Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-1419/2013

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-12-30
Bylos Nr.: 2A-1419/2013
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Audronė Jarackaitė, Alvydas Poškus, Rasa Gudžiūnienė
Ieškovas: A. G.
Atsakovas: V. Š., uždarajai akcinei bendrovei „2 plius“, „Anykščių ratas“
Trečiasis asmuo: A. S., uždaroji akcinė bendrovė „2 plius“, Anykščių rajono notarų biuro

Kategorijos

24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
27.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinės bylos Nr. 2A-1419/2013

Procesinio sprendimo kategorija: 24.2; 27.3.2.3 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. G., atsakovo V. Š. ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės „2 plius“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-40-544/2012, priimto pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovams V. Š. ir uždarajai akcinei bendrovei „2 plius“ (V. Š. ir A. S. tikrosios ūkinės bendrijos (toliau -TŪB) „Anykščių ratas“ teisių ir pareigų perėmėja) dėl TŪB „Anykščių ratas“ turto priteisimo, jungtinės veiklos sutarties dalies pripažinimo negaliojančia (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje, A. S.), pagal atsakovo (pagal A. G. ieškinį) V. Š. ieškinį atsakovais nurodytiems ieškovui A. G. ir trečiajam asmeniui A. S. dėl jungtinės veiklos sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, sutarties pakeitimo (tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „2 plius“, Anykščių rajono notarų biuro notarė R. B.) ir pagal trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės „2 plius“ pareiškimą dėl be pagrindo išmokėtų pinigų bei palūkanų priteisimo iš atsakovu nurodyto ieškovo A. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. G. pareiškė Panevėžio apygardos teisme ieškinį, kurį patikslinęs, prašė: 1) priteisti iš atsakovo UAB „2 plius“ 2005-01-01 dieną V. Š. ir A. G. tikrosios ūkinės bendrijos (toliau – TŪB) „Anykščių ratas“ turėto turto dalį: 309 640 Lt jam tenkančio įnašo ir pelno dalį pinigais, 75 810,30 Lt palūkanų, 29 164 vnt. UAB „Kurklių karjeras“ akcijų (29 164 Lt vertės), piniginę kompensaciją už UAB „Anykščių ratas“ 610 997 vnt. akcijų; 2) pripažinti negaliojančiomis 2000-04-07 bendrosios jungtinės veiklos sutarties 4.7 punkto nuostatas dėl kapitalo paskirstymo bendrijos nariams ir nustatyti, kad bendrijos kapitalas bendrijos tikriesiems nariams paskirstomas taip: V. Š. – 344 918 Lt arba 39,985 %, A. G. – 405 740 Lt arba 47,035 % (1 b. t., 187-192 l.).

Nurodė, kad 1995-01-12 jis ir atsakovas V. Š. pasirašė tikrosios ūkinės bendrijos jungtinės veiklos sutartį, kurios pagrindu buvo įsteigta TŪB „Anykščių ratas“ (toliau – ir Bendrija; 1995 m. jungtinės veiklos sutartis). 1995-04-20 TŪB „Anykščių ratas“ susirinkimo nutarimu (protokolas Nr. 3) buvo nuspręsta „likvidavus įmonę „Ratas“ ir pasidalijus turtą, į TŪB „Anykščių ratas“ tikrasis narys V. Š. įneša 217 627 Lt vertės pagrindines priemones“; 1996-01-11 Bendrijos susirinkimo nutarimu (protokolas Nr. 1) nuspręsta minėtų pagrindinių priemonių vertę padidinti, įnešant V. Š. pagrindines priemones (40 000 Lt vertės), taip pat buvo nuspręsta, kad įmonės savininkai, naudodami savo lėšas, lygiomis dalimis montavimo išlaidoms skiria 48 696 Lt, o įnašas paskirstomas A. G. ir V. Š. lygiomis dalimis - po 24 348 Lt. Pasak ieškovo, minėti susirinkimų nutarimai neteisėti, kadangi surašyti dėl faktiškai neįvykusių susirinkimų, jam nedalyvaujant, atgalinėmis datomis, klastojant parašus, be to, jais fiksuotos neteisėtos ir neapskaitytos ūkinės operacijos, jie prieštaravo Ūkinių bendrijų įstatymo 12 straipsnio 6 daliai bei 1995 m. jungtinės veiklos sutarties 9.1 punktui, o protokoluose paminėtų įrengimų V. Š. neperdavė.

Pasak ieškovo, 2000-04-07 įregistravus 2000-04-03 jungtinės veiklos sutartį, sudarytą tarp ieškovo A. G., atsakovo V. Š. ir A. S. dėl Bendrijos steigimo (toliau – 2000 m. jungtinės veiklos sutartis), į Bendriją buvo priimtas naujas narys – A. S., o Bendrijos kapitalas turėjo sudaryti 750 658 Lt, iš kurių 629 550 Lt -1995-2000 metais uždirbtas Bendrijos pelnas ir 121 108 Lt - V. Š. ir A. G. pajiniai įnašai; susumavus V. Š. 330 224 Lt įnašą ir A. G. 90 965 Lt įnašą bei Bendrijos 629 550 Lt uždirbtą pelną 1995 - 2000 m. (iki pasirašant 2000 m. jungtinės veiklos sutartį), Bendrijos suformuotas kapitalas turėjo būti užregistruotas 1 050 769 Lt, o V. Š. turtas pagal protokolų nutarimus nebuvo įregistruotas. Ieškovo teigimu, Bendrija pirko daugiapjūkles stakles su pjūklų komplektu iš TŪB „Almojas“ už 57 627 Lt (sąskaita- faktūra Nr. 044 1995-04-10), 1500 Lt vertės traktorinę priekabą (1995-05-30 sąskaita), taip pat 1995-05-30 prekių gabenimo važtaraštyje nurodyta, jog bendrija yra 7000 Lt vertės hidraulinio kėlimo mechanizmo gavėja, tačiau minėta technika protokoluose nurodyta kaip įneštas asmeninis V. Š. turtas. Ieškovo nuomone, susirinkimų nutarimai priimti pažeidžiant imperatyvias Ūkinių bendrijų įstatymo bei 2000 m. jungtinės veiklos sutarties nuostatas, o 2000 m. jungtinės veiklos sutarties 4.7 punktas neatitinka faktinių bendrijos narių įnašų, todėl, vadovaujantis Ūkinių bendrijų įstatymo 10 straipsniu, CK 1.80 straipsniu, turi būti pripažintas negaliojančiu. Be to, pagal Ūkinių bendrijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalį ir 2000 m. jungtinės veiklos sutarties 5.1 punktą, pasibaigus ūkiniams metams, sudaromas Bendrijos balansas ir jo pajamos paskirstomos bendrijos nariams proporcingai jų dalims. Pasak ieškovo, jam ir atsakovui V. Š. teko po 50 % įregistruoto kapitalo (2000 m. Jungtinės veiklos sutarties 4.7 p.); 1995-2000 m. pelnas turėjo būti apskirstytas po 50 % (kiekvienam po 314 775 Lt), todėl 2000-04-07 ieškovo įneštas turtas ir jam tenkanti pelno dalis sudarė 405 740 Lt, o V. Š. - 344 918 Lt.

Ieškovo teigimu, pagal 2000 m. jungtinės veiklos sutartį 2000-04-07 įregistruotas trijų Bendrijos narių kapitalas sudarė 862 627 Lt, tarp jų V. Š. – 562 994 Lt, A. G. – 187 664 Lt, A. S. – 111 969 Lt, todėl iki 2004 metų Bendrijos kapitalas turi būti paskirstytas taip: V. Š. – 344 918 Lt (39 985 %), A. G. – 405 740 Lt (47,035 %), A. S. – 111 969 Lt (12,98 %). Nuo 2004-01-01 galiojusio Ūkinių bendrijų įstatymo nuostatos numatė, kad bendrijos tikrojo nario reikalavimu Bendrija jungtinės veiklos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais turi grąžinti pinigų sumą, lygią jo įnašo vertei, kuri suprantama kaip bendrijos nario įnešto turto ir bendrijos veiklos pagrindu gautų pajamų, įgyto ir sukurto turto visuma (14 str. 4 d.). Pasak ieškovo, 2000-01-01 jo įneštas turtas ir tenkanti pelno dalis sudarė 405 740 Lt, nuo deklaruoto pelno laikotarpiu nuo 2001-01 iki 2005-01-01 jam tenka 27 069 Lt (57 551 Lt×47,035 %); ieškovui sumokėta 123 169 Lt, todėl atsakovas UAB „2 plius“ liko skolingas 309 640 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas V. Š. ir trečiasis asmuo UAB „2 plius“ atsiliepime į ieškovo A. G. ieškinį prašė jį atmesti (2 b. t., 1-6 l.), nurodydami, kad 1995 metais įsteigus Bendriją, narių pajiniai įnašai, įnešti turtu, buvo lygūs (po 14 000 Lt), kad 1995-04-20 protokolo Nr. 3 pagrindu V. Š. į Bendriją įnešus 217 627 Lt įnašą, pasikeitė Bendrijos narių įnašų proporcija, o 1996-01-01 V. Š. kaip įnašą perdavė 40 000 Lt vertės turtą ir abu nariai išlaidoms padengti įnešė po 24 348 Lt pagal 1996-01-11 protokolą Nr. 1, dėl to ieškovo nario įnašas sudarė 11,47 %, o V. Š. – 88,53 %.

