- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-23
- Bylos Nr.
- e2S-1950-1043/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03523-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Suinteresuotas asmuo
- R. B.
- Pareiškėjas
- L. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. B. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-369-329/2021 pagal pareiškėjo L. B. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo R. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas L. B. 2020 m. lapkričio 13 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašė teismo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
2. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo sūnus J. B., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po sūnaus mirties liko palikimas, kurį sudaro butas, esantis (duomenys neskelbtini). Savo turto sūnus nebuvo palikęs testamentu, jis nebuvo sudaręs santuokos, vaikų neturėjo, todėl atsiradusį palikimą turėjo priimti antrosios eilės įstatyminiai įpėdiniai – palikėjo tėvai, t. y. pareiškėjas L. B. ir motina R. B.. Pareiškėjas, nepraleisdamas įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino, 2020 m. rugpjūčio mėn. nuvyko į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą – Marijampolės 7-ąjį notaro biurą ir pateikė biuro darbuotojai savo mirusio sūnaus mirties įrašo kopiją bei gimimo liudijimo kopiją. Pareiškėjas, neturėdamas jokio teisinio išprusimo, manė, jog yra atlikęs pradinius palikimo priėmimo veiksmus, kadangi pateikė notaro biure reikalingus dokumentus ir suėjus trims mėnesiams po palikėjo mirties galės gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Tačiau 2020 m. spalio mėnesio pabaigoje nuvykęs į Marijampolės 7-ąjį notaro biurą, sužinojo, kad ankstesnio apsilankymo metu nebuvo palikęs notarei savo pareiškimo dėl palikimo priėmimo, o trijų mėnesių terminas jau buvo praleistas. Taip pat pareiškėjas sužinojo, kad pareiškimą palikimui priimti padavė ir kita antrosios eilės įstatyminė įpėdinė – palikėjo mama R. B., kurios prašymu paveldėjimo byla buvo perduota Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarei R. V.. Kadangi dėl jam nežinomų priežasčių notaro biure nepaėmė iš jo pareiškimo dėl palikimo priėmimo, todėl prašo teismo pripažinti, kad nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti pareiškėjas praleido dėl svarbių priežasčių ir atnaujinti šį terminą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo R. B. su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas remiasi iš esmės ta aplinkybe, jog dėl savo teisinio neišprusimo nuvykęs į notarų biurą nesugebėjo pateikti laiku pareiškimo priimti palikimą. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad buvo nuvykęs į notarų biurą ir kreipėsi laiku. Pareiškėjas savo sūnumi niekada nesirūpino, jo neaugino, nedalyvavo jo auklėjime, nepalaikė normalių ryšių, o savo norus pradėjo reikšti tik sužinojęs apie galimybę gauti palikimą. Pareiškėjas nuo vaiko gimimo nemokėjo išlaikymo, įsiskolinimai buvo priteisiami nuo (duomenys neskelbtini) ir jie buvo nuolatiniai, išlaikyti ir rūpintis vaiku piktybiškai vengė. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad tokio pareiškimo tenkinimas prieštarautų gerai moralei ir galbūt viešajam interesui. Pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti yra nepagrįstas, o terminas praleistas ne dėl svarbių priežasčių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. spalio 5 d. nutartimi pareiškimą tenkino – atnaujino pareiškėjui L. B. praleistą terminą palikimui priimti ir nustatė 3 (trijų) mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis į notarų biurą J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti bei priteisė iš pareiškėjo L. B. valstybei 17,52 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
5. Teismas nustatė, kad jog pareiškėjas iš karto po palikimo atsiradimo pradėjo rūpintis palikimu – mokėjo mokesčius sūnaus J. B. buto išlaikymui, prižiūrėjo butą ir nepraleisdamas įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino 2020 m. rugpjūčio mėnesį nuvyko į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą – Marijampolės 7-ąjį notaro biurą ir pateikė biuro darbuotojai savo mirusio sūnaus mirties įrašo kopiją bei gimimo liudijimo kopiją. Šias aplinkybes patvirtino į bylą pateikti uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“, uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės butų ūkis“, uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės atliekų tvarkymo centras“ sąskaitos ir mokėjimo kvitai bei liudytoja notarė M. T.-K..
