Kauno apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

4. Nuteistasis R. L. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teismo 2024 m. spalio 2 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą.

4.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė taikyti jam lygtinį paleidimą. Nuteistojo teigimu, tai, kad jo elgesio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, negali būti pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo instituto, kadangi BVK 82 str. 1 d., aiškiai nustato, kad lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas nuteistiesiems, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami. Skunde akcentuojama, kad laisvės atėmimo bausmę R. L. atlieka atviro tipo režimo sąlygomis, o į atviro tipo bausmės atlikimo vietą nuteistieji yra perkeliami kai vykdo individualiame resocializacijos plane nustatytas priemones (BVK 37 str. 5 d. 3 p.) ir kai jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ji akivaizdžiai sumažėjo (BVK 37 str. 5 d. 4 p.). Todėl tai, kad jis buvo perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, patvirtina, jog padarė akivaizdžią pažangą mažinant savo kriminogeninius veiksnius, o jo elgesys laikytinas nepriekaištingu.

4.2. Skunde R. L. nurodo, kad nors jo darbo patirtis iki bausmės atlikimo nebuvo nuosekli, tačiau ir pats teismas skundžiamame sprendime pažymi, jog pataisos įstaigoje jis dirba, sėkmingai tęsia darbinę veiklą, už ką buvo skatintas. Ankstesnė nestabili jo darbinė patirtis laikytina statiniu kriminogeniniu veiksniu, kurio pakeisti jis negali, todėl į tai neturi būti atsižvelgiama. Skundo autoriaus teigimu, teismas atsisakymą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą grindė ir kitais veiksniais, t. y. kad jam būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, piktnaudžiavimas alkoholiu, negebėjimas atpažinti problemų, stokojimas tinkamų problemų sprendimo įgūdžių ir kitais, tačiau teismas nedetalizavo, kuo būtent pasireiškia tokie veiksniai, tad tokie argumentai yra nepagrįsti ir nemotyvuoti. Skunde R. L. prašo atsižvelgti į tai, kad lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju jis turėtų darbą ir gyvenamąją vietą, kas neabejotinai paneigia bet kokias kriminalinės subkultūros apraiškos galimybes. Taip pat jis turi stiprius socialinius ryšius, palaiko glaudžius ryšius su savo šeima ir artimaisiais, kas vertintina kaip apsauginis veiksnys pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdyme, resocializacijos procese. Nuteistojo nuomone, lygtinio paleidimo netaikymo motyvavimas padarytų nusikaltimų sunkumu, įvertinus BK 2 str. 6 d. nuostatas, yra laikytinas dvigubu baudžiamumu. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas išskirtinę reikšmę skyrė ankstesniems jo teistumams, elgesiui iki šio įkalinimo, o ne pataisos procesui.

4.3. Skunde R. L. akcentuoja, kad vykdė Individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir sėkmingai baigė visas jam skirtas bei papildomas resocializacijos programas. Be to, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įgijo vidurinį išsilavinimą, dvi specialybes. Teismas šių aplinkybių neginčijo, bet ir niekaip dėl jų nepasisakė, nepateikė jokių rekomendacijų, kurias nuteistasis turėtų įvykdyti, kad lygtinio paleidimo institutas būtų taikomas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau tekste - EŽTT) jurisprudencijoje yra aiškinama, kad nuteistasis jau pradėdamas atlikti bausmę turi teisę žinoti ką jis privalo daryti, kad galėtų būti išleistas į laisvę. Nuteistojo teisė į peržiūrą reiškia, kad remiantis susijusia informacija turi būti faktiškai įvertinta, ar yra teisėtas penitencinis pagrindas tolesniam jo įkalinimui, ši peržiūra turi būti atliekama taikant pakankamas procesines garantijas. Taigi, nenurodė penitencinių pagrindų tolimesniam kalinimui, kas patvirtina, jog tokiu sprendimu pažeidė EŽTT išaiškinimus.

4.4. Nuteistasis prašo įvertinti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius, iš esmės vadovavosi beveik prieš du metus surašyta Socialinio tyrimo išvada. Minimoje Socialinio tyrimo išvadoje pateikti duomenys akivaizdžiai prieštarauja Komisijos nutarimo duomenims. Komisija, kurios nariai puikiai pažįsta nuteistuosius, nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, nutarime nepateikė R. L. nei vieno priekaišto, todėl atsisakymas patvirtinti Komisijos sprendimą iš esmės diskredituoja ne tik nuteistąjį, o ir valstybės instituciją (įkalinimo įstaigą ir Komisiją prie jos) bei pačią valstybę.