- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-11
- Bylos Nr.
- 2S-1491-259/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01162-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Pareiškėjas
- V. J.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui A. A., uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos kredito sprendimai“ dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas V. J. skunde prašė panaikinti antstolio A. A. 2018 m. kovo 13 d. patvarkymą Nr. S-18003087, nustatantį pareiškėjo turto kainą 68 400 Eur. Nurodė, kad 2018 m. kovo 23 d. gavo 2018 m. kovo 13 d. antstolio patvarkymą Nr. S-18003087 dėl turto įkainojimo bei 2018 m. sausio 10 d. UAB „Inreal“ atliktą jo turto – 3,1832 ha, kitos paskirties, komercinės paskirties objektų naudojimo būdo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ekspertizės aktą Nr. 18/01-022k. Skundžiamu patvarkymu pareiškėjo nekilnojamojo turto vertė nustatyta 68 400 Eur. Pareiškėjas nesutinka su šia verte ir nurodo, kad UAB „Inreal“ pateikė lyginamuoju metodu parengtą jo turto ekspertizės aktą. Pagal Turto ir Verslo vertinimo metodikos 57 punktą, metodo esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui. Taikant lyginamąjį metodą, surenkama informacija apie ne mažiau kaip tris per paskutinius 36 mėnesius įvykusių analogiškų arba panašių turto sandorių kainas (metodikos 58; 58.1 punktai), tačiau šiuo atveju pasirinkti tokie palyginamieji objektai, kurie negali būti lyginami, nes jų plotai daugiau nei keletą kartų mažesni negu vertinamas turtas, todėl jie nėra analogiški ar panašūs. Nurodo, kad vertinamas 3,1832 ha žemės sklypas lyginamas su 0,9135 ha sklypu (mažesnis 3,48 karto), su 0,5792 ha žemės sklypu (mažesnis 5,5 karto). Be to, VĮ Registrų centras duomenų bazėje nuo 2018 m. sausio 1 d. apie paskaičiuotas rinkos vertes pareiškėjo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė nurodoma 104 000 Eur. Tai patvirtina, kad lyginamieji objektai parinkti neteisingi. Be to, UAB „Inreal“ pateiktoje tiriamojoje medžiagoje nėra duomenų apie naudotus lyginamųjų objektų pobūdžius, todėl negalima teikti, kad lyginamieji objektai parinkti tinkamai. Dėl to UAB „Inreal“ tiriamoji medžiaga neišsami ir netiksli išvadai dėl turto vertės duoti. Sklypo užstatymo tankumas 70 procentų, aukštingumas iki 15 metrų, numatytos komunikacijų pasijungimo galimybės ir vieta (vanduo, dujos, elektra), sklype yra ryšių komunikacijos. Pareiškėjo nuomone, turėtų būti lyginami 2,5–4 ha, prie judrių magistralinių kelių, priemiestinėse ir aplinkkelių zonose esantys kitos paskirties, komercinės paskirties naudojimo būdo bei prekybos ir paslaugų pobūdžio, žemės sklypai, kurių panaudojimo galimybės didesniems komerciniams objektams nesulyginamai didesnės, lyginant su riboto panaudojimo dėl savo dydžio nuo 50 a iki l ha žemės sklypais. Pareiškėjo nuomone, nebuvo laikytasi teisės aktuose nustatytų turto vertės nustatymo principų bei pareigų, todėl dėl nepagrįstai nustatytos turto kainos neproporcingai pažeidžiamos pareiškėjo nuosavybės teisės.Antstolis A. A. 2018 m. kovo 27 d. patvarkymu Nr. S-18004218 pareiškėjo skundo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla Nr. 0023/11/01988 persiuntė Marijampolės apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad 2016 m. lapkričio 30 d. VĮ Registrų centras pateikė nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. MIV-465 (13021262), pagal kurią skolininkui priklausantis nekilnojamas turtas įvertintas 68 300 Eur. 2016 m. gruodžio 16 d. patvarkymu dėl turto įkainojimo V. J. priklausantis nekilnojamas turtas įkainotas 68 300 Eur. Skolininkas turto įkainojimo neginčijo. 