6. Teismas sprendė, jog terminas palikimui priimti praleistas nežymiai ir dėl objektyvių priežasčių, piktavališkų veiksmų ar sąmoningo delsimo pareiškėjo atžvilgiu teismas nenustatė. Pareiškėjo nurodytos priežastys, dėl kurių buvo praleistas trijų mėnesių palikimo priėmimo terminas, yra objektyvios bei svarbios, termino atnaujinimas turi teisinę reikšmę pareiškėjo veiksmams atlikti notaro biure priimant palikimą.
7. Teismas nurodė, kad patenkinus pareiškimą, suinteresuoto asmens R. B. turėtos bylinėjimosi išlaidos iš pareiškėjo nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidas teismas priteisė iš pareiškėjo (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. B. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą padarė išvadą, jog pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, ir jį atnaujino. Tačiau tai prieštarauja kasacinio teismo suformuotai esminei įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatai dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007).
1.2. Pareiškėjas įgyvendindamas savo teisę priimti palikimą nebuvo pakankamai atidus, o savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Įspėtas notaro, jog pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui turi paduoti trijų mėnesių laikotarpiu po palikimo atsiradimo, jis nesiėmė jokių veiksmų tai padaryti. Nagrinėjant bylą nebuvo nustatyta jokių objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių jam tai padaryti. Vienintelės priežastys, kurios buvo nustatytos nagrinėjant bylą, tai pareiškėjo nerūpestingumas ir aplaidumas, todėl atstatyti praleistą terminą palikimui priimti nebuvo jokio teisinio pagrindo ir tai prieštaravo suformuluotai kasacinio teismo praktikai šios kategorijos bylose.
1.3. Teismo nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjas rūpinosi butu, negali būti pagrindas atstatyti praleistą terminą, nes tai nėra su terminu susijusi aplinkybė. Pareiškėjas neturėjo teisės įeiti butą, kuris jam nepriklausė, ir ten tvarkytis kaip su savo nuosavybe, juolab, kad net nebuvo padavęs notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjui trūko teisinio išprusimo, tačiau, kai pareiškėjas kreipėsi pirmą kartą pas notarę, jam buvo suteikta visa teisinė informacija apie palikimo priėmimą, taip pat ir apie palikimo terminą, tą patvirtino notarė ir pats pareiškėjas. Suinteresuotas asmuo, nors ir jau buvo priėmęs palikimą, tačiau į minėtą butą nėjo ir laukė, kol baigsis teisminis ginčas šioje byloje.
1.4. Nors teismas rėmėsi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, tačiau neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas piktybiškai vengė išlaikyti nepilnametį sūnų, dėl to net buvo paskelbta pareiškėjo paieška, nedalyvavo sūnaus auklėjime, sūnus gyveno su motina, apie pareiškėjo ir sūnaus pagerėjusius santykius byloje nėra jokių duomenų.
1.5. Nagrinėdamas bylą teismas padarė ir procesinės teisės normų pažeidimų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka, turi būti laikomasi bendrųjų civilinio proceso principų, įskaitant ir asmens teisės į tinkamą procesą principą. Ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo, kai kyla ginčas dėl teisės, pirmosios instancijos teismas bylą išsprendžia iš esmės priimdamas teismo sprendimą (CPK 259 straipsnio 1 dalis). Tokį procesinį sprendimą suinteresuotas asmuo gali apskųsti apeliaciniu skundu per CPK 307 straipsnyje nustatytą terminą. Šioje byloje teismas priėmė nutartį, kurią buvo galima apskųsti tik per 7 dienas ir tokiu būdu buvo suvaržyta suinteresuotam asmeniui galimybė paduoti apeliacinį skundą per 30 dienų. Teismas priimdamas šią nutartį pažeidė materialines ir procesines teisės normas, todėl nutartis naikintina.