Atsiliepime nurodoma, kad 1995-2000 metais bendrija uždirbo 415 197 Lt pelno, todėl pagal Ūkinių bendrijų įstatymo 11 straipsnį ir bendrijos jungtinės veiklos sutarties 5.1 punktą, Bendrijos nariams kiekvienais metais, atsižvelgiant į jų įnašų dydžius, priklausė: ieškovui – 19 896 Lt, V. Š. – 395 301 Lt, taigi 2000-01-01 ieškovo perduotas bendrijai nario įnašas su jam tenkančia Bendrijos pelno dalimi sudarė 110 861 Lt, o V. Š. – 725 524 Lt, nuo 2000-04-07 iki ieškovo išstojimo iš Bendrijos narių įnašai nekito; Bendrijos nariai niekada nėra priėmę sprendimo paskirstyti bendrijos pajamas (Sutarties 5.2 p., 5.4 p.), todėl nėra pagrindo išmokėti ieškovui bendrijos pajamų dalį už 2000-2004 metus, be to, Ūkinių bendrijų įstatymas (14 str. 4 d.) neįpareigoja išstojusiam nariui išmokėti tenkančią bendrijos pajamų dalį, be to, Bendrija 2000-2004 metais uždirbo 57 551 Lt pelno, todėl, jei ir egzistuotų Bendrijos pareiga išmokėti ieškovui pajamų dalį, ji sudarytų 12 523 Lt, kadangi ieškovo įnašas buvo apmokėtas 59,07 %, tai jam tenkanti pelno dalis už nurodytą laikotarpį turi būti mažinama proporcingai apmokėtai įnašo daliai, ir sudarytų 7 398 Lt; tačiau 2006 metais ieškovui grąžinta 123 168,93 Lt, jo faktinis nario įnašas sudarė 110 861 Lt, todėl ieškovui išmokėta didesnė suma negu priklauso; ieškovo nurodomas neteisingas 629 550 Lt pelnas pirminėse deklaracijose, kadangi jos buvo tikslinamos; pelnas sudarė 415 197 Lt, tačiau jis neturėjo būti skirstomas lygiomis dalimis, kadangi jungtinės veiklos sutarties 5.1 punkte numatyta, jog bendrijos pajamos jos nariams skirstomos proporcingai jų dalims.

Trečiasis asmuo A. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka atsakovų atsiliepime nurodytais motyvais ir prašo bylą išnagrinėti jam nedalyvaujant (1 t., b. l. 133).

V. Š. (atsakovas nagrinėjamoje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį) ieškiniu, pareikštu Anykščių rajono apylinkės teisme (pagal kurį užvesta civilinė byla Nr. 2-889-544/2010 Panevėžio apygardos teismo 2010-08-18 nutartimi buvo prijungta prie apygardos teismo bylos), 2011-10-04 patikslintu apygardos teisme, prašė: 1) pripažinti negaliojančiais V. Š. ir A. G. TŪB „Anykščių ratas“ 2000 m. jungtinės veiklos sutarties 4.6-4.7 punktus; 2) pašalinti minėtos sutarties spragas ir nustatyti, jog sutarties 4.6 punkte yra nustatomas 938 354 Lt Bendrijos kapitalas, jog 2000 m. jungtinės veiklos sutarties 4.7 punkte paskirstytas narių kapitalas paskirstomas Bendrijos nariams V. Š. – 725 524 Lt (77,32 %), A. G. – 100 861 Lt (10,75 %), o A. S. – 111 969 Lt (11,93 %; 2 b. t., 169-173 l.).

Nurodė, jog sudarant 2000 m. jungtinės veiklos sutartį, buvo iš esmės suklysta dėl vienos iš esminių jos sąlygų – narių įnašų dydžio, 4.6 punkte neteisingai nurodant, jog bendrijos kapitalas sudaro 862 627 Lt, kadangi neteisingai apskaičiuoti bendrijos narių įnašai. Pasak atsakovo, įsteigus Bendriją, narių pajiniai įnašai, įnešti turtu, buvo po 14 000 Lt, o V. Š. į bendriją įnešus įnašą – 217 627 Lt vertės daugiapjūkles stakles, a/m Mercedes benz bei miškovežį URAL, taip pat 40 000 Lt vertės priekabą ir hidraulinį kėlimo mechanizmą bei abiems nariams išlaidoms padengti įnešus po 24 348 Lt pagal 1996-01-11 protokolą Nr. 1, narių įnašų proporcija pasikeitė: A. G. – 11,47 % (38 348 Lt), V. Š. – 88,53 % (295 975 Lt). Atsakovo teigimu, vėlesniais narių įnašais pasikeitė jų įnašų dalys: V. Š. kaip įnašą bendrijai perdavė 14 248 Lt vertės gaubtines apipjovimo stakles (1998-04-15 protokolas Nr. 4), A. G. – du 10 090 Lt vertės išilginio pjovimo pjūklų komplektus bei kiekvienas sumokėjo po 10 000 Lt pinigais (1998-10-13 protokolas Nr. 10), be to, 1998-12-15 protokolo Nr. 13 pagrindu A. G., jo prašymu, grąžinus įnašo dalį turtu (266 626,80 Lt vertės 2 automobilius ir stakles), jo įnašas sumažėjo ir 1998 pabaigoje sudarė 9,04 % (31 811 Lt), o V. Š. - 90,96 % (320 223 Lt). Atsakovas taip pat nurodė, jog 1999-02-26 protokolo Nr. 2 pagrindu kiekvienam nariui įnešus po 10 000 Lt pinigais, o A. G. pagal 1999-10-21 protokolą Nr. 10 įnešus dar 17 153,93 Lt ir 32 000 Lt įnašą pinigais, A. G. turtinis įnašas buvo 21,6 % (90 965 Lt), V. Š. – 78,4 % (330 223 Lt), pagal tuo metu galiojusio Ūkinių bendrijų įstatymo 11 straipsnį ir bendrijos jungtinės veiklos sutarties 5.1 punktą, Bendrijos pajamos skirstomos proporcingai įnašų dalims, ir nors Bendrijoje nebuvo priimami sprendimai dėl pajamų paskirstymo, atsižvelgiant į TŪB narių įnašų dydžius kiekvienais metais, A. G. tenkančio pelno dalis sudarė 19 896 Lt, V. Š. – 395 301 Lt, todėl 2000-01-01 A. G. perduotas Bendrijai nario įnašas su jam tenkančia Bendrijos pelno dalimi sudarė 110 861 Lt, o V. Š. – 725 524 Lt.

Ieškinyje teigiama, kad 2000-04-07 į Bendriją priimtas naujas narys A. S., kuris bendrijai perdavė 111 969 Lt dydžio turtinį įnašą, todėl Bendrijos kapitalas turėjo sudaryti 948 354 Lt, o įnašai turėjo būti paskirstyti taip: V. Š. – 76,50 % (725 524 Lt), A. G. – 11,69 % (110 861 Lt), A. S. – 11,81 % (111 969 Lt). Pasak atsakovo, 2000 m. jungtinės veiklos sutarties 4.6-4.7 punktuose neteisingai buvo nurodyta, jog Bendrijos kapitalas įkūrimo dieną sudaro 862 627 Lt, tarp jo A. G. pajinis įnašas - 21,76 % (187 664 Lt), V. Š. – 65,26 % (562 994 Lt), A. S. – 12,98 % (111 969 Lt). Atsakovo nuomone, klaidos atsirado dėl objektyvios priežasties, nes 2002-07-13 buvo patikslintos Bendrijos pajamų deklaracijos už 1997-2001 metus, vietoje pelno buvo nustatytas nuostolis, atsirado buhalterinių klaidų, todėl, esant neteisingai nustatytoms esminėms sutarties sąlygoms, jos pripažintinos negaliojančiomis 1964 m. CK 56 straipsnio pagrindu, sandorio negaliojimo pasekmėms taikant 2000 m. CK 1.96 straipsnio nuostatas. Pripažinus negaliojančiomis ginčijamas sutarties sąlygas, susidariusios sutarties spragos užpildytinos, taikant dispozityvias teisės normas, šalims sudarant papildomą susitarimą, kurio sutarties šalys sudaryti nesutinka (CK 6.195 str.).

