Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-03-29 · Civilinė byla Nr. e2YT-10209-734/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-29
Bylos Nr.
e2YT-10209-734/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05015-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Vansevičienė
Pareiškėjas
J. V.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė įmonė „Turto bankas“
Civilinė byla Nr. e2YT-10209-734/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05015-2019-2
Procesinio dokumento kategorijos: 2.5.5; 3.4.5.1 (S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. kovo 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė,sekretoriaujant Rasai Kaupinytei,

dalyvaujant pareiškėjai J. V., jos atstovui advokatui A. C.

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. V. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Valstybinė įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja J. V. kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti terminą 2017 m. gruodžio 14 d. mirusio tėvo V. V. palikimui priimti.

Pareiškėja nurodė, kad 2017 m. gruodžio 14 d. mirė jos tėvas V. V., kurio nuolatinė gyvenamoji vieta buvo S. K. g. 10A-18, Vilniuje. Nurodė, kad pareiškėjos tėvas paliko testamentą, kurį 1997 m. rugpjūčio 13 d. surašė ir patvirtino Vilniaus mieto 5-ąjeme notarų biure. Minėtu testamentu testatorius visą savo turtą paliko savo sutuoktinei, pareiškėjos motinai Teresai M. V.. Pareiškėjos žiniomis tėvo palikimą sudarė: ½ dalis buto, esančio S. K. g. 10A-18, Vilniuje, ½ dalis mėgėjų sodo paskirties žemės sklypo, esančio Obelėlės 1-oje g. 8, Mikašiūnų k., Pagirių šen., Vilniaus raj., ir ½ dalis garažo, esančio J. B. g. 41-2, Vilniuje, unikalus. Šis turtas įsigytas santuokoje su pareiškėjos motina Teresa M. V., todėl kita pusė minėto turto priklausė pareiškėjos motinai.

Pareiškėja nurodė, kad į notarą dėl pareiškėjos tėvo palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Pareiškėja yra vienintelė dukra, daugiau vaikų testatorius neturėjo, kadangi palikimo niekas nepriėmė pareiškėja turi teisę jį priimti. Pareiškėja nurodė, kad jos motina taip pat turėjo teisę priimti pareiškėjos tėvo palikimą ir kaip testamentinė, ir kaip įstatyminė įpėdinė. Palikimo niekas nepriėmė nes tuo metu pareiškėjos motina sunkiai sirgo ir buvo slaugoma bei gydoma VšĮ Vilkpėdės ligoninėje. Ligoninėje ji buvo slaugoma iki pat mirties. Pareiškėja manė, kad palikimas jos motinai perėjo automatiškai. Pareiškėjos motina mirė 2018 m. balandžio 21 d., nurodė, kad abiejų tėvų mirtis pareiškėją labai prislėgė, todėl ji nesugebėjo rūpintis paveldėjimo klausimais.

Nurodė, kad po mamos mirties kreipėsi į Vilniaus miesto 30-ąjį notarų biurą dėl jos palikimo priėmimo ir tik tada sužinojo, kad buvo reikalinga oficialiai priimti V. V. palikimą. Terminą, priimti palikimą po savo tėvo mirties, pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi tuo metu slaugė ir rūpinosi savo sergančia motina (e. b. l. 1-3).

Pareiškėja teismo posėdyje pareiškimą palaikė ir prašė patenkinti.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėja terminą praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi nežinojo apie palikimo priėmimo procedūras bei terminu, o tuo metu rūpinosi sergančia motina, ką byloje patvirtina esantys rašytiniai įrodymai. Prašė pareiškimą patenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, jog nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujantis valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, tačiau nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo V. V. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paveldimo pareiškėjos turto priėmimą valdyti, todėl prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra (e. b. l. 23-24).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad pareiškėja J. V. yra V. V., mirusio 2017 m. gruodžio 14 d., ir Teresos M. V., mirusios 2018 m. balandžio 21 d., dukra (e. b. l. 9). Nustatyta, kad pareiškėjos tėvas V. V. 1997 m. rugpjūčio 13 d. buvo sudaręs testamentą, kuris patvirtintas Vilniaus miesto 5 notarų biure (e. b. l. 19). Testamentu savo turtą paliko sutuoktinei, pareiškėjos motinai Teresai M. V., kuri palikimo, po savo sutuoktinio mirties, nepriėmė (e. b. l. 20). Nustatyta, kad pareiškėjos motina sunkai sirgo, šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikti rašytiniai medicininiai įrodymai, o 2018 m. balandžio 21 d. mirė (e. b. l. 10-11).

Nustatyta, kad pareiškėja po savo motinos mirties jos palikimo dalį priėmė, tai patvirtina į bylą pateiktas 2018 m. birželio 14 d. liudijimas iš Vilniaus miesto 30 – ojo notarų biuro (e. b. l. 12).

Pareiškėja pareiškimu prašo atnaujinti terminą 2017 m. gruodžio 14 d. mirusio tėvo V. V. palikimui priimti, kadangi jo palikimo niekas nepriėmė (e. b. l. 1-3).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą. CK 5.57 straipsnyje numatyta, kad terminą palikimui priimti teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2008).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

Pareiškėjai teisę priimti palikimą po V. V. mirties, atsirado kaip pirmos eilės įpėdinei pagal įstatymą (CK 5. 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 1, 2 dalys). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Pareiškėja paaiškino, kad po mamos mirties ji kreipėsi į notarų biurą dėl mamos palikimo priėmimo ir tada tik sužinojo, kad po pareiškėjos tėvo V. V. mirties palikimo niekas nepriėmė. Pareiškėja teismo posėdžio metu paaiškino, kad manė, jog palikimas po tėvo mirties jos motinai perėjo automatiškai, nežinojo apie nustatytus terminus kreiptis dėl palikimo priėmimo.

Įvertinus pareiškėjos argumentus, darytina išvada, kad pareiškėja terminą praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi nežinojo apie nustatytą 3 mėnesių terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo.

Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. A. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-246/2011; kt.).

Teismas pripažįsta, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi nežinojo, kad palikimas po jos tėvo mirties nebuvo priimtas bei tuo metu slaugė savo sergančią motiną. Todėl, remiantis išdėstytais argumentais bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių ir turi būti atnaujintas (CK 5.1 straipsnio 1 dalis, 5.3 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) 291, 443, 578, 582 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą terminą V. V. (V. V.), mirusio 2017 m. gruodžio 14 d., palikimui priimti.

Išaiškinti pareiškėjai, kad ji turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal V. V. palikimo atsiradimo vietą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Raimonda Vansevičienė