veika).
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. N. (S. N.) viešoje vietoje pagrobė svetimą didelės vertės turtą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: S. N., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. gegužės 16 d., apie 14.15 val., prekybos centro „Europa“, esančiame Konstitucijos pr. 7A, Vilniuje, kavinėje „Č. P.“, iš M. S. striukės, kabėjusios ant kėdės, kurioje sėdėjo M. S., kišenės pagrobė didelės vertės svetimą turtą – 15 000 (penkiolika tūkstančių) eurų grynųjų pinigų, šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam M. S. 15 000 eurų turtinę žalą.
S. N. pagrobė svetimą turtą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: S. N., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. spalio 18 d., apie 22.00 val., restorane (duomenys neskelbtini), esančiame Laisvės al. 90, Kaune, iš L. B. striukės, pakabintos ant drabužių kabyklos, vidinėje kišenėje buvusios piniginės pagrobė 300 eurų grynųjų pinigų, šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam L. B. 300 eurų turtinę žalą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. N. teismui paaiškino, kad jis supranta, kuo yra kaltinamas, sutinka duoti parodymus, savo kaltę dėl 300 eurų vagystės iš L. B. pripažįsta visiškai, kaltę dėl inkriminuojamos 15 tūkstančių eurų vagystės iš M. S. pripažįsta iš dalies.
Duodamas parodymus dėl 300 eurų vagystės iš L. B., kaltinamasis teismui paaiškino, kad 2019 m. spalio 18 d. užėjo vakare į restoraną išgerti kavos, norėdamas kažką ištraukti iš savo kišenės, pamatė nukentėjusio piniginę, pamatė, kad ten yra pinigų, nusprendė juos pasisavinti, sumos nepamena, gali būti, kad 300 eurų, dėl sumos nesiginčija. Kauno miesto nepažįsta, kavinė buvo pagrindinėje gatvėje. Labai gailisi dėl vagystės, nori atsiprašyti nukentėjusiojo. Jam padarytą žalą galėtų išmokėti dalimis, po 50-100 eurų. Dalių sumos tiksliai įvardinti negali, nes pats pinigų neturi, prašytų sugyventinės ir motinos, jos gyvena Latvijoje. Atsakydamas į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, S. N. paaiškino, kad iš L. B. pavogtus pinigus išleido pragyvenimui, maisto produktams. Į Lietuvą atvažiuodavo įsigyti statybinių medžiagų.
Duodamas parodymus dėl 15 000 eurų vagystės iš M. S., kaltinamasis teismui paaiškino, kad užėjo į prekybos centrą, norėjo pavalgyti ir pamatė ant kėdės kabančią nukentėjusiojo striukę, iš kišenės matėsi kyšanti kažkokia pinigų suma. Nusprendė, kad jei taip neatsakingai elgiamasi su pinigais, tai bus pinigai, ne visai sąžiningai uždirbti, nes guli tiesiog be priežiūros, todėl dėl savo sudėtingos situacijos nusprendė pinigus pasisavinti. Paėmė dvi krūveles pinigų, jos buvo surištos gumyte ar virvute, krūvelėse buvo 50-100 eurų kupiūros, kiek kokių kupiūrų buvo, nežino. Iš pradžių pinigų neskaičiavo, vėliau, po pusvalandžio ar valandos, suskaičiavo, kad paėmė 10 tūkstančių eurų. Pinigus suskaičiavo degalinėje, niekam apie sumą nepasakojo, skaičiavo vienas. Atsakydamas į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis S. N. paaiškino, kad striukė kabojo ant kėdės atlošo, iš kišenės matėsi, kad yra nemažai pinigų, kišenė buvo striukės apačioje, bet vidinė ar išorinė kišenė, negali pasakyti, striukė buvo persisukusi, dėl to nesimatė, kuri pusė. Pinigus pasiėmė per vieną kartą, išėmęs iš nukentėjusiojo striukės kišenės, persidėjo juosį savo kišenę. Iš pavogtų dešimties tūkstančių eurų apie keturis tūkstančius eurų atidavė skoloms, susidariusioms už motinos operaciją, gydymą, sumokėti, apmokėjo skolas už butą, apmokėjo komunalinių mokesčių sąskaitas, likusius pinigus išleido pragyvenimui, nuvažiavo su šeima į Palangą, nuvežė vaiką delfinų pažiūrėti. Net nesuprato, kaip taip greitai išleido pinigus. Jei būtų paleistas į laisvę, grįžtų į Latviją, ten turi darbo vietą, dirbdamas greičiau ir paprasčiau atiduotų skolą. Turi įgijęs profesinį išsilavinimą, yra autoelektronikos šaltkalvis. Jei jį priimtų į darbą, jo alga priklausytų nuo darbo kiekio, nuo 300 iki 800 eurų pajamų gali gauti dirbdamas, jei būtų daugiau darbo, galėtų daugiau mokėti, sunku pasakyti, nes ne nuo jo priklauso. Kaltinamasis S. N. atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Baudžiamosios bylos duomenys ir teismo išvados dėl 300 eurų vagystės iš nukentėjusiojo L. B.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis L. B. teismui paaiškino, kad su draugais vakarieniavo restorane, kai turėjo atsiskaityti, pastebėjo, kad tuščia jo piniginė, iš karto nieko blogo nepagalvojo, atsiskaitė kortele, bet grįžęs namo prisiminė, kad turėjo grynų pinigų. Kitą dieną restorane paprašė atsukti vaizdo įrašą ir pranešė policijai apie vagystę. Piniginė buvo striukės kišenėje, striukė kabojo ant kabyklos, per metrą nuo ten, kur sėdėjo, kitoje pusėje kaltinamasis sėdėjo su draugu. Vaizdo įraše aiškiai matėsi, kad buvo kraustoma piniginė. Neprieštarautų, kad kaltinamasis atlygintų žalą dalimis, sutiktų atsidaryti atskirą sąskaitą, į kurią kaltinamasis galėtų pervestų pinigus. Civilinį ieškinį palaikė, prašė priteisti iš kaltinamojo 300 eurų. Nukentėjusysis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis L. B. davė iš esmės analogiškus parodymus, parodymams, duotiems teisiamojo posėdžio metu (1 t., 113 – 127 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
2019 m. spalio 21 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo duomenys patvirtina, kad gautas pareiškėjo L. B. pareiškimas dėl 2019 m. spalio 18 d, apie 22.00 val., adresu Laisvės pr. 90 Kaune, restorane „M. and T.“ įvykdytos pinigų vagystės (1 t., 113-127 b. l.).
