Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

2020-07-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-222-729/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-07-10
Bylos Nr.
A5.-222-729/2020
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00016-2020-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Jurgita Grigonienė (pirm.)
Pažeidėjas
R. A.
Institucija
Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius
Advokatai
Alius Galminas
Kategorijos
Administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-222-729/2020
Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00016-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 21.9.10 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. liepos 10 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. A.,administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Aliui Galminui,

institucijos Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Dianai Ulčinskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), dirbantis ūkininku, administracine tvarka baustas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. sausio 28 d. administracinio nusižengimo protokolas R. A. surašytas už tai, kad jis, asmuo vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, būdamas darbdaviu, neužtikrino, kad Ukrainos piliečiai N. S. ir S. L. R. A. pienininkystės ūkyje adresu (duomenys neskelbtini), fermos darbininkais 2019 m. gruodžio 5 d. dirbtų tik apie jų priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui ir pasirašius su jais rašytinę darbo sutartį. Tokiais savo veiksmais R. A. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai: 2020 m. sausio 27 d. nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 0983 - 0578 (b. l. 3–4), 2019 m. gruodžio 5 d. N. S. paaiškinimas (b. l. 9, 29, 30–31), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos išrašai (b. l. 10, 11, 12), fotonuotraukos (b. l. 13–21), VĮ „Regitra išrašai (b. l. 23 reversinė pusė, 24 reversinė pusė), VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ raštas dėl informacijos pateikimo (b. l. 25), vaizdo-garso įrašas iš įvykio vietos (b. l. 27) ir kiti administracinėje byloje esantys įrodymai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. A. nepripažino padaręs jam inkriminuotą nusižengimą ir parodė, kad 2019 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI prie SADM) inspektorės atvažiavo ne į jo ūkį, o į greta esantį ūkį, tačiau nustatė neva jo padarytus pažeidimus. Ūkyje yra keturi ūkininkai, jo pastatas yra gretimas tam, kuriame buvo sutikta N. S.. N. S. pasiaiškinime taip pat parašė, kad su juo nekalbėjo ir nesiderėjo, o viską derinosi, dėl darbo tarėsi su A. L.. N. S. ir S. L. pas jį ūkyje nedirbo, taip pat ir anksčiau nėra dirbę; kaip jis suprato, jiedu buvo pakviesti pas jį dirbusio darbuotojo S. R. padėti jam tą dieną ir apskritai ūkyje jų neturėjo būti. Vėliau jis prašė, kad dėl tokio elgesio S. R. parašytų pasiaiškinimą. Pagal bylos medžiagą matyti, kad patikrinimą buvo atvykta atlikti pas A. L., kadangi pas jį dirbęs darbuotojas neteisingai pateikė informaciją, o tikrinami buvo visai ne A. L. priklausantys pastatai. Inspektorės skambino A. L., kurį bandė išsikviesti, tačiau R. A. vienintelis iš keturių ūkininkų atvažiavo ir buvo apkaltintas nelegaliu įdarbinimu. R. A. taip pat sakė, kad N. S. ir S. L. atvažiavo pas A. L. derintis dėl darbo ūkyje, tačiau neįsidarbino; dėl to tą dieną S. R. pakvietė N. S. ir S. L. dirbti jo ūkyje. VDI prie SADM pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad jie plovė veršelio girdyklą, kuri yra ne jo, valė fermos langus, kuri taip pat yra ne jo, važiavo ne su jam priklausančiu traktoriumi. S. R. kvietė atlikti jo darbus, tačiau tokių darbų, kuriuos jis priskiria savo ūkiui, jie neatliko. Jis pats neturėjo siekio juos įdarbinti, dėl to nebuvo pradėjęs tartis. Ten kur VDI prie SADM inspektorės sutiko N. S. ir S. L. yra I. R. ir I. R. ūkis, jis su broliu perpus nuomojasi kitą tame pačiame sklype esančią G. R. priklausančią fermą ir laiko joje gyvulius. Raktų nuo I. R. pastatų R. A. neturi, į pastatą patikrinimo metu atėjo, nes ten buvo inspektorės; tos dienos rytą jis fermoje nebuvo. R. A. pripažino, kad patikrinimo metu N. S. ir S. L. davė automobilį, su kuriuo jie pasišalino iš patikrinimo vietos, nes jiedu buvo išsigandę, apimti panikos; S. R. jam viską paaiškino, todėl jis ir leido išvažiuoti automobiliu, kuriuo jie nuvyko pas S. R.. Nežino, kas išnuomojo N. S. ir S. L. patalpas. Jo paties ūkyje dirba 2–3 darbuotojai, kurių užtenka pagrindiniams darbams. N. S. ir S. L. buvo matęs, bet bendravo su jais tik kai buvo atvykęs pas S. R. į gyvenamąją vietą. A. L. ūkis yra (duomenys neskelbtini), t. y. apie 3 km nuo jo ūkio. R. A. nurodė, kad nežino, kam priklauso krautuvas, esantis ūkyje; jis yra paliktas prieš tai veikusios įmonės, jis asmeniškai juo nesirūpina. Iš vaizdinės medžiagos matyti, kad N. S. ir S. L. tikriausiai dirbo I. R. ūkyje, o S. R. dirbo kitam pastate bei laukuose. Kiekvienas ūkininkas šiame sklype turi savo patalpas gyvuliams laikyti, jie nėra laikomi bendrai, jo ir brolio gyvuliai laikomi kitame pastate. Jis pats, pasitraukęs nuo darbo inspekcijos pareigūnių, nuėjo ne į savo, o į I. R. pastatą, nes tame pastate šilta, o jo ferma yra sena, be šildytuvų, langų ir tarnybinių patalpų žmonėms. S. R. pas I. R. nedirba. Kodėl jis laikė savo asmens dokumentą I. R. pastate nežino, jis turėjo laikyti jį užrakintą automobilyje. Darbuotojai atvažiuoja su darbo rūbais, prausiasi I. R. pastate.

