- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-30
- Bylos Nr.
- 2S-1999-657/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02041-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Pareiškėjas
- G. P.
- Suinteresuotas asmuo
- AB „Ūkio bankas“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5232-199/2013 pagal pareiškėjo G. P. skundą dėl antstolio S. U. veiksmų, suinteresuotieji asmenys AB „Ūkio bankas“ teisių perėmėja AB „Šiaulių bankas“, UAB „Kaldera“, antstolis S. U..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas G. P. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo skundė antstolio veiksmus – antstolio 2013-01-14 patvarkymą dėl skolos išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0034/09/00925 (b.l. 5-7). Nurodė, kad antstolio S. U. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0034/09/00925, kurioje atliekami vykdomieji veiksmai pagal išieškotojo AB „Ūkio bankas“ pateiktą Kauno m. 23-ojo notarų biuro 2009-04-24 išduotą Vykdomąjį įrašą Nr. 2596 dėl 206 508,56 Lt sumos išieškojimo iš skolininko G. P.. 2007 m. kovo 13 d. UAB „Kaldera“ ir AB „Ūkio bankas“ sudarė Kredito linijos sutartį. Be kitų kredito gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių, kredito sumos grąžinimo įvykdymas buvo užtikrintas paprastuoju neprotestuotinu vekseliu 200 000,00 Lt sumai su 5,4 proc. metinėmis palūkanomis, o už juo prisiimtų įsipareigojimų tinkamą vykdymą laidavo pareiškėjas G. P.. Kadangi BUAB „Kaldera“ pagrindinė skola (negrąžintas kreditas) sudarė ne daugiau kaip 159 629,41 Lt, iš laiduotojo G. P. negali būti išieškoma didesnė skola, negu BUAB „Kaldera“ negrąžinta kredito suma. Antstolis pradėjo išieškojimą dėl didesnės sumos, nors turėjo galimybę ir pareigą pasidomėti vekselyje ir vykdomajame įraše nurodytos skolos pagrįstumu, o ne formaliai pradėti vykdyti pateiktą dokumentą. Kadangi vykdomajame įraše nurodytas įsiskolinimas šiai dienai neegzistuoja, antstolis skundžiamu patvarkymu neturėjo teisės reikalauti iš skolininko darbdavio UAB „Agrotopservis“ pervesti 206 508,56 Lt skolos.
Antstolis su skundu nesutiko ir CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka persiuntė skundą teismui (b.l. 3-4). 2013-02-05 patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjo skundą nurodė, kad antstolio S. U. kontoroje vykdomas du vykdomieji dokumentai – 2009-04-24 Kauno m. 23-o notarų biuro vykdomieji įrašai Nr. 2596 dėl 223 835,07 Lt skolos išieškojimo iš UAB „Kaldera“ bei laiduotojo G. P.. Minėti vykdomieji įrašai buvo priimti vykdymui, nes vadovaujantis CPK 651 straipsniu jokių akivaizdžių kliūčių atsisakyti priimti vykdyti vykdomųjų įrašų nebuvo. Vykdomajame įraše nurodyta išieškoti vekselyje nurodytą sumą - 200 000,00 Lt su 5,47 proc. metinių palūkanų, kas sudaro 223 138,85 Lt, pranešimo siuntimo išlaidas 6,90 Lt, notaro paimtą atlyginimą už vykdomojo įrašo darymą - 689,32 Lt, t.y. vykdomasis įrašas - 669,42 Lt, už techninį darbą – 2,00 Lt, kompensaciją už patikrą registruose – 17,90 Lt, iš viso 223 835,07 Lt ir 6 proc. palūkanų, skaičiuojant nuo skolos sumos per laikotarpį nuo mokėjimo termino pabaigos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo dienos. Todėl antstolio reikalavimas sumokėti vykdomajame įraše nurodytą sumą ir teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jo duomenimis skolos dydis yra 159 629,41 Lt. Tačiau vykdomosios bylos duomenims pateikus vykdymui vykdomąjį dokumentą 2009-04-27 skola sudarė 223 835,07, išieškota iš UAB „Kaldera“ 13 283,13 Lt ir iš G. P. 4657,38 Lt. Skolos likutis 205 894,56 Lt. Pagal išieškotojo AB Ūkio bankas 2013-02-07 pateiktą pažymą Nr. 160-03-267 skola yra tokio pat dydžio, kaip ir vykdomosios bylos duomenimis.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens BUAB „Kaldera“ administratorius nurodė, kad šiuo metu įmonė yra bankrutavusi, tačiau liko neišieškota skola bankui.