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo A. S. pripažino atsakovo V. Š. ieškinį ir nurodė, kad iš bylos dokumentų ir audito išvados matyti, jog Bendrijos kapitalas ir tikrųjų jos narių V. Š. ir A. G. įnašai buvo neteisingai atspindėti; prašė ieškinį spręsti teismo nuožiūra (3 t., b. l. 81, 35-36).

Ieškovas A. G. atsiliepime į atsakovo V. Š. ieškinį prašė jį atmesti (2 b. t., 200-205 l., 3 b. t., 83-84 l.). Nurodė, jog sutinka, kad ginčijamos sutarties sąlygos yra neteisingos, o jų teisingas nustatymas yra išdėstytas jo ieškinyje; V. Š. ieškinyje nurodytas įnašų į bendriją išdėstymas ir jų apskaičiavimas neatitinka tikrovės. Pasak ieškovo A. G., atsakovas V. Š. reikalavimui, kuriuo jis prašo pripažinti negaliojančiomis sutarties sąlygas ir pašalinti sutarties spragas, reikšti, yra praleidęs CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytą 10 metų senaties terminą, nes ieškinį dėl 2000-04-03 sudarytos sutarties pareiškė tik 2011-10-03. Vadovaujantis teismų praktika ir CK 1.127 str. 1 d., ieškinio senaties termino pradžios momentu reikia laikyti 2000-04-03, kada buvo sudaryta ginčijama sutartis.

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo UAB „2 plius“ (buvęs TŪB „Anykščių ratas“; atsakovas pagal ieškovo A. G. ieškinį) pareiškimu, paduotu Panevėžio apygardos teisme, prašė priteisti iš ieškovo A. G. be pagrindo įgytus 16 120,34 Lt bei 5 % (16 120,34 Lt) metinių palūkanų (2 b. t., 175-176 l.). Nurodė, jog sutinka su atsakovo V. Š. reikalavimu pripažinti negaliojančiomis dvi jungtinės veiklos sutarties sąlygas ir pagal šio ieškinio prašymą pašalinti jungtinės veiklos sutarties spragas. Pasak trečiojo asmens, Bendrija 2000-2004 metais uždirbo 57 551 Lt pelno, todėl, atsižvelgiant į tikrųjų ūkinės bendrijos narių įnašų dydžius ir jų proporcijas bendrijos kapitale, A. G. teko 6187,59 Lt pelno, o A. G. išstojus iš bendrijos ir pareikalavus grąžinti visus įnašus ir pelno dalį, jo įnašas į bendriją buvo 100 861 Lt, o pelno dalis 6187,59 Lt, todėl A. G. iš viso priklausė išmokėti 107 048,59 Lt, tačiau buvo grąžinta 123 168,93 Lt, t. y. be pagrindo buvo permokėta 16 120,34 Lt, kuri turi būti priteista iš A. G. (CK 6.23-, 6.238 str.).

Ieškovas A. G. prašė atmesti trečiojo asmens reikalavimą, pritaikius ieškinio senatį (2 b. t. 197-199 l.). Nurodė, jog trečiasis asmuo neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo, be pagrindo sutikdamas su atsakovo V. Š. teiginiais apie tikrosios ūkinės bendrijos narių įnašų ir Bendrijos kapitalo dydžių nustatymą. Pasak ieškovo, tariamus (16 120,34 Lt) nuostolius Bendrovė patyrė dėl savo kaltės, nes nesugebėjo tinkamai apskaičiuoti jam išmokėtino įnašo ir pelno dalies dydžio (CK 6.242 str. 3 d.). Ieškovo teigimu, UAB „2 plius“ praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą 3 metų ieškinio senaties terminą, per kurį turėjo teisę kreiptis dėl minėtos sumos priteisimo, nors, Bendrijos teigimu, minėtą sumą sumokėjo 2006 metais, o tarp TŪB narių ginčai vyksta seniai (CK 1.127 str. 1 d.), kas patvirtina aplinkybę, jog apie tariamą permoką turėjo būti žinoma seniai, tačiau per įstatyme numatytą terminą teisė kreiptis į teismą nebuvo realizuota.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2012 m. spalio 22 d. sprendimu netenkino ieškovo A. G., atsakovo V. Š. ieškinių ir trečiojo asmens UAB „2 plius“ pareiškimo (5 b. t., 79-90 l.).

Teismas sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo A. G. ieškinio pripažinti negaliojančiomis 2000 m. jungtinės veiklos sutarties 4.7 punkto nuostatas dėl kapitalo paskirstymo Bendrijos nariams ir atsakovo V. Š. ieškinio pripažinti negaliojančiais minėtos sutarties 4.6- 4.7 punktus, pašalinti minėtos sutarties spragas ir kitaip jas nustatyti.

Nurodė, jog pagal 2000 m. jungtinės veiklos sutarties 1.8 punktą, ši sutartis buvo neterminuota, o pagal 7.1 punktą, narystė Bendrijoje pasibaigia nariui išstojus iš Bendrijos. Teismas nustatė, kad 2005-01-03 ieškovas A. G. kreipėsi į Bendriją, nurodydamas, jog išstoja iš bendrijos tikrųjų narių, prašė grąžinti jam priklausančius piniginius įnašus ir paskolintas pinigines lėšas; jo pareiškimas buvo priimtas ir ieškovui laikotarpiu nuo 2006-05-19 iki 2006-12-28, buvo grąžinta 123 169 Lt. Pasak teismo, 2000-04-07 Juridinių asmenų registre įregistruota neterminuota jungtinės veiklos sutartis pasibaigė, A. G. išstojus iš Bendrijos ir sudarius bei nustatyta tvarka Juridinių asmenų registre 2007-01-31 įregistravus naują jungtinės veiklos sutartį (2000 m. jungtinės veiklos sutarties 8.2 punktas). Teismo nuomone, nėra teisinės prasmės ir pagrindo keisti, pripažinti negaliojančiomis, modifikuoti ar teismo sprendimu užpildyti seniai pasibaigusios jungtinės veiklos sutarties spragas ir sąlygas, kurių, dar galiojant sutarčiai, neginčijo ir nepildė nei vienas iš tikrųjų jos narių, nes tai nebesukels jokio teisinio rezultato nei praeičiai, nei ateičiai; juolab kad tikroji ūkinė bendrija yra pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę.

Teismo teigimu, jeigu 2000 m. jungtinės veiklos sutartis ir nebūtų pasibaigusi, byloje esančių įrodymų nepakanka padaryti neginčijamą išvadą, kad 2000-04-07 dieną, kada buvo sudaryta ir įregistruota Jungtinės veiklos sutartis, Bendrijos kapitalas buvo 938 354 Lt, kaip ieškiniu prašo nustatyti atsakovas V. Š., nei kad jis buvo 750 658 Lt, kaip ieškiniu prašo nustatyti ieškovas A. G.. Pasak teismo, byloje buvo paskirta ekspertizė TŪB „Anykščių ratas“ kapitalo, turto sudėčiai ir vertei, tikrųjų jos narių A. G. ir V. Š. įnašų dydžiui ir vertei nustatyti, tikrųjų įnašų padengimo nustatymui, atsižvelgiant į įnašus ir pelną (nuostolį), tačiau ekspertas padarė išvadas, jog tikrųjų narių V. Š. ir A. G. įnašų į bendriją turtu ir pinigais vertės pagal pateiktus bendrijos protokolus negalima sutikrinti su buhalterinės apskaitos dokumentais bei apskaitos registrų duomenimis, jog nėra duomenų, patvirtinančių tikrųjų narių susirinkimų protokoluose nurodytas tikrųjų narių turtinių ir piniginių įnašų vertes, jog 2000-07-07 dieną pagal bendrijos protokolų duomenis ir Juridinių asmenų registro duomenis yra 96 698,87 Lt ieškovo A. G. ir 232 771 Lt ieškovo V. Š. vertės skirtumai tarp protokoluose priimtų sprendimų dėl turtinių ir piniginių įnašų vertės ir Juridinių asmenų registro užregistruotų tikrųjų narių įnašų vertės ir dalies procentais; jog nepakanka duomenų nustatyti TŪB „Anykščių ratas“ turto sudėtį, vertę, nuosavo kapitalo dydį 2000-04-07 dienai atsižvelgiant į narių įnašus ir bendrijos pelną (nuostolį). Teismo teigimu, minėtų duomenų negalima ir nebus galima nustatyti, kadangi 1995-2000 metais yra pasibaigęs buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų bylų saugojimo terminas ir TŪB „Anykščių ratas“ pateikė aktus apie atrinktas sunaikinti bylas, o atsakovas V. Š. patvirtino, jog bylos yra sunaikintos, be to, nesant pirminių apskaitos dokumentų (turtinių įnašų priėmimo-perdavimo aktų, apskaitos registrų ir apskaitos dokumentų) minėtų faktų ir aplinkybių negalima nustatyti objektyvių ir patikimų duomenų pagrindu, todėl ieškovai neįrodė, kad yra pagrindas pripažinti negaliojančiomis ir keisti 2000 m. jungtinės veiklos sutarties ginčijamas sąlygas pagal ieškinių reikalavimus (CPK 178 str.).