Institucijos VDI prie SADM atstovė palaikė administracinio nusižengimo protokole išdėstytas aplinkybes ir parodė, kad patikrinimą atliko, Inspekcijai gavus anoniminį pranešimą dėl nelegalaus darbo (duomenys neskelbtini); buvo manoma, kad nelegalus darbas vykdomas A. L. ūkyje. Ūkio vieta jiems buvo žinoma. Atvyko į ūkį, rado dirbančius ukrainiečius. Paklausus N. S., su kuo tarėsi dėl darbo, ji nurodė, kad tarėsi su A. ir R.. N. S. ir S. L. žodžiu nurodė, kad patalpas jiems gyventi taip pat išnuomojo R. ir A. (R. A. ir A. L.). Besiaiškinant aplinkybes, ji suprato, kad daugiau prie šio nelegalaus įdarbinimo yra prisidėjęs R. A., nes N. S. nurodė, kad jiedu su vyru atvažiavo įsidarbinti pagal kvietimą ten, kur dirba jų draugas S. R., o patikrinimo dienos rytą atvykus į darbo vietą, R. parodė kokius konkrečius darbus dirbti tą dieną. Tikrinant Sodros duomenų bazę, D.Ulčinskienė nustatė, kad S. R. įdarbintas pas R. A., vykdantį individualią veiklą. Įtarusios nelegalų užsieniečių įdarbinimą, ji su kolege kvietėsi pareigūnus iš Migracijos tarnybos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos. Siekdamos užtikrinti, kad nelegaliai dirbantys asmenys nepasišalintų iš teritorijos nebaigus patikrinimo, pareigūnės užstatė išvažiavimą savo tarnybiniu automobiliu. Ji paskambino A. L., kuris paaiškino, kad jo ūkis registruotas ne toje vietoje, jis niekaip su tuo nesusijęs. Tada ji paprašė ukrainiečių, kad paskambintų tam asmeniui, su kuo tarėsi dėl darbo, kad atvyktų; jie kažkam paskambino ir tada atvažiavo R. A., o kartu su juo - S. R.. R. A. pripažino, kad ukrainiečiai yra atvykę pas jo darbuotoją S. R., kuris leido jiems užeiti į patalpas, ir kad jam dėl to išrašys drausminę nuobaudą, o tuo pat metu R. A. padėjo pasišalinti N. S. ir S. L. iš įvykio vietos, leisdamas jiems išvykti tuo automobiliu, kuriuo buvo atvažiavęs pats. R. A. po ūkį vaikščiojo kaip šeimininkas, užėjo į patalpas, matėsi, kad jaučiasi čia šeimininku. Į šį ūkį inspektoriai ne kartą vyko, ir pagal aplinkybes mato, kad ūkiu naudojamasi bendrai, yra sunku atriboti kuriam ūkininkui kas priklauso. Krautuvas priklauso agrocentrui, kuris darbuotojų Lietuvoje neturi. Su A. L. apie N. S. ir S. L. įdarbinimą daugiau nebuvo bendrauta, nes ūkis tuo adresu jo vardu neregistruotas. Kad ūkis priklauso ir kitiems asmenims, R. A. neminėjo, rašant administracinio nusižengimo protokolą šios aplinkybės nebuvo žinomos. N. S. pati parodė, kur ir kokius atliko darbus, o S. L. krautuvu kieme vežė talpas su vandeniu veršeliams ir karvėms. Tame pastate, kuris priklauso I. R., nebuvo karvių, jos buvo pastate su iškaba „R. A. pienininkystės ūkis“. N. S. paaiškinimą rašė pati, ji nežinojo, kam tiksliai priklauso ūkis; vaizdo-garso medžiagoje girdėti, kaip N. S. nurodo, kad dėl darbo ji tarėsi su R.