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 11 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino (b.l. 58-60). Teismas nurodė, kad iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų matyti, jog antstolis patikrino ir patvirtino, kad akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti nėra. Skolininkui G. P. buvo išsiųstas raginimas skolą sumokėti geruoju per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos, tačiau skolininkas jos nesumokėjo. Nesumokėjus skolos, buvo pradėti priverstiniai skolos išieškojimo veiksmai. 2010-02-10 išieškotojas AB „Ūkio bankas“ pateikė antstoliui prašymą išieškojimą iš UAB „Kaldera“ nutraukti, o iš G. P. tęsti. Siekdamas kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus ir nustatęs, kad skolininkas dirba, antstolis 2013-01-14 priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo, kuriuo iš UAB „Agrotopservis“ pareikalavo iš skolininko G. P. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintinų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Be to, teismas pažymėjo, kad skolininkas G. P. buvo padavęs teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti pasibaigusiu pagal įstatymą G. P. laidavimą 2007-03-13 UAB „Kaldera“ išduotame paprastajame neprotestuotiname vekselyje AB Ūkio bankui, bei panaikinti Kauno m. 23-ojo notarų biuro 2009-04-24 išduotą Vykdomąjį įrašą Nr. 2596, tačiau jo ieškinys buvo atmestas. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, o vekselis nenuginčytas. Be to, 2013-04-10 išieškotojas AB „Ūkio bankas“ pateikė teismui paaiškinimą dėl skolos, kuriame nurodė, kad skola jiems pagal 2007-03-13 Kredito sutartį Nr. KR17-202/07 yra 304 326,36 Lt, todėl pareiškėjo argumentai, kad iš laiduotojo G. P. išieškoma didesnė skola, negu BUAB „Kaldera“ yra negrąžinta kredito suma, yra nepagrįsti. Atsižvelgęs, kad antstolio veiksmuose pažeidimų nenustatyta, teismas darė išvadą, kad naikinti jo 2013-01-14 patvarkymą dėl skolos išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0034/09/00925 nėra pagrindo.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartį panaikinti (b.l. 65-66). Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismas netinkamai taikė materialines teisės normas ir neatsižvelgė į ginčo klausimu formuojamą teismų praktiką. Neįsigilino į Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatas, reglamentuojančias įsakomųjų ir paprastųjų vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius. Solidaraus skolininko prievolė negali būti didesnė nei pagrindinio skolininko, todėl antstolis negali iš apelianto reikalauti palūkanų, kurių negali reikalauti iš pagrindinio skolininko, nes vekselio davėjui iškėlus bankroto bylą palūkanos ar kitokios netesybos nebeskaičiuojamos. Šiuo atveju antstolis, gavęs duomenų, kad pagrindinis skolininkas įvykdė prievolę didesnei sumai nei vekselio suma, t.y. vekselį praktiškai apmokėjo, neteisėtai reikalauja, kad pagrindinio skolininko skola, viršijanti vekselio sumą, dar kartą būtų išieškota ir iš laiduotojo. Teigia, kad teismas nesuprato apelianto prievolės kilmės ir solidariosios prievolės išvestinumo iš pagrindinės prievolės. Vekselyje nurodyta skola atlyginta, kreditoriui perduodant turtą, kas reiškia laiduotojo prievolės pasibaigimą, nes vekselis yra ne savarankiškas skolos dokumentas, o pagrindinės skolos pagal Kredito linijos sutartį mokėjimo užtikrinimo priemonė. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nesigilino į byloje esančius įrodymus, nesiaiškino, ar nurodytas skolinimas šiai dienai egzistuoja pagal vekselį, o vadovavosi tik AB „Ūkio bankas“ teismui pateiktu paaiškinimu dėl skolos, kuriame nurodė, kad skola pagal 2007-03-13 Kredito sutartį Nr. KR17-202/07 yra 304 326,36 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis S. U. nurodė, kad su atskirojo skundo motyvais nesutinka, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą (b.l. 71-72). Nurodė, kad skundžiamas patvarkymas yra priimtas pagal galiojantį 2009-04-24 Kauno m. 23-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą. Minėtas vykdomasis įrašas yra galiojantis, todėl vykdytinas. Skundo motyvai, kad antstolis siekia išieškoti visą vekselyje nurodytą sumą iš laiduotojo, nors vekselio davėjo prievolė pagal vekselį yra pasibaigusi, neatitinka vykdomosios bylos medžiagos. CPK 651 straipsnyje išvardinti atvejai, kuriems esant, antstolis atsisako priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, tačiau nei vienas iš minėtoje teisės normoje numatytų atvejų nebuvo nustatytas, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie skolos sumokėjimą. 2013-01-14 antstolio patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio yra teisėtas, pagrįstas ir turėtų būti paliktas galioti.
Suinteresuotasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą (b.l. 73-75). Mano, kad Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatas ir esamas faktines aplinkybes neteisingai interpretavo pats pareiškėjas, todėl reiškia nepagrįstas pretenzijas išieškojimą vykdančiam antstoliui. Byloje surinkti įrodymai rodo, kad iš pareiškėjo pagal minėtą vykdomąjį įrašą išieškotina suma nėra sumažėjusi. Atskirojo skundo teiginiai, kad pagal minėtą BUAB „Kaldera“ vekselį yra pilnai atsiskaityta, nes buvo parduotas šios bendrovės bankui įkeistas turtas, neturi įstatyminio pagrindo.
Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą byloje negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Šioje byloje kilęs ginčas dėl antstolio veiksmų teisėtumo vykdymo procese priimant vykdyti vykdomuosius įrašus ir vykdant išieškojimą iš laiduotojo.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta tinkamai taikant procesinės teisės normas, reglamentuojančias priverstinio išieškojimo veiksmus, neprieštarauja pagrindiniams vykdymo proceso principams, todėl atskirojo skundo argumentais jos keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.
Prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, antstolis turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą. Gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 str. 1 d.). Pagal CPK 650 straipsnio 2 dalies nuostatas, pateikdami išieškojimui vykdomąjį dokumentą, išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymas civilinio proceso tvarka nustatytas įstatymuose, kartu pateikia antstoliui duomenis, patvirtinančius, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka, taip pat atsako už šių duomenų teisingumą. CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, kurias antstolis privalo patikrinti, spręsdamas ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus.
Vykdomosios bylos Nr. 0034/09/00925 medžiaga nustatyta, kad antstolis S. U. 2009-04-27 patvarkymu priėmė Kauno miesto 23-ojo notarų biuro 2009-04-24 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2596 dėl 223 835,07 Lt skolos išieškojimo iš laiduotojo G. P., padarytą 2007-03-13 paprastojo vekselio, už kurį laidavo G. P., pagrindu. Vykdomajame įraše nurodyta išieškoti vekselyje nurodytą sumą - 200 000,00 Lt su 5,47 proc. metinių palūkanų, kas sudaro 223 138,85 Lt, pranešimo siuntimo išlaidas 6,90 Lt, notaro paimtą atlyginimą už vykdomojo įrašo darymą - 689,32 Lt, tame tarpe už vykdomąjį įrašą - 669,42 Lt, už techninį darbą – 2,00 Lt, kompensaciją už patikrą registruose - 17,90 Lt, iš viso 223 835,07 Lt ir 6 proc. palūkanų, skaičiuojant nuo skolos sumos per laikotarpį nuo mokėjimo termino pabaigos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo dienos. Tą pačią dieną, t.y. 2009-04-27 antstolis surašė ir išsiuntė skolininkui G. P. raginimą įvykdyti sprendimą, kuriame nustatė 10 dienų terminą nuo procesinių dokumentų gavimo dienos sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas į antstolio depozitinę sąskaitą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas nenurodė jokių akivaizdžių kliūčių, kurios trukdytų antstoliui priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, todėl sprendžia, kad antstolis, priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą pagal 2009-04-24 vykdomąjį įrašą Nr. 2596 vykdomojoje byloje Nr. 0034/09/00925, nepažeidė CPK 651 straipsnio 2 dalies reikalavimų.