2019 m. spalio 28 d. daiktų apžiūros protokolo duomenys patvirtina, jog buvo peržiūrėti restorano „M. and T.“ saugos kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai. Vaizdo įrašo BCI06004.MOV trukmė yra 00.48 min. Fiksuotas vaizdas uždaroje patalpoje, apšviestoje šviestuvais, joje stovi mediniai stalai, prie kurių sėdi žmonės. Matomi keturi žmonės, sėdintys prie stalo, esančio netoli lango, du vyrai, sėdintys patalpos viduryje, šalia drabužiams kabinti skirtos pakabos, ir dvi moterys, sėdinčios prie stalo, esančio netoli prie minėtų dviejų vyrų. Vaizdo įrašo 00.10 min. vyras Nr. 1, kuris yra trumpų plaukų, dėvi žydrus marškinius, juodą diržą, tamsias kelnes ir juodus batus, pakyla nuo kėdės ir abi rankas įkiša į rūbus, kabančius ant pakabos šalia jų stalo. Vaizdo įrašo 00.27 min. tas pats vyras kažką ištraukia iš vieno iš kabančių rūbų, 00.31 min. nukabina ant pakabos buvusią juodą striukę, į rankovę įkiša kairę ranką, atsisėda, tada įkiša dešinę ranką į rankovę. Vaizdo įrašo 00.38 min. kartu su vyru Nr. 1 sėdėjęs vyras Nr. 2, kuris yra tamsių plaukų, dėvi pilką megztinį, juodas kelnes ir juodus batus, atsistoja nuo kėdės, pasiima šalia ant kėdės gulėjusią striukę ir ją rengiasi. 00.46 min. abu vyrai eina nuo stalo link išėjimo pusės, 00,47 min. galvom palinksi prie išėjimo stovėjusiam žmogui ir nueina link išėjimui skirtų durų (1 t., 137-139 b. l.). 2019 m. lapkričio 22 d. daiktų apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad peržiūrėtas saugos vaizdo kameromis fiksuotas vaizdo įrašas (1 t., 140-146 b. l.).
2020 m. vasario 20 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-280 (20), 11K(20) patvirtina, jog tikėtina, kad tyrimui pateiktame vaizdo įraše (asmuo su akiniais, trumpų plaukų, dėvi šviesius marškinius) yra užfiksuotas S. N. (1 t.,169-175 b. l.).
2020 m. kovo 3 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo S. P. tarnybinio pranešimo duomenys patvirtina, kad buvo atlikta mobiliojo ryšio telefonų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), asmens kratos metu paimtų iš kaltinamojo S. N., išklotinių analizė. Nustatyta, kad 2019 m. spalio 18 d., nuo 14.00 val. iki 15.00 val., S. N. naudojamas mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB „Bitė Lietuva“) buvo prisijungęs prie celių, į kurių veikimo zona patenka Panevėžio m. Nuo 16.18 val. iki 17.37 val. S. N. mobiliojo ryšio telefonas prisijunginėjo prie celių, esančių Kauno mieste, t. y., prieš įvykį S. N. buvo atvykęs į Kauno miestą, po įvykio (2019 m. spalio 19 d., nuo 00.08 val. iki 10.08 val., S. N. mobiliojo ryšio telefonas prisijunginėjo prie celių, esančių (duomenys neskelbtini) miestelyje. Tada 10.52 val. S. N. mobiliojo ryšio telefonas prisijunginėjo prie celių , (duomenys neskelbtini) Vilniaus mieste, 18.18 val. - (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 20.06 val. - (duomenys neskelbtini), Vilniuje (1 t., 49-55 b. l.).
Daiktų apžiūros protokolų duomenys patvirtina, kad 2019 m. lapkričio 15 d. buvo atlikta iš įtariamojo S. N. paimto telefono Samsung apžiūra (2 t., 56-91, 93-96 b. l.).
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad S. N. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir iš nukentėjusiojo L. B. piniginės, buvusios jo striukėje, pakabintoje ant pakabos nukentėjusiajam vakarieniaujant restorane „M. and T.“, esančiame Laisvės al. 90, Kaune, pagrobė 300 eurų. Teisiamojo posėdžio metu S. N. savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos pilnai pripažino ir papasakojo nusikaltimo padarymo aplinkybes. S. N. parodymus taip pat patvirtina pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo duomenys, kuriame užfiksuota L. B. pateikta informacija apie jam priklausančių pinigų vagystę. Nukentėjusysis tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme detaliai apibūdino iš jo pavogtų grynųjų pinigų kiekį, piniginės ir striukės buvimo vietą. Restorano „M. and T.“ saugos kamerų užfiksuoti duomenys patvirtina, kad S. N. buvo šiame restorane, iš nukentėjusiojo striukės kišenės buvusios piniginės išėmė nukentėjusiajam priklausančius grynuosius pinigus, vėliau iš restorano pasišalino; S. N. naudotų latviškų mobilaus ryšio telefonų prisijungimo prie Lietuvos operatorių valdomų mobilaus ryšio tinklų celių duomenys patvirtina, kad S. N. vagystės iš L. B. metu buvo Kaune. Aptartų duomenų pagrindu konstatuotina, kad S. N. pagrobė svetimą, L. B. priklausantį 300 eurų vertės turtą (300 eurų grynaisiais pinigais), S. N. veiksmai tinkamai ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
Baudžiamosios bylos duomenys ir teismo išvados dėl 15 000 eurų vagystės iš nukentėjusiojo M. S.
