Kauno apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovei R. K.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susiekimo ministerijos ieškinį atsakovams V. J., bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui „Snoras“, antstoliui I. G., antstoliui A. A., antstoliui G. S., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl leidimo paimti savininko V. J. žemę pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus priimtą sprendimą (įsakymą) visuomenės poreikiams ir dėl atlyginimo už paimtą žemę dydžio nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Priteisti iš atsakovo V. J. bylinėjimosi išlaidas šioje byloje.

Atsakovo V. J. atstovė advokatė N. Ž. prašė ieškinio reikalavimus patenkinti iš dalies, atsakovui V. J. priteisti 12 614 Lt (3653,53 Eur), nepriteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų, jas apmokėti iš valstybės iždo.

Atsakovai V. J., bankrutavusios akcinės bendrovės bankas „Snoras“ atstovas, antstolis I. G., antstolis A. A., antstolis G. S., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinio reikalavimai tenkintini visiškai.

Ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovė nurodė, kad palaiko visus patikslinto ieškinio reikalavimo argumentus. Ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 1P-123 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 22,00–56,50 km ruožui rekonstruoti) procedūros pradžios Marijampolės savivaldybėje“ buvo pradėjo procedūrą dėl atsakovo V. J. nuosavybės teise valdyto kitos paskirties 3,2300 ha dydžio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Marijampolės savivaldybėje, 0,05 ha dydžio dalies įtraukimo į rengiamo žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritoriją. Šio projekto rengimo metu atlikus kadastrinius matavimus buvo nustatyta, kad iš savininko V. J. visuomenės poreikiams būtų paimama 3,2300 ha dydžio, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Marijampolės savivaldybėje, 0,0468 ha dydžio dalis. 2011 m. kovo 15 d. akte „Dėl nuostolių, atsiradusių paimant privačią žemę visuomenės poreikiams magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 22,00–56,50 km ruožui rekonstruoti atlyginimo būdo, dydžio ir kitų nuostolių aptarimo“ atsakovas V. J. nurodė, kad už visuomenės poreikiams paimamą žemę pageidauja atlyginimo pinigais. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2014 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-210 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 22,00–56,50 km ruožui rekonstruoti) Marijampolės savivaldybėje“ iš žemės savininko V. J. visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 22,00–56,50 km ruožui rekonstruoti) nusprendė paimti jo nuosavybės teise valdomą 0,0468 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybėje, ir už jį nustatė 11 7000,00 Lt (atitikmuo – 3 388,55 Eur) atlyginimo dydį. Ieškovės atstovė visiškai sutiko su teismo ekspertizės išvada, kurioje nurodyta, jog 0,0468 ha dydžio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) Marijampolės sav., rinkos vertė jo paėmimo visuomenės poreikiams dieną (2014-06-03) buvo 8 700 litų (atitikmuo – 2 519,69 Eur). Ieškovės atstovė prašė netenkinti atsakovo V. J. atstovės prašymo dėl žemės sklypo kainos nustatymo pagal visus byloje esančius ginčo žemės sklypo nustatytus įvertinimus, nes to nenumato įstatymas.