2018 m. kovo 12 d. UAB „Inreal“ pateikė nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktą Nr. 18/01-022K, pagal kurį skolininkui priklausantis turtas įvertintas 68 400 Eur. 2018 m. kovo 13 d. patvarkymu Nr. S-18003087 skolininkui priklausantis turtas įkainotas 68 400 Eur. Abi nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės atliktos skirtingų nepriklausomų vertintojų, turto vertės skirtumas 100 Eur. Abu nepriklausomi turto vertintojai atlikdami turto vertinimą naudojo lyginamąjį metodą. Abiejose vertinimo ataskaitose parinkta po vieną panašaus dydžio ir po du mažesnius už vertinamąjį nekilnojamojo turto objektus. Atsižvelgiant į kiekvieno parinkto lyginamojo objekto dydį, užstatymo plotą, atliktos pataisos. VĮ Registrų centras duomenų bazėje pateikti duomenys skirti masiniam objektų vertinimui, todėl jais vadovautis būtų netikslu. Tuo tarpu, tiek 2016 m. lapkričio 30 d. VĮ Registrų centro, tiek 2018 m. kovo 12 d. UAB „Inreal“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitose skolininkui priklausantis nekilnojamas turtas įvertintas atsižvelgiant į individualius jo požymius.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų netenkino; taip pat netenkino pareiškėjo prašymų pavesti ekspertui S. R. atlikti ekspertizę ir atidėti teismo posėdį.Teismas nustatė, kad 2016 m. lapkričio 30 d. VĮ Registrų centras vertinimo ataskaita Nr. MIV-465 (13021262) skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą įvertino 68 300 Eur. 2016 m. gruodžio 16 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl turto įkainojimo, kuriuo nustatė, jog V. J. priklausantis nekilnojamas turtas įkainotas 68 300 Eur. 2018 m. kovo 12 d. UAB „Inreal“ nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktu Nr. 18/01- 022K skolininkui priklausantį turtą įvertino 68 400 Eur. 2018 m. kovo 13 d. patvarkymu Nr. S-18003087 antstolis skolininkui priklausantį turtą įkainavo 68 400 Eur. Abi nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės atliktos skirtingų nepriklausomų vertintojų, o turto vertės skirtumas yra 100 Eur. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skunde nurodomo argumento, kad VĮ Registrų centro duomenų bazėje nuo 2018 m. sausio 1 d. apie paskaičiuotas rinkos vertes pareiškėjo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė nurodoma 104 000 Eur, nurodė, jog šioje duomenų bazėje pateikti duomenys skirti masiniam objektų vertinimui ir vadovautis šiais duomenimis būtų netikslu. Pažymėjo, jog atliekant tokį vertinimą neindividualizuojami nekilnojamojo turto objektai, jie faktiškai neapžiūrimi, turto vertė nustatoma tik pagal dokumentuose esančią informaciją, realiai jos netikrinant, todėl nustatoma vidutinė panašių nekilnojamojo turto objektų vertė. Tuo tarpu atliekant turto vertės nustatymo ekspertizę, vertinamas konkretus turtas, jo konkrečios savybės, jį apžiūrėjus faktiškai, ir nustatoma būtent šio turto rinkos vertė.Atlikus paskaičiavimą, Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimu nustatyto žemės sklypo vertė buvo 538,39 Eur už vieną arą (2519,69:4,68 arų). Pagal ekspertizės aktu nustatytą vertę 1 aro sklypo vertė yra 214,87, t. y. 323,52 Eur mažiau nei 2015 metais. Jeigu žemės sklypas būtų vertinamas, kaip pareiškėjas nurodo masiniam vertinimui skirtais duomenimis, vieno aro vertė būtų 326,72 Eur, t. y. 211,67 Eur mažiau nei 2015 metais. UAB „Inreal“ ekspertizės aktu skolininkui priklausantis nekilnojamas turtas įvertintas atsižvelgiant į individualius jo požymius, vertė nustatyta vertinimo laikotarpiu, t. y. 2018 metų duomenimis. Todėl, teismo vertinimu, šiuo metu parduodamas žemės sklypas negali būti vertinamas ir lyginamas su žemės sklypų vertėmis, buvusiomis 2015 metais. Teismas nurodė, jog ekspertizės aktas patvirtina, kad vertindamas žemės sklypą UAB „Inreal“ turto vertintojas R. M. naudojo lyginamąjį metodą, parinkdamas vieną panašaus dydžio (3,1617 ha) ir du mažesnius (0,9135 ha ir 0,5792 ha) už vertinamąjį nekilnojamojo turto objektus, o atsižvelgiant į kiekvieno parinkto lyginamojo objekto dydį, užstatymo plotą, atliktos bendros pataisos. Byloje nėra duomenų, kad antstoliui buvo pateikti objektyvūs duomenys, iš kurių jis galėjo spręsti, kad vykdomojoje byloje paskirto eksperto atlikta ekspertizė yra neteisinga, prieštarauja konkretiems teisės aktų reikalavimams, kad turto vertė nustatyta netinkamais metodais ar pan. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, paneigiančių ar keliančių pagrįstą abejonę dėl turto vertinimo eksperto išvadoje nustatytos turto vertės, nepateikė objektyvių duomenų apie kitokį turto įvertinimą ar duomenų, kurie objektyviai pagrįstų kitokią, gerokai besiskiriančią nuo atliktos ekspertizės konkretaus turto rinkos vertę. Todėl teismas padarė išvadą, kad esamomis aplinkybėmis antstolis neturėjo pagrindo abejoti turto rinkos vertei nustatyti paskirto turto vertintojo ekspertizės akte nurodytu turto įvertinimu, kaip neatspindinčiu turto vertės (CPK 681 straipsnio 4 dalis).Teismas pažymėjo, jog antstolis skundžiamu 2018 m. kovo 13 d. patvarkymu Nr. S-18003087 ne tik įkainavo pareiškėjui priklausantį žemės sklypą 68 400 Eur, bet ir vykdomosios bylos šalims išaiškino, kad per 3 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos jie turi teisę pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl turto įkainojimo. Tačiau pareiškėjas tokia teise nepasinaudojo ir prieštaravimų nustatytu terminu nepateikė. Nenustatęs antstolio procesinių veiksmų pažeidimo, teismas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų pripažino nepagrįstu ir dėl to netenkino.Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjo pateikta UAB „Kovertas“ konsultacinė nuomonė dėl galimos turto kainos rinkoje Nr.18-05/022, kaip ir yra nurodyta šioje pažymoje, - nėra turto vertinimo dokumentas, o yra tik informacinio-konsultacinio pobūdžio, skirtas konsultacijos užsakovui (V. J.), todėl, teismo nuomone, nepaneigia ir nekelia pagrįstų abejonių dėl byloje esančios turto vertinimo ekspertizės išvados. Dėl ko pareiškėjo prašymų pavesti ekspertui S. R. atlikti ekspertizę, už kurią būtų sumokėta valstybės lėšomis, bei atidėti bylos nagrinėjimą teismas netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskirajame skunde pareiškėjas V. J. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundą patenkinti – panaikinti antstolio 2018 m. kovo 13 d. patvarkymą Nr. S-18003087; pavesti ekspertui S. R. atlikti ekspertizę ir atsakyti į klausimą „Kokia 3,1832 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rinkos vertė ekspertizės atlikimo metu?“; atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Turto kaina buvo nustatyta remiantis UAB „Inreal“ 2018 m. kovo 12 d. nekilnojamo turto įvertinimo ekspertizės aktu Nr. 18/01/022K, tačiau objektyviai vertinant atliktą ekspertizę, nėra faktinio pagrindo sutikti su atliktais skaičiavimais, kadangi palyginamieji sklypai nėra panašūs į išvaržomą turtą. Vien tai, kad ekspertas nenurodė kokio pobūdžio palyginamieji žemės sklypai buvo pasirinkti, galima spręsti, kad ekspertizė atlikta klaidingai ir neteisingai. Be to, žymiai skyrėsi žemės sklypų plotai, tačiau ekspertas ir teismas į tai neatsižvelgė.UAB „Inreal“ ekspertize nustatyta, kad vieno aro kaina yra 215 Eur, todėl akivaizdu, kad dar 2015 metais teismas civilinėje byloje Nr. 2-1014-153/2015 to paties žemės sklypo aro kainą nustatė net 4 kartus didesnę, kas paneigia UAB „Inreal“ atliktos ekspertizės objektyvumą. Be to, ekspertas privalėjo palyginamuoju žemės sklypu nurodyti ir 0,0468 ha žemės sklypą, kadangi šis žemės sklypas yra tas pats, kurį vertino