Nukentėjusysis M. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2019 m. gegužės 16 d. susiskambino su V. Š., kuris jam norėjo atiduoti skolą, sutarė susitikti Europos prekybos centre. V. Š. jo laukė picerijoje, atėjusiam M. S. grąžino 15 tūkstančių eurų skolą. Pinigai buvo sudėti į tris krūveles, dvi krūvelės buvo 50 eurų kupiūromis, viena - 100 eurų kupiūromis. Pinigus jis įsidėjo į kairės pusės vidinę striukės kišenę, striukę pakabino ant kėdės atlošo. Negali būti taip, kaip sako kaltinamasis, kad pinigai matėsi, nes striukės kišenės labai gilios ir fiziškai pinigų negalėjo matytis. Pinigai buvo kairės pusės vidinės kišenės apačioje. Išeidamas iš kavinės, aptiko, kad kišenės tuščios, jam buvo šokas, apžiūrinėjo po stalais, niekur pinigų nebuvo, paprašė padavėjų kameras atsukti. Vaizdo įrašo nukentėjusiajam neparodė. Atsakydamas į papildomus teismo klausimus, nukentėjusysis paaiškino, kad picerijoje sėdėjo į sieną veidu, kavinės didžioji dalis liko jam už nugaros. Iš viso kavinėje buvo apie pusantros – dvi valandas. Per tą laiką nesitikrino, ar pinigai dar guli kišenėje. Kaltinamasis meluoja, kad paėmė 10 tūkstančių, o ne 15 tūkstančių eurų. Atsakydamas į prokurorės klausimus, nukentėjusysis paaiškino, kad į striukę įsidėjo grąžintą skolą, į megztinį įsidėjo iš V. Š. gautą kitą sumą pinigų, tai buvo ne su skola susiję pinigai. Iš V. Š. įvykio dieną gavo dvi sumas pinigų: 15 tūkstančių eurų, kuriuos įsidėjo į vidinę striukės kairės pusės kišenę, ir apie 2500 eurų kitą dalį, kurią įsidėjo į megztinį, ši suma V. Š. buvo duota daiktui nupirkti. Nukentėjusysis teismui teigė, kad 15 tūkstančių eurų jo šeimai yra didelė pinigų suma, tai buvo jo sutaupyti pinigai, kuriuos paskolino V. Š.. Atsakydamas į kaltinamojo gynėjo klausimus, nukentėjusysis paaiškino, kad iš V. Š. gautų pinigų neperskaičiavo, ikiteisminio tyrimo metu apie kitus iš V. Š. gautus pinigus nepasakojo, nes šie pinigai pavogti nebuvo. V. Š. pinigus paskolino maždaug dvi savaitės iki įvykio, V. Š. norėjo pirkti specialią techniką, kurią norėjo ją perparduoti, jo sandoris neįvyko, todėl tą sumą jam grąžino. 15 000 eurų į piniginę sutalpinti nepavyktų, jo piniginė maža. Iš viso 15 000 eurų sudarė apie 4-5 cm aukščio krūvą, tai - gera sauja pinigų. Nukentėjusysis teigė neprieštaraujantis, kad kaltinamasis pavogtą pinigų sumą grąžintų dalimis, sutiktų atsidaryti atskirą sąskaitą šiems pinigams pervesti. Nukentėjusysis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. S. davė iš esmės analogiškus parodymus parodymams, duotiems teisiamojo posėdžio metu (1 t., 38-41 b. l., 44-45 b. l.).
Teisme liudytojas V. Š. parodė, kad įvykio dieną su M. S. susitiko Čili picerijoje tam, kad grąžintų jam skolą, jis pats atvyko anksčiau, kiek vėliau prisijungė M. S.. Liudytojas jam atidavė savo skolą - 15 tūkstančių eurų. Padavė M. S. savo striukę, M. S. iš jo striukės pasiėmė pinigus ir įsidėjo į savo striukę, vėliau abu sėdėjo, kalbėjo, valgė, gali būti, kad bendravo apie valandą – dvi. Kai susiruošė eiti, S. pasakė, kad striukėje nėra pinigų, pakėlė visus padavėjus ant kojų, paprašė parodyti vaizdo įrašą, bet jiems įrašo nerodė, todėl jie paskambino policijai. Atsakydamas į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas V. Š. teismui parodė, kad jis prie staliuko sėdėjo nugara į sieną, M. – priešais jį, už M. stovėjo kitas staliukas, kitų objektų nebuvo. 15 000 eurų atidavė sudėtus į tris krūveles, dvi krūvelės buvo 50 eurų kupiūromis, po 5 tūkstančius, viena krūvelė 100 eurų kupiūromis, irgi 5 tūkstančiai. Krūvelės kiekviena atskirai buvo perrištos gumytėmis, apie 5 cm aukščio visos trys krūvelės sudarė. M. S. pinigus įsidėjo į vidinę kairės pusės kišenę, pinigus iš jo M. S. paėmė praėjus apie 15 minučių nuo jų susitikimo pradžios, po to dar apie valandą – pusantros jie bendravo, per tą laiką M. S. pinigų nesitikrino, tik atsistojęs ir pasiėmęs striukę, pamatė, kad ji per lengva, tada jie pradėjo ieškoti po stalu, nesitikėjo, kad pinigai dingo. Atsakydamas į papildomus prokurorės klausimus, V. Š. paaiškino, kad kitus 2500 eurų M. S. davė už paslaugą, kur M. S. pasidėjo šiuos pinigus, tiksliai nebeprisimena, šie pinigai nebuvo surišti, jie buvo perlenkti. Tiek 15 000 eurų, tiek 2500 eurų M. S. padavė taip, kad žmonės nematytų, pinigų nedemonstravo. Sėdėdamas prie staliuko, aplinkos nestebėjo, M. S. už jį stambesnis, todėl nematė, kas vyksta M. S. už nugaros, nieko įtartino nepastebėjo, net nematė, kad už M. S. būtų kažkas atsisėdęs. Abejonių dėl to, kad M. S. apskritai gali turėti tiek pinigų, jam nekilo, juk M. S. jam tokią sumą paskolino. Kadangi liudytojui pasiskolintos sumos neprireikė, pinigų nepanaudojo, ketino pirkti techniką, bet jos nebepirko, todėl pinigus grąžino M. S. anksčiau, nei buvo sutarę. Atidavė jam ne tuos pačius pinigus, ne tas pačias kupiūras, kurias skolinosi iš M. S., iš M. S. gautus pinigus buvo sudėjęs su savais pinigais ir juos naudojo. Paskolos neformino, nes pasitiki vienas kitu, nuo seno yra pažįstami. Atsakydamas į papildomus gynėjo klausimo, liudytojas teigė, jog tyrimo metu niekas apie papildomus pinigus neklausė, todėl ir nepasakojo, kad buvo dar perduota ir kita suma. Ką M. S. picerijos darbuotojams pasakojo apie dingusius pinigus, liudytojas negirdėjo. Liudytojas V. Š. atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
