Kauno apygardos teismo nutartis

2023-09-26 · Civilinė byla Nr. e2A-1017-657/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-09-26
Bylos Nr.
e2A-1017-657/2023
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-00222-2023-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žibutė Budžienė
Suinteresuotas asmuo
D. A., S. S., J. S., V. M., valstybės įmonė Turto bankas
Pareiškėjas
S. S.
Civilinė byla Nr. e2A-1017-657/2023Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00222-2023-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.5.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 26 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys S. S., J. S., J. S., V. M., D. A., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas S. S. kreipėsi į teismą, prašydamas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. S., (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, likusį po sutuoktinės S. S., (duomenys neskelbtini), mirties, pradėjęs jį faktiškai valdyti.

2. Nurodė, kad tėvams – B. S. ir S. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Po tėvo B. S. mirties jo turtą paveldėjo pareiškėjas. Šie juridinę reikšmę turintys faktai konstatuoti įsiteisėjusiais Kauno apylinkės teismo sprendimais civilinėse bylose Nr. e2YT-7062-722/2022 ir Nr. e2YT-22822-722/2022. Po S. S. mirties jos sutuoktinis B. S. ir toliau iki pat savo mirties nepertraukiamai gyveno name (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo ūkį, mokėjo mokesčius, todėl sutuoktinės palikimą priėmė faktinio valdymo būdu. Kiti įpėdiniai prieštaravimų nereiškė, paveldėjimo byla po S. S. mirties notaro biure neužvesta.

Atsiliepimas

3. Suinteresuoti asmenys S. S., J. S., V. M., D. A. ir J. S. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime pareiškimo reikalavimo pagrįstumo prašė spręsti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 20 d. sprendimu pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo tenkino.

5. Teismas nurodė, kad byloje bei Kauno apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. e2YT-7062-722/2022 ir Nr. e2YT-22822-722/2022 esantys faktiniai duomenys patvirtina, kad pareiškėjo motina S. S. mirė (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini). Po jos mirties paveldėjimo byla neužvesta. B. S. mirė (duomenys neskelbtini) d., po mirties jo palikimą priėmė sūnus S. S.. Gyventojų registro duomenimis B. S. gyvenamąją vietą nuo 1968 m. birželio 12 d. deklaravo adresu: (duomenys neskelbtini), S. S. gyvenamosios vietos nedeklaravo. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina bei Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-7062-722/2022 konstatuoti prejudiciniai faktai, kad B. S. vardu įregistruotos nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, adresu (duomenys neskelbtini), kuriuos B. S. valdė nuo 1963 metų, t. y. santuokos su sutuoktine S. S., metu. Į bylą pateikti duomenys, jog už gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), tiektas elektros ir komunalines paslaugas bei valstybinės žemės nuomą jokių pradelstų įsiskolinimų nėra.

6. S. S. mirties dieną būtent jos sutuoktinis B. S. priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Akivaizdu, kad mirus palikėjai S. S., jos turėtas turtas atiteko artimiausiam šeimos nariui – kartu su ja gyvenusiam sutuoktiniui B. S., kuris priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinės mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti, t. y. B. S. po sutuoktinės mirties liko gyventi sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame būste, prižiūrėjo ūkį, rūpinosi turtu, mokėjo mokesčius, tikėtina, kad perėmė ir kitus palikėjos asmeninius daiktus, tokiu būdu aktyviais veiksmais išreikšdamas savo valią priimti palikimą.