ekspertas ir jo kainos nustatymui buvo skirta ekspertizė, tačiau šiuo atveju ekspertas rėmėsi tik savo duomenų bazėje esančiais duomenimis, neišanalizavęs rinkos.Teismas neatkreipė dėmesio, kad lyginamieji žemės sklypai turėjo būti parinkti pagal vertinamo žemės sklypo charakteristikas, t. y. užstatymo tankumas 70 procentų, aukštingumas iki 15 metrų, numatytos komunikacijų prijungimo galimybės ir vieta (vanduo, dujos, elektra), vertiname žemės sklype yra ryšių komunikacijos, turėjo būti parinkti 2,5-4 ha žemės sklypai, prie judrių magistralinių kelių, priemiestinėse ir aplinkkelių zonose esantys kitos paskirties, komercinės paskirties naudojimo būdo bei prekybos ir paslaugų pobūdžio žemės sklypai, kurių panaudojimo galimybės didesniems komerciniams objektams nesulyginamai didesnės, lyginant su riboto panaudojimo dėl savo dydžio nuo 50 a iki 1 ha (Palyginimai Nr.1 -2) žemės sklypais. Žemės sklypas „Palyginimas Nr. 3“ visiškai neatitinka net minimalių vertinamo turto charakteristikų.Pareiškėjas pateikė teismui rašytinius įrodymus (pažymą, vertinimo ataskaitas, specialistų išvadas) bei paaiškinimus dėl žemės sklypo rinkos vertės nustatymo, kuriuose jis įvertintas skirtingai. Kauno apygardos teismo 2015-12-08 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1014-153/2015 dėl 0,0468 ha dydžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kainos buvo nustatyta, kad vieno aro kaina - 538,39 Eur, o UAB „Inreal“ pateikta ataskaita neatitinka net minimalių Turto ir verslo vertinimo metodikos 62.2 punkto reikalavimų. Antstolis negalėjo priimti kaip tinkamą UAB „Inreal“ turto ekspertizės aktą, nes ekspertai pažeidė Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 7 straipsnio 1 punktą, parinko netinkamus lyginamuosius objektus (t. y. ne analogiškus žemės sklypus), todėl šios ekspertizės išvados turėjo būti įvertintos kritiškai. Dėl to teismas turėjo įvertinti kitus byloje esančius įrodymus dėl žemės sklypo rinkos vertės, to nepadaręs, pažeidė CPK 185, 218 straipsniuose įtvirtintą teismui pareigą visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti byloje esančius įrodymus.Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis A. A. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:UAB „Inreal“ atliktoje ekspertizėje parinkta po vieną panašaus dydžio ir po du mažesnius už vertinamąjį nekilnojamojo turto objektus. Atsižvelgiant į kiekvieno parinkto lyginamojo objekto dydį, užstatymo plotą, atliktos pataisos. Tiek 2016 m. lapkričio 30 d. VĮ Registrų centro vertinimo ataskaitoje, tiek 2018 m. kovo 12 d. UAB „Inreal“ ekspertizės akte nekilnojamas turtas įvertintas atsižvelgiant į individualius jo požymius. Atsižvelgiant į tai, jog dvi ekspertizės atliktos skirtingų vertintojų, nustatytas vertės skirtumas tik 100 Eur, bei į tai, kad pirmosios varžytynės neįvyko dėl to, kad nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis, darytina išvada, jog UAB „Inreal“ ekspertizės aktu nustatyta žemės sklypo rinkos vertė nėra maža.Pareiškėjas, pateikdamas skundą dėl antstolio veiksmų, reikalavimo dėl naujos ekspertizės paskyrimo, nekėlė. Pateikdamas reikalavimą dėl naujos ekspertizės skyrimo teismui, pareiškėjas nesilaikė CPK 682 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, todėl šis pareiškėjo prašymas tūrėtų būti paliktas nenagrinėtu.Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Baltijos kredito sprendimai“ prašo Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto UAB „Baltijos kredito sprendimai“ naudai bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Išieškotoja sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių ekspertizės akte nustatytą turto vertę ar keliančių pagrįstą abejonę dėl jos, nepateikė duomenų apie kitokį turto įvertinimą ar duomenų, kurie pagrįstų kitokią, gerokai besiskiriančią nuo nustatytos ekspertizės aktu, turto rinkos kainą. Pareiškėjas CPK 682 straipsnio 2 dalyje numatyta ekspertizės akto apskundimo tvarka nesinaudojo – byloje nėra duomenų, jog jis būtų prašęs antstolio skirti papildomą ar pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę. Todėl eksperto nustatytos sklypo vertės teisėtumo vertinimas teisiškai nereikšmingas sprendžiant dėl antstolio veiksmų teisėtumo.Istoriniai 2015 m. duomenys apie žemės sklypo vertę nepaneigia aktualiais duomenimis pagrįstų ekspertizės akto išvadų. Ekspertizės aktu pareiškėjui priklausantis žemės sklypas įvertintas atsižvelgiant į individualius jo požymius, vertė nustatyta remiantis 2018 m. duomenimis apie rinkoje vyraujančias panašių ar analogiškų žemės sklypų kainas. Šiuo metu parduodamas žemės sklypas negali būti vertinamas ir lyginamas su žemės sklypų vertėmis, buvusiomis 2015 m., kadangi nekilnojamojo turto rinkos kainos nuolat kinta.VĮ Registrų centro atliktas masinis vertinimas nepaneigia individualizuoto ekspertizės akto išvadų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog turto vertę nustatančio eksperto nesaisto VĮ Registrų centre masinio vertinimo metu nustatyta turto vertė, kadangi ji nustatoma nevertinant objekto individualių savybių. Abstraktūs apelianto teiginiai apie neva netinkamai lyginamuoju metodu atliktą vertinimą yra nepagrįsti jokiais konkrečiais argumentais, teisės aktų nuostatomis. Išieškotojos vertinimu, ekspertizės aktas yra aiškus ir išsamus, o lyginamieji objektai pasirinkti tinkamai ir pagrįstai. Ekspertizės akte nėra jokių trūkumų, kurie būtų galėję antstoliui sukelti pagrįstų abejonių dėl nustatytos žemės sklypo vertės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
Pareiškėjas (apeliantas) prašo bylą pagal atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymą motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas iš esmės neatsižvelgus į visas faktines aplinkybes, nėra motyvuotas dėl pirmosios instancijos proceso metu ir atskirajame skunde išdėstytų reikšmingų aspektų.CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis (atskirasis) skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (CPK 336 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Byloje pateikti išsamūs šalių procesiniai dokumentai, įrodymai, patvirtinantys procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, ginčas sprendžiamas vadovaujantis rašytiniais įrodymais, kurie gali būti ištirti rašytinio proceso tvarka, todėl pareiškėjo prašymas dėl bylos pagal atskirąjį skundą nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
Dėl skundžiamos nutarties esmės
Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo.Antstolis, vykdydamas teismo sprendimus bei kitus vykdomuosius dokumentus, privalo veikti tik jam suteiktų įgalinimų ribose ir neturi teisės atlikti tų veiksmų, kurių nenumato jo veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Antstolio veiksmus vykdant teismo sprendimus bei kitus vykdomuosius dokumentus nustato CPK VI dalis ir Sprendimų vykdymo instrukcija, kurią tvirtina teisingumo ministras. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (LR antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas įvertina, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolio A. A. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0023/11/01988 pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 26, išduotą 2011 m. sausio 17 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus, dėl priverstinio turto pardavimo iš varžytynių, kurioje skolininkas V. J., išieškotoja - UAB „Baltijos kredito sprendimai“. 