L. V. P. teismui paaiškino, kad įvykio dieną dirbo padavėja Čili picerijoje, iš matymo nukentėjusįjį atsimena. Prisimena, kad jį aptarnavo, prie nukentėjusiojo stalo sėdėjo du vyriškiai, jie pavalgė, atsiskaitė ir daug kalbėjo, vėliau liudytoja nuėjo į kitą kavinės pusę. Tada pastebėjo šurmulį, nukentėjusysis bėgiojo, prie jo priėjo, paklausė, kas atsitiko, jis pasakė, kad pavogė didelę pinigų sumą. Pažiūrėjo per vaizdo kameras, matėsi, kad šalimais nugara sėdėjęs žmogus galimai ištraukė pinigus, nukentėjusysis iškvietė policiją. Asmens, galimai pavogusio pinigus, liudytoja asmeniškai nėra mačiusi, prie jo staliuko dirbo padavėjas T. J., jis dirbo toje zonoje, matė ir net bendravo su kaltinamuoju. Atsakydama į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja paaiškino, kad neprisimena pavogtos sumos, bet žino, kad tai - labai didelė suma, su kolegomis dar galvojo, kaip tokią sumą žmogus su savimi nešiojasi. Ne tūkstantis eurų buvo, keliolika tūkstančių. Nukentėjusysis nebuvo jų atžvilgiu piktybiškai nusiteikęs, jai jis pasirodė sunerimęs, išgandęs, nes iš jo pavogė didelę sumą, jai nepasirodė, kad nukentėjusysis būtų vaidinęs, apsimetinėjęs, imitavęs vagystę, jo reakcija atrodė natūrali. Atsakydama į gynėjo klausimus, liudytoja neprisiminė, ar nukentėjusysis keitė įvardintą sumą, neprisiminė apskritai, kokia konkreti suma buvo įvardinta, bet tai buvo didelė suma, nukentėjusysis visada sakė tą pačią sumą. Kai prasidėjo sąmyšis, T. J. sumą sužinojo iš paties nukentėjusiojo. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti dėl svarbios priežasties posėdyje nedalyvaujančio liudytojo T. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo tyrėjui. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. J. parodė, kad dirba padavėju restorane „Č.“, esančiame Konstitucijos pr. 7, Vilniuje, prekybos centre „Europa“. Apie 14.10 val. pamatė, kaip į restoraną užėjo vyriškis, apsivilkęs šviesiais džinsais ir marškiniais, atsisėdo prie liudytojo aptarnaujamo staliuko. Po kelių minučių užėjo kitas vyriškis, apsivilkęs šviesiais džinsais ir marškiniais, atsisėdo prie to paties staliuko, kaip ir prieš tai užėjęs vyriškis. Jis atkreipė į juos dėmesį, nes jie elgėsi kažkaip neįprastai, labai greitai vartė meniu. Šių vyriškių nėra anksčiau matęs, jų nepažįsta. Priėjo prie jų, vyriškiai su juo kalbėjo rusiškai be akcento, tarpusavyje jie taip pat kalbėjosi rusiškai, pasakė, kad užsiskys po penkių minučių, peržvelgę meniu. Priėjus prie jų antrą kartą, jie paklausė jo apie dienos sriubą, kokie ingredientai ją sudaro, jis jiems atsakė, tada jie vėl pasakė, kad dar pagalvos apie penkias minutes. Tuo metu jis aptarnavo kitus klientus, tada dar papietavo, o grįžęs prie staliukų pamatė, kaip minėti vyriškiai išeina iš restorano. Po jų išėjimo dirbo kaip įprastai, aptarnavo klientus, nešiojo maistą ir gėrimus. Matė prie gretimo staliuko sėdinčius du vyriškius. Vienas iš jų atėjo po 13 val., ilgai prie staliuko sėdėjo vienas. Paklausus, ar nenori užsisakyti, atsakė, kad laukia draugo. Jo draugas atėjo maždaug po pusvalandžio. Šie vyriškiai sėdėjo dviese, jų staliuką aptarnavo kita darbuotoja, vardu Viktorija. Apie 15.00 val. šie vyrai jo kolegei pasakė, kad juos apvogė. Jie jam pasakė, kad pavogta 10 000 eurų, dvi pakuotės po 5 000 eurų. Jų restorano patalpose yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros (1 t., 58-59 b. l.).
2019 m. gegužės 16 d. patalpų apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad buvo atlikta įvykio vietos – „Č.“ picerijos, esančios prekybos centre „Europa“, adresu Konstitucijos pr. 7A, Vilniuje, apžiūra (1 t., 30-36 b. l.).
2019 m. rugpjūčio 1 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo duomenys patvirtina, kad buvo apžiūrėta nukentėjusiojo M. S. savanoriškai pateikta tamsiai mėlynos spalvos striukė (1 t., 46, 47 - 49 b. l.). Striukė buvo apžiūrėta ir teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, kad ji yra plono audinio, su išorinėmis užtrauktukais užsegamomis kišenėmis. Striukė turi dvi vienodo dydžio vidines kišenes abiejose pusėse, kiekvienos vidinės kišenės plotis yra 22 cm, ilgis - 29 cm. Teisiamojo posėdžio metu į vidinę kišenę buvo įdėtas lipnių kanceliarinių lapelių bloknotas siekiant nustatyti, ar įkišus ranką į išorinę kišenę, galima apčiuopti objektus, esančius vidinėje kišenėje. Nustatyta, kad įkišus ranką į išorinę kišenę, aiškiai juntama, koks objektas yra vidinėje kišenėje, dėl plono lankstaus audinio vidinėje kišenėje esantį objektą galima apčiuopos būdu identifikuoti, nustatyti jo matmenis, kitus individualius požymius.