7. Pateiktų ir nustatytų duomenų visuma yra pakankama daryti išvadą, kad B. S. po sutuoktinės S. S. mirties (duomenys neskelbtini) d. priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas, sukels teisines pasekmes, pareiškėjas kitokia tvarka gauti faktą patvirtinančių dokumentų negali.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniame skunde suinteresuotas asmuo D. A. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; iš pareiškėjo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismas nepagrįstai tenkino pareiškimą, nes pareiškėjas neteisingai nurodė svarbias faktines aplinkybes. Tėvai žadėjo po jų mirties likusį turtą lygiomis dalimis palikti S. S. ir D. A., tačiau testamento nei vienas nesurašė. B. S. žodžiu ne kartą yra sakęs, kad pritaria savo sutuoktinės valiai, kad jo turto dalis atiteks sūnui S. S., o dalis, priklausanti S. S., – dukrai D. A.. D. A. rūpinosi sergančia mama, ja slaugė. Mamai mirus ji tiek savo lėšomis, tiek ir darbu prisidėjo prie namų ūkio išlaikymo. Gyvendama kartu, kaip vienintelė darbinga šeimos narė, rūpinosi broliu ir tėvu, prisidėjo prie namų ūkio išlaikymo. Brolio ir tėvo pajamų, be jos gaunamų lėšų, neužtektų jiems išsilaikyti. Su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai patvirtina bendro gyvenimo ir bendro ūkio vedimą. Nurodytas faktines aplinkybes patvirtins suinteresuoti asmenys, kaimynai. Paveldėti mamos turto dalį tėvas niekada nenorėjo. Byloje nesant jokių įrodymų dėl tėvo valios išraiškos, tik liudytojų paaiškinimais buvo įmanoma nustatyti jo poziciją. Savo veiksmais ji priėmė palikimą – mamai priklausančią turto dalį. Faktas, kad B. S. po sutuoktinės mirties kartu su vaikais gyveno ir naudojosi šeimos būstu, negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip valios išraiška. Nei vienas iš byloje dalyvavusių asmenų neturėjo teisinio išsilavinimo, suinteresuotų asmenų amžius yra 50-70 metų. Dėl garbaus amžiaus, išsilavinimo trūkumo, neturėdami byloje atstovo, jie nebuvo pajėgūs susivokti bylos esmę. Suinteresuotiems asmenims nebuvo užtikrintos CPK 42 straipsnyje numatytos teisės.

8.2. Teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, suinteresuotų asmenų nekviesdamas į teismo posėdį. Pareiškime nebuvo prašoma bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Vykstant teismo posėdžiui, teisėja būtų paaiškinusi bylos esmę, o suinteresuoti asmenys būtų supratę bylos esmę ir suvokę brolio apgaulę.

9. Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė rašytinius įrodymus – pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, asmens sveikatos istorijos išrašą, Epikrizę Nr. (duomenys neskelbtini), siuntimus konsultacijai ir tyrimams, Darbo knygelės duomenis, pažymą apie darbą.

Atsiliepimas

10. Pareiškėjas S. S. atsiliepime į suinteresuoto asmens D. A. apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą; netenkinti apeliantės prašymų dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo, liudytojų apklausos bei bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

Šalies argumentai

10.1. Apeliantės nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. B. S., priėmė žmonos palikimą faktiniu turto valdymu. Jis su sūnumi S. S. gyveno jam su S. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiame name, naudojosi ir rūpinosi juo ir ūkiniais pastatais, mokėjo su tuo susijusius mokesčius. Kiti vaikai po motinos mirties jau gyveno atskirai. Nei vienas iš jų nesikreipė į notarų biurą dėl motinos palikimo priėmimo. D. A. išsikraustė iš tėvų namų 1990 metais, motinai dar esant gyvai, ir po to nei vienos dienos ten nebegyveno. Apeliantė dažnai atvažiuodavo aplankyti ir slaugyti sergančios motinos, tačiau po jos mirties daugiau beveik nesilankė, nedalyvavo pareiškėjo ir tėvo šeimos gyvenime, ūkio vedime. Tėvai gaudavo pensijas, pareiškėjas dirbo vairuotoju, todėl pajamų pragyvenimui pakako. Po motinos mirties pareiškėjas su tėvu iš esmės pagerino paveldėtą turtą – apmūrijo medinį namą, pakeitė langus ir duris. Apeliantė prie šių darbų neprisidėjo nei savo darbu, nei lėšomis. Faktas, kad apeliantės gyvenamoji vieta iki šiol yra deklaruota jų tėvų namuose, neįrodo, kad ji priėmė motinos palikimą. Tokių aplinkybių nepatvirtina ir apeliantės su apeliaciniu skundu pateikti rašytiniai įrodymai. Apeliantė nėra garbaus amžiaus, kad nebūtų galėjusi suprasti kokių nors aplinkybių. Byloje nebuvo keliamas klausimas, ar suinteresuotas asmuo D. A. priėmė palikimą po jos motinos mirties. Skunde apeliantė bando įrodinėti faktus, kurių teismas nenagrinėjo.