Pasak teismo, nepagrįstas ieškovo A. G. argumentas dėl atsakovo V. Š. ieškinio senaties termino, kadangi jo ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2000 m. jungtinės veiklos sutarties pasirašymo, ir ieškinio senaties terminas turėjo baigtis 2010-04-03; ieškovas V. Š. ieškinį dėl 2000 m. jungtinės veiklos sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ir pakeitimo pareiškė 2010-04-02, todėl jo ieškinio senaties terminas nebuvo pasibaigęs (CK 1.125 str. 1 d.).

Teismas taip pat sprendė, jog nepagrįstas ieškovo A. G. reikalavimas sumokėti 309 640 Lt neišmokėto įnašo ir pelno dalį, kompensaciją pinigais bei 29 164 vnt. (29 164 Lt) vertės UAB „Kurklių karjeras“ akcijų natūra. Teismo teigimu, net ir neišlikus įrodymams, ieškovas A. G. turi teisę, pasibaigus narystei Bendrijoje, reikalauti grąžinti įnašo vertę (Ūkinių bendrijų įstatymo 8 str. 2 d. 8 p., CK 6.978 str., 2000 m. jungtinės veiklos sutarties 7.1 p.), tačiau tikrieji bendrijos nariai A. Š. ir A. G. nėra priėmę sprendimo paskirstyti Bendrijos pajamas 2000-2004 metais 2000 m. jungtinės veiklos sutarties 5.2 p., 5.4 p. nustatyta tvarka, tiek ieškovas, tiek atsakovas turėjo lygias teises veikti Bendrijos vardu, dalyvauti įmonės valdyme, apskaitos tvarkyme, inicijuoti ir priimti sprendimus, tačiau nei vienas jų iki šio ginčo kilimo tokio klausimo nekėlė. Teismas nurodė, kad pagal byloje pateiktus dokumentus 2000-2004 metais Bendrija uždirbo 57 551 Lt pelno, labiausiai tikėtina, jog ieškovo A. G. įregistruotas ir apmokėtas įnašas buvo 110 861 Lt, todėl proporcingai jo įnašui tektų 12 523 Lt pelno; kadangi įnašas apmokėtas 59,07 %, tai tenkanti pelno dalis už nurodytą laikotarpį būtų 7 398 Lt. Teismas nustatė, jog ieškovui išmokėta 123 169 Lt suma, todėl Bendrija yra atsiskaičiusi su išstojusiu iš bendrijos tikruoju nariu A. G..

Teismas atmetė ieškovo A. G. argumentus dėl 1995-04-20 ir 1996-01-11 protokolų suklastojimo, kadangi įsiteisėjusiu 2011-03-08 Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-18-834/2011, konstatuota, kad ieškinys atmetamas dėl senaties termino pasibaigimo, kad ginčijamas 1995-04-20 protokolas yra pasirašytas A. G., todėl ieškovas A. G. su protokolu yra susipažinęs ir apie bendrijos narių įnašus sužinojo nutarimų priėmimo dieną.

Teismas sprendė, jog nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį ir ieškovo A. G. argumentai dėl to, kad neteisėtai buvo įneštas į Bendriją ir naudojamas, kaip tikrojo nario įnašas, V. Š. nuosavybės teise nepriklausęs turtas. Pasak teismo, jeigu įneštas turtas nebuvo partnerio nuosavybė, o juo partneris naudojosi kitu pagrindu, šis turtas buvo naudojamas visų partnerių interesais ir kūrė bendrijai pelną, tai taip pat yra pripažįstama bendrai visų partnerių naudojamu turtu (CK 6.971 str. 2 d.), todėl nėra pagrindo pripažinti, kad minėti veiksmai prieštaravo imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir kad minėtas turtas nesudarė Bendrijos kapitalo dalies ar jos nario įnašo dalies.

Teismo nuomone, ieškovas A. G. taip pat be teisinio pagrindo prašo priteisti jam piniginę kompensaciją už 610 997 vnt. UAB „Anykščių ratas“ akcijų ir natūra - 29 164 vnt. UAB „Kurklių karjeras“ akcijų, kurias valdė TŪB „Anykščių ratas“. Išstojęs iš TŪB tikrasis narys turi teisę reikalauti grąžinti savo įnašą natūra ar pinigais, taip pat gauti įnašo dydžiui proporcingą pelno dalį, tačiau teisės normose nenumatyta, jog jis turi teisę gauti ir bendrijos valdomo turto, kuriuo yra ir minėtos akcijos, dalį natūra ir pinigais, nes tokia teisė numatyta tik bendrijos likvidavimo atveju (Ūkinių bendrijų įstatymo 8 str. 2 d. 8 p., 14 str., CK LI skyriaus normos).

Teismas sprendė, jog patikslintame ieškinyje atsakovu nurodytam V. Š. nenurodyta jokio savarankiško materialinio teisinio reikalavimo (ieškinio dalyko) ir ieškinio pagrindo, pagal kurį jis turėtų atsakyti, todėl ieškinys šiam atsakovui atmestinas.

Teismas, atmesdamas trečiojo asmens UAB „2 plius“ pareiškimą, nurodė, kad dalis TŪB „Anykščių ratas“ finansinės apskaitos dokumentų sunaikinta, dalis iš viso nebuvo sudaroma, be to, byloje ir teismo ekspertizės metu nesurinkta pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima daryti neginčijamą išvadą apie ieškovui A. G. išmokėto įnašo vertės ir pelno dydžio pagrįstumą, todėl teismui ir Bendrijai teko vadovautis atskirais ir viseto nesudarančiais finansinės apskaitos dokumentais, kurių pagrindu daroma išvada apie labiau tikėtinas išvadas. Pasak teismo, pagal Bendrijos pasamdyto audito ataskaitos išvadas ir kitus apskaitos dokumentus, Bendrija sutiko išstojusiam tikrajam nariui A. G. išmokėti ir faktiškai išmokėjo 123 168,93 Lt, pripažindama, jog tiek yra skolinga neišmokėto pelno ir įnašo. Teismo teigimu, audito metu buvo nustatytas kitoks (4909,93) Lt permokos A. G. dydis, o byloje, nėra pakankamai objektyvių duomenų tiksliai apskaičiuoti ginčijamus dydžius, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškovui A. G. sumokėtos išmokos vertė buvo apskaičiuota aiškiai neteisingai ar buvo neprotingo dydžio, arba neatitiko CK 1.5 straipsnyje nurodytų principų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovas A. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimo dalį, kuria atmestas jo ieškinys ir priimti naują sprendimą – visiškai tenkinti ieškinį; be to, prašo skirti byloje kilnojamojo turto (vertybinių popierių) teismo ekspertizę UAB „Anykščių ratas“ akcijų vertei nustatyti, ją pavedant atlikti verslo ekspertams, įtrauktiems į teismo ekspertų sąrašą (5 b. t., 156-163 l.). Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

1) Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ginčijamos TŪB „Anykščių ratas“ 2000-m. jungtinės veiklos sutarties, pateikė neteisingą bei ginčo išsprendimui užkertančią kelią nuomonę, jog neva nėra teisinio pagrindo keisti, pripažinti negaliojančiomis, modifikuoti ar teismo sprendimu užpildyti jau seniai pasibaigusios Jungtinės veiklos sutarties spragas ir sąlygas, kadangi tai nesukels jokio teisinio rezultato. Ginčas yra kilęs dėl šios sutarties 4.7 punkto pagrindu neteisingai ir nepagrįstai paskirstyto kapitalo Bendrijos nariams, todėl neišsprendus šios nuostatos teisėtumo bei atitikimo Bendrijos kapitalo sudėčiai, nėra galimybės nustatyti tikrąsias Bendrijos nariams 2005-01-01 tekusias įnašų, bendrijos pelno bei turto dalis;

2) Teismas nevertino šalių pripažinto fakto, jog 2000 m. jungtinės veiklos sutarties 4.7 punktas iš esmės neatitiko faktinio pajinių įnašų ir pelno paskirstymo, nors abi šalys pripažino, kad dėl A. G. ir V. Š. dalies sutarties 4.7 punkte buvo padaryta klaida. Teismas taip pat padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra įrodytas pagrindas pripažinti negaliojančia ginčijamą 2000 m. jungtinės veiklos sutarties 4.7 punkto sąlygą, nes nesant pirminių apskaitos dokumentų (turtinių įnašų priėmimo – perdavimo aktų, apskaitos registrų ir duomenų) negalima nustatyti minėtų faktų ir aplinkybių, nors, nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje, buvo surinkti reikalingi įrodymai (deklaracijos, patvirtinančios Bendrijos laikotarpiu nuo 1995 iki 2000 metų gautą pelną, kurios nėra nuginčytos įstatymų tvarka, rašytiniai dokumentai, paneigiantys V. Š. neva įneštą turtą TŪB „Anykščių ratas“ susirinkimų protokolų pagrindu), kuriuos teismas nepagrįstai atmetė;

3) Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog, išstojant iš bendrijos, tenkanti pelno dalis turi būti sumažinta, atsižvelgiant į įnašo sumokėjimo procentą, kadangi pagal tuo metu galiojančią Ūkinių bendrijų įstatymo redakciją, nustatant pajamų dalį, tenkančią tikrajam bendrijos nariui, neatsižvelgiama į tai, kad jis nėra įnešęs viso įnašo (11 str. 1 d.), įnašo neapmokėjimo pasekmės buvo siejamos su delspinigių mokėjimu bendrijai arba pašalinimu iš jos (10 str. 5 d.), o ieškovo išstojimo iš Bendrijos metu galiojusi redakcija nenumatė įnašo apmokėjimo dydžio fakto reikšmės, skirstant bendrijos pelną. Nuo bendrijos TŪB „Anykščių ratas“ įsteigimo 1995 metais iki 2000-04-07 ieškovo ir atsakovo V. Š. įnašų proporcijos išliko nepakitusios (sudarė po 50 proc.);

4) Teismas netinkamai vertino įrodymus, pripažindamas protokoluose nurodytą turtą V. Š. nuosavybe, kadangi turtas nebuvo perduotas Bendrijai, be to, jokie bylos duomenys nepatvirtina, jog turtas buvo perduotas naudotis, o protokolai nėra nuosavybės teisę patvirtinantys ar nepatvirtinantys dokumentai. V. Š. protokoluose nurodyto turto nuosavybės nepatvirtino pirminiais dokumentais, protokoluose minimas turtas nebuvo apskaitytas V. Š. vardu, turtas buvo įsigytas iš trečiųjų asmenų, todėl jo verte padidinto pajinio įnašo dydis neatitinka tikrovės. V. Š. turtą Bendrijoje siekė apskaityti kaip savo nuosavybę ir neteisėtu pagrindu padidino savo įnašo dydį, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, jog minėti atsakovo veiksmai neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, o turtas sudarė bendrijos kapitalo ir jos nario įnašo dalį;

5) Teismas, pripažindamas teisę į įnašo vertę ir pelno dalį, padarė nepagrįstą išvadą, jog bendrija atsiskaitė. Bendrija 1995-2000 metais uždirbo 629 550 Lt pelno, kuris turi būti paskirstomas su V. Š. lygiomis dalimis, t. y. 314 775 Lt, todėl 2000-04-07 ieškovui priklausanti įnešto turto ir pelno dalis sudaro 405 740 Lt. Kadangi V. Š. pripažino, jog pajamų dalis, nepaskirstyta narių sprendimu, laikoma bendrijos nario nuosavybe, todėl jam turėjo būti išmokėta 308 353,44 Lt;

6) Teismas privalėjo nustatyti 2005-01-03 dalintino TŪB „Anykščių ratas“ turto masę ir jo dalis kiekvienam nariui, tačiau nepagrįstai atmetė reikalavimo dalį priteisti turto dalį, netinkamai pritaikęs Bendrijos 2000 m. jungtinės veiklos sutarties pasibaigimo padarinius reglamentuojančias teisės normas. Ieškovui 2005-01-03 pareiškimu išstojus iš Bendrijos, pasibaigė 2000 m. Bendrijos jungtinės veiklos sutartis (CK 6.978 str. 1 d. 4 p.), nauja Bendrijos sutartis sudaryta tik 2007 metais, todėl dalis nematerialaus turto (26 978 vnt. akcijų) turėjo būti perduotos ieškovo asmeninėn nuosavybėn, išstojus iš bendrijos.

Atsiliepimas

Atsakovas V. Š. ir trečiasis asmuo UAB „2 plius“ atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą su juo nesutinka (5 b. t., 176 -185 l.), nurodydami, kad apeliaciniu skundu A. G. iš esmės kelia naujus reikalavimus, skaičiuodamas narių įnašus kitokiu būdu ir metodu nei ieškinyje pirmosios instancijos teisme, tuo iš esmės tikslindamas savo ieškinį, nors to negalima daryti apeliacinės instancijos teisme (CPK 312 str.), be to, nėra pagrįstas pelno paskirstymas lygiomis dalimis, kai apeliantas teigia, jog įnašai nebuvo lygūs ginčijamos sutarties sudarymo metu ir nenurodo tikrųjų bendrijos narių turimo bendrijos kapitalo proporcijų. Ieškovo A. G. reikalavimas panaikinti 1995-04-20 ir 1996-01-11 Bendrijos protokolus, kuriuose buvo išspręsti įnašų perdavimo klausimai, išspręstas Anykščių rajono apylinkės teismo 2011-03-08 sprendimu, ieškovo reikalavimą atmetant, be to, apeliantas realiai vykdė 1996-01-11 Bendrijos protokolų nutarimus. Nurodoma, jog CK nuostatos, reglamentuojančios ūkinės bendrijos partnerių įnašų apskaičiavimo ir atidalijimo principus, netaikytinos, apeliantas painioja skirtingas teisines kategorijas, t. y. nario išstojimą iš bendrijos ir bendrijos likvidavimą, o dalinti ūkinės bendrijos turtą arba mokėti kompensacijas už pasidalinamą jos turtą nėra teisinio pagrindo, kadangi Bendrija nebuvo likviduojama; be to, reikalavimas priteisti UAB „Kurklių karjeras“ akcijas bei kompensaciją už UAB „Anykščių ratas“ akcijas yra nesąžiningas, kadangi ieškovas reikalavo tik turtinių teisių, bet ne įsipareigojimų. Atsiliepime teigiama, kad Anykščių rajono apylinkės teismo 2007-05-02 sprendime nėra nurodyta, už kokį laikotarpį pelno dalies ūkinė bendrija pilnai neišmokėjo A. G., o, TŪB „Anykščių ratas“ kapitalo formavimo ir pelno paskirstymo klausimai nebuvo aptariamos bylos dalykas.