Liudytoju teismo posėdyje apklaustas A. L. parodė, kad R. A. yra jo draugas, kolega. A. L. žinojo, kad turi būti patikrinimas jo paties ūkyje, tačiau VDI prie SADM inspektoriai atvyko ne pas jį, patikrinimą darė ne jo ūkyje. Jo ūkis yra tame pačiame kaime, už 200 metrų nuo tos vietos, kur buvo atliktas patikrinimas, gruodžio mėnesį ir jis dar laikė gyvulius, o taip pat – dirbo ir iki šiol dirba ūkyje pas I. R.. Ferma, kurioje buvo rasti ukrainiečiai, priklauso A. R., bet ja panaudos pagrindu naudojasi I. R. ir I. R., kurie ten laiko karves. Ūkio darbams buvo samdoma fermos darbuotoja G. Z., jis pats dirba darbų vadovu bei pamainomis su I. R. prižiūri gyvulius. Jam I. R. yra pavedusi samdyti darbuotojus iš Ukrainos. N. S. ir S. L. 2019 m. gruodžio mėnesį nei jis, nei I. R. nesamdė, apie jų ukrainiečių buvimą pienininkystės ūkyje A. L. žino tik tiek, kad jie atvyko pas R. A. darbuotoją S. R. – galbūt ten vartojo alkoholį (I. R. fermoje yra kameros, įraše matė, kad ukrainiečiai vartojo alkoholį) o ar padėjo jam dirbti - jis negali pasakyti, matė, kad vaikščiojo su vandens kibirais, bet jokios darbinės funkcijos jiems nebuvo pavestos. A. L. parodė, kad turėjo net konfliktą su R. A., kam jis leido I. R. fermoje apsistoti, darbuotis, persirengti, pavalgyti savo samdomam darbuotojui, tačiau žino, kad paties R. A. fermoje sąlygos žmonėms yra prastos, matyt, todėl jie ateina į I. R. pastatą persirengti, pavalgyti, pasišildyti.