Atsakovo V. J. atstovė nesutiko su teismo eksperto nustatytu atlyginimo dydžiu už paimamą visuomenės poreikiams žemę, palaikė visus atsakovo argumentus, nurodytus jo atsiliepime į patikslintą ieškinį. Atsakovo atstovės manymu, nustatant visuomenės poreikiams paimamo sklypo vertę, žemės sklypo vertė turi būti nustatoma išskaičiuojant paimamo sklypo plotą iš bendro turėto žemės sklypo ploto, tai yra vertinant, kokia žemės sklypo 3,2300 ha bendro ploto kitos paskirties (naudojimo būdas: komercinės paskirties objektų teritorijos, naudojimo pobūdis: prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos ir eksploatavimo), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). unikal. Nr. (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., rinkos vertė, o ne nustatant jau atidalinto žemės sklypo vertę. Tokiu būdu nustatant vertę ji neatitinka tikrojo savininko praradimo paimant sklypą visuomenės poreikiams. Byloje yra pateikta VĮ Žemės fondo vertintojo J. L. 2011-11-10 parengta 4,68 a žemės sklypo dalies paimamos visuomenės poreikiams vertinimo ataskaita, kurioje šios žemės sklypo dalies rinkos vertė nustatyta 11 700 Lt (2 500 Lt už arą). UAB korporacijos „Matininkai“ 3,23 ha žemės sklypo rinkos vertė nustatyta 2910 Lt už arą, o UAB „Inreal“ – 3514 Lt už arą. Teismo ekspertas S. R. nustatė 1858 Lt vertę už arą. Atsakovo atstovė akcentavo, kad teismas, vertindamas pateiktų įrodymų visumą, sprendžia, kad eksperto išvada teismui neturi išankstinės galios, tad turi būti išvestas visų ekspertizių nustatytos kainos vidurkis ir tokiu būdu atsakovui būtų teisingai atlyginta už visuomenės poreikiams paimamą turtą. Todėl atsakovo atstovė mano, kad teisinga atlyginimo kaina būtų 12 614 Lt (3653,53 Eur), o ne taip, kaip nurodyta teismo eksperto 2015-08-12 išvadoje.

Dėl kitų ieškovės argumentų, susijusių su išlaidomis dėl hipotekos (areštų) išregistravimo ieškovės lėšomis, taip pat atsakovo banko veiksmų, atsakovo atstovė paliko spręsti teismui.

BAB bankas „Snoras“ atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinio pareiškimą nurodė, kad pagal 2007-09-13 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bankas suteikė atsakovas V. J. 300 000 Eur paskolą. Užtikrindamas tinkamą prievolių pagal Paskolos sutartį įvykdymą V. J. įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį 3,23 ha žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini) Marijampolė (įkeista hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini)). Suėjus paskolos grąžinimo terminui, atsakovas V. J. paskolos negrąžino, taip pažeisdamas Paskolos sutarties nuostatas, dėl ko bankas kreipėsi į teismą. 2011-01-17 Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėja nutartimi Nr. 26 leido iš atsakovo V. J. išieškoti 319 166,49 Eur skolą, 133 Lt bylinėjimosi išlaidas ir 5 procentų metines procesines palūkanas, skaičiuojant nuo banko kreipimosi į teismą dienos iki visiško skolos išieškojimo iš atsakovo V. J., nukreipiant išieškojimą į jam nuosavybės teise priklausantį, bankui įkeistą žemės sklypą. 2011-08-16 VĮ Valstybės žemės fondas informavo banką, jog pagal žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, visuomenės poreikiams reikia paimti atsakovui V. J. nuosavybės teise priklausančio ir bankui įkeisto žemės sklypo (3,23 ha) dalį – 0,0468 ha. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams tikslas – paimamą visuomenės poreikiams įkeistos žemės sklypo dalį įregistruoti valstybės vardu, prieš tai tinkamai atlyginant žemės savininkui. Bankas sutiko su ieškovės patikslintame ieškinyje siūloma bankui sumokėti kompensacijos už paimamą žemės sklypą suma (2 519,69 Eur) ir nurodė, jog ieškovei sumokėjus 2 519,69 Eur, bankas atsisakys jo naudai įkeisto žemės sklypo hipotekos. Bankas nesutiko su ieškovės prašymu teismui, jog teismas, priimdamas sprendimą, turėtų panaikinti bankui įkeisto žemės sklypo hipoteką, nes panaikinus žemės sklypui hipoteką ir ieškovei nesumokėjus 2 519,69 Eur kompensacijos bankui, būtų pažeistos hipotekinio kreditoriaus banko teisės.

