- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-05
- Bylos Nr.
- e2YT-369-329/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03523-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Šeškuvienė
- Pareiškėjas
- L. B.
- Suinteresuotas asmuo
- R. B.
- Advokatai
- Rūtas Zarankienė, Algirdas Sakalauskas
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. B. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo R. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini), mirė pareiškėjo sūnus J. B., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po sūnaus mirties liko palikimas, kurį sudaro butas, esantis (duomenys neskelbtini). Savo turto sūnus nebuvo palikęs testamentu, jis nebuvo sudaręs santuokos, vaikų neturėjo, todėl atsiradusį palikimą turi priimti antrosios eilės įstatyminiai įpėdiniai – palikėjo tėvai, t. y. pareiškėjas L. B. ir motina R. B.. Pareiškėjas, nepraleisdamas įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino, 2020 m. rugpjūčio mėn. nuvyko į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą – Marijampolės 7-ąjį notaro biurą ir pateikė biuro darbuotojai savo mirusio sūnaus mirties įrašo kopiją bei gimimo liudijimo kopiją. Pareiškėjas, neturėdamas jokio teisinio išprusimo, manė, jog yra atlikęs pradinius palikimo priėmimo veiksmus, kadangi pateikė notaro biure reikalingus dokumentus ir suėjus trims mėnesiams po palikėjo mirties galės gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Tačiau 2020 m. spalio mėnesio pabaigoje nuvykęs į Marijampolės 7-ąjį notaro biurą, sužinojo, kad ankstesnio apsilankymo metu nebuvo palikęs notarei savo pareiškimo dėl palikimo priėmimo, o trijų mėnesių terminas jau buvo praleistas. Taip pat pareiškėjas sužinojo, kad pareiškimą palikimui priimti padavė ir kita antrosios eilės įstatyminė įpėdinė – palikėjo mama R. B., kurios prašymu paveldėjimo byla buvo perduota Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarei R. V.. Kadangi dėl jam nežinomų priežasčių notaro biure nepaėmė iš jo pareiškimo dėl palikimo priėmimo, todėl prašo teismo pripažinti, kad nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti pareiškėjas praleido dėl svarbių priežasčių ir atnaujinti šį terminą.
Teismo posėdyje pareiškėjo L. B. atstovė advokato padėjėja Rūta Zarankienė nurodė, jog reikalavimą palaiko. Papildomai paaiškino, jog terminas palikimui priimti praleistas labai nedaug, vos keletą savaičių. Pareiškėjas L. B. iš karto po sūnaus mirties pradėjo rūpintis palikimu tapusiu turtu – mokėjo buto išlaikymo mokesčius. Nurodė, kad su sūnaus motina suinteresuotu asmeniu R. B. ilgą laiką gyveno atskirai, buvo išsituokę, sūnus gyveno su motina. Kol sūnus buvo nepilnametis, su juo pareiškėjas beveik nebendravo, siekdamas išvengti konfliktų su sūnaus motina, nes santykiai su ja buvo įtempti. Sūnui tapus pilnamečiu, judviejų santykiai atsinaujino, sūnus persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) ir kurį laiką gyveno pareiškėjo namuose, vėliau nusipirko butą. Sūnus, išvykdamas į užsienį, paliko pareiškėjui savo buto raktus ir kol bus išvykęs pavedė pareiškėjui prižiūrėti butą. Atsitiko taip, kad sūnus iš užsienio jau nebegrįžo, buvo pranešta apie jo mirtį. Nurodė, kad pareiškėjas kartu su suinteresuotu asmeniu R. B. rūpinosi palaikų pargabenimu į Lietuvą, o vėliau organizavo laidotuves bei lygiomis dalimis jas apmokėjo. 2020 m. liepos mėnesio pabaigoje pareiškėjas kreipėsi vertėjų biurą, kur atliko sūnaus mirties liudijimo, išduoto (duomenys neskelbtini), vertimą į lietuvių kalbą, kurio pagrindu Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2020 m. rugpjūčio 4 d. buvo įregistruota J. B. mirtis. Gavęs mirties įrašą patvirtinantį išrašą, pareiškėjas nuvyko į Marijampolės 7-ąjį notaro biurą ir minėtą dokumentą pateikė. Notaro biure pareiškėjui buvo pasiūlyta priimti palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, jeigu paaiškėtų, kad palikėjas turėjo skolų, ir pareiškimas nebuvo priimtas. Pareiškėjui buvo žinoma, jog sūnus skolų neturėjo, todėl jis nesikreipė į antstolį dėl turto apyrašo sudarymo. Neturėdamas jokio teisinio išprusimo, pareiškėjas manė, jog pradinius palikimo priėmimo veiksmus jau yra atlikęs : pateikęs notarei palikėjo mirties įrašo kopiją bei gimimo liudijimo kopiją. Aplinkybę, kad pareiškėjas siekė priimti sūnaus palikimą ir nepraleisdamas įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino kreipėsi į notarą pagal palikimo atsiradimo vietą patvirtino ir teismo posėdyje apklausta notarė M. T.