Liudytoja I. R. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta R. A., jis yra jos kolega ūkininkas, sutaria gerai. Tikslios datos nežino, bet iš A. L. yra girdėjusi, kad R. A. darbuotojas buvo pasikvietęs draugų ir buvo atvykę VDI prie SADM inspektoriai. R. A. ir jos pastatai su gyvuliais yra tame pačiame sklype, kiemas yra bendras, pastatais naudojasi atskirai. Ant R. A. nuomojamo ir naudojamo pastato yra užrašyta, kad tai jo ferma, o lentelės su jos vardu ir pavarde galbūt ir nėra ant jos pastato. Tarp jos ir R. A. buvo sutarimas, kad jo darbuotojai gali ateiti į jos fermą nusiplauti rankas, atsigerti vandens. Anksčiau darbui su traktoriumi buvo samdžiusi ukrainietį darbuotoją, jo vardo ir pavardės tiksliai nepamena, bet dėl sveikatos priežasčių jis dirbo tik apie mėnesį. 2019 m. gruodžio mėnesį pas ją fermoje buvo laikomi galvijai. Juos prižiūri nuolatinė darbuotoja G., A. ir jos brolis I. R.. Ferma robotizuota, daug darbuotojų nereikia. Pas ją vandens vežti traktoriumi nereikia, nes pas ją vanduo pajungtas tiesiogiai, yra girdyklos, o kaip yra R. A. fermoje, ji nežino. Pas R. A. yra vieta indų ir prietaisų plovimui, bet nėra mačiusi, kad darbininkai ten ką plautų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas nurodė, kad byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad N. S. ir S. L. būtų dirbę nelegaliai R. A. pienininkystės ūkyje. Aplinkybės buvo aiškinamos ir tiriamos aplaidžiai, neišsiaiškintos visos aplinkybės. Paaiškinime pažymėta, kad buvo tartasi su A. L., o protokolas surašytas R. A.. Asmenys buvo rasti I. R. patalpose, o ne R. A. priklausančiose patalpose. Nėra įrodymų, kad šie asmenys veikė R. A. ar jo ūkio naudai. 2019 m. gruodžio 5 d. VDI prie SADM inspektoriai važiavo tikrinti ne R. A. ūkio, o A. L. ūkio. Prašo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną R. A. atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 95 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo šias sąlygas: ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ trečiosios šalies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka pranešė Užimtumo tarnybai apie trečiosios šalies piliečio įdarbinimą jo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, nurodytu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 11 straipsnio 2–5 dalyse, kai jo profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (1 punktas); darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu saugo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijas ir pateikia jas Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitai šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytai institucijai jų reikalavimu (2 punktas). Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsienietis gali įsidarbinti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį arba, kai jo nuolatinė darbo vieta yra užsienyje, gali būti atsiųstas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką. Nagrinėjamu atveju reikšmingos ir DK 42 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatos, remiantis kuriomis, darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis). Pažymėtina, jog darbo sutartis turi būti sudaryta raštu (DK 43 straipsnis).

Nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-648/2016).

Kvalifikuojant asmens veiką pagal ANK 95 straipsnio nuostatas, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-2013, Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-250-485/2019).

Nagrinėjamu atveju iš vaizdo-garso įrašo, N. S. paaiškinimo ir nelegalaus darbo tyrimo akto nustatyta, kad Ukrainos piliečiai N. S. ir S. L. atliko darbo funkcijas, t. y. N. S. plovė duris, langus, girdyklas veršeliams, o S. L. važinėjo su traktoriumi, sėmė vandenį gyvuliams girdyti, todėl teismas daro išvadą, kad 2019 m. gruodžio 5 d. N. S. ir S. L. buvo pradėję dirbti realiai.

Nors paaiškinime, pateiktame įvykio vietoje VDI prie SADM darbuotojoms, N. S. nurodė, kad dėl darbo buvo susitarusi su A. L., byloje esančiame vaizdo-garso įraše matyti (girdėti), kad N. S. joms sakė, kad dėl darbo tarėsi su R. (A.); tai teismo posėdžio metu patvirtino ir įvykio vietoje buvusi ir apklaususi N. S. VDI prie SADM atstovė. Kad R. A. buvo tas asmuo (arba vienas iš tų asmenų), kuris (kurie) nelegaliai įdarbino N. S. ir S. L., patvirtina ir visų byloje surinktų įrodymų visuma, aprėpianti jau minėtus liudijimus, faktą, kad į įvykio vietą N. S. paskambinus asmeniui, su kuriuo tarėsi dėl darbo, atvažiavo būtent R. A., S. L. vežiojo vandenį gyvuliams, kas buvo reikalinga tik R. A. pienininkystės ūkyje ir kt.; visa tai detaliau aptariama ir toliau.

