Kauno apylinkės teismo nutartis

2019-10-14 · Civilinė byla Nr. e2VP-17992-1084/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-14
Bylos Nr.
e2VP-17992-1084/2019
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-00772-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurgita Jasinskaitė
Pareiškėjas
R. L.
Skolininkas
R. B., J. G.
Ieškovas
R. L.
Atsakovas
R. B., J. G.
Advokatai
Aivaras Žilvinskas, Vytautas Ptašinskis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2VP-17992-1084/2019Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00772-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.2.7.1; 3.2.6.10. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. spalio 14 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Jurgita Jasinskaitė,sekretoriaujant Editai Juršienei,dalyvaujant pareiškėjui R. L., jo atstovui advokato padėjėjui Aivarui Žilvinskui,skolininkių R. B. ir J. G. atstovui advokatui Vytautui Ptašinskiui,nedalyvaujant skolininkėms R. B. ir J. G.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo R. L. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovėms R. B. ir J. G. dėl sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo (actio Pauliana).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R. L. kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo tvarką ir nustatyti, kad siekiant užtikrinti įpareigojimo J. G. pervesti 11 000,00 Eur į R. B. banko sąskaitą vykdymą, antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą į J. G. nekilnojamąjį turtą ir į R. B. sąskaitą pervesti pinigines lėšas, gautas realizavus J. G. nekilnojamąjį turtą (2 t., e. b. l. 1).

Prašyme nurodė, kad antstolis Darius Jonaitis 2019 m. birželio 11 d. patvarkymu išieškotoją informavo, kad teismo sprendimo dalis, kuria J. G. įpareigota pervesti 11 000,00 Eur į R. B. banko sąskaitą, negali būti įvykdyta, nes nustatyta, kad skolininkė piniginių lėšų neturi. Antstolis nurodė išieškotojui kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo.

Teismo posėdyje pareiškėjas R. L. ir jo atstovas advokato padėjėjas Aivaras Žilvinskas prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo palaikė, prašė jį tenkinti visiškai. Tuo atveju, jei teismas netenkintų prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, prašė išaiškinti teismo sprendimo dalį, susijusią su J. G. įpareigojimu pervesti 11 000,00 Eur sumą į R. B. banko sąskaitą, t. y. išaiškinti, ar antstolis gali nukreipti išieškojimą į skolininkės turimą nekilnojamąjį turtą. Nurodė, kad antstoliui kilo abejonių dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tačiau antstolio patvarkymo, kuriuo pasiūlyta išieškotojui kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo pakeitimo įstatymuose nustatyta tvarka neskundė. Pareiškėjo atstovas nurodė, kad skolininkės yra deklaravusios sunkią savo turtinę padėtį, todėl iš J. G. gaunamos pensijos įvykdyti teismo sprendimą nėra galimybių. Pareiškėjo teigimu, jam turi būti grąžinta iš karto visa 11 000,00 Eur suma, o ne grąžinama dalimis. Nurodė, kad ir vykdomasis raštas dėl bylinėjimosi išlaidų išieškojimo yra pateiktas vykdyti antstoliui Dariui Jonaičiui, tačiau per visą išieškojimo laikotarpį jis nėra gavęs nei vieno euro. Pareiškėjas pageidauja, jog išieškojimas būtų nukreiptas tik į nekilnojamąjį turtą. Jo žiniomis, J. G. priklauso 2/3 dalys gyvenamojo namo, kuriame yra ir jos gyvenamoji vieta. Pareiškėjo duomenimis, skolininkė daugiau jokio nekilnojamojo turto neturi.