-Kučinskienė. Pareiškėjas aiškiai išreiškė norą priimti sūnaus palikimą, nuvyko į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą, kur pateikė dokumentų kopijas, tačiau dėl nesusipratimo ir reikalingų teisinių žinių neturėjimo, nepadavė pareiškimo notarei dėl palikimo priėmimo, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių ir šį terminą prašo atnaujinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. B. pateiktame atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškimu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas remiasi iš esmės ta aplinkybe jog dėl savo teisinio neišprusimo nuvykęs į notarų biurą nesugebėjo pateikti laiku pareiškimo priimti palikimą. Tačiau pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų, kad buvo nuvykęs į notarų biurą ir kreipėsi laiku. Be to pareiškėjas savo sūnumi niekada nesirūpino, jo neaugino, nedalyvavo jo auklėjime, nepalaikė normalių ryšių, o savo norus pradėjo reikšti tik sužinojęs apie galimybę gauti palikimą. Pareiškėjas nuo vaiko gimimo nemokėjo išlaikymo, įsiskolinimai buvo priteisiami nuo 1989 m. ir jie buvo nuolatiniai, išlaikyti ir rūpintis vaiku piktybiškai vengė. Atsižvelgiant į faktinę pareiškėjo ir jo sūnaus tarpusavio santykių būseną, suinteresuotas asmuo mano kad tokio pareiškimo tenkinimas prieštarautų gerai moralei ir galbūt viešajam interesui. Mano, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti yra nepagrįstas, o terminas praleistas ne dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimo prašo netenkinti ir termino palikimui priimti neatnaujinti.
Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens R. B. atstovas advokatas Algirdas Sakalauskas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir papildomai paaiškino, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl subjektyvių priežasčių, nes po apsilankymo pas notarą ilgai neapsisprendė, kokiu būdu priimti palikimą, aiškinosi, ar sūnus neturėjo skolų, o kai apsisprendė priimti palikimą pateikiant notarui pareiškimą, sužinojo, kad jau praleido trijų mėnesių terminą. Nurodė, kad šias aplinkybes patvirtino teismo posėdyje apklausta liudytoja notarė M. T.-Kučinskienė. Atstovas teigė, kad pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių jis praleido trijų mėnesių terminą, todėl nėra pagrindo spręsti, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių ir nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais jį priimti, tai yra kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Bylos dėl praleistų materialiųjų teisinių terminų atnaujinimo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXVIII skyriuje nustatytas proceso taisykles (CPK 442 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Sprendžiant klausimą pratęsti ar nepratęsti praleistą materialųjį terminą, būtina įvertinti: 1) kilsiančias pasekmes terminą prašančio pratęsti asmens ir kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai; 2) termino praleidimo priežastis, trukdžiusias pareiškėjui laiku įgyvendinti savo teise ir pareigas. Sprendžiant, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos teikia pagrindą pratęsti terminą, reikia atsižvelgti į prašomo atnaujinti termino paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias faktines aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, terminą atnaujinti prašančio asmens teisinį statusą ir elgesį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).
Nustatyta, kad pareiškėjas yra J. B. tėvas. Šią aplinkybę patvirtina pateiktas gimimo liudijimas.
Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 4 d. išduotas mirties įrašas (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad J. B. mirė (duomenys neskelbtini), mirties vieta – (duomenys neskelbtini).