Šalies argumentai

Atsakovas V. Š. ir trečiasis asmuo UAB „2 plius“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti apygardos teismo sprendimą, patenkinti V. Š. ieškinį ir trečiojo asmens UAB „2 plius“ pareiškimą, įpareigoti ieškovą A. G. primokėti 10 665 Lt teismo išlaidų valstybei už jo reikalavimų nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, o likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (5 b. t., 142-148 l.). Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

1) Nesutinka su teismo argumentu, jog, ieškovui A. G. išstojus iš Bendrijos narių ir sudarius naują jungtinės veiklos sutartį, pasibaigė 2000 m. neterminuota jungtinės veiklos sutartis, todėl nėra teisinės prasmės keisti pasibaigusios sutarties spragas ir sąlygas, kurių galiojant sutarčiai neginčijo ir nepildė nė vienas iš jos narių, 2000 m. jungtinės veiklos sutartyje nustatyta, jog A. G. įnašas sudaro 187 664 Lt, tačiau 2006 metais atlikus teminį auditą TŪB „Anykščių ratas“ narių įnašų dydžiui apskaičiuoti, buvo nustatyta, jog ieškovo įnašas, sudarant ginčijamą sutartį, turėjo sudaryti 77 587 Lt, o A. G. perduotos 1999 metais lėšos Bendrijai (49 177,93 Lt) yra paskola, todėl ieškovui buvo išmokėta 126 760,93 Lt. Anykščių rajono apylinkės teismui 2007-05-02 sprendimu pripažinus 49 177,93 Lt tikrojo nario įnašu, atliktas pakartotinas teminis auditas ir nustatyta, jog A. G. įnašas, sudarant ginčijamą 2000 m. jungtinės veiklos sutartį, sudarė 110 861 Lt (kadangi A. G. išmokėta 10 000 Lt pelno, įnašo dydis sudarė 100 861 Lt). Todėl, esant įnašų dydžio faktiniam ir negaliojančioje sutartyje formaliai nustatytam įnašo dydžiui, nepagrįstas teismo argumentas, jog jungtinės veiklos atskirų sąlygų nuginčijimas bei modifikavimas neturi teisinės reikšmės;

2) Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių išvadą, jog Bendrijos kapitalas 2000-04-07 dieną buvo 938 354 Lt (pagal V. Š.) arba 750 658 Lt (pagal A. G.). Atmetant ieškinį, sprendime nepagrįstai suabsoliutinta eksperto išvada, nors ji teismui nėra privaloma (CPK 218 str.), be to, ji vertintina kritiškai, kadangi ekspertas nesirėmė jam perduotos civilinės bylos medžiaga, ekspertas, prieš skiriant ekspertizę, sutiko atsakyti į teismo klausimus apie Bendrijos turto sudėtį bei vertę, nors neturėjo tam reikiamos kompetencijos (neturėjo turto vertintojo atestato). Taigi ekspertas jam pavestą darbą atliko paviršutiniškai, nesigilindamas į bylos esmę bei jam suformuluotus klausimus, į dalį klausimų negalėjo atsakyti dėl objektyvių priežasčių. Teismas neteisingai išaiškino įrodymų vertinimo taisykles, kadangi A. G. ieškinį atmetė V. Š. ieškinyje nurodytais argumentais, tačiau nesivadovavo V. Š. argumentais, priimdamas sprendimą dėl jo ieškinio. Be to, apelianto ieškinys pagrįstas galiojančiais TŪB „Anykščių ratas“ tikrųjų bendrijos narių protokolais, išlikusiais finansiniais dokumentais, UAB „Milvisa“ audito išvada, kai tuo tarpu ieškovas V. G. nepateikė nei rašytinių, nei kitokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog sudarant ginčijamą sandorį jo įnašas buvo 4085 740 Lt;

3) Teismas nepagrįstai atmetė trečiojo asmens UAB „2 plius“ reikalavimą priteisti iš A. G. jam permokėtus 16 120,34 Lt, kadangi nėra išlikusių finansinės apskaitos dokumentų, be to, jog bendrija ir buvo skolinga A. G. 123 168,93 Lt sumos įnašą. Ieškovas A. G. suklaidino Bendriją, nurodydamas, jog dalis Bendrijai perduotų lėšų yra paskola, nenurodydamas konkrečios įnašo sumos, todėl permoka A. G. atsirado dėl jo paties klaidinamų veiksmų, į kuriuos teismas neatsižvelgė, priimdamas skundžiamą sprendimą.

Atsiliepimas

Ieškovas A. G. atsiliepime į atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (5 b. t, 168-172 l.). Nurodo, kad apeliantai savo reikalavimus grindžia ne pirminiais Bendrijos buhalteriniais dokumentais, o išvestiniais duomenimis, kurių tikrumas byloje nepatvirtintas įrodymais, ekspertizės aktas įrodo jo ieškinio reikalavimų pagrįstumą tuo atžvilgiu, jog nėra pateikta jokių įrodymų, galinčių patvirtinti įnešto turto, nurodyto susirinkimų protokoluose, asmeninės nuosavybės teises V. Š. vardu ir pagrįsti šio turto verte tariamai padidėjusią V. Š. įnašo dalį bendrijoje. Ieškovo nuomone, UAB „Milvista“ auditoriaus išvada, kuria vadovaujasi apeliantai, nelaikytina turinčia įrodomąją reikšmę byloje, kadangi nėra aišku, kokiais konkrečiais dokumentais vadovavosi auditorė. Pasak ieškovo, atmesdamas V. Š. ieškinį, teismas nurodė, jog byloje nepateikta objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti 2005-01-03 tikrųjų narių, tarp jų ir V. Š., įnašų dydžių; teismas pagrįstai atmetė ir trečiojo asmens reikalavimus priteisti 16 120,34 Lt, kadangi byloje nebuvo pateikta pakankamai objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, jog ieškovui išmokėtos išmokos vertė buvo apskaičiuota aiškiai neteisingai bei buvo neprotingo dydžio.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Kolegijos nuomone, nėra pagrindo tenkinti ieškovo A. G. apeliaciniame skunde pareikšto prašymo skirti teismo ekspertizę UAB „Anykščių ratas“ akcijų vertei nustatyti, pavedant ją atlikti verslo ekspertams (5 b. t., 163 l.; CPK 212 str., 302 str.).

CPK 212 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali skirti ekspertizę, tikslu išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių žinių. Pagal 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikiami pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas atsisakė juos nepagrįstai priimti arba kai tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teisme buvo atliekama teismo ekonominė ekspertizė, tikslu nustatyti UAB „2 plius“ kapitalo, turto sudėtį ir vertę bei Bendrijos tikrųjų narių įnašų dydį bei vertę, paskirta Panevėžio apygardos teismo 2011-11-18 nutartimi, kurioje pasisakyta ir dėl ieškovo A. G. prašymo skirti teismo ekspertizę UAB „Anykščių ratas“ akcijų rinkos vertei nustatyti (5 b. t., 54-55 l.), be to, šis prašymas buvo išspręstas ir apygardos teismo 2012-10-04 nutartimi. Kolegijos nuomone, ieškovas nepateikė apeliacinės instancijos teismui naujų argumentų, patvirtinančių prašymo pagrįstumą, ir nėra pagrindo teigti, kad teisingam bylos pagal apelianto skundą išnagrinėjimui reikalingos specialios žinios (CPK 178 str., 212 str. 1 d., 314 str.).

Be to, netenkintinas apeliantų V. Š. ir UAB „2 plius“ prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (4 b. t., 148 l.).

Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, pagal kurias apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu tokį būtinumą pripažįsta bylą nagrinėjantis teismas.

Apeliantai nepateikė pagrįstų prašymo motyvų, o teisėjų kolegija nenustatė pagrindų pripažinti, jog būtinas žodinis šios bylos nagrinėjimas, dėl to nėra pagrindo tenkinti apeliantų prašymo (CPK 321 str. 1 d., 322 str.).

Taigi byla pagal apeliacinius skundus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neperžengiant apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 212 straipsnio 1 dalį, teismas, siekdamas išsiaiškinti kylančius klausimus, reikalaujančius specialių žinių mokslo, medicinos srityse, gali skirti teismo ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, pavesti ją atlikti kompetentingai ekspertizės įstaigai ar paskirti ekspertą. Eksperto išvada teismui neprivaloma, ji vertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 str.).

Lietuvos civilinio proceso įstatyme ir teismų praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas įrodymų pakankamumo taisykle, pagal kurią teismas dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo sprendžia pagal savo vidinį įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu; teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę bei jų visetą ir tik iš įrodymų visumos gali padaryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą, o teismo išvados turi būti pagrįstos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ar sąsajumu (CPK 176-177, 185str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013, 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2013, 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011).

Be to, pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai lieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindo teigti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus; taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką, o įstatyme nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2012, 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs ir tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, nepažeidė civilinio proceso taisyklių, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, iš esmės tinkamai taikydamas materialinės teisės normas, tarp jų ir Ūkinių bendrijų įstatymą.

Apygardos teismas teisingai konstatavo, kad nėra pagrindo keisti 2000 m. jungtinės veiklos sutarties nuostatų, kad byloje esančių įrodymų nepakanka bendrijos kapitalui nustatyti, kad nepagrįstas ieškovo A. G. reikalavimas sumokėti jo nurodytas įnašo į Bendriją, pelno dalis, kompensaciją pinigais bei dalį UAB „Kurklių karjeras“ akcijų.