Atsiliepimas
9. Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo suinteresuoto asmens atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš suinteresuoto asmens pareiškėjo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Suinteresuotas asmuo nurodo, jog tariamai pareiškėjo rūpinimasis butu negali būti pagrindas atstatyti praleistą terminą, nes tai nėra su terminu susijusi aplinkybė. Nors šioje byloje pareiškėjas prašė teismo atnaujinti praleista palikimo priėmimo terminą, o ne nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą, tačiau šiuo atveju būtent ši aplinkybė, jog pareiškėjas nuo pat palikimo atsiradimo pradžios pradėjo rūpintis palikimu tapusiu butu, bei mokėti jo išlaikymo mokesčius pagal paslaugų teikėjų pateiktas sąskaitas, su kuria suinteresuotas asmuo akivaizdžiai sutinka, yra svarbi, vertinant pareiškėjo elgesį per visą laikotarpį nuo palikimo atsiradimo iki kreipimosi į teismą su pareiškimu. Mokėti turto, kuris priklausė palikėjui, išlaikymo mokesčius buvo pastarojo pareiga, todėl pareiškėjas, ne tik nuvyko nepraleisdamas trijų mėnesių termino į palikimo atsiradimo notaro biurą ir pateikė mirties faktą patvirtinantį dokumentą, tačiau ir ėmė rūpintis palikimu tapusiu turtu, reguliariai apmokėdamas paslaugų teikėjų pateiktas sąskaitas, siekdamas išvengti ateityje galimų skolų susidarymo. Suinteresuotas asmuo net ir priėmusi palikimą, vengė pasirūpinti palikimu tapusius turtu, sumokėti dalį buto mokesčių, nors tokią pareigą jau turėjo.
Šalies argumentai
2.2. Pareiškėjas nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas susidarė dėl sunkios finansinės padėties, tačiau visą teismo priteistą materialinį išlaikymą pareiškėjas sūnui yra sumokėjęs, bei teikė materialinį išlaikymą iki sūnui sukako 23 metai. R. B. drausdavo bendrauti su sūnumi, tarpusavio santykiai kuriam laikui nutrūko, tačiau sūnui sulaukus pilnametystės, pareiškėjo iniciatyva tarpusavio santykiai atsinaujino, sūnus atvyko gyventi į Marijampolę ir kurį laiką gyveno pareiškėjo namuose, o vėliau įsigijo savo būstą. Tėvas ir sūnus bendraudavo, tarpusavio santykiai buvo artimi. J. B. buvo palikęs pareiškėjui savo buto raktus. Šių aplinkybių suinteresuotas asmuo byloje nenuginčijo, todėl neturi jokio pagrindo pateikti jas, siekdama, jog pareiškėjui nebūtų atnaujintas terminas palikimui priimti.
2.3. CPK 578 straipsnyje nurodoma, jog pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo išsprendžiamas teismo nutartimi ir dėl jos gali būti duodamas atskirasis skundas. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje jokių procesinių pažeidimų nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla toliau nagrinėja atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas - pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjui buvo atnaujintas praleistas terminas palikimui priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Nagrinėjamoje nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sūnus J. B., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po J. B. mirties liko palikimas, kurį sudarė butas, esantis (duomenys neskelbtini). Savo turto palikėjas nebuvo palikęs testamentu, jis nebuvo sudaręs santuokos, vaikų neturėjo, todėl nesant pirmos eilės įpėdinių, atsiradusį palikimą įgijo teisę priimti antrosios eilės įstatyminiai įpėdiniai – palikėjo tėvai, t. y. tėvas L. B. ir motina R. B. (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis).
13. Pareiškėjas palikimo priėmimo termino praleidimą iš esmės grindė tuo, jog neturėdamas teisinio išprusimo, manė, jog pradinius palikimo priėmimo veiksmus jau yra atlikęs, nes (duomenys neskelbtini) mėnesį nuvyko į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą – Marijampolės 7-ąjį notaro biurą ir pateikė biuro darbuotojai savo mirusio sūnaus mirties įrašo kopiją bei gimimo liudijimo kopiją, tačiau nežinojo, kad reikia pateikti ir pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškimą tenkino, pripažinęs termino praleidimo priežastis svarbiomis bei nenustatęs pareiškėjo nesąžiningumo bei nepakankamo rūpestingumo.
14. Suinteresuotas asmuo R. B. atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino pareiškimą ir atnaujino pareiškėjui L. B. praleistą terminą mirusio sūnaus J. B. palikimui priimti, kadangi priežastys, dėl kurių praleistas įstatyme nustatytas palikimo priėmimo terminas, nelaikytinos pakankamai svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą termino palikimui priimti atnaujinimui. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjui trūko teisinio išprusimo ir tai, kad pareiškėjas rūpinosi palikėjo butu, nors neturėjo tam teisės, nes buvo priėmęs palikimo, nesudarė pagrindo tenkinti pareiškimo, be to teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog pareiškėjas piktybiškai vengė išlaikyti savo sūnų.