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog J. B. palikimą sudaro butas, unikalus Nr., esantis adresu (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis Lietuvos notarų rūmų sprendimu, paveldėjimo bylos vedimas po J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties pagal suinteresuoto asmens R. B. prašymą perduotas vesti Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarei R. V..
Iš 2020 m. lapkričio 3 d. Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarės R. V. pažymos Nr. 80 matyti, jog biure yra užvesta paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini), mirusio J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą; palikimą priėmė mirusiojo motina R. B.; paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduotas.
Pareiškėjas nurodė, kad nepraleisdamas įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino 2020 m. rugpjūčio mėn. jis nuvyko į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą – Marijampolės 7-ąjį notaro biurą ir pateikė biuro darbuotojai savo mirusio sūnaus mirties įrašo kopiją bei gimimo liudijimo kopiją. Neturėdamas jokio teisinio išprusimo, pareiškėjas manė, jog pradinius palikimo priėmimo veiksmus jau yra atlikęs, ir kai po trijų mėnesių vėl kreipėsi į notarę dėl paveldėjimo liudijimo gavimo, sužinojo, kad jis nebuvo palikęs notarei pareiškimo dėl palikimo priėmimo.
Teismo posėdyje apklausta liudytoja notarė M. T.-Kučinskienė patvirtino, kad pareiškėjas buvo atvykęs į notaro biurą, domėjosi dėl mirusio sūnaus palikimo priėmimo, pateikė švedų kalba sūnaus mirties liudijimą. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad palikimą galima priimti paduodant notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pagal turto apyrašą, taip pat buvo nurodyta, kad būtina pateikti išverstą į lietuvių kalbą sūnaus mirties liudijimą. Kadangi pareiškėjas nebuvo apsisprendęs kokiu būdu priims palikimą, todėl iš jo ir nebuvo paimtas pareiškimas. Notarė teigė neprisimenanti, ar pareiškėjas buvo atnešęs į biurą mirties liudijimo vertimą, tačiau patvirtino, kad kai pareiškėjas spalio mėnesį kreipėsi dėl paveldėjimo liudijimo, jam buvo paaiškinta, kad paveldėjimo bylą dėl sūnaus J. B. palikimo tvarko Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarė.
CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, todėl vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį atsižvelgtina į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
Pareiškėjas nurodė, jog terminą praleido dėl teisinių žinių stokos, jog nežinojo, kad kreipdamasis į notarę dėl palikimo priėmimo kartu su sūnaus gimimo ir mirties liudijimais turėjo pateikti notarei ir pareiškimą, kad priėmė sūnaus palikimą.
Nagrinėjamu atveju teismas įvertina tai, jog pareiškėjas iš karto po palikimo atsiradimo pradėjo rūpintis palikimu – mokėjo mokesčius sūnaus J. B. buto išlaikymui, prižiūrėjo butą ir nepraleisdamas įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino 2020 m. rugpjūčio mėnesį nuvyko į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą – Marijampolės 7-ąjį notaro biurą ir pateikė biuro darbuotojai savo mirusio sūnaus mirties įrašo kopiją bei gimimo liudijimo kopiją. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“, uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės butų ūkis“, uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės atliekų tvarkymo centras“ sąskaitos ir mokėjimo kvitai bei liudytoja notarė M. T.-Kučinskienė.
Teismas sprendžia, jog terminas palikimui priimti praleistas nežymiai ir dėl objektyvių priežasčių, o piktavališkų veiksmų ar sąmoningo delsimo pareiškėjos atžvilgiu nenustatyta.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pareiškėjo nurodytos priežastys, dėl kurių buvo praleistas CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių palikimo priėmimo terminas, yra objektyvios bei svarbios, termino atnaujinimas turi teisinę reikšmę pareiškėjo veiksmams atlikti notaro biure priimant palikimą, todėl palikimo, atsiradusio po palikėjo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmimo terminas atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 577 str.).
Patenkinus pareiškimą, suinteresuoto asmens R. B. turėtos bylinėjimosi išlaidos iš pareiškėjo nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, sudarančios 17,52 Eur sumą, valstybei priteistinos iš pareiškėjo (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, teismas
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą palikimui priimti ir nustatyti 3 (trijų) mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis į notarų biurą J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
Priteisti iš pareiškėjo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 17,52 Eur (septyniolika eurų 52 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis ir bylinėjimosi išlaidos.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.