Bylos duomenimis, TŪB „Anykščių ratas“ buvo įsteigta (Įstatai įregistruoti 1995-01-12), ieškovui A. G. ir atsakovui V. Š. 1995-01-05 pasirašius tikrosios ūkinės bendrijos jungtinės veiklos sutartį, pagal kurios 4.6 punktą Bendrijos turtas įkūrimo dieną sudarė 28 000 Lt, paskirstomas tarp Bendrijos narių ieškovo ir atsakovo po 50 proc. (po 14 000 Lt; 1 b. t., 6-8 l.), o 2000-04-07 įregistruota TŪB „Anykščių ratas“ jungtinės veiklos sutartis, pasirašyta 2000-04-03 tarp ieškovo A. G. ir atsakovo V. Š. bei trečiojo asmens A. S., pagal kurios 4.6 punktą bendrijos įkūrimo dieną kapitalas sudarė 862 627 Lt, paskirstytas Bendrijos nariams taip: V. Š. – 562 994 Lt, (65,26 proc.), A. G. – 187 664 Lt (21,76 proc.), A. S. – 111 969 (12,98 proc.; Sutarties 4.7 p.; 1 b. t., 10-12 l., 5 b. t., 58-62 l.). Nustatyta, kad ieškovas A. G. iš Bendrijos išstojo 2005-01-03 prašymu (1 b. t., 13 l.), jam buvo sumokėta 123 169 Lt pajinio įnašo suma (1 b. t., 14 l., 16-20 l.), likę tikrieji bendrijos nariai atsakovas V. Š. ir trečiasis asmuo A. S. 2007-04-03 Juridinių asmenų registre įregistravo jungtinės veiklos sutartį, galiojusią iki 2010-10-26, kai TŪB „Anykščių ratas“ buvo pertvarkyta į UAB „2 plius“ (2 b. t., 155-157 l.).

Neturi pagrindo apeliantų argumentai, kad teismas neteisus, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų Bendrijos kapitalo dydį 2000-04-07 dieną (kuris ieškovo A. G. skaičiavimu sudarė 750 658 Lt, atsakovo V. Š. – 938 354 Lt), bei apelianto V. G. motyvai, jog teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai nevertino, kad Sutarties 4.7 punktas neatitiko faktinio pajinių įnašų ir pelno paskirstymo, ir apelianto V. Š. argumentai, kad apygardos teismas netinkamai įvertino teismo eksperto išvadą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo 2011-11-18 nutartimi paskirtą ekonominę teismo ekspertizę tikslu nustatyti TŪB „Anykščių ratas“ (šiuo metu UAB „2 plius“) kapitalo, turto sudėčiai ir vertei bei jos narių A. G. ir V. Š. įnašų dydžiui ir vertei atlikęs teismo ekspertas D. L., turintis teismo buhalterijos ir finansų eksperto kvalifikaciją (darbo ekspertu stažas nuo 2009-07-25), 2012-04-05 teismo ekspertizės akte Nr. 12-01 (toliau – Ekspertizės aktas) nurodė, kad tikrųjų Bendrijos narių A. G. ir V. Š. įnašų vertės 2000-04-07 negalima sutikrinti su buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų duomenimis, kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog tikrųjų narių susirinkimų protokoluose nurodytos jų turtinių ir piniginių įnašų vertės laikotarpiu nuo Bendrijos įkūrimo iki 2000 metų yra užregistruotos įmonės apskaitoje bei pagrįstos juridinę reikšmę turinčiais apskaitos dokumentais, kad TŪB „Anykščių ratas“ pateiktų duomenų nepakanka Bendrijos turto sudėčiai ir nuosavo kapitalo dydžiui 2000-04-07 nustatyti; kad 1995-2000 metų buhalterinės apskaitos registrai, kiti įrašai, kuriuose buvo ekspertizei atlikti reikšmingi duomenys, tarp jų patvirtinantys suformuoto kapitalo dydį, įnašų vertę bei turto sudėtį, nepateikti dėl to, jog 1995-2000 metų buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų bylų saugojimo terminas yra pasibaigęs, o bylos buvo atrinktos naikinti (4 b. t., 78-95 l.). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, jog byloje esančių įrodymų nepakanka TŪB „Anykščių ratas“ kapitalo dydžiui nustatyti, pagrįstai rėmėsi Ekspertizės aktu, tinkamai jį įvertinęs; juolab kad teismo ekspertas 2012-05-30 teismo posėdyje parodė, jog vertino ir civilinės bylos medžiagą, o atsakovo V. Š. atstovas dalyvavo teismo posėdyje apklausiant teismo ekspertą ir uždavė jam klausimus; be to, po teismo eksperto apklausos, teismo posėdyje apeliantas V. Š. nekėlė klausimo dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės paskyrimo (4 b. t., 134-138 l; CPK 217 str., 219 str.). Be to, Ekspertizės akto išvadų nepaneigia ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, tarp jų išlikę Ūkinių operacijų žurnalai už 1996-1999 metus (paskutinis įrašas 1999-01-01), kuriuose nėra įrašytas visas TŪB „Anykščių ratas“ protokoluose minimas ilgalaikis turtas; be to, atsakovo V. Š. teigimu, buvo sunaikintos TŪB „Anykščių ratas“ bylos 1995-2000 metų buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai, kurių saugojimo terminas yra pasibaigęs (4 b. t., 80 l.). Apeliantas V. Š. ir apeliacinės instancijos teisme nepateikė įrodymų, paneigiančių teismo ekspertizės akto išvadas dėl dokumentų trūkumo nustatymui bendrovės kapitalo ir tikrųjų narių įnašų dydžiams; be to, apeliantai nepateikė ir įrodymų, pagrindžiančių jų prašomus nustatyti TŪB „Anykščių ratas“ kapitalo dydžius, kurie, jų teigimu, turėtų būti įrašyti 2000 m. jungtinės veiklos sutarties 4.7 punkte (CPK 178 str., 185 str., 314 str.). Nepagrįstas ir apelianto V. Š. argumentas, kad jo ieškinio reikalavimus pagrindžia UAB „Milvista“ 2009-06-08 audito išvada, kadangi ji nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog Bendrijos kapitalas 2000-04-07 buvo 938 354 Lt; juolab kad ši audito išvada nepagrįsta kitais įrodymais, atlikta atsakovo V. Š. pavedimu ir nepaneigia teismo ekspertizės akto duomenų (1 b. t., 91-101 l.; CPK 178 str., 185 str., 212 str., 218 str.).

Nesudaro pagrindo panaikinti apygardos teismo sprendimo ir apeliantų argumentai, kad apygardos teismas nepagrįstai sprendė, jog neturi teisinės reikšmės Bendrijos 2000 m. jungtinės veiklos sutarties 4.6 ir 4.7 punktų nuginčijimas bei modifikavimas.

Kaip minėta, tarp ieškovo A. G. ir atsakovo V. Š. bei trečiojo asmens A. S. 2000-04-03 pasirašyta neterminuota jungtinės veiklos sutartis buvo įregistruota 2000-04-07 (2000 m. jungtinės veiklos sutarties 1.8 p.; 1 b. t., 10-12 l., 5 b. t., 58-62 l.), ieškovas A. G. iš Bendrijos išstojo 2005-01-03 prašymu, nurodydamas grąžinti jam priklausančius piniginius įnašus bei pinigines lėšas, o likę tikrieji Bendrijos nariai atsakovai V. Š. ir A. S. naują 2007-01-31 sudarytą jungtinės veiklos sutartį Juridinių asmenų registre įregistravo 2007-04-03 (1 b. t., 13 l.; 2 b. t., 155-157 l.).

Pagal įstatymą, jungtinės veiklos sutartis pasibaigia vienam iš partnerių atsisakius toliau būti neterminuotos jungtinės veiklos sutarties dalyviu (CK 6.978 str. 1 d.), minėtas sutarties pasibaigimo pagrindas įtvirtintas ir 2000-04-07 Jungtinės veiklos sutarties 7.1 punkte. Be to, pagal 2000 m. jungtinės veiklos sutarties 8.2 punktą, priėmusi naują narį, Bendrija pakeičia jungtinės veiklos sutartį, kuri įsigalioja nuo perregistravimo dienos, ir perregistruoja bendriją. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog, ieškovui A. G. išstojus iš TŪB „Anykščių ratas“ tikrųjų bendrijos narių ir likusiems nariams įregistravus naują jungtinės veiklos sutartį, pasibaigė neterminuota 2000 m. jungtinės veiklos sutartis, ir nėra pagrindo keisti bei pripažinti negaliojančiomis pasibaigusios 2000 m. jungtinės veiklos sutarties sąlygas ar užpildyti spragas. Be to, teismas skundžiamame sprendime įvertino apeliantų A. G. ir V. Š. reikalavimo pripažinti negaliojančiais 2000 m. jungtinės veiklos sutarties 4.6-4.7 punktus pagrįstumą ne tik 2000 m. jungtinės veiklos sutarties pasibaigimo aspektu, bet ir tuo pagrindu, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina apeliantų prašomų patvirtinti TŪB „Anykščių ratas“ kapitalo dydžių Bendrijos įkūrimo dieną.