Pažymėtina, kad tiek skunde dėl antstolio S. U. veiksmų pirmosios instancijos teismui, tiek atskirajame skunde pareiškėjas nurodė, jog neteisėti antstolio veiksmai pasireiškė tuo, kad jis neįvertino tos aplinkybės, jog vykdomasis dokumentas jau įvykdytas. Apeliantas nurodo, kad vekseliu už kurį jis laidavo buvo užtikrintas dalies iš 1 200 000,00 Lt kredito sutartimi suteiktos paskolos grąžinimas, kad kredito sutartyje nenumatyta, jog vekselyje numatyta suma privalo būti grąžina daugiau nei vieną kartą arba jis turi būti mokamas tol, kol bus grąžintas visas kreditas. Apelianto nuomone, skolininkas yra grąžinęs kelis kartus didesnę sumą, nei vekselyje nurodyta suma, todėl prievolės užtikrinimo priemonė negalioja, t.y. apeliantas teigia, kad vekseliai išrašyti kaip prievolės užtikrinimo priemonė ir nereiškia prievolės pagal sutartį įvykdymo. Teismas su tokia apelianto interpretacija nesutinka, nes pagal teismų praktiką bei Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą vekselyje įtvirtintas prievolės abstraktumas reiškia, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t.y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-311/2008). Taigi, vekselio išrašymo priežastis yra visiškai nesvarbi, iš vekselio kylanti prievolė bei teisinis santykis, iš kurio atsirado vekselis, nėra tarpusavyje susiję.
Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 str. 1 d.). Laidavimas yra šalutinė (akcesorinė) prievolė, todėl paprastai, kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 str. 2 d.). Bendroji taisyklė yra tokia, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str.). Taigi laidavimas atsiranda sutarties, nors gali atsirasti ir įstatymo ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 str. 1 d.). Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas. Skirtingai negu daiktinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų atveju, laidavimas dėl jo asmeninio pobūdžio sieja kreditorių su įsipareigojimą patenkinti laidavimu užtikrintą reikalavimą prisiėmusiu subjektu (laiduotoju), bet ne konkrečiu turtu, nes kreditoriaus reikalavimas skolininkui gali būti patenkinamas iš viso laiduotojo turto. Laidavimas padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes, skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui.
Pagal laidavimo sutartį laiduotojas įgyja pareigą įvykdyti laidavimu užtikrintą prievolę, kai skolininkas jos neįvykdo ar tai padaro netinkamai, o kreditorius – teisę reikalauti, kad laiduotojas atliktų šią savo pareigą. Kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų skolininko prievolę, gali būti įgyvendinta tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba netinkamai tai padaro (CK 6.76 str. 1 d.). Tai lemia laidavimo prievolės, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo, sąlyginį pobūdį, kuris reiškia galimybės priverstinai įgyvendinti laidavimo prievolės įvykdymo atsiradimą tik tuo atveju, jei neįvykdoma laidavimu užtikrinta prievolė.
Iš Kauno aplinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-732-151/2011 nustatyta, kad šiuo atveju apeliantas laidavo už UAB „Kaldera“ pasirašytą vekselį, t.y. laiduotojo atsakomybė buvo apribota vekselyje nurodyta suma – 200 000,00 Lt su 5,4 proc. metinėmis palūkanomis ir nereiškia, kad skolininkui grąžinus didesnę nei vekselyje nurodytą sumą, už kurį laidavo apeliantas, jo prievolė pagal vekselį pasibaigė. Iš AB „Ūkio bankas“ 2013-04-10 teismui pateiktos informacijos (raštas Nr. 160-03-444, b.l. 24) nustatyta, kad UAB „Kaldera“ pagal 2007-03-13 Kredito sutartį yra skolinga 304 326,36 Lt, t.y. iki šiol negrąžinta suma viršija sumą, kuria buvo apribota apelianto, kaip laiduotojo atsakomybė.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str., 337 str. 1 d. 1 p.). Taip pat pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Apelianto pateikti nauji paaiškinimai raštu neturi įtakos teisingai išspręstai byla. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išnagrinėjus esminius apelainto argumentus bei pateiktus įrodymus, kiti atskirojo skundo, atsiliepimų į juos, bei rašytinių paaiškinimų motyvai plačiau nenagrinėjami kaip neturintys reikšmės teisingam bylos išsprendimui (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsniu ir 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.