10.2. Suinteresuotiems asmenims buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą, tačiau nei vienas jų neprašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dėl to teismui nekilo jokių abejonių, kad bylą galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl žodinio nagrinėjimo

12. Apeliantė prašo jos apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes, jos teigimu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo visapusiškai išsiaiškintos bylos aplinkybės, dėl to priimtas nepagrįstas sprendimas.

13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.).

14. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovė neturėjo galimybės išdėstyti savo pozicijos, reikšti prašymus. Priešingai, atsakovei procesiniai dokumentai asmeniškai buvo įteikti 2023 m. vasario 23 d., tačiau savo teise reikšti prašymus, teikti atsikirtimus nesinaudojo. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių konstatuoti aplinkybes ar priežastis, sutrukdžiusias atsakovei laiku ir tinkamai įgyventi savo procesines teises ir pareigą įrodinėti pirmosios instancijos teisme. Taigi, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad apeliantės teisė būti išklausytai ar kitos jos procesinės teisės buvo pažeistos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301 str., 312-314 str., 320 str.).

15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog apeliantė nepagrindė prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo, todėl nėra jokio pagrindo nukrypti nuo bendrosios apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliaciniame procese tvarkos ir nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylai reikšmingų esminių aplinkybių ir skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio apeliacinio proceso tvarka, todėl apeliantės prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkina.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

16. Suinteresuotas asmuo D. A. prie apeliacinio skundo pateikė naujus įrodymus – gyvenamosios vietos deklaracijos, medicininių dokumentų, darbo knygelės ir pažymos apie darbą kolūkyje kopijas ir prašė juos prijungti prie bylos medžiagos, apklausti liudytojas V. Š., V. Ž.. Nurodo, kad minėti įrodymai patvirtina, kad ne vien pareiškėjas gyveno paveldimame turte, rūpinosi tėvais, ir išreiškė valią dėl turto paveldėjimo.

17. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 7 d. nutartį Nr. e3K-3-237-684/2019).

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė naujais įrodymais grindžia apeliaciniame skunde nurodytus argumentus apie jos, kaip įpėdinės teisė paveldėti tėvų turtą, tačiau šie nauji įrodymai neatitinka įrodymų ryšio su byla kriterijaus, nes, šiuo atveju yra sprendžiamas klausimas, ne dėl apeliantės teisės pavelėti turtą, bet ar B. S. paveldėjo turtą po sutuoktinės mirties. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo dalyko nesudaro apeliantės teisės paveldėti turtą nagrinėjimo aplinkybės, nauji įrodymai nepriimami, prašymas dėl liudytojų apklausos netenkinamas, nes tai neturės įtakos bylos teisingam išnagrinėjimui.

Dėl palikimo priėmimo

19. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas pareiškėjo S. S. pareiškimas dėl palikimo priėmimo turto faktiniu valdymu juridinio fakto nustatymo pagrįstumo ir teisėtumo.

20. Iš byloje surinktų įrodymų – mirties liudijimų, Gyventojų registro duomenų – nustatyta, kad pareiškėjas S. S. ir suinteresuoti asmenys S. S., J. S., J. S., V. M., D. A. yra S. S. ir B. S. vaikai. Pareiškėjo motina S. S. mirė (duomenys neskelbtini) d., o tėvas B. S. mirė (duomenys neskelbtini) d. Nei S. S., nei B. S. nebuvo sudarę testamento.

21. Iš Jonavos rajono 4-ojo biuro notarės 2023 m. pažymos, nustatyta, kad po S. S. mirties, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų apie išduotus paveldėjimo teisės liudijimus ar nuosavybės teisės liudijimą į santuokos metu įgytą turtą.