2015 m. spalio 20 d. patvarkymu dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti antstolis paskyrė skolininkui priklausančio turto - 3,1832 ha komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ekspertizę rinkos vertei nustatyti, ekspertizę buvo pavesta atlikti VĮ Registrų centrui. 2016 m. lapkričio 30 d. VĮ Registrų centras pateikė nekilnojamo turto vertinimo ataskaitą Nr. MIV-465 (13021262), pagal kurią minėto turto rinkos vertė nustatyta 68 300 Eur. 2016 m. gruodžio 16 d. patvarkymu dėl turto įkainojimo antstolis V. J. priklausantį turtą įkainojo 68 300 Eur. Skolininkas turto įkainojimo neginčijo. 2017 m. vasario 8 d. patvarkymu Nr. S-17002214, išieškotojos prašymu, antstolis paskyrė pakartotinę ekspertizę žemės sklypo rinkos vertei nustatyti, pavedant ją atlikti UAB „Inreal“. 2018 m. kovo 12 d. UAB „Inreal“ pateikė nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktą Nr. 18/01-022K, pagal kurį minėto turto rinkos vertė nustatyta 68 400 Eur. Antstolis 2018 m. kovo 13 d. priėmė patvarkymą Nr. S-18003087 dėl turto įkainojimo (v. b. Nr. 0023/11/01988 b. l. 274), kuriuo, vadovaudamasis ekspertizės akte nustatyta turto kaina, nustatė, kad V. J. priklausantis žemės sklypas įkainojamas 68 400 Eur.Pareiškėjas V. J., nesutikdamas su nustatyta turto verte, pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas panaikinti antstolio 2018 m. kovo 13 d. patvarkymą Nr. S-18003087. Antstolis pareiškėjo skundo netenkino ir jį perdavė nagrinėti teismui. Marijampolės apylinkės teismas, nenustatęs antstolio procesinių veiksmų pažeidimo, 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.Atskirajame skunde pareiškėjas pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą sieja su tuo, kad teismas formaliai konstatavo antstolio veiksmų teisėtumą, neatsižvelgė į tai, kad antstolis ginčo žemės sklypo vertę nustatė remdamasis UAB „Inreal“ ekspertizės akte nurodyta turto verte, kuri yra gerokai mažesnė negu VĮ Registro centro duomenų bazėje nurodoma vidutinė žemės sklypo rinkos vertė, UAB „Inreal“ atlikta turto ekspertizė netiksli ir neišsami, ekspertai pažeidė Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytus turto vertinimo principus, parinko netinkamus lyginamuosius objektus, todėl šios ekspertizės išvadas teismas turėjo vertinti kritiškai. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti. Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados (CPK 682 straipsnio 2 dalis), kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis). Tačiau visais atvejais tik antstoliui suteikta teisė spręsti dėl ekspertizės skyrimo reikalingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, jog VĮ Registrų centro atliekamas nekilnojamojo turto masinis vertinimas – nekilnojamojo turto vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės ir vertinimo technologijas, yra įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė. Pastebėtina, kad atliekant tokį vertinimą neindividualizuojami nekilnojamojo turto objektai, jie faktiškai neapžiūrimi, turto vertė nustatoma tik pagal dokumentuose esančią informaciją, realiai jos netikrinant, todėl nustatoma vidutinė panašių nekilnojamojo turto objektų vertė. Tuo tarpu atliekant turto vertės nustatymo ekspertizę, vertinamas konkretus turtas, jo konkrečios savybės, jį apžiūrėjus faktiškai, ir nustatoma būtent šio turto rinkos vertė. Atitinkamai, teismų praktikoje vertinama, kad turto vertinimas, atliktas asmens, turinčio turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą, bei atliktas individualiai, jį apžiūrėjus vietoje, atsižvelgiant į jo ypatybes ir esamą būklę, yra tikslesnis nei turto vertinimo duomenys, įrašyti VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registre, kurie buvo atlikti masinio vertinimo būdu. Todėl pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad VĮ Registrų centro duomenys nesudaro pagrindo abejoti UAB „Inreal“ atliktosios ekspertizės akto išvadomis dėl ginčo žemės sklypo vertės, kaip neatitinkančios tikrosios turto vertės (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina ir tai, jog eksperto nesaisto VĮ Registrų centro masinio vertinimo metu nustatyta nekilnojamojo turto vertė. Be to, aplinkybė, jog eksperto nustatyta ir antstolio nustatyta, vadovaujantis ekspertizės išvada, žemės sklypo kaina skiriasi nuo VĮ Registrų centro masinio vertinimo metu nustatytos rinkos vertės, nėra pagrindas konstatuoti antstolio veiksmų neteisėtumą ir (ar) panaikinti antstolio patvarkymą dėl žemės sklypo vertės nustatymo. Apeliantas neteikė į bylą kitų įrodymų, jog sklypo rinkos vertė yra kitokia, kad ji neatitinka antstolio nustatytosios, remiantis ekspertizės išvada, vertės, todėl apelianto argumentas, jog antstolis nustatė mažesnę žemės sklypo kainą negu yra tikroji vertė, atmestinas kaip neįrodytas. Juo labiau, jog iš esmės tokia pati žemės sklypo vertė buvo nustatyta ir VĮ Registrų centras 2016 m. lapkričio 30 d. vertinimo ataskaita MIV-465(13021262), kuria apeliantui priklausantis žemės sklypas buvo įvertintas 68 300 Eur (100 Eur mažesne, nei UAB „Inreal“ ekspertizės aktu nustatyta verte). Kaip patvirtina vykdomosios bylos duomenys, apeliantas su tokia nustatyta turto verte iš esmės sutiko (v. b. Nr. 0023/11/01988 b. l. 224-258).Atmestini ir apelianto atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad UAB „Inreal“ atlikta turto vertės nustatymo ekspertizė yra netiksli ir neišsami, atlikta neįvertinus žemės sklypo charakteristikų ir netinkamai parinkus lyginamuosius objektus. Šiuo aspektu pažymėtina, jog eksperto nustatytos sklypo vertės teisėtumo vertinimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Apeliantas ekspertizės akto apskundimo tvarka nesinaudojo, byloje nėra duomenų, jog jis būtų antstolio prašęs skirti papildomą ar pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę, todėl eksperto nustatytos sklypo vertės teisėtumo vertinimas teisiškai nereikšmingas sprendžiant klausimą dėl antstolio veiksmų teisėtumo. Pažymėtina, jog ekspertizės išvados apskundimas nėra tas pats kas antstolio patvarkymo apskundimas. Kaip minėta šios nutarties 24 punkte, CPK 682 straipsnio 2 dalis nustato, jog jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Apeliantas nepateikė motyvuotų prieštaravimų dėl ekspertizės išvados, taip pat neprašė skirti nei papildomos, nei pakartotinės turto vertės nustatymo ekspertizės, nors tokia teisė jam buvo išaiškinta antstolio 2018 m. kovo 13 d. patvarkyme Nr. S-18003087 dėl turto įkainojimo. Apeliantas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo skundė šį antstolio patvarkymą dėl žemės sklypo vertės nustatymo, tačiau, kaip jau minėta, antstolio veiksmų apskundimas nelaikytinas prieštaravimu dėl ekspertizės išvados. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs antstolio A. A. veiksmų teisėtumą, nenustatė antstolio veiksmų neteisėtumo. Antstolis žemės sklypo kainą nustatė vadovaudamasis eksperto nustatyta nekilnojamojo turto rinkos verte (CPK 681 straipsnio 4 dalis).Kaip patvirtina kartu su vykdomąja byla Nr. 0023/11/01988 pateiktas UAB „Inreal“ atliktas nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktas Nr. 18/01-022K, atliekant ginčo žemės sklypo vertinimą, buvo išanalizuota, įvertinta ir ekspertizės akte aprašyta žemės sklypo charakteristika, t. y. įvertinta žemės sklypo lokacija, žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis („kita“), naudojimo būdas (komercinės paskirties objektų teritorijos), esami areštai, hipoteka, forma, reljefas, komunikacijų nebuvimas, atstumas nuo miesto ir pan. (ekspertizės akto 12 psl.). Atliekant žemės sklypo