Atsiliepimas

Skolininkių R. B. ir J. G. atstovas Vytautas Ptašinskis teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė prašymo netenkinti (2 t., e. b. l. 57–61). Atsiliepime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad prašant pakeisti teismo sprendimo tvarką, nurodomas subjektas – antstolis, kuris nedalyvavo sprendžiant ginčą iš esmės. Atitinkamai, tokiu sprendimu siekiama sukurti teises trečiojo asmens atžvilgiu, tačiau tokie veiksmai nėra suderinami su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsniu ir teismų praktika. Pareiškėjo prašymas suformuluotas ydingai – ieškovas nenurodo konkretaus asmens, kuriam prašoma suteikti teisę atlikti priverstinio vykdymo veiksmus ir nenurodo atsakovės R. B. banko sąskaitos, į kurią prašoma pervesti išieškotas pinigines lėšas. Be to, nėra įvardintas konkretus nekilnojamasis turtas, kurio atžvilgiu prašoma atlikti priverstinius vykdymo veiksmus. Atsakovė J. G. yra sulaukusi pensinio amžiaus ir gauna pastovias pajamas – senatvės pensiją. Pareiškėjas neįvykdė keliamos įrodinėjimo pareigos ir nepateikė objektyvių duomenų, jog išieškojimas iš atsakovės pajamų ar kitokio turto nėra galimas, ar kad tokie išieškojimo veiksmai būtų vykdyti. Nesant įrodymų, jog išieškojimas iš antros eilės turto nėra galimas, prašymas pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką, suteikiant prioritetinę teisę vykdyti išieškojimą iš trečios eilės (nekilnojamojo turto), akivaizdžiai prieštarauja imperatyviam teisiniam reglamentavimui, išeina už ginčo ribų. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, kai prievolė yra nesusijusi su turto ar piniginių lėšų perdavimu. Nagrinėjamu atveju, ginčo prievolė yra susijusi su piniginių lėšų perdavimu, todėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas, sukuriant teises ar pareigas asmenims, kurie nėra nurodyti teismo sprendime, nėra galimas. Pareiškėjo pareikštas reikalavimas iš esmės keičia jau priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo esmę, prieštarauja vykdymo procesą reglamentuojančioms teisės normoms. Nagrinėjamu atveju, nėra pateikta duomenų, jog antstolis yra grąžinęs vykdomąjį dokumentą išieškotojui ir kad vykdomoji byla užbaigta, todėl pripažintina, jog vykdomoji byla yra tęsiama, o priverstinio vykdymo veiksmai atliekamai. Nesant duomenų apie vykdomojo dokumento grąžinimą išieškotojui, nėra faktinio pagrindo spręsti klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, todėl toks prašymas atmestinas. Taip pat nurodė, kad prašymas dėl teismo sprendimo išaiškinimo neturėtų būti tenkinamas, kadangi yra keičiamas prašymo dalykas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas atmestinas.

Remiantis bylos duomenimis ir teismo posėdyje dalyvavusių asmenų paaiškinimais, nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo R. L. ieškinį atsakovėms R. B. ir J. G. tenkino, pripažino sandorį, pagal kurį atsakovė R. B. pervedė 2017 m. gruodžio 29 d. bankiniu pavedimu 11 000,00 Eur sumą J. G. į piniginę sąskaitą, esančią AB SEB banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančiu bei taikė restituciją ir įpareigojo atsakovę J. G. grąžinti gautą 11 000,00 Eur sumą atsakovei R. B., pinigus pervedant į R. B. piniginę sąskaitą, esančią AB SEB banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 142–152). Teismas 2019 m. vasario 15 d. R. L. išdavė vykdomuosius raštus, kuriuos pareiškėjas pateikė vykdyti antstoliui Dariui Jonaičiui (1 t., e. b. l. 179–184). Pagal vykdomąjį raštą skolininkės J. G. atžvilgiu antstolio Dariaus Jonaičio kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis 2019 m. birželio 11 d. patvarkymu dėl vykdomojo dokumento įvykdymo galimybių nurodė, kad 2019 m. birželio 7 d. nuvykus pas skolininkę J. G. dėl teismo sprendimo įvykdymo – 11 000,00 Eur pervedimo į R. B. piniginę sąskaita, ji paaiškino, kad apie pinigų pervedimą į jos sąskaitą žinojo, tačiau gražinti jų atgal negali, nes pinigų neturi, pinigai nuimti iš sąskaitos su banko kortele. 2019 m. balandžio 9 d. raginimas J. G. įteiktas asmeniškai 2019 m. birželio 7 d. Antstolis taip pat informavo išieškotoją dėl kreipimosi į teismą dėl teismo sprendimo pakeitimo, nes pervesti piniginių lėšų nėra galimybės. Taip pat nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 643,00 Eur išieškojimo iš J. G. 2019 m. gegužės 9 d. buvo areštuotos piniginės lėšos, tačiau jokių lėšų iki šiol iš skolininkės sąskaitų negauta (2 t., e. b. l. 2–3). Pareiškėjas prašo pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką nurodant, kad antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą į J. G. nekilnojamąjį turtą ir į R. B. sąskaitą pervesti pinigines lėšas, gautas realizavus J. G. nekilnojamąjį turtą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnis, reglamentuojantis sprendimo įvykdymo atidėjimą ir išdėstymą, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, nustato galimybę teismui pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ir savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Paminėtina, kad išnagrinėjęs bylą iš esmės, priimdamas galutinį sprendimą teismas ginčą išsprendžia visiškai, toks sprendimas tampa privalomas ir vykdytinas, įgyja res judicata (įsiteisėjęs teismo sprendimas) galią (CPK 18, 259, 260 straipsniai, 279 straipsnio 4 dalis). Vis dėlto, teismo sprendimas ne visuomet gali būti įvykdytas jame nurodyta tvarka. Teismo sprendimo nevykdymą gali lemti tiek skolininko nesąžiningumas, kai jis vengia įvykdyti sprendimą, tiek neįvykdymo padarinių nenurodymas teismo sprendime, kai atsakovas sprendimu įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, tiek objektyvios aplinkybės, kurioms susidėjus teismo sprendimas negali būti vykdomas jame nurodytu būdu. Tokiais atvejais bylos šalys, vadovaudamosi CPK 284 straipsnio 1 dalimi, turi teisę prašyti teismo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas – tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rūšies sprendimų vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013).

Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą, bylos šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisėtų interesų apsaugą. Kadangi prašymas pakeisti sprendimo vykdymo tvarką nagrinėjamas šiam įsigaliojus, tai, spręsdamas tokį klausimą, teismas yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto materialiojo reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės. CPK 284 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutas nėra skirtas įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti. Teismas, pakeisdamas sprendimo vykdymo tvarką, negali išplėsti ar susiaurinti šalių įrodinėtų ir sprendimu suteiktų teisių ar nustatytų pareigų, sukurti pareigų kitiems, nei nurodyti teismo sprendime, kurio vykdymo tvarka keičiama, asmenims (išskyrus jų teisių perėmėjus) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2013).

Kasacinis teismas yra konstatavęs pagrindą pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką, kai atsakovas sprendimu buvo įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, tačiau teismo sprendime nebuvo nurodyti jo neįvykdymo padariniai (sprendimo vykdymo tvarka pakeista nustatant konkrečius įpareigojimus ginčo šalims ir konkrečius terminus įsipareigojimams įvykdyti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-29/2006); taip pat kai vykdant sprendimą dėl turto grąžinimo natūra (restitucija natūra) paaiškėjo, kad turto ar jo dalies natūra nebėra ir įvykdyti sprendimo – grąžinti turto – neįmanoma (sprendimo vykdymo tvarka pakeista priteisiant turto vertės ekvivalentą pinigais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2014; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-611/2017).

Nagrinėjamu atveju teismo sprendime taikius restituciją natūra buvo nustatyta pareiga atsakovei J. G. grąžinti gautą 11 000,00 Eur sumą atsakovei R. B., pinigus pervedant į R. B. banko sąskaitą. Taigi teismo sprendimu atsakovei J. G. buvo nustatyta piniginio pobūdžio prievolė dėl konkrečios pinigų sumos grąžinimo ir pervedimo į atsakovės R. B. banko sąskaitą. Pažymėtina, kad teismo sprendimų vykdymo tvarka yra reguliuojama Civilinio proceso kodekso nuostatomis, konkrečiai skirtomis vykdymo procesui reglamentuoti. Civilinio proceso kodekse įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios išieškojimo iš skolininko turto tvarką, eiliškumą, įskaitant ir piniginio pobūdžio teismo sprendimų vykdymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju antstolis, nustatęs, kad skolininkė J. G. 11 000,00 Eur sumos piniginių lėšų neturi, pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, nors piniginio pobūdžio teismo sprendimo vykdymas yra aiškiai ir konkrečiai reglamentuotas vykdymo procesą reguliuojančiose normose. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo pateikto prašymo, sutinka su atsakovių atstovo argumentais, jog šiuo atveju antstolis nesiėmė kitų vykdymo veiksmų, numatytų CPK normose, skirtų teismo sprendimui įvykdyti, konkrečiai nukreipiant išieškojimą į kitą skolininkės turimą turtą.