R. A., ginčydamas buvus jo susitarimą dėl darbo su N. S. ir S. L., nurodo, kad N. S. ir S. L. nebuvo priimti į darbą, o tik atvyko padėti savo pažįstamam pas R. A. dirbusiam S. R. ar išvis neleistinai lankėsi pas šį asmenį jo darbo vietoje, tačiau ši jo versija nebuvo patvirtinta byloje surinktų įrodymų, o priešingai – jų paneigia:

1) liudytoju teismo posėdyje apklausto A. L. parodymus apie tai teismas vertina kritiškai, nes šis asmuo ir pats nurodė, kad su R. A. yra draugai bei kolegos, ir kad jam buvo žinoma apie galimą VDI patikrinimą jo paties ūkyje; iš N. S. paaiškinimų, užfiksuotų vaizdo įraše, galima daryti išvadą, kad šios ukrainiečių poros nelegaliu įdarbinimu rūpinosi ir R. A., ir A. L., kuris ir netoliese turėjo savo ūkį, ir dirbo I. R. ūkyje darbų vadovu, todėl, turint omenyje visų šių ūkininkų veiklos persipynimą, aiškaus atribojimo (greičiausiai – net sąmoningą) nebuvimą, natūralu, kad pats nebūdamas traukiamas atsakomybėn už nelegalų įdarbinimą, A. L. rūpinasi padėti išvengti šios atsakomybės ir savo draugui, teikdamas niekuo nepagrįstas versijas. Jo nurodytas kaip esantis vaizdo įrašas, kad S. R. šioje fermoje vartojo alkoholį su N. S. ir S. L., teismui nebuvo pateiktas, galiausiai jis ir pats maišosi duodamas parodymus, kad matė šiuos asmenis vaikštant po fermos teritoriją su vandens kibirais.

2) byloje nustatyta, kad S. R. 2019 metų gruodžio mėnesį buvo oficialiai įdarbintas R. A. pienininkystės ūkyje, taigi legaliai buvo Lietuvoje ir, kaip matyti iš vaizdo medžiagos – buvo atvykęs su R. A., kai šis N. S. ir S.L. buvo telefonu išsikviestas aiškintis aplinkybių, tačiau į bylą nei šio asmens paaiškinimas, nei prašymas apklausti jį liudytoju nebuvo pateiktas, duomenys apie tai, kad jam išties būtų buvusi paskirta nuobauda už pašalinių asmenų įsileidimą į darbo vietą, taip pat nebuvo pateikti.

3) paties R. A. parodymai šiuo klausimu viso tyrimo metu skiriasi; vos atvykęs į patikrinimo vietą, jis skubiai pasirūpina N. S. ir S. L. dingimu iš jos, suteikdamas tam netgi savo automobilį; teigia skirsiąs už jų pasikvietimą S. R. drausminę nuobaudą, greta to aiškindamas, kad jie turbūt dirbo pas kitą ūkininką (I. R.) ir kt.

4) Iš N. S. paaiškinimų ir vaizdo medžiagos, kurioje ji užfiksuota, kaip dabar žinome, I. R. fermoje atliekanti darbines pienininkystės ūkio darbininkės funkcijas, o V.L. – vežiojantis kieme vandenį galvijams, akivaizdu, kad šie asmenys šioje vietoje ne lankėsi pas draugą, svečiavosi ar linksminosi (beje, paties S. R. tuo metu fermoje išvis nebuvo, jiedu sakėsi jį pakeitę), o dirbo, kaip patys sakė, pirmą dieną, praktikavosi ir todėl dar neturėjo nei darbo sutarčių, nei aiškių žinių apie tai, kokį gaus atlyginimą. N. S. nurodė, kad R. (su A.) jiems ir butą kur gyventi išnuomojo, ir darbo vietą bei funkcijas parodė. N. S. parodymai visiškai atitinka visas byloje nustatytas aplinkybes, todėl teismas neturi jokio pagrindo laikyti juos melagingais ar šmeižiančiais R. A.