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad palikimas gali būti priimtas dviem būdais: pradėjus faktiškai jį valdyti bei įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį, nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir šis terminas nėra naikinamasis. Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnis numato galimybę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, tai yra, kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.
16. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant įpėdinio elgesį būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014, 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog terminas palikimui priimti buvo praleistas nežymiai ir dėl objektyvių priežasčių – pareiškėjas po sūnaus mirties pradėjo rūpintis palikimu – mokėjo mokesčius J. B. buto išlaikymui, prižiūrėjo butą, ką patvirtino į civilinę bylą Nr. e2YT-369-329/2021 pateikti rašytiniai įrodymai, bei nepraleisdamas įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino (duomenys neskelbtini) mėnesį nuvyko į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą – Marijampolės 7-ąjį notaro biurą ir pateikė biuro darbuotojai savo mirusio sūnaus mirties įrašo kopiją bei gimimo liudijimo kopiją. Tačiau paties pareiškimo nepaliko. Pareiškėjas antrą kartą į notarų biurą kreipėsi 2020 m. spalio pabaigoje (palikėjas mirė 2020 m. liepos 15 d.) dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo, tačiau notarė paaiškino, kad paveldėjimo bylą dėl sūnaus J. B. palikimo tvarko Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarė. Šias aplinkybes patvirtino 2021 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdyje apklausta notarė M. T. K.. (duomenys neskelbtini) mėnesį nuvykdamas į notarų biurą bei mokėdamas mokesčius bei rūpindamasis palikimu pareiškėjas aiškiai išreiškė valią priimti palikimą nepasibaigus įstatyme nustatytam terminui. Minėtos aplinkybės bei itin nežymus termino praleidimo laikotarpis leidžia spręsti, kad pareiškėjo elgesys buvo pakankamai atidus ir sąžiningas, jis nebuvo nerūpestingas ar aplaidus, įgyvendindamas savo kaip įstatyminio įpėdinio teises. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje nustatytos aplinkybės laikytinos svarbiomis priežastimis palikimo priėmimo terminui atnaujinti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
18. Atmestini apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl termino atnaujinimo, privalėjo atsižvelgti į tai, jog pareiškėjas vengė išlaikyti savo sūnų, nedalyvavo sūnaus auklėjime, kadangi šios aplinkybės neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
19. Nagrinėjamu atveju tiek skundžiamos nutarties turinys, tiek bylos duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų, bei padarė teisingas teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas, jog pareiškėjo nurodytos priežastys, dėl kurių buvo praleistas CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių palikimo priėmimo terminas yra objektyvios, o piktavališkų veiksmų ar sąmoningo delsimo pareiškėjo atžvilgiu nustatyta nebuvo.
20. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apeliantės argumentui, jog pirmosios instancijos teismas padarė procesinį pažeidimą, esant byloje ginčui, klausimą dėl termino atnaujinimo išsprendęs ne sprendimu, o nutartimi. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad į CPK V dalies XXXVIII skyriuje nagrinėjamų bylų sąrašą patenka pareiškimai dėl CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino palikimui priimti atnaujinimo CK 5.57 straipsnio 1 dalies pagrindu. CPK 578 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai nustatyta, jog pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo išsprendžiamas teismo nutartimi.
21. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias palikimo priėmimo termino atnaujinimą, tinkamai nustatė ir vertino faktines bylos aplinkybes, todėl naikinti ar keisti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Pareiškėjas L. B. prašo priteisti iš apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad L. B. patyrė 240 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjos teisines paslaugas parengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir tik po to, kai Lietuvos advokatūra patvirtina jo vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą. Apeliacinis procesas yra pradedamas nuo apeliacinio (atskirojo) skundo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 301 straipsnio 1 dalis, 334 straipsnis). Teisinių bei procesinių dokumentų ar jų projektų rengimas, paslaugų teikimas patenka į atstovavimo sampratą, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.). Taigi įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme, todėl konstatuotina, kad advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokių procesinių veiksmų, už kuriuos turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį. Procesinių dokumentų, teikiamų apeliacinės instancijos teismui, rengimas, nors juos pasirašo ne advokato padėjėjas, reiškia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Kadangi atlyginimas už procesinio dokumento (jo projekto) parengimą buvo sumokėtas subjektui, neturinčiam teisės būti atstovu pagal pavedimą, advokato padėjėjai sumokėtas atlyginimas negali būti priteisiamas iš apeliantės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.