Teismo vertinimu, antstolio patvarkymo dėl vykdomojo dokumento įvykdymo galimybių priėmimą galėjo sąlygoti netinkamas teismo sprendimo pobūdžio įvertinimas, kadangi visuose vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiuose antstolio priimtuose dokumentuose nurodoma, kad vykdomas nepiniginio pobūdžio išieškojimas. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju teismo sprendime buvo taikyta restitucija natūra, įpareigojant atsakovę J. G. grąžinti atsakovei R. B. ne konkretų turtą, bet teismo sprendime nustatytą konkrečią piniginių lėšų sumą, t. y. atsakovė J. G. buvo įpareigota atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su lėšų perdavimu. Sprendimo vykdymo tvarkos keitimas iš esmės reiškia tai, kad teismo sprendimo įvykdyti dėl atsakovo veiksmų nėra galimybės ir nustatyta tvarka keistina kita teismo sprendimo vykdymo tvarka (pavyzdžiui, nėra galimybės priteisti turto natūra, keičiama vykdymo tvarka, priteisiant pinigine išraiška). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovei J. G. neturint 11 000,00 Eur sumos teismo sprendimo įvykdymas išieškant šią pinigų sumą iš kito atsakovės turimo turto yra negalimas, todėl spręstina, kad šiuo atveju teismo sprendimą vykdyti yra reali galimybė. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo keisti teismo sprendimo vykdymo tvarką, kai jame yra aiškiai ir konkrečiai įtvirtinta skolininkės J. G. piniginio pobūdžio pareiga kitai skolininkei R. B. grąžinti teismo sprendime nurodytą pinigų sumą.

Teismas, spręsdamas dėl pareikšto prašymo pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką, atsižvelgia ir į tai, kad pareiškėjas prašo leisti nukreipti išieškojimą į skolininkės J. G. nekilnojamąjį turtą, teigdamas, kad išieškojimas iš kito turto yra negalimas ir (arba) nurodydamas, kad jam turi būti pervesta iš karto visa teismo sprendime nurodyta 11 000,00 Eur suma. Su šiais pareiškėjo argumentais teismas neturi pagrindo sutikti, nes nors teismo sprendimu taikius restituciją natūra atsakovė J. G. ir yra įpareigota grąžinti atsakovei R. B. 11 000,00 Eur sumą, tačiau atsakovei J. G. tokios pinigų sumos neturint, ji gali būti išieškoma iš kito turto tiek dalimis, tiek esant galimybei, visa iš karto. Vien tai, kad, pareiškėjo manymu, pardavus atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą gali būti gauta visa 11 000,00 Eur suma, nesudaro pagrindo nesilaikyti įstatyme nustatytos išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilės, pagal kurią išieškojimas iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, gali būti vykdomas penktąja eile. Juo labiau, kad tiek vykdomojoje byloje, tiek ir teismui nagrinėjant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, nėra jokių duomenų apie tai, kad skolininkė J. G. jokio kito turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, išskyrus nekilnojamąjį turtą, neturi ir kad nukreipus išieškojimą į jos nekilnojamąjį turtą bus gauta teismo sprendime nurodyta 11 000,00 Eur suma.

Paminėtina, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per aštuoniolika mėnesių, darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų (CPK 663 straipsnio 1 dalis). Taigi, pačiam skolininkui yra nustatyta pareiga teikti įrodymus apie galimybę išieškoti iš jo sprendime nurodytą sumą, darant išskaitas iš darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Skolininkė J. G. tokių duomenų antstoliui neteikė, tokių duomenų nepateikė ir teismui, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, jog vykdant išieškojimą iš skolininkės neturi būti laikomasi įstatyme įtvirtintos išieškojimo iš fizinio asmens turto eilės ir (ar) kad teismas, esant tik deklaratyviems išieškotojo argumentams dėl jo pageidavimo nukreipti išieškojimą į skolininkės nekilnojamąjį turtą, keisdamas teismo sprendimo vykdymo tvarką gali pažeisti imperatyvius įstatymo reikalavimus. Tik nustačius, kad išieškojimas iš pirmesnės eilės turto negalimas, gali būti išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena.