Pažymėtina ir tai, kad situacijos, kai darbdaviui žinant jo darbuotojas pasikviečia asmenį padėti dirbti teismų praktikoje vertinamos kaip darbdavio susitarimas (žiūrėti, pavyzdžiui, Utenos apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-309-844/2019).

Atsižvelgiant į visa, tai darytina išvada, kad darbas buvo dirbamas R. A. susitarus su N. S. ir S. L.. Antra, N. S. dirbo gyvulių prižiūrėtojos - valytojos profesijai būdingus darbus, S. L. dirbo traktorininko ir gyvulių šėriko profesijoms būdingus darbus.

N. S. ir S. L. dirbo R. A. nurodytoje vietoje, buvo aprūpinti gyvenamuoju plotu Priekulėje bei darbiniu telefonu, jiems buvo sudarytos sąlygos naudotis ūkinėmis patalpomis bei ūkyje esančiomis transporto priemonėmis (jiems perduoti raktai nuo ūkinių patalpų bei ūkyje stovėjusio automobilio). Ta aplinkybė, kad N. S. ir S. L. patikrinimo metu naudojosi I. R., o ne R. A. pastatu, neturi esminės reikšmės, nes iš I. R. parodymų nustatyta, kad tarp jos ir R. A. buvo sutarimas, kad jo darbuotojai gali ateiti į jos fermą nusiplauti rankas, atsigerti vandens; tai posėdžio metu patvirtino ir pats administracinėn traukiamas asmuo. Kaip nurodė administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos atstovė, tame pastate tuo metu net karvių, kurias reikėtų prižiūrėti, nebuvo, o R. A. nuomojamoje fermoje jų buvo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad S. L. vežė vandenį galvijams girdyti, o I. R. nurodė, kad jos fermoje vandens padavimas yra automatizuotas ir jo traktoriumi ar krautuvu atvežti nereikia, tuo tarpu R. A. ferma yra senesnė ir ne tokia moderni. Tai, kad I. R., A. L. ir R. A. veiklos sritys ir interesai šioje teritorijoje yra persipynę ir sunkiai atskiriami, teismo vertinama ne kaip R. A. nekaltumo įrodymas, o kaip sąmoningas siekimas sudaryti sąlygas nuslėpti pažeidimų darymą ir išvengti už tai atsakomybės. Akivaizdu, kad pasikviesdamas šiuos du asmenis atvykti dirbti į savo pienininkystės ūkį, pasirūpindamas, kad jie turėtų kur gyventi, atveždamas juos į darbo vietą ir aprodydamas, kur ir ką reikės dirbti, kaip paaiškino N. S., R. A. siekė jam naudingos šių asmenų veiklos ir jos rezultatų, o už tai ir yra numatyta atsakomybė ANK 95 straipsnyje.

Dėl atlygintinumo už darbą požymio kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad net tai, jog darbdavys su dirbančiuoju susitarė, kad už darbą nebus mokama, arba faktiškai už darbą yra nemokama, nepaneigia darbo santykių tarp jų buvimo. Nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. Atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, įvertinant darbo pobūdį, jo trukmę ir pan. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-87-895/2015). Byloje nustatyta, kad N. S. ir S. L. atliko funkcijas už kurias paprastai mokamas atlyginimas, jiems, kaip faktiškai dirbantiems asmenims, minimalus atlyginimas buvo garantuojamas įstatymo. Iš N. S. paaiškinimo matyti, kad nagrinėjamu atveju tarp jos, S. L. ir R. A. susiklosčiusius santykius jie vertina kaip darbo santykius, todėl turėjo teisėtą lūkestį gauti atlyginimą. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, kad N. S. ir S. L. dirbo atlygintinai.