Į bylą pateikto vaizdo įrašo, pavadinimu C28_ch1_ 20190516125845_ 20190516142032, duomenys patvirtina S. N. veiksmus iš m. S. kišenės ištraukus pinigus. Vaizdo įrašo pradžia pagal realų laiką 2019 m. gegužės 16 d. yra 12 val. 58 min. 44 sek., pabaiga 14 val. 20 min, 30 sek. vaizdo įrašo trukmė 01 val. 21 min. 48 sek. Vaizdo kamera fiksuoja restorano salės dalį, tyrimui reikšmingas staliukas, esantis ekrano dešinėje pusėje, ir staliukas, esantis per vidurį. 12 val. 59 min. 01 sek. matoma, kaip į restorano salę įeina nukentėjusysis M. S., prieina prie staliuko, esančio prie sienos (ekrane staliuko vaizdas yra dešinėje pusėje). Ištiesia ranką ir pasisveikina su asmeniu, sėdinčiu prie staliuko (asmuo nepatenka į vaizdo kamerų matymo lauką). M. S. nusirengia tamsios spalvos striukę ir pakabiną ją ant kėdės atlošo. 14 val. 04 min. 32 sek. M. S. asmuo, sėdintis priešais, perduoda striukę, kurią M. S. paima ir kažką (objekto nesimato) perdeda į savo striukės kairėje pusėje esančias kišenes, atiduoda striukę, asmeniui sėdinčiam priešais. Tuo metu už M. S. nugaros, t. y., prie šalia esančio staliuko niekas nesėdi. 14 val. 10 min. 46 sek. į restorano salę užeina vyras Nr. 1 ir atsisėda prie staliuko, esančio už M. S., veidu į jo nugarą. 14 val. 11 min. 25 min. į restorano salę įeina vyras S. N., atsisėda prie staliuko, prie kurio sėdi vyras Nr. 1. S. N. atsisėda nugara į M. S. nugarą. Po kurio laiko kairę ranką nuleidžia link M. S. striukės, ši striukė juda. 10. 14 val. 14 min. 50 min. S. N. persėda ant kėdės, esančios jam iš kairės pusės, tuo metu prie jų staliuko prieina padavėjas. S. N. pasisuka šonu ir dešinę ranką kiša link M. S. striukės. S. N. suduoda savo dešine ranka per dešinę ranką vyrui Nr. 1 ir parodo dešine ranką gestą: smiliumi ir nykščiu parodo 4 – 5 cm aukščio įsivaizduojamą objektą. Po to S. N. savo rankas kiša link M. S. striukės. 14 val. 16 min. 00 min. vyras Nr. 1 ir S. N. pasiima savo striukes ir išeina iš kavinės. Visą buvimo restorane laiką S. N. žvalgėsi į šalis, stebėjo aplinką, M. S. reakciją, veikė atsargiai, kad neatitrauktų nei M. S., nei kitų restorane buvusių asmenų dėmesio, stipriai nesujudintų M. S. striukės. Turint omeny, kad posėdyje apžiūrėta įvykio dieną nukentėjusiojo vilkėta striukė yra pasiūta iš labai plono ir lankstaus audinio, S. N. rankos įkišimo į kairę vidinę striukės kišenę momentu, striukė nesujudėjo.
Byloje esančiame vaizdo įraše C28_ch1_20190516141038_20190516142033 užfiksuota ta pati informacija, kaip ir apžiūrėtame įraše C28_ch1_20190516125845_ 20190516142032.
Vaizdo įraše C28_ch1_20190516141535_20190516152001, kurio pradžia pagal realų laiką 14 val. 15 min. 34 sek., pabaiga 15 val. 20 min. 00 sek. užfiksuota, kad nuo to laiko, kai vyras Nr. 1 ir S. N. pasiima savo striukės ir išeina iš kavinės (14 val. 16 min. 00 min.), už M. S. nugaros niekas nesėdėjo. 15 val. 03 min. 54 sek., M. S. atsistoja nuo kėdės, pasiima striukę, išeina iš restorano. 15 val. 07 min. 04 sek. M. S. kartu su V. Š. grįžta į restoraną, grįžta prie staliuko, prie kurio jie sėdėjo, atitraukinėja kėdes, M. S. tikrina savo striukės kišenes. 15 val. 13 min. 20 min. M. S. bendrauja su personalu ir ieško, M. S. kelis kartu patikrina savo striukės ir drabužių kišenes.
2020 m. sausio 15 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-2271 (19), 11K-338 (19), patvirtina, kad didelė tikimybė, jog pateiktame tirti 2019 m. gegužės 16 d. vaizdo įraše nuo 14 val. 11 min. 25 sek. iki 14 val. 16 min. 05 sek. (prie staliuko iš dešinės pusės atsisėdęs vyras) yra užfiksuotas S. N. (1 t., 104-110 b. l.).
2019 m. birželio 10 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pranešime nurodoma, kad S. N., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. vasario 4 d. yra ieškomas Latvijoje, nacionaliniu lygiu, siekiant nustatyti jo buvimo vietą. Teistas už vagystes 2002 m. ir 2017 m., plėšimus 2002 m. ir 2005 m., neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą 2005 m., už sukčiavimą ir nežymų turto iššvaistymą 2017 m. (2 t, 136 b. l.).
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad S. N. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, neabejotinai įrodyta.
Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, tas, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. BK 190 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą; 250 MGL išraiška eurais yra 12 500 eurų. Nagrinėjamu atveju iš M. S. pagrobto turto vertė sudaro 15 000 eurų, kas neabejotinai viršija 250 MGL dydžio sumą.
Kaltinamasis savo kaltę dėl iš M. S. pavogtų pinigų pripažino iš dalies: pripažino iš M. S. striukės kišenės, kabojusios ant kėdės, ant kurios sėdėjo M. S., atlošo ištraukęs dešimt tūkstančių eurų, kurie buvo sudėti į dvi krūveles po penkis tūkstančius eurų, S. N. nepripažino pavogęs penkiolikos tūkstančių eurų. Šiuos kaltinamojo teiginius teismas vertina kritiškai, kadangi jie yra paneigti bylos medžiaga. Pirma, aplinkybę, kad būtent penkiolika tūkstančių, o ne dešimt tūkstančių turėjo, nuosekliai tyrimui nuo pirmų pranešimų Bendrajam pagalbos centrui bei rašydamas pareiškimą įvardijo M. S.. Šį jo teiginį tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu patvirtino penkiolikos tūkstančių sumą jam perdavęs liudytojas V. Š.. Netiesiogiai M. S. teiginius patvirtino ir liudytoja apklausta restorano padavėja V. P., teisme parodžiusi, kad nukentėjusysis minėjo labai didelę iš jo pavogtą pinigų sumą: „ne tūkstantį, keliolika tūkstančių“. Teismas neturi pagrindo netikėti tiesą sakyti prisiekusių nukentėjusiojo M. S. ir liudytojo V. Š. parodymais, nebuvo nustatytas joks šių asmenų priešiškumas, konfliktiški jų santykiai su Latvijoje gyvenančiu kaltinamuoju, dėl ko būtų galima manyti, jog jie sąmoningai apkalba S. N.. S. N. teiginius, kad dalį pinigų iš atgautos skolos M. S. persidėjo į megztinio kišenę (šis veiksmas yra užfiksuotas vaizdo kamerų įrašų), paneigė M. S. ir V. Š. parodymai, kad įvykio dieną V. Š. M. S. perdavė dar vieną pinigų sumą, apie 2500 eurų, kurie buvo nesusiję su grąžinta 15 000 eurų skola ir kuriuos M. S. pasidėjo ne į tą pačią kišenę, į kurią susidėjo skolos pinigus. Nelogiška yra ir S. N. teikta versija apie nukentėjusiojo norą pasipelnyti įvardijant penkiais tūkstančiais didesnę iš jo pavogtą sumą nei realiai pavogta dešimties tūkstančių eurų suma. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tas pačias nustatytas faktines aplinkybes apie tai, jog M. S. su V. Š. S. N. iki nagrinėjamo įvykio nepažinojo, kaip matyti iš restorano stebėjimo kamerų vaizdo įrašų, M. S. restorane, sėdėdamas prie staliuko, nesidairė, aplinkos nestebėjo, kas sėdi už jo, nematė. Dar daugiau, M. S. teisiamajame posėdyje tiesiogiai girdėjo S. N. teiginius apie sunkią padėtį jo šeimoje, girdėjo kaltinamojo atsakymus į teismo klausimus apie realią finansinę S. N. šeimos situaciją, jo gaunamas pajamas, kas, logiška, leistų daryti išvadą, jog S. N. nėra tas asmuo, iš kurio lengvai būtų galima gauti penkis tūkstančius eurų, tačiau nepaisant to, M. S. savo parodymų nekeitė ir nuosekliai viso proceso metu teigė, jog iš jo buvo pavogta būtent 15 000 eurų suma. Spręstina, kad niekuo nepagrįstas yra S. N. teiginys, jog aukštąjį išsilavinimą turintis, dirbantis, užsidirbantis ir gebantis susitaupyti M. S. išsigalvoja, specialiai, susitaręs su V. Š., įvardija penkiais tūkstančiais didesnę sumą, taip siekdamas pasipelnyti iš S. N., šiuos S. N. teiginius teismas traktuoja kaip subjektyvius kaltinamojo vertinimus, įvardijamus siekiant sumenkinti savo padarytos nusikalstamos veikos mastą, minimalizuoti pavojingumą ir pateisinti savo nusikalstamus veiksmus. Vien ta aplinkybė, kad nukentėjusysis yra nuo seno pažįstami su liudytoju V. Š., abu yra turėję verslo reikalų, niekaip nepaneigia aplinkybės, kad iš M. S. buvo pavogta būtent 15000 eurų suma.
Liudytojo T. J. parodymai, restorano saugos kameromis fiksuotų vaizdo įrašų, kurie buvo peržiūrėti teisiamojo posėdžio metu, duomenys rodo, kad S. N. dirbo įgudusiai, teigtina, jog atėjo į restoraną jau turėdamas tikslą apvogti, pasirinko nuošalesnį staliuką, buvo ne vienas, imitavo atėjęs pavalgyti, vartė meniu, kalbėjosi su padavėju, taip sudarydamas įprastų restoranų klientų įspūdį, tačiau iš kaltinamojo kūno kalbos, fiksuotos vaizdo įraše, matyti, jog S. N. sėdosi prie stalo taip, kad savo kėde prisistumtų maksimaliai arti nukentėjusiojo, savo striukę irgi pasikabino ant kėdės atlošo, kad pašaliniam stebėtojui nekiltų įtarimų, jog kažko ieško savo drabužio kišenėse, kai tuo metu S. N. ieškojo pinigų M. S. striukės kišenėse. Vaizdo įrašo duomenys paneigia S. N. teiginius, kad iš nukentėjusiojo striukės kišenės kyšojo pinigų krūva, o striukė buvo persisukusi, priešingai, striukė įprastu būdu – vidine dalimi į kėdę – buvo pakabinta ant kėdės atlošo, įvertinus 50 ir 100 eurų kupiūros ilgį (apie 14 cm) ir posėdyje išmatuotą nukentėjusiojo vidinės striukės kišenės gylį (29 cm) bei plotį (22 cm), teigtina, kad nukentėjusiojo teiginys, jog jo į vidinę kairę kišenę įsidėti pinigai niekaip negalėjo būti matomi kaltinamajam, yra teisingas, juo netikėti teismas neturi pagrindo. Įvertinus teismo posėdyje apžiūrėtos striukės audinį, jo plonumą ir lankstumą, galimybę lengvai iš striukės išorinės kišenės apčiuopti vidinėje kišenėje esančius objektus, apčiuopti jų individualius požymius ir pagal tai tiksliai nuspėti, koks konkretus objektas yra vidinėje kišenėje, teigtina, jog S. N., įkišęs ranką į M. S. striukės kišenę, aiškiai suvokė apčiuopęs 4 -5 cm pinigų krūvą, kurią išsitraukė ir persidėjo į savo drabužius, vėliau tais pinigais nešinas iš restorano ir prekybos centro pasišalino.
Spręstina, kad esminės S. N. pareikšto kaltinimo aplinkybės yra įrodytos byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis, kurie sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis S. N. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – pavogė didelės vertės svetimą turtą. Bylos aplinkybių visuma patvirtina, jog kaltinamojo S. N. veiksmuose nustatyti ir įrodymais pagrįsti visi būtinieji baigtos kvalifikuotos didelės vertės svetimo turto vagystės sudėties požymiai, todėl S. N. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.
Dėl kaltinamojo S. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių
Kaltinamojo atsakomybę dėl 300 eurų vagystės iš L. B. lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikalstamą veiką, ją pripažino (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių dėl vagystės iš M. S. nenustatyta.
Dėl kaltinamajam skiriamų bausmių, bausmių bendrinimo
BK 178 straipsnio 1 dalies sankcija numato viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes. Teismas, skirdamas bausmę S. N. už 300 eurų vagystę iš nukentėjusiojo L. B., atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes: S. N., siekdamas pasipelnyti, vedamas savanaudiškų paskatų, padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkiems nusikaltimams, nusikalstama veika baigta, padaryta viešoje vietoje, restorane, aplinkui esant kitiems asmenims. Lietuvos Respublikoje S. N. neteistas, praeityje buvo teistas Latvijoje, kurioje kaltinamasis nuolat gyvena. Teismas, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, į tai, kad nebuvo nustatytų S. N. sunkinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kaltinamasis nukentėjusiojo atsiprašė, sprendžia, kad arešto bausmė yra tinkamiausia bausmė Latvijoje nuolat gyvenančiam, nuolatinių pajamų neturinčiam kaltinamajam.
BK 49 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, arešto laikas už nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje nenurodomas, jį nustato teismas, skirdamas bausmę.
Teismas, parinkdamas S. N. arešto bausmės trukmę, sprendžia, kad atsižvelgus į paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamajam nustatytinas sankcijoje numatytam vidurkiui artimas arešto bausmės terminas.
BK 178 straipsnio 3 dalies sankcija numato tik laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmę. Teismo vertinimu, sprendžiant, kokia bausmė turi būti skiriama S. N. už didelės vertės turto vagystę iš M. S., nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, leidžiančių teismui motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę tuo atveju, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tokią išvadą teismas daro įvertindamas S. N. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (viešoje vietoje, restorane esant daugeliui asmenų padarytas sunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (veika padaryta tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvą ir tikslą (vagyste siekiama pasipelnyti), nusikalstamos veikos stadiją (baigta veika), nusikalstama veika padarytą žalą (pagrobtas didelės vertės svetimas turtas).
Jau buvo paminėta, kad Lietuvos Respublikoje kaltinamasis S. N. teistas nebuvo, tačiau šiuo nuosprendžiu yra teisiamas už Lietuvoje įvykdytas net dvi iš esmės analogiškas nusikalstamas veikas – abi vagystės padarytos viešose vietose, pasinaudojant tuo, kad nukentėjusieji leido laiką restoranuose, buvo atsipalaidavę, jų dėmesys buvo sutelktas į bendravimą su draugais, maisto ir gėrimų vartojimą, o ne akylą savo daiktų saugojimą. Teigtina, kad nei vienas nukentėjusysis nesielgė neapdairiai, nepateisinamai neatsargiai, pinigų viešai nedemonstravo, be priežiūros jų palikę nebuvo. Aplinkybės, kad S. N. L. rūpinasi ligotais ir senyvo amžiaus tėvais, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, su sugyventine gyvena šeimoje, augina mažametę dukterį ir laukiasi antro vaiko, teismo vertinimu, yra reikšmingos parenkant bausmės trukmę, bet ne jos rūšį, kadangi visos šios aplinkybės, kaip matyti iš paties S. N. aktyviai į bylą teiktų jo šeiminę padėtį, jo paties bei motinos sveikatos būklę patvirtinančių pažymų, egzistavo ir nusikaltimų vykdymo metu, tačiau S. N. sąmoningai pasirinko nusikalstamą elgesio variantą ir nei motinos liga, nei sunkiai be jo besiverčianti sugyventinė, mažametis vaikas S. N. nesustabdė ir nuo vagysčių neatgrasė. Tokią teismo išvadą stiprina ir aplinkybė, kad po 2019 m. gegužės 16 d., kai iš M. S. pavogė penkiolika tūkstančių eurų, nepraėjus net pusei metų, t. y., 2019 m. spalio 18 d., analogišką nusikalstamą veiką (vagystę restorane iš asmens drabužių) S. N. įvykdė kitame Lietuvos mieste, šiuo atveju Kaune, kur iš L. B. piniginės pavogė tris šimtus eurų. Ši aplinkybė leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis teisėtomis priemonėmis pajamų užsidirbti iš esmės nesiekia, todėl jo teisiamojo posėdžio metu išsakyti teiginiai, kad paleistas į laisvę jis Latvijoje dirbtų ir užsidirbtų, nes yra oficialiai dirbęs iki suėmimo, vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti objektyvia bylos medžiaga.
Parinkdamas bausmės dydį S. N., teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, įvertina tai, kad yra nėra nustatytų S. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ir mano, kad S. N. skirtinas terminas, artimas BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.
BK 63 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Kadangi S. N. padarytos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms: nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje (vagystė), priskiriama nesunkiems nusikaltimams, o veika, numatyta BK 178 straipsnio 3 dalyje (didelės vertės svetimo turto vagystė), - sunkiems nusikaltimams, už šias veikas S. N. skiriamos bausmės bendrintinos taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytą apėmimo taisyklę.
Dėl kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės tolesnio taikymo, laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiko įskaitymo į bausmę
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam S. N. taikytas laikinas sulaikymas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnį, nuo 2019 m. lapkričio 15 d. paskirta ir tęsiama kardomoji priemonė – suėmimas. Atsižvelgiant į tai, kad nuolat Latvijoje gyvenantis kaltinamasis jokių socialinių saitų su Lietuvos Respublika neturi, griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis BK 66 straipsnių nuostatomis, į kaltinamajam S. N. skiriamos bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinojo sulaikymo ir suėmimo metu nuo 2019 m. lapkričio 15 d.
Dėl nukentėjusiųjų M. S. ir L. B. civilinių ieškinių
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
L. B. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 300 eurų turtinės žalos. L. B. civilinis ieškinys pagrįstas, prašoma priteisti suma reali, pagrįsta baudžiamosios bylos medžiaga, todėl civilinis ieškinys tenkintinas, L. B. patirta turtinė 300 eurų žala priteistina iš kaltinamojo S. N..
M. S. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 15 000 eurų turtinės žalos. M. S. civilinis ieškinys pagrįstas, prašoma priteisti suma reali, be nukentėjusiojo M. S. paaiškinimų, taip pat pagrįsta liudytojo V. Š. parodymais bei kita baudžiamosios bylos medžiaga, todėl civilinis ieškinys tenkintinas, M. S. patirta turtinė 15 000 eurų žala priteistina iš kaltinamojo S. N..
Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo tęstinas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kratų metu pas S. N. rastiems ir iš jo paimtiems gryniesiems pinigams, iš viso 1729,51 eurų, 4,68 Lenkijos zlotams, 3 JAV doleriams, saugomiems Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo poskyryje, esančiame Vilniuje, Birželio 23-iosios g. 16 (3 t., 31 – 34 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikintinas, iš S. N. paimti grynieji pinigai proporcingai nukreiptini L. B. ir M. S. civiliniams ieškiniams dengti. Nustatydamas konkrečią pinigų dalį, nukreiptiną L. B. ir M. S. patirtai turtinei žalai atlyginti, teismas taiko nuosprendžio priėmimo dieną Lietuvos banko nustatytą oficialų valiutos kursą (1 euras lygus 4,4687 Lenkijos zlotams (PLN); 1 euras lygus 1,1224 JAV dolerio (USD)) ir sprendžia, kad iš viso iš S. N. paimti 1733,23 eurai (1729,51 Eur + 1,05 Eur (4,68 PLN = 1,05 EUR) + 2,67 Eur (3 USD = 2,67 EUR). 300 eurų, pavogtų iš L. B., sudaro 1,96 procentus bendros sumos, kurią S. N. pavogė iš abiejų nukentėjusiųjų (15 000 Eur + 300 Eur), spręsdamas dėl proporcingos dalies dydžio, teismas taiko tą patį procentą ir nustato, kad 1,96 procento nuo 1733,23 eurų sumos yra 33,97 Eur. Spręstina, jog iš S. N. kratos metu paimtų grynųjų pinigų 33,97 eurai turi būti nukreipti nukentėjusiojo L. B. civiliniam ieškiniui dengti, likę 1699,26 eurai – nukentėjusiojo M. S. civiliniam ieškiniui dengti.
Dėl daiktų ar dokumentų, turinčių reikšmės baudžiamajai bylai nagrinėti, ir kitų klausimų
Kompaktiniai diskai (9 vnt.) su įrašytais restoranų saugos vaizdo kamerų įrašais bei telefoninių pokalbių išklotinėmis po nuosprendžio įsiteisėjimo paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.
Mobilaus ryšio telefonas Samsung, paimtas iš kaltinamojo asmens kratos metu, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas kaltinamajam S. N..
Keturios meniu knygos, paimtos iš Čili pica restorano, adresu Konstitucijos pr. 7A, Vilniuje, saugomos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktų saugykloje (kvitas BBB Nr. LS004787), iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos saugoti dabartinėje saugojimo vietoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
S. N. (S. N.), Latvijos Respublikos asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (veika L. B. atžvilgiu), ir skirti jam 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.
S. N. (S. N.), Latvijos Respublikos asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje (veika M. S. atžvilgiu), ir skirti jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir S. N. (S. N.), Latvijos Respublikos asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirti subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti S. N. (S. N.) laikinojo sulaikymo ir suėmimo metu išbūtą laiką nuo 2019 m. lapkričio 15 d.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kaltinamajam S. N. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Tenkinti L. B. civilinį ieškinį, iš S. N. (S. N.) L. B. naudai priteisti 300 Eur (tris šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti.
Tenkinti M. S. civilinį ieškinį, iš S. N. (S. N.) M. S. naudai priteisti 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) turtinei žalai atlyginti.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo tęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą kratų metu pas S. N. (S. N.) rastiems ir iš jo paimtiems gryniesiems pinigams, iš viso 1729,51 eurų, 4,68 Lenkijos zlotams, 3 JAV doleriams, saugomiems Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo poskyryje, esančiame Vilniuje, Birželio 23-iosios g. 16 (3 t., 31 – 34 b. l.). Nuosprendžiui įsiteisėjus laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti, iš S. N. kratos metu paimtus grynuosius pinigus proporcingai nukreipti civiliniams ieškiniams dengti: 33, 97 Eur (trisdešimt tris eurus 97 eurocentus) nukreipti nukentėjusiojo L. B. civiliniam ieškiniui dengti, 1699,26 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt devynis eurus 26 eurocentus) nukreipti nukentėjusiojo M. S. civiliniam ieškiniui dengti.
Kompaktinius diskus (9 vnt.) su įrašytais restoranų saugos vaizdo kamerų įrašais bei telefoninių pokalbių išklotinėmis nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Mobilaus ryšio telefoną Samsung, paimtą iš kaltinamojo asmens kratos metu, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti kaltinamajam S. N..
Keturias meniu knygas, paimtas iš Čili pica restorano, adresu Konstitucijos pr. 7A, Vilniuje, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktų saugykloje (kvitas BBB Nr. (duomenys neskelbtini)), iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti dabartinėje saugojimo vietoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.