Bylos medžiaga įrodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 1P-123 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 22,00–56,50 km ruožui rekonstruoti) procedūros pradžios Marijampolės savivaldybėje“ (1 t., b. l. 9) buvo pradėta procedūra atsakovo V. J. nuosavybės teise valdyto kitos paskirties 3,2300 ha dydžio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Marijampolės savivaldybėje, 0,05 ha dydžio dalies atžvilgiu, o žemės sklypas buvo įtrauktas į rengiamo žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritoriją. Apie Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 25 d. įsakymą Nr. 1P-123 atsakovas V. J. ir kreditorius akcinė bendrovė bankas „Snoras“ buvo informuoti Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. SDZ-1318 „Dėl informacijos“ (1 t., b. l. 10–11). Atsakovui V. J. paminėtų dokumentų, susijusių su žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, įteikti nepavyko dėl pasikeitusios gyvenamosios vietos, todėl ieškovės Kelių direkcijos prašymu dokumentus persiuntė akcinė bendrovė bankas „Snoras“ ir 2010 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. C-05-15110/10 „Dėl dokumentų persiuntimo“ (1 t., b. l. 12) apie tai informavo ieškovę Kelių direkciją. Atsakovas V. J. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. 1P-123 teismui neapskundė. Atlikus kadastrinius matavimus, buvo nustatyta, kad iš savininko V. J. visuomenės poreikiams būtų paimama 3,2300 ha dydžio (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Marijampolės savivaldybėje, 0,0468 ha dydžio dalis. VĮ Valstybės žemės fondas 2011 m. kovo 15 d. akte „Dėl nuostolių, atsiradusių paimant privačią žemę visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 22,0–56,50 km ruožui rekonstruoti) atlyginimo būdo, dydžio ir kitų nuostolių aptarimo“ (1 t., b. l. 13) atsakovas V. J. nurodė, kad už visuomenės poreikiams paimamą žemę pageidauja atlyginimo pinigais. VĮ Valstybės žemės fondo (įmonės kvalifikacijos atestato Nr. 000370) turto vertintojo J. L. (kvalifikacijos pažymėjimas Nr. 000134) 2011 m. birželio 22 d. parengtoje visuomenės poreikiams paimamos atsakovo V. J. žemės sklypo (dalies) įvertinimo ataskaitoje ir joje esančioje turto vertės nustatymo pažymoje Nr. 2011-234 (1 t., b. l. 14–28) nustatyta, kad V. J. nuosavybės teise valdomo 3,2300 ha dydžio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) visuomenės poreikiams paimamos 0,0468 ha dydžio dalies rinkos vertė – 11 700,00 Lt (2 500,00 Lt už arą). Ataskaitos kopijos 2011 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. SG-5-335 „Dėl paimamos visuomenės poreikiams žemės sklypo dalies rinkos vertės nustatymo“ (1 t., b. l. 29) buvo pateikta atsakovui V. J.. Atsakovas V. J. buvo informuotas apie galimybę pateikti savo lėšomis parengtą visuomenės poreikiams paimamos žemės sklypo dalies vertinimo ataskaitą. Taip pat apie visuomenės poreikiams paimamos atsakovo V. J. žemės sklypo dalies rinkos vertę akcinė bendrovė bankas „Snoras“ buvo informuota 2011 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. V5-213 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams“ (1 t., b. l. 30). Atsiliepime į patikslintą ieškovės ieškinį bankrutuojanti akcinė bendrovė „Snoras“ nurodė, kad bankas sutinka su ieškovės patikslintame ieškinyje siūloma bankui sumokėti kompensacijos už paimamą žemės sklypą suma (2 519,69 Eur), ir nurodė, jog ieškovei sumokėjus 2 519,69 Eur, bankas atsisakys jo naudai įkeisto žemės sklypo hipotekos. Atsakovas V. J. sudaryti sutarties dėl atlyginimo būdo ir dydžio už visuomenės poreikiams paimamą jo žemę nesutiko (1 t., b. l. 33, 87–88). Ieškovei Kelių direkcijai negalint su atsakovu V. J. sudaryti sutarties dėl atlyginimo būdo ir dydžio už visuomenės poreikiams paimamą jo žemę, tačiau parengus visus kitus šio projekto sprendinius, 2012 m. liepos 31 d. buvo surašytas aktas „Dėl žemės savininko V. J. nepasirašytos sutarties dėl atlyginimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 22,0–56,50 km ruožui rekonstruoti) paimamą žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį“ (1 t., b. l. 89), kurį pasirašė žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengėjos VĮ Valstybės žemės fondo atstovas ir Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus vedėjas. Vadovaujantis patvirtintu žemės paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 22,00–56,50 km ruožui rekonstruoti Marijampolės savivaldybėje) projektu, Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos vedėjo 2014 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 20SK-(14.10.110.)-360 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolės savivaldybėje, pertvarkymo padalinimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ (1 t., b. l. 90–91) žemės savininko V. J. 3,23 ha dydžio žemės sklypas buvo padalintas taip: į liekantį savininkui (3,1832 ha), kuriam Nekilnojamojo turto registre buvo suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)); į paimtiną visuomenės poreikiams (0,0468 ha), kuriam Nekilnojamojo turto registre buvo suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 4(duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 92–93). Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2014 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-210 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė– Suvalkai 22,00–56,50 km ruožui rekonstruoti) Marijampolės savivaldybėje“ (1 t., b. l. 95–96) iš žemės savininko V. J. visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 22,00–56,50 km ruožui rekonstruoti) nusprendė paimti jo nuosavybės teise valdomą 0,0468 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybėje, ir už jį nustatė 11 7000,00 Lt (atitikmuo – 3 388,55 Eur) atlyginimo dydį. Apie tai Kelių direkcija buvo informuota Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus 2014 m. birželio 5 d. raštu Nr. 20SD-(14.20.7.)-3131 (1 t., b. l. 97). Atlyginimas už iš atsakovo V. J. paimamą visuomenės poreikiams žemę 11 7000,00 Lt (atitikmuo – 3 388,55 Eur) buvo 2014 m. birželio 17 d. pervestas į notaro depozitinę sąskaitą (1 t., b. l. 98).

Tačiau atsakovas nesutiko su ieškovės už paimamą visuomenės poreikiams žemę 11 7000,00 Lt lėšų suma, nurodyta 2014 m. birželio 3 d. įsakyme, ir prašė skirti teismo ekspertizę žemės sklypo vertei nustatyti. Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 18 d. nutartimi paskyrė nagrinėjamojoje byloje ekspertizę nekilnojamojo turto vertei nustatyti. Skirdamas ekspertizę teismas netenkino atsakovo V. J. prašymo atlikti viso 3,2300 ha dydžio žemės sklypo vertinimą (2 t., b. l. 21–22). Teismas nusprendė atlikti visuomenės poreikiams paimto 0,0468 ha dydžio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vertinimą sklypo paėmimo visuomenės poreikiams dieną – 2014-06-03 (2 t., b. l. 41–44). Teismo paskirtas ekspertas pateikė ekspertizės išvadą (2 t., b. l. 63–149), kuria nustatė, kad sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vertė turto paėmimo visuomenės poreikiams dieną yra 8700 Lt (2 519,69 Eur). Ekspertizės išvadoje pažymėta, kad apžiūros metu dalyvavo V. J. (2 t., b. l. 63).

Taigi civilinėje byloje buvo atlikti keli ginčo žemės sklypo įvertinimai, taip pat į bylą ginčo žemės sklypo įvertinimą pateikė atsakovas (1 t., b. l. 34–35, 64–86) ir akcinė bendrovė „Snoras“ (1 t., b. l. 42–63).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.93 straipsnio 4 dalį, nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. Konstitucija ir kiti teisės aktai (inter alia Žemės įstatymas) taip pat įtvirtina teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principą, kuris reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; toks praradimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogišką žemės sklypą, kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias visuomenės poreikiams paimamo turto rinkos vertės ir atlyginimo už jį nustatymo klausimą, pažymėjo, kad teisme nagrinėjant ginčą dėl atlyginimo už paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą dydžio nustatymo, tokio žemės sklypo rinkos vertė ir su ja siejamas atlyginimo buvusiam savininkui dydis nustatytini institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną <..>, kai žemės savininkas nesusitaria su prašymą pateikusia institucija dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę būdo ir dydžio, būtent institucijos priimamame sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams turi būti nustatyta paimamo žemės sklypo vertė, nurodyta kompensacija pinigais <..>. Teisingo atlyginimo dydis turėtų būti siejamas su realių apribojimų, suvaržymų atsiradimo momentu, institucijos valinio akto priėmimu. Institucijos priimtas sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams nėra formalus aktas, jis pratęsia sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą sukeltų teisinių pasekmių galiojimą laike ir sukelia naujas, be to, konkretus žemės sklypo įvertinimas ir atlyginimo (kompensacijos) pinigais siūlymas yra privalomi jo turinio elementai, kurių atitiktį teisės aktų reikalavimams patikrina ginčą dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo nagrinėjantis teismas, tikrindamas, ar nustatytas atlyginimas teisingas, lygiavertis paimamai nuosavybei. Be to, tinkamas paimamo žemės sklypo vertės nustatymas ir teisingo atlyginimo už jį siūlymas institucijos sprendime suponuoja teisės aktų, tarp jų – Konstitucijos, reikalavimų vykdymą ir leidžia išvengti ginčo nagrinėjimo teisme; institucija, priimdama sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams, negali žinoti, kada teismas, jeigu į jį būtų kreiptasi, daliniu sprendimu išspręs ginčą dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumo, todėl taip pat neturi galimybės siūlomą atlyginimo dydį suderinti su visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo verte tokio teismo dalinio sprendimo įsiteisėjimo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014).

Atsižvelgdamas į anksčiau paminėtus kasacinio teismo išaiškinimus, teismas nagrinėjamoje byloje nesivadovauja Turto vertinimo ataskaita Nr. 11/09-773/14 (1 t., b. l. 42–63) ir korporacijos ,,Matininkai“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 21AO-1201-003 (1 t., b. l. 64–86), VĮ Valstybės žemės fondo įvertinimo ataskaita (1 t., b. l. 14–28). Minėtose ataskaitose vertinamo nekilnojamojo turto rinkos vertė nustatyta vertinant nekilnojamojo turto kainą skirtingais laikotarpiais nuo 2010-08 iki 2011-09 ir atsižvelgiant į minėtu laikotarpiu parduotų žemės sklypų kainą (1 t., b. l. 23). Be to, vertinamo nekilnojamojo turto vertė nustatyta apžiūros dieną (1 t., b. l. 43) arba turto vertinimo datą (1 t., b. l. 75), taigi priešingai, nei išaiškino kasacinės instancijos teismas, kad žemės sklypo rinkos vertė ir su ja siejamas atlyginimo buvusiam savininkui dydis nustatytini institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną (1 t., b. l. 95–96), šiuo atveju 2014-06-03.

Pastebėtina ir tai, kad AB banko „Snoras“ užsakymu UAB „Inreal“ turto vertintojo 2011 m. rugsėjo 12 d. parengta glausta vertinimo ataskaita Nr. 11/09-773/14 (1 t., b. l. 42–63), kur buvo nustatyta, kad viso atsakovo V. J. 3,2300 ha dydžio žemės sklypo rinkos vertė – 1 135 000,00 Lt (3 514,00 Lt už arą). Šioje vertinimo ataskaitoje nebuvo atlikta jokių skaičiavimų, pagrindžiančių nustatytą rinkos vertę (nors pagal vertinimo metu galiojusios (iki 2012-05-01) Turto vertinimo metodikos 33 punktą „vertinamo objekto ir palyginamųjų objektų charakteristikos bei skirtumai turi būti aiškiai ir suprantamai apibūdinti, o taikomų koeficientų reikšmių ir kiti skaičiavimai parodomi turto įvertinimo ataskaitoje“), nebuvo pateikta pačių palyginamųjų objektų. Todėl ši vertinimo ataskaita neatitiko tuomet galiojusio (iki 2012-05-01) Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto, kuriame buvo nustatyta, jog turto vertės nustatymo pagrindimas turi būti išsamus, reikalavimų. Taigi šis dokumentas nėra patikimas rašytinis įrodymas ginčo turto vertei nustatyti.