22. Apeliantė D. A., nesutikdama su teismo sprendimu, kuriuo buvo patenkintas pareiškėjo reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad po S. S. mirties turtą paveldėjo sutuoktinis B. S. (pareiškėjo ir apeliantės tėvas) teigė, jog teismas netinkamai vertino įrodymus, teismo išvados neatitinka faktinių aplinkybių, nes motinos dalį, pagal tėvų sutarimą, turėjo paveldėti ji.

23. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

24. Kadangi apeliantės motinos mirties dieną ((duomenys neskelbtini) d.) galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas, sprendžiant dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo, vadovaujamasi šio teisės akto nuostatomis. 1964 m. CK 587 straipsnis numatė, jog palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti ir neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taigi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

25. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, jog įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

26. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nei B. S., nei pareiškėjas, nei suinteresuoti asmenys į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pirmosios instancijos teismas, konstatavo, jog byloje surinkti rašytiniai įrodymai – Gyventojų registro, Nekilnojamojo turto registro duomenys bei Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų civilinėje byloje Nr. e2YT-7062-722/2022 konstatuoti prejudiciniai faktai – patvirtina, kad B. S. nuo 1968 m. birželio 12 d. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini); B. S. vardu įregistruotos nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus: gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), kuriuos jis valdė nuo 1963 metų; pradelstų įsiskolinimų nėra už elektros ir komunalines paslaugas bei valstybinės žemės nuomą / naudojimąsi nėra, todėl sprendė, kad byloje surinktų įrodymu visuma leidžia daryti išvadą, jog B. S. priėmė palikimą, atsiradusį po savo sutuoktinės mirties.

28. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176 str., 178-179 str., 185 str.).

Dėl rašytinio proceso

29. Apeliantė skundą grindžia ir aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepagrįstai išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ypatingosios teisenos bylos paprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai CPK V dalyje nurodoma kitaip. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 443 str. 5 d.).

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė D. A. apeliaciniame skunde nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių byloje buvo būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė neturėjo galimybės pateikti išsamius rašytinius paaiškinimus, susijusius su nagrinėjamu klausimu, taip pat nėra duomenų, kad jai nebuvo sudaryta galimybė pateikti kokius nors įrodymus, kuriais ji siekė pagrįsti byloje svarbias aplinkybes. Vien apeliantės akcentuojama aplinkybė, kad jos nurodytų aplinkybių pagrįstumą galėtų patvirtinti liudytojai ar kiti suinteresuoti asmenys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas nepagrįstai bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Kaip matyti iš apeliantės procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, liudytojų parodymais apeliantė siekia įrodyti, kad ji buvo deklaravusi gyvenamąją vietą paveldimame turte, rūpinosi tėvais, dirbo kolūkyje, kad tėvai buvo išreiškę valią dėl turto paveldėjimo, tačiau, šiuo atveju byloje nustačius, kad byloje nėra sprendžiama dėl apeliantės teisės paveldėti tėvų turtą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos apeliantės įrodinėjamos aplinkybės sprendžiant dėl teismo sprendimo pagrįstumo nėra reikšmingos.

31. Pažymėtina, kad pareiškimo kopija su pranešimu apie atsiliepimo pateikimą, apeliantei buvo įteikti asmeniškai 2023 m. vasario 23 d. Nustatytu terminu (per 20 d.) atsiliepimo į pareiškimą ar kokių kitų dokumentų ir įrodymų, kuriems esant teismas galėtų konstatuoti, jog pareiškėjo S. S. reikalavimas yra nepagrįstas, apeliantė nepateikė.

32. CPK 153 straipsnio 2 dalis nustato, kad rašytinio proceso atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė (CPK 133 str. 3 d.).

33. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad aptariamu atveju apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį 2023 m. kovo 22 d. buvo paskelbta specialiame interneto tinklalapyje, todėl nėra pagrindo grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Dėl bylos baigties

34. Pažymėtina, kad šioje byloje nėra sprendžiama dėl apeliantės D. A. teisės priimti palikimą po tėvų mirties, todėl apeliacinės instancijos teismas kitų apeliacinio skundo argumentų apie apeliantės teisę paveldėti turtą neanalizuoja ir nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo atsižvelgta į apeliantės apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurias įvertinus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas, todėl teismo sprendimas šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Žibutė Budžienė