Nėra pagrindo ieškovo V. G. apeliacinio skundo argumentais nesutikti ir su apygardos teismo motyvais dėl atsakovo V. Š. perduoto turto, naudoto TŪB „Anykščių ratas“. Kaip teisingai nurodė apygardos teismas, 1995-04-20, 1996-01-11 ir 1998-04-15 protokolų pagrindu perduotas TŪB „Anykščių ratas“ 257 641,24 Lt vertės turtas buvo apskaitomas Bendrijos kapitale, be to, ieškovas A. G., būdamas tikrasis Bendrijos narys, naudojo Bendrijos veikloje atsakovo V. Š. perduotą turtą, o Bendrijos narių susirinkimų protokolus teisme ginčijo tik po jo išstojimo iš TŪB „Anykščių ratas“ narių, tačiau jo ieškinys Anykščių rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2011-03-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-18-834/2011 atmestas, pritaikius ieškinio senatį (2 b. t., 122-130 l.). Taigi ieškovas nepaneigė apygardos teismo motyvų ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nepagrįsti ir apelianto A. G. apeliacinio skundo argumentai, jog TŪB „Anykščių ratas“ pelnas turėtų būti paskirstomas lygiomis dalimis su atsakovu V. Š., o Bendrija neatsiskaitė su ieškovu ir yra skolinga neišmokėtą įnašo ir pelno sumą - 308 353,44 Lt.

Pagal įstatymą, tikrasis ūkinės bendrijos narys turi teisę gauti bendrijos pelno dalį, o pasibaigus narystei bendrijoje, reikalauti grąžinti įnašą (Ūkinių bendrijų įstatymo 8 str. 2 d. 6 ir 8 p.), be to tikrosios ūkinės bendrijos gautas pelnas paskirstomas visų tikrųjų narių sprendimu, kuris priimamas tikrųjų narių bendru sutarimu proporcingai tikrojo nario įnašo dydžiui, jeigu bendrijos jungtinės veiklos sutartyje nenustatyta kitaip (Ūkinių bendrijų įstatymo 13 str. 1-2 d.). Pagal 2000 m. jungtinės veiklos sutarties 7.3 punktą, Bendrija, pasibaigus narystei, privalo atsiskaityti su nariu per tris mėnesius nuo pareiškimo pateikimo dienos, o buvusiam nariui jo turtas grąžinamas, išmokant dalį pinigais arba išskiriant natūra, jeigu turtas yra dalomas (2000 m. jungtinės veiklos sutarties 7.7 punktas; 5 b. t., 58-62 l.).

Minėta, kad byloje nėra išlikusių dokumentų, pagrindžiančių tikrųjų narių įnašus, be to, bylos duomenimis (tarp jų 1995-04-20, 1996-01-11 ir 1998-04-15 Bendrijos narių protokolai), ieškovo ir atsakovo V. Š. įnašai į TŪB „Anykščių ratas“ buvo nevienodi, ir, tikėtina, kad atsakovo V. Š. įnašas į TŪB „Anykščių ratas“ buvo didesnis, kad pagal 2000 m. jungtinės veiklos sutarties 4.7 punktą, kapitalas Bendrijos nariams buvo paskirstytas nelygiomis dalimis, kad ieškovo ir atsakovo V. Š. įnašai atitinka 2000 m. jungtinės veiklos sutartyje nurodytus įnašus, tarp kurių ieškovo A. G. įnašas sudarė 187 664 Lt (21,76 proc.), o atsakovo V. Š. – 562 994 Lt (65,26 proc.), be to, ieškovas A. G. pasirašė 2000 m. jungtinės veiklos sutartį ir neginčijo joje nustatyto kapitalo paskirstymo (5 b. t., 58-62 l.).

Nustatyta, kad ieškovui A. G. išmokėta 123 169 Lt suma, remiantis UAB „Milvista“ 2009-06-08 audito ataskaita (1 b. t., 14 l., 16-20 l.). Bylos duomenimis, ieškovo A. G. įnašas apmokėtas 59,07 proc., o 2000-2004 metais TŪB „Anykščių ratas“ uždirbo 57 551 Lt pelno (1 b. t., 99 l.), todėl apygardos teismas teisingai nustatė, kad ieškovui A. G. tenkanti proporcingai jo įnašui pelno dalis sudaro 12 523 Lt. Taigi apygardos teismas turėjo pagrindo nustatyti teismo sprendime nurodytą ieškovui mokėtino pelno dalį, o savo išvadą motyvavo sprendime.

Nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir ieškovo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė dalintino TŪB „Anykščių ratas“ turto dalių kiekvienam nariui.

Pagal įstatymą, tikrosios ūkinės bendrijos nariams turtas padalijamas tik bendrijos likvidavimo atveju (Ūkinių bendrijų įstatymo 18 str. 3 d.). Nei Ūkinių bendrijų įstatymas, nei 2000 m. jungtinės veiklos sutartis nenumato Bendrijos turto padalijimo, tikrajam nariui išstojus iš Bendrijos; jis turi teisę reikalauti grąžinti tik įnašus ir bendrijos pelno dalį (Ūkinių bendrijų įstatymo 8 str. 2 d. 6 p., 8-9 p.; 2000 m. jungtinės veiklos sutarties 7.3 p., 7.7 p.). Nagrinėjamu atveju ieškovui A. G. išstojus iš TŪB „Anykščių ratas“, Bendrija ir toliau tęsė savo veiklą (2007-01-31 sudaryta nauja jungtinės veiklos sutartis), o nuo 2010-10-26 TŪB „Anykščių ratas“ pertvarkyta į UAB „2 plius“ (2 b. t., 149-157 l.; 5 b. t., 58-62 l.). Taigi apygardos teismas neturėjo pagrindo patenkinti ieškovo A. G. reikalavimų priteisti piniginę kompensaciją už 610 997 vnt. UAB „Anykščių ratas“ akcijų bei priteisti 29 164 vnt. UAB „Kurklių karjeras“ akcijų, valdomų TŪB „Anykščių ratas“ (1 b. t., 193-199 l.).

Nepagrįsti ir atsakovo V. Š. bei UAB „2 plius“ apeliacinio skundo argumentai, kuriais grindžiamas reikalavimas priteisti iš ieškovo A. G. 16 120,34 Lt trečiajam asmeniui UAB „2 plius“.

Minėta, kad TŪB „Anykščių ratas“ ieškovui A. G. išmokėjo 123 168,93 Lt sumą, kuri buvo nustatyta atsakovo V. Š. užsakymu atlikto UAB „Milvista“ audito 2009-06-08 ataskaitoje, kurios neginčijo apeliantai ir kurios duomenimis remiasi apeliantai, argumentuodami Bendrijos kapitalo bei jos narių įnašų dydžius 2000 m. jungtinės veiklos įregistravimo metu (2000-04-07). Taigi nėra pagrindo nesutikti su apygardos teismo spendimu, jog Bendrija pripažino nurodyto dydžio pelno ir įnašo skolą ieškovui A. G.; juolab kad reikalavimas dėl permokėtos sumos pareikštas tik ieškovui A. G. kreipusis į teismą su ieškiniu, pareikštu Bendrijai, o, nesant išlikusių finansinės apskaitos dokumentų, nėra galimybės nustatyti tikruosius ieškovo A. G. ir V. Š. įnašus, todėl nėra pagrindo ir vertinti, kad aiškiai neteisinga ieškovui A. G. išmokėta 123 168,93 Lt suma, kuri atitinka ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus (CK 1.5 str.).

Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų argumentų, nurodytų apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos, kurie neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinių skundų argumentais panaikinti ar pakeisti apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329 - 330 str.).

Atmetus apeliacinius skundus, netenkintini apeliantų prašymai priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 302 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimą.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėAudronė JarackaitėAlvydas Poškus