Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eko žaliavos“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl valstybinio žemės sklypo pardavimo kainos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. 2020 m. gegužės 10 d. ieškovė šį reikalavimą patikslino, prašydama nustatyti žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo kainą, lygią 45 500 Eur.

3. Ieškinyje nurodoma, kad, vadovaujantis 2014 m. gegužės 2 d. įvykusio žemės sklypo nuomos aukciono, kurį laimėjo ieškovė UAB „Eko žaliavos“, rezultatais, su ieškove 2014 m. liepos 3 d. buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 13SŽN-(14.13.55.)-l47 (toliau – ir Sutartis), pagal ją Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovė) Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus (toliau – ir NŽT KN skyrius), išnuomojo ieškovei 0,0336 ha ploto žemės sklypą (toliau – ir Žemės sklypas), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (Sutarties 1 punktas), 99 metų laikotarpiui (Sutarties 2 punktas). Sutartyje numatyta, kad žemės sklype statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima, jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui (Sutarties 4.1 punktas). Žemės nuomos mokesčio dydis metams – 21 600 Lt (Sutarties 10 punktas).

4. Ieškinyje teigiama, jog ieškovė, vadovaudamasi toje teritorijoje galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, išduotu statybos leidimu ir 2017 m. gegužės 12 d. pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB-60-170512-00520 (Nekilnojamojo turto registro išrašo 10.1 punktas), su atsakovės pritarimu Žemės sklype suformavo pastatą – svečių namus, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registro išrašo 2.2 punktas). Ieškovė 2018 m. kovo 28 d. kreipėsi į NŽT su prašymu parduoti Žemės sklypą, tačiau gavo neigiamą atsakymą Nr. (13SD-909-(14.13.104.) ir jį apskundė teismui. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. spalio 10 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-7623-618/2018 ieškovės ieškinį tenkinti, panaikinti NŽT KN skyriaus 2018 m. balandžio 24 d. raštą Nr. 13SD-909-(14.13.104.) ir įpareigoti NŽT per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškove valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį ne aukciono tvarka. Šį Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą NŽT apskundė Klaipėdos apygardos teismui, tačiau teismas 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-497-826-2019 atmetė NŽT apeliacinį skundą ir Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimą paliko galioti nepakeistą.

5. Ieškinyje nurodoma, kad teismai pripažino, kad NŽT KN skyrius 2018 m. balandžio 24 d. neteisėtai atsisakė parduoti Žemės sklypą, o tai reiškia, kad nuo šios datos ieškovė įgijo teisę Žemės sklypą įgyti nuosavybės teise. Nežiūrint to atsakovė iki šiol vengia Žemės sklypą parduoti ir nuolat išgalvoja įvairių priežasčių – išsimokėtinai pirkti neleidžia, nes įkeista bankui Žemės sklypo nuomos teisė, o kai ieškovė nurodė, kad sutinka sumokėti viską iš karto, tada absoliučiai nieko nedarė, kol ieškovė nesikreipė į teismą ir nepareikalavo, kad teismas išduotų vykdomąjį raštą. Tik po to, kai antstoliui buvo perduota vykdyti byla dėl įpareigojimo parduoti ieškovei Žemės sklypą, NŽT pradėjo veikti, t. y. atliko turto vertinimą ir pateikė sutarties projektą, kuriame pardavimo kaina nurodyta 73 000 Eur. Ieškovė nesutiko su tokia didele kaina ir ėmė teirautis, kodėl tokia didelė Žemės sklypo vertė. Paaiškėjo, kad NŽT užsakė turto vertinimą dabartinėmis kainomis, o ne 2018 metų, kai NŽT neteisėtai atsisakė parduoti Žemės sklypą. Ieškovė su tokia kaina nesutinka, o apklausus turto vertintojus, jie preliminariai nurodė, kad tokio Žemės sklypo vertė dabar yra ne daugiau nei 50 000 Eur, o 2018 m. ji galėjo būti apie 45 000 Eur.

6. Ieškinyje teigiama, jog ieškovė siekia, kad Žemės sklypo kaina, dėl kurios ir kyla šis ginčas, būtų nustatyta objektyviai teisme pagal prašymo (2018 m.) parduoti Žemės sklypą padavimo NŽT metu buvusią vertę, nes, ieškovės įsitikinimu, ji negali būti didesnė nei 45 000 Eur. Jei NŽT su tokia kaina nesutiks, ieškovė prašys teismo paskirti teismo ekspertizę objektyviai Žemės sklypo kainai nustatyti.

12. Dublike nurodoma, kad visa tai rodo, jog viešojo administravimo subjektas, kurio konstitucinė pareiga tarnauti žmonėms (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis), daro įvairias kliūtis, kad žmonės negalėtų įgyvendinti savo teisių į nuosavybę, nors turėtų kooperuotis ir bendradarbiaujant priimti pačius geriausius, efektyviausius ir protingiausius sprendimus, kurie būtų ir pakankamai motyvuoti, kad žmonėms suprastų, kodėl buvo priimtas vienoks ar kitoks sprendimas. Atsakovė griežtai atsisako pateikti ginčo sklypo vertinimo ataskaitą ir tai kelia įtarimą, kad ji iki šiol nepadaryta. Ieškovė mano, kad ji šioje byloje ir nebūtina, nes ji prašo teismo paskirti teismo ekspertą, kuris nustatytų ginčo sklypo vidutinę rinkos vertę, buvusią tuo metu, kai atsakovė privalėjo priimti sprendimą parduoti ieškovei Žemės sklypą, t. y. 2018 m. balandžio 30 d.

14. Triplike nurodoma, kad ieškovė nepateikė jokių teisinių argumentų, patvirtinančių jos reikalavimus, nenurodo nė vieno argumento, kokie veiksmai buvo atlikti pažeidžiant valstybinės žemės pardavimo tvarką. Dublikas yra visiškai nepagrįstas, nes ieškovė nepagrindė savo teiginio argumentais. Ieškovė dubliko 3 punkte nurodė, kad 2020 m. birželio 17 d. prašyme nenurodė, kad pasirengusi sumokėti visą sandorio kainą ar dalimis išsimokėti. Tai reiškia, kad ieškovė patvirtina, kad jokios valios kaip pirkėja 2020 m. birželio 17 d. prašymu neišreiškė. Nutarimo 2.2 punkte yra numatyta, kad valstybinės žemės sklypai pagal taisykles parduodami arba išnuomojami atsižvelgiant į prašyme išreikštą asmens, turinčio teisę pirkti arba išsinuomoti žemės sklypą, valią pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypą. Taisyklių 12.1 punktas numato, kad prašyme turi būti nurodyti statinių ir įrenginių, esančių prašomame parduoti naudojamame žemės sklype, unikalūs numeriai ir atsiskaitymo su valstybe už perkamą žemės sklypą būdas – iš karto ar išsimokėtinai. Atsižvelgiant į šias nuostatas ir ieškovės paaiškinimus dublike yra pagrindas manyti, kad ieškovė tinkamai iki šiol yra neišreiškusi valios dėl žemės sklypo pirkimo atsiskaitant iš karto. Taigi NŽT, galbūt neteisingai įvertinusi ieškovės valią, nepagrįstai pradėjo valstybinės žemės pardavimo procesą.

15. Triplike teigiama, jog ieškovės valia pirkti žemės sklypą išsimokėtinai (2019 m. birželio 12 d. prašymas) buvo įvertinta ir priimtas sprendimas 2019 m. liepos 11 d. raštu Nr. 13SD-1608-(14.13.104), kuriuo NŽT informavo išieškotoją, kad pardavimas išsimokėtinai negalimas, nes yra įkeista turtinė teisė (įregistravimo pagrindas – 2019 m. vasario 26 d. Hipotekos registro pranešimas apie įkeitimo įregistravimą). Tai prieštarautų Taisyklių 24 punktui, kuris numato, kad tais atvejais, kai žemės sklypas perkamas išsimokėtinai, paskesnis įkeisto žemės sklypo įkeitimas neleidžiamas. Ieškovei buvo pasiūlyta galimybė įsigyti žemės sklypą sumokėjus visą sklypo kainą. Kito prašymo ieškovė neteikė iki 2020 m. birželio 17 d. Ieškovės atstovas 2020 m. birželio 17 d. kreipėsi į NŽT su prašymu sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį ne aukciono tvarka. Prie prašymo buvo pridėtas Šiaulių banko 2020 m. birželio 11 d. raštas Nr. 20-08163 „Dėl valstybinio žemės sklypo įsigijimo“, kuriame įmonei buvo nurodytos žemės sklypo įsigijimo iš valstybės sąlygos: klientas pardavėjui sumoka visą pardavimo kainą iš karto; įsigytas žemės sklypas bankui pagal kredito sutartį bus įkeistas per 30 dienų nuo nuosavybės kliento vardu įregistravimo; iki žemės sklypo įkeitimo pateikti bankui žemės sklypo vertinimą.

16. Triplike nurodoma, kad tik 2020 m. birželio 17 d. ieškovė pateikė duomenis apie Žemės sklypo įsigijimą iš karto. Gavus šį prašymą buvo pradėta valstybinio žemės sklypo pirkimo–pardavimo procedūra ir iki šios dienos ji nėra įvykdyta dėl įmonės kaltės, kuri nuo 2020 m. liepos 17 d. nederina pirkimo–pardavimo sutarties projekto ir nesumoka už žemės sklypo individualų įvertinimą. Ieškovė 2018 m. kovo 28 d. jau buvo pateikusi prašymą įsigyti žemės sklypą išsimokėtinai. NŽT KN skyrius 2018 m. balandžio 24 d. raštu Nr. 13SD-909-(l4.13.104.) atsisakė parduoti, tačiau Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu buvo įpareigotas sudaryti žemės pirkimo sutartį per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo. Šis sprendimas buvo įvykdytas, kadangi pagal ieškovės 2019 m. birželio 12 d. prašymą sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį išsimokėtinai nebuvo pagrindo. Tai patvirtina NŽT KN skyriaus 2019 m. liepos 11 d. atsakymas Nr. 13SD-1608-(14.13.104.). Valią dėl pirkimo sumokant visą sumą iš karto ieškovė išreiškė tik 2020 m. birželio 17 d. raštu. Atsižvelgdamas į tai, NŽT KN skyrius įvertinimą užsakė būtent tada, kai ieškovė išreiškė valią dėl pirkimo iš karto, tačiau dublike ieškovė nurodė, kad tokios valios neišreiškė. Remiantis tuo, kas išdėstyta, manytina, jog ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis pareikšdama ieškinį be jokio teisino pagrindo.

17. Triplike teigiama, jog nesuprantamas ieškovės prašymas dėl ekspertizės užsakymo, kadangi valstybinės žemės pardavimą reglamentuojantys teisės aktai nenumato pirkėjui galimybės užsakyti savo vertinimą. Nepagrįstai teigiama, kad atsakovė atsisako pateikti sklypo vertinimo ataskaitą. Su žemės sklypo vertinimo ataskaita yra susipažinęs ieškovės direktorius, o 2020 m. rugsėjo 9 d. rašte Nr. 13SD-2370-(14.13.134E) aiškiai yra nurodyta, kad, sumokėjus už individualų turto vertinimą NŽT KN skyriaus 2020 m. liepos 17 d. rašte Nr. 13SD-1821-(14.13.104.) „Dėl valstybinės žemės sklypo individualaus turto vertinimo“ nurodytą sumą (108 Eur), NŽT KN skyrius pateiks Žemės sklypo Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą. Tačiau ieškovė pasirengusi už ekspertizę sumokėti 550 Eur, nors atsisako apmokėti vertinimo ataskaitos parengimo išlaidas (108 Eur) ir kelia nepagrįstas abejones dėl turto vertinimo ataskaitos. Tokiais veiksmais ieškovės atstovas tiesiog manipuliuoja faktinėmis aplinkybėmis nurodydamas, kad ataskaita neteikiama, bet nutylima, kad už ją nėra sumokėta, taip pat nurodo, kad neparduodamas žemės sklypas, tačiau nenurodo, kad iki šiol nepasirašo pirkimo–pardavimo sutarties projekto.

18. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį ir dubliką palaikė ir prašė ieškinį tenkinti juose išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Paaiškino, kad 2018 m. balandžio mėnesį buvo prašoma parduoti šį sklypą, tada prasidėjo teisminiai ginčai, kurie baigėsi ieškovės naudai. Buvo prašoma šį sklypą parduoti išsimokėtinai, tačiau šio sklypo nuomos teisė buvo įkeista bankui. Atsakovė pasiūlė sklypą pirkti už 73 000 eurų, tačiau ieškovė nesutiko ir kreipėsi į ekspertus. Ekspertizės akte ši kaina yra reali rinkos kaina 2018 m. balandžio mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

20. Ieškovė 2018 m. kovo 28 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu išsimokėtinai parduoti ginčo žemės sklypą, tačiau gavo neigiamą atsakymą Nr. (13SD-909-(14.13.104.), kurį apskundė teismui (b. l. 43).

21. Nekilnojamojo turto registro pažymėjimas įrodo, jog ieškovė 2019 m. vasario 26 d. įregistravo žemės sklypo nuomos teisės įkeitimą (b. l. 5).

22. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. spalio 10 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-7623-618/2018 ieškovės ieškinį tenkinti, panaikinti atsakovės 2018 m. balandžio 24 d. raštą Nr. 13SD-909-(14.13.104.) ir įpareigoti NŽT per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškove valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį ne aukciono tvarka.

23. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-497-826-2019 Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.

24. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2VP-10263-769/2020 Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi atmetė pareiškėjo antstolio A. S. pareiškimą dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo.

25. 2019-06-12 ieškovė pateikė atsakovei prašymą dėl žemės sklypo įsigijimo išsimokėtinai.

26. 2019-07-11 raštu Nr. 13SD-1608-(l4.13.104) atsakovė informavo ieškovę, kad pardavimas išsimokėtinai negalimas, nes yra įkeista turtinė teisė; išieškotojai pasiūlyta galimybė įsigyti žemės sklypą sumokėjus visą sklypo kainą; pagal teismo sprendimą iki 2019-07-30 (b. l. 41).

27. Ieškovė 2020 m. birželio 17 d. pateikė prašymą dėl žemės sklypo įsigijimo, prie jo pridėtas Šiaulių banko raštas, jog ieškovė pirkimo kainą sumokės iš karto (b. l. 14).

28. Gavus šį prašymą buvo pradėta valstybinio žemės sklypo pirkimo–pardavimo procedūra ir atsakovė 2020 m. birželio 30 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl valstybinės žemės sklypo individualaus vertinimo paslaugos užsakymo.

29. 2020 m. rugsėjo 9 d. rašte Nr. 13SD-2370-(14.13.134E) atsakovės yra nurodyta, kad, sumokėjus už individualų turto vertinimą atsakovės 2020 m. liepos 17 d. rašte Nr. 13SD-1821-(14.13.104.) „Dėl valstybinės žemės sklypo individualaus turto vertinimo“ nurodytą sumą (108 Eur), atsakovė ieškovei pateiks Žemės sklypo Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą (b. l. 32).

30. 2020-07-16 atsakovė gavo valstybinės žemės sklypo vertės vertinimo ataskaitą.

31. Ieškovė už vertinimo ataskaitą nesumokėjo, pirkimo–pardavimo sutarties nepasirašė (b. l. 20–21).

32. 2020 m. liepos 17 d. ieškovei paruoštas valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektas, kuriame numatyta parduodamo žemės sklypo kaina – 73 000 Eur (b. l. 21).

33. Teismo ekspertizės aktas įrodo, jog ginčo žemės sklypo rinkos vertė 2018 m balandžio 30 d. galėjo būti 45 500 Eur (b. l. 99).

III. Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

34. Šioje byloje pasisakytina, ar ieškovė turi subjektinę teisę valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyje reikalauti nustatyti perkamo žemės sklypo kainą, nustatytą pagal 2018 balandžio 30 d. rinkos vertę, pagal 2018 m. kovo 28 d. prašymą, nurodžiusi, jog prašo parduoti žemės sklypą išsimokėtinai, tačiau 2019 m. vasario 26 d. įregistravusi žemės sklypo nuomos teisės įkeitimą (b. l. 5).

35. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 str. 7 d. nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė. Pardavimo ne aukciono būdu kainos už valstybinę žemę dydžio apskaičiavimui yra reikšmingi du Vyriausybės nutarimai – Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 (2002 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1671 redakcija) ,,Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ patvirtinta Žemės įvertinimo metodika ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260.

36. Ginčo esmė yra klausimai, susiję su perkamo valstybinės žemės sklypo kainos dydžiu, susijusiu su prašymo pirkti valstybinį žemės sklypą padavimo data ir žemės sklypo individualaus įvertinimo data. Nekilnojamojo daikto, taip pat ir valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis yra civilinis sandoris, kurio viena iš būtinųjų sąlygų yra parduodamo nekilnojamojo daikto kaina (CK 6.397 straipsnio 1 dalis). Tarp šalių šiuo atveju yra kilęs ginčas dėl vienos iš siekiamo sudaryti sandorio būtinųjų sąlygų – perkamo nekilnojamojo daikto kainos. Be to, ginčas kyla iš teisinių santykių, susijusių su valstybinės žemės pardavimu, paduodant prašymą, kuriame nurodomas kainos mokėjimo būdas, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos įgyvendinimu.

37. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018, 25 punktas).

38. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus.

39. Vienas iš valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje, yra efektyvumo principas, kuris reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009; 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2010; kt.).

40. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 12.1 p. nustatyta, kad prašyme turi būti nurodyti statinių ir įrenginių, esančių prašomame parduoti naudojamame žemės sklype, unikalūs numeriai ir atsiskaitymo su valstybe už perkamą žemės sklypą būdas – iš karto ar išsimokėtinai, todėl šioje byloje yra reikšminga prašyme nurodyto apmokėjimo būdas. Prašymo padavimas ir jame nurodytas pirkimo kainos sumokėjimo būdas sudaro prielaidas atlikti atsakovei kitus veiksmus, numatytus paminėtame nutarime.

41. Bylos medžiaga įrodo, jog ieškovė pradinį prašymą pateikė atsakovei 2018 m. kovo 28 d. ir prašė išsimokėtinai parduoti ginčo žemės sklypą. Ieškovės teisė pirkti šį sklypą jos nurodytu būdu nebuvo realizuota dėl iškelto teisminio ginčo, kuris baigėsi Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-497-826-2019.

42. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.7 p. nustatyta, kad išsimokėtinai parduoto valstybinės žemės sklypo priverstinės hipotekos nustatymas ir įregistravimas Lietuvos Respublikos hipotekos registre apmokamas pirkėjo lėšomis.

43. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2019 m. vasario 26 d. įregistravo žemės sklypo nuomos teisės įkeitimą (b. l. 5), todėl įrodyta, kad ieškovės pakartotinis 2019-06-12 prašymas, pateiktas po teismo sprendimo įsiteisėjimo, pirkti jos nuomojamą žemės sklypą išsimokėtinai negalėjo būti realizuotas. Tai byloje įrodo, kad atsakovė neturėjo pareigos užsakyti parduodamo žemės sklypo individualų įvertinimą nei 2018 m. balandžio mėn., nei 2019 m. vasario mėn.

44. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 16.3 p. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatytais atvejais atsakovė užsako parduodamų žemės sklypų individualų vertinimą.

45. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 5.14 punktą, kai parduodamų ar išnuomojamų valstybinės žemės sklypų vertei apskaičiuoti taikomas individualus turto vertinimas pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, žemės sklypų individualų vertinimą organizuoja ir vertinimo išlaidas apmoka institucijos, parduodančios ar išnuomojančios šiuos žemės sklypus. Šias išlaidas žemės sklypą parduodančiai ar išnuomojančiai institucijai kompensuoja valstybinės žemės pirkėjas arba nuomininkas iki valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties ar valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo.

46. Byloje įrodyta, kad ieškovės 2018 m. kovo 28 d. prašymas nebuvo realizuotas dėl iškelto ginčo teisme, todėl ieškovė subjektinę teisę pirkti valstybinį žemės sklypą ne aukciono būdu įgijo tik Klaipėdos apygardos teismui priėmus 2019 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-497-826-2019.

47. Teismų praktikoje taip pat išaiškina, kad subjektinė teisė įgyti valstybinės žemės sklypą įgyvendinama pasikreipus ir sudarius valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį ir tokios sutarties pagrindu įgytas daiktines teises įregistravus viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513-969/2018; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-552-616/2014).

48. Byloje įrodyta, jog ieškovės pateiktas atsakovei 2018 m. kovo 28 d. prašymas išsimokėtinai įsigyti valstybei priklausantį žemės sklypą negali būti realizuotas dėl jo įkeitimo, todėl ir prašoma nustatyti valstybinio žemės sklypo pardavimo kaina, nustatyta 2018 m. balandžio mėnesį, negali būti laikoma pardavimo kaina, apskaičiuota pagal šio sprendimo 35 punkte nurodytus teisės aktus.

49. Nuosavybės teisei į perkamą valstybinę žemę įgyti buvo būtina juridinių faktų visuma, iš jų ir subjektinės teisės pirkti valstybinę žemę turėjimas, apskrities valdytojo sprendimas leisti parduoti arba kitaip perleisti žemės sklypą, atitinkamų institucijų priimti administraciniai aktai dėl privatizuojamo valstybinės žemės sklypo dydžio ir ribų. Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktą sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.

50. Šioje byloje įrodyta, kad ieškovei teisė sudaryti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį buvo konstatuota įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo buvo panaikintas atsakovės 2018-04-24 raštas Nr. (13SD-909-(14.13.104.) ir atsakovė įpareigota per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškove valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį ne aukciono tvarka.

51. Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sandoriai gali būti vienašaliai, dvišaliai ir daugiašaliai (CK 1.63 straipsnio 2 dalis). Vienašaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies valios (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (CK 1.64 straipsnio 1 dalis). Pirkimo–pardavimo sandoris laikytinas dvišaliu sandoriu, todėl šiuo atveju vien ieškovės valios jam sudaryti nepakanka.

52. Ieškovės 2018 m. kovo 28 d prašymas tik sudarė procesines prielaidas žemės sklypui įsigyti, tačiau pagal paminėtus teisės aktus nenustatė atsakovei pareigos užsakyti individualaus ketinamo pirkti sklypo įvertinimo, siekiant nustatyti prašymo padavimo dieną buvusią vertę, nes atsakovė tokią ieškovės teisę ginčijo, o vėliau šis bei vėlesnis pakartotinis 2019-06-12 prašymas negalėjo būti realizuotas dėl ieškovės žemės nuomos teisės įkeitimo.

53. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“, priimto 1999 m. vasario 24 d, 5.5 p. kitų parduodamų be aukciono valstybinės žemės sklypų, išskyrus šio nutarimo 2.1.2 punkte nurodytus žemės sklypus, vertė apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu atliekant individualų turto vertinimą.

54. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 5.14 punktą, parduodant ar išnuomojant valstybinės žemės sklypus, žemės vertinimo ataskaitoje nurodyta nustatyta žemės vertė taikoma 12 mėnesių nuo šios ataskaitos parengimo datos, todėl teisės akte nenumatyta galimybė nustatyti žemės sklypo vertinimą retrospektyviuoju metodu.

55. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. yra nustatyta, kad rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų.

56. Šioje byloje atsakovė pagrįstai užsakė individualų parduodamo žemės sklypo vertinimo ataskaitą, gavusi ieškovės 2020 m. birželio 17 d. prašymą, nes šio prašymo padavimo metu buvo juridinių faktų visuma – dėl ieškovės subjektinės teisės pirkti valstybinę žemę buvo baigtas teisminis ginčas ir ieškovės 2020 m. birželio 17 d. prašymo priede nurodytas būsimos kainos mokėjimo būdas nebuvo susijęs su išsimokėjimu (b. l. 14).

57. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovės 2019-06-12 pateiktame prašyme po teismo sprendimo įsiteisėjimo buvo nurodytas kainos mokėjimo būdas – išsimokėtinai, tačiau dėl nuomos teisės įkeitimo ieškovei šis būdas negalimas pagal paminėtų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.7 p.

58. Remiantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, masinis turto vertinimas – vienarūšio turto (rūšiniais požymiais apibūdintų daiktų) vienu metu vertinimas, atsižvelgiant į šio turto būklę tam tikrą dieną, pagal atitinkamą turto vertinimo metodą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012). Taigi, negalima teigti, kad VĮ Registrų centro nurodytos vidutinės įkeisto turto rinkos vertės, kai vertė nustatoma masinio vertinimo metu, atspindi realią individualaus turto vertę. Todėl nėra pagrindo remtis ieškovės paaiškinimu teismo posėdyje, kad ši vertė artima ekspertės nustatytai vertei.

59. Byloje ekspertizės aktu nustatyta ieškovės nurodoma 45 500 Eur ginčo sklypo rinkos vertė 2018 m. balandžio 30 dieną, kai ieškovės subjektinė teisė pirkti valstybinį žemės sklypą be aukciono buvo ginčijama teisme, o vėliau jos turima turtinė žemės nuomos teisė buvo įkeista, todėl ieškovės reikalavimas nustatyti valstybinio žemės sklypo pardavimo kainą neatitinka paminėto teisinio reglamentavimo, sudarant sutartis dėl valstybinio žemės sklypo pirkimo–pardavimo.

60. Dėl sprendime nurodyto valstybinių žemės sklypų perleidimo sandoriams nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties šalys privalo valstybinės žemės pardavimo kainą nustatyti ir apskaičiuoti laikydamosi teisės aktuose įtvirtintos tvarkos ir nei bendru sutarimu, nei vienašališkai negali nuo jos nukrypti