Taip pat pastebėtina, kad atsakovo V. J. užsakymu UAB korporacijos „Matininkai“ turto vertintoja R. A. 2012 m. sausio 17 d. parengė nekilnojamojo turto (kitos paskirties žemės sklypo) vertinimo ataskaitą Nr. 21A0-1201-0003 (1 t, b. l. 64–86), kurioje buvo nustatyta, kad viso atsakovo V. J. 3,2300 ha dydžio žemės sklypo rinkos vertė – 940 000,00 Lt (2 910,00 Lt už arą). Paminėtoje vertinimo ataskaitoje neaprašyta, kokiomis savybėmis turto vertintojos pasirinkti palyginamieji objektai yra panašūs į vertintą objektą ir kuo skiriasi, nepagrįstas palyginamųjų objektų pasirinkimas, o pateiktas palyginamųjų objektų aprašymas nepakankamas išvadoms, kad vertinamas objektas ir palyginamieji objektai turi tų pačių arba artimų ypatybių, padaryti, neatlikti visi reikiami skaičiavimai, taigi neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto reikalavimų.

Teismas nesivadovauja atsakovo V. J. apskaičiavimais, kurie atlikti atsižvelgiant į UAB „Inreal“ ir UAB korporacijos „Matininkai“ parengtose vertinimo ataskaitose (1 t., b. l. 43, 75) nurodytą viso žemės sklypo (3,2300 ha) rinkos vertę ir VĮ Valstybės žemės fondo vertinimo ataskaitoje (23–24) nurodytą paimamos žemės sklypo dalies (0,0468 ha) rinkos vertę padalinus iš to sklypo ploto, taip gautas 3 skirtingas 1 aro rinkos vertes sudėjus, gautą toliau sumą padalijus iš 3, o nustatytą 1 aro vertės aritmetinį vidurkį (3 000,00 Lt) padauginus iš visuomenės poreikiams paimamo ploto), nes atsakovo išvada apie turto vertę padaryta remiantis netinkamai atliktais UAB „Inreal“ ir UAB korporacijos „Matinikai“ specialistų apskaičiavimais.

Atmestinas atsakovo V. J. atstovės argumentas, kad nagrinėjamoje byloje nustatant nekilnojamojo turto vertę turi būti vertinamas visas 3,2300 ha žemės sklypas, o ne 0,0468 ha, t. y. dalis žemės sklypo. Kaip nurodyta anksčiau, jog žemės sklypo rinkos vertė ir su ja siejamas atlyginimo buvusiam savininkui dydis nustatytini institucijos sprendimu, kuriuo nuspręsta paimti žemę visuomenės poreikiams. Šiuo atveju iš atsakovo V. J. 2014-06-03 sprendimu visuomenės poreikiams nuspręsta paimti 0,0468 ha, o ne 3,2300 ha. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovo V. J. asmeninės nuosavybės teise valdomas žemės sklypas yra kitos paskirties, tačiau ginčo žemės sklype veikla nevykdoma. Visą žemės sklypą (taip pat ir visuomenės poreikiams paimamą dalį) sudarė tik žemės ūkio naudmenos (ariama žemė). Esant byloje nenuginčytai aplinkybei, kad atsakovas V. J. jokios veiklos nevykdo nei visame 3,2300 ha žemės sklype, nei jo 0,0468 ha dalyje, teismo vertinimu, atsakovo argumentai dėl tariamai netinkamai atlikto žemės sklypo įvertinimo nevertinant viso 3,2300 ha žemės sklypo ploto yra niekuo neįrodyti, todėl nepagrįsti (CPK 185 str.).

Nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų kitokią, negu 2015 m. rugpjūčio 12 d. nustatyta teismo eksperto, valstybės poreikiams paimamo žemės sklypo rinkos vertę aktualiu momentu. Teismas, spręsdamas klausimą dėl ginčo žemės sklypo vertės nustatymo, vadovaujasi teismo eksperto 2015 m. rugpjūčio 12 d. nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. A/(duomenys neskelbtini) nustatyta turto verte (2 t., b. l. 112), kad 0,0468 ha dydžio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) Marijampolės sav., rinkos vertė jo paėmimo visuomenės poreikiams dieną (2014-06-03) buvo 8 700 litų (atitikmuo – 2 519,69 Eur). Todėl teismo eksperto išvadoje nustatyta žemės sklypo rinkos vertė laikytina ta, kurią valstybė turi atlyginti paimamo sklypo savininkui – atsakovui V. J. (CPK 185 str.).

Teismas plačiau nepasisako dėl taikytos hipotekos ginčo žemės sklypui išregistravimo, kadangi dėl visuomenės poreikiams paimto ir įkeisto žemės sklypo vertės, atsiskaitymo tvarkos su banku „Snoras“ nagrinėjamoje byloje ginčo nėra.

Valstybė nagrinėjamoje byloje turėjo bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui V. J. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-12-30 sprendimu ,,Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ buvo suteikta antrinė teisinė pagalba 12 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos (2 t., b. l. 23–24). Atsakovui V. J. byloje atstovavo advokatė N. Ž..

Kauno apygardos teismo 2015-03-18 nutartimi byloje buvo paskirta nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė (2 t., b. l. 41–44). Ekspertizės atlikimo išlaidos, remiantis 2015-08-12 sąskaita faktūra SKR 0701, sudarė 500 Eur (2 t., b. l. 150).

Remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-11-19 pažyma Nr. (4.22)TPA-3158 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, antrinės teisinės pagalbos išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė: advokato užmokestis – 176, 60 Eur, kitos su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusios išlaidos 545,49 Eur, iš viso valstybei priteistinos išlaidos sudaro 722,09 Eur.

Remiantis Kauno apygardos teismo raštinės pažyma, valstybės turėtos išlaidas dėl procesinių dokumentų persiuntimo sudaro 52,38 Eur.

Patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimus, šios valstybės turėtos nagrinėjamojoje byloje išlaidos iš atsakovo V. J. nepriteistinos, nes atsakovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, taigi bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto (CPK 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 306–307 straipsniais, teisėja

nusprendžia:

Ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ieškinio reikalavimus patenkinti visiškai.

Nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą atsakovo V. J. 0,0468 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) Marijampolės sav., 8 700 Lt (atitikmuo – 2 519,69 Eur) atlyginimo dydį pagal teismo eksperto 2015 m. rugpjūčio 12 d. parengtą nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. A/(duomenys neskelbtini).

Įpareigoti ieškovę Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos sumokėti 2 519,69 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų devyniolikos Eur ir 69 ct) kompensaciją BAB bankui „Snoras“ į banko nurodytą sąskaitą;

Atsakovas BAB bankas „Snoras“ įpareigojamas pateikti prašymą notarų biurui dėl žemės sklypo, paimamo visuomenės poreikiams, hipotekos išregistravimo per 3 (tris) darbo dienas nuo visos aukščiau minėtos sumos užskaitymo į banko nurodytą sąskaitą ir ieškovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos sumokėjus visus mokesčius, susijusius su hipotekos turto dalies išregistravimu, panaikinant visuomenės poreikiams paimto atsakovo V. J. 0,0468 ha dydžio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) Marijampolės r., įkeisto akcinei bendrovei bankui „Snoras“, hipoteką (sutartinės hipotekos kodas (duomenys neskelbtini)), antstolio I. G. turto areštą (turto arešto akto identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)), antstolio A. A. turto areštą (turto arešto akto identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)), antstolio G. S. turto areštą (turto arešto akto identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)).

Nagrinėjamoje byloje valstybės turėtas 597,87 Eur bylinėjimosi išlaidas apmokėti iš valstybės biudžeto.

Šis sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.