Galiausiai, nustatyta, jog buvo nesilaikyta darbo sutarties sudarymo su trečiosios šalies piliečiais taisyklių. Visų pirma pažymėtina, kad R. A. inkriminuotas nelegalus darbas dviejų ukrainiečių N. S. ir S. L. (b. l. 2, 13–16), kurie atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtus asmenis, t. y. jie nėra Europos Sąjungos piliečiai, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmenys, kurie pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve. Todėl įdarbinant šiuos asmenis privalu laikytis norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Todėl N. S. ir S. L. įdarbinimo teisėtumas šioje byloje turi būti vertinamas pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, o ne pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kaip nurodyta administracinio nusižengimo protokole. Iš N. S. vizos kopijos nustatyta, kad N. S. išduota nacionalinė viza (D) Lenkijos Respublikoje laikotarpiui nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d. (b. l. 14). Iš S. L. vizos kopijos nustatyta, kad S. L. išduota nacionalinė viza (D) Lenkijos Respublikoje laikotarpiui nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. iki 2020 m. rugsėjo 21 d. (b. l. 16). Tačiau, duomenų, kad N. S. ar S. L. turėtų leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje (ar kitus dokumentus, suteikiančius teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje) byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, kad R. A. gavo N. S. ir S. L. leidimus dirbti Lietuvos Respublikoje ir kad tokius dokumentus būtų pateikęs VDI prie SADM. Taigi, įdarbindamas trečiosios šalies piliečius, R. A. neįvykdė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų, todėl šioje dalyje įtvirtina išimtis jam netaikoma. Atsižvelgiant į tai, R. A. laikomas pažeidusiu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Taip pat pažymėtina, kad su N. S. ir S. L. nebuvo sudarytos rašytinės darbo sutartys, todėl buvo pažeistos DK 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyti visi nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyvieji požymiai, todėl konstatuotina, kad R. A., vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, būdamas darbdaviu, esant darbo sutarties požymiams, 2019 m. gruodžio 5 d. leido N. S. ir S. L. dirbti, t. y. juos įdarbino R. A. pienininkystės ūkyje, adresu (duomenys neskelbtini), nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) R. A. pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

Vertinant nelegalaus darbo reikšmę ir pavojingumą, būtina atsižvelgti į padarytą materialinę žalą, jos dydį, į tai, kokia žala tokiu pažeidimu daroma darbuotojo interesams, taip pat ir visai darbo rinkai, ekonominei sistemai, kad nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro santykinai didelę lėšų dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tačiau, individualizuojant nuobaudą, svarbu įvertinti ir konkretaus pažeidimo aplinkybes (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 12 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-29-531/2018, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-9-519/2017). Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šiuo konkrečiu atveju nelegalus darbas truko neilgą laiko tarpą – vieną dieną (b. l. 3–4, 30–31), todėl mokesčiai, kurių išvengta mokėti į biudžetą, taip pat nebuvo dideli. Pažymėtina, kad nelegaliai įdarbinti buvo du darbuotojai, jiems suteiktos tokios darbo sąlygos kaip būstas, darbo telefonai susisiekimui, suteiktas priėjimas į pastatą, kuriame galėjo pasišildyti, persirengti ir nusiprausti (b. l. 3–4, 27, 30–31). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vaizdo-garso įraše matyti kaip R. A. atvykęs į ūkio teritoriją padėjo N. S. ir S. L. pasišalinti iš įvykio vietos jiems perduodamas vairuoti automobilį. Šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino VDI prie SADM atstovė, duodamas parodymus to neneigė ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Toks R. A. elgesys teismo vertinamas kaip bandymas išvengti atsakomybės, todėl neigiamai charakterizuoja R. A. asmenybę.

R. A. baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs (b. l. 5–7). Nors ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą padarė turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau už analogišką nusižengimą nebuvo baustas, t. y. jo ūkyje anksčiau nebuvo nustatyti nelegalaus darbo atvejai. R. A. nepripažino padaręs jam inkriminuotą nusižengimą. Jo atsakomybę lengvinančių ar jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs visa tai ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti R. A. paskyrus sankcijoje numatytą nuobaudą – vidurkį atitinkančią baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pripažinti R. A. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.

Daiktą, turintį reikšmės administracinio nusižengimo tyrimui ir bylos nagrinėjimui – kompaktinį diską su vaizdo įrašu iš įvykio vietos – nutarimui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Informuoti R. A., kad bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant ROIK numerį 20110138557, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Jurgita Grigonienė