Tuo pačiu teismas pažymi, kad nors patvarkymas dėl vykdomojo dokumento įvykdymo galimybių yra surašytas nepasibaigus antstolio raginime įvykdyti sprendimą nustatytam 10 dienų terminui, ši aplinkybė pati savaime nepaneigia pareiškėjo galimybės kreiptis į teismą su prašymu dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Nustatyta, kad 2019 m. balandžio 9 d. raginimas įvykdyti sprendimą, kuriame atsakovei J. G. nustatytas 10 dienų terminas teismo sprendimui įvykdyti, skolininkei buvo įteiktas asmeniškai 2019 m. birželio 7 d., t. y. jame nustatytas terminas baigėsi tik 2019 m. birželio 17 d., nors patvarkymas dėl vykdomojo dokumento įvykdymo galimybių buvo surašytas jau 2019 m. birželio 11 d. Tačiau pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, jog skolininkė J. G. per antstolio nustatytą terminą būtų įvykdžiusi teismo sprendimą.

Taip pat teismas pažymi, kad pagal pareiškėjo suformuluotą sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo prašymą sukuriamos trečiajam, bylos nagrinėjime nedalyvavusiam, asmeniui, t. y. antstoliui teisės ir pareigos, kad antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą į J. G. nekilnojamąjį turtą ir į R. B. sąskaitą pervesti pinigines lėšas. Toks reikalavimas negali būti patenkintas, nes sukuriamos teisės ir pareigos kitam asmeniui, nei nurodyta teismo sprendime, kuriuo nustatyta vykdymo tvarka. Pažymėtina, kad teismas savo iniciatyva negali keisti prašymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo dalyko ir nagrinėja prašymą nustatytose ribose. Kadangi prašymo dalykas suformuluotas ydingai, sukuriant trečiajam asmeniui teises ir pareigas, jis taip pat negali būti tenkinamas.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, pareiškėjo prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo atmestinas.

Teismas taip pat pažymi, jog šioje byloje nenagrinėtinas pareiškėjo teismo posėdžio metu pateiktas prašymas dėl teismo sprendimo išaiškinimo, kadangi jis nebuvo pareikštas laikantis įstatyme nustatytos tvarkos (nesuformuluotas raštu), nesant galimybės priešingoms proceso šalims pateikti savo poziciją dėl tokio prašymo. Tačiau teismo sprendimas šioje byloje nenagrinėti prašymo dėl teismo sprendimo išaiškinimo, neužkerta galimybės pareiškėjui kreiptis į teismą su tokiu prašymu, o taip pat, jei nėra aiški teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka, antstoliui kreiptis į teismą dėl vykdymo išaiškinimo.

Teismas 2019 m. birželio 25 d. nutartimi byloje papildomai taikė laikinąją apsaugos priemonę – areštavo skolininkei J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), priklausantį nekilnojamąjį turtą 11 000,00 Eur (vienuolikos tūkstančių eurų 00 ct) sumai, leidžiant skolininkei turtu naudotis, tačiau draudžiant areštuotą turtą perduoti, dovanoti, įkeisti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims. Išieškotojui teismas išaiškino, kad dėl skolininkės turto suradimo ir aprašymo jis turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja 14 (keturiolika) dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos (2 t., e. b. l. 10–13). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad išieškotojas per įstatyme nustatytą terminą dėl skolininkės turto suradimo ir aprašymo į antstolį nesikreipė, todėl laikinosios apsaugos priemonės negalioja, o 2019 m. liepos 11 d. valstybės įmonės Registrų centro sprendimu turto arešto aktas išregistruota iš Turto arešto aktų registro (2 t., e. b. l. 37–38).

Pareiškėjas už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra sumokėjęs 38,00 Eur žyminį mokestį (2 t., e. b. l. 8), tačiau netenkinus jo prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, nurodyta bylinėjimosi išlaidų suma jam iš skolininkių nepriteistina (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 284 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo R. L. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo atmesti.

Grąžinti antstoliui Dariui Jonaičiui vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Jurgita Jasinskaitė