vertinimą buvo atlikta žemės sklypo apžiūra ir surašytas turto apžiūros aktas (ekspertizės akto priedas). Be to, atliekant turto vertinimą lyginamuoju metodu buvo pasirinkti iš viso trys lyginamieji objektai: vienas panašaus dydžio (3,1617 ha) žemės sklypas ir du mažesni (0,9135 ha ir 0,5792 ha) žemės sklypai už vertinamąjį nekilnojamojo turto objektą. Atsižvelgiant į kiekvieno pasirinkto lyginamojo objekto dydį, užstatymo plotą, buvo atliktos reikiamos pataisos. Darydamas analogiško (panašaus) turto sandorių kainų pataisas, turto vertintojas taikė kokybinį skaičiavimo modelį, t. y. taikė poriniu palyginimu nustatytas pataisas. Sandorių kainų pataisos buvo nustatytos remiantis vertintojų, surašiusių ekspertizės aktą, asmenine profesine patirtimi bei sukauptomis žiniomis, apklausiant kitus UAB „Inreal” turto vertintojus bei vadybininkus, naudojant istorinius duomenis (vidinę analitinę informaciją, rinkos monitoringo duomenis, aktualius vertinimo dieną), kurie sukaupti UAB „Inreal“ nekilnojamojo turto duomenų bazėse ir kituose šaltiniuose, nurodytuose ekspertizės akto 1.9 ir 5.4 punktuose (ekspertizės akto 18 psl.). Byloje nėra duomenų, kad antstoliui buvo pateikti objektyvūs duomenys, iš kurių jis būrų galėjęs spręsti, kad vykdomojoje byloje paskirto eksperto atlikta ekspertizė yra neteisinga, prieštaraujanti konkretiems teisės aktų reikalavimams, kad turto vertė nustatyta netinkamais metodais ar pan. Todėl apelianto atskirojo skundo argumentai, jog tiek antstolis, tiek pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog turto vertės nustatymo ekspertizė atlikta netinkamai, atmestini kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, jog pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo pateikiami duomenys apie 2015 metais nustatytą žemės sklypo vertę yra neaktualūs ir neturi reikšmės nustatant žemės sklypo pardavimo kainą 2018 metais.Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su pareiškėjo atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas jo skundą dėl antstolio veiksmų tik formaliai konstatavo antstolio veiksmų teisėtumą bei pareiškėjo skundo nepagrįstumą. Skundžiama nutartis yra motyvuota, išnagrinėti visi pareiškėjo reikalavimai ir argumentai, pirmosios instancijos teismas analizavo bei vertino vykdomojoje byloje esančius duomenis bei padarė pagrįstas išvadas dėl turto vertinimo procedūros, o atskirajame skunde išdėstyti pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai vertinęs byloje esančius duomenis ir (ar) šalių pateiktus argumentus. Išdėstytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) UAB „Baltijos kredito sprendimai“ pateikė apeliacinės instancijos teismui duomenis, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą turėjo 1 184,59 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, prašo šias išlaidas priteisti iš apelianto. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs suinteresuoto asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, sprendžia, kad jos nepagrįstai didelės, viršija Rekomendacijų 8.16 punkte nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius, todėl protingomis, realiomis pripažintinos 500 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurios atmetus pareiškėjo atskirąjį skundą priteistinos suinteresuotam asmeniui iš apelianto (CPK 98 straipsnis, 443 straipsnio 6 dalis).Pareiškėjui iniciavus apeliacinį procesą, byloje turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme, neviršija LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), todėl šios išlaidos iš apelianto valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui UAB „Baltijos kredito sprendimai“ (juridinio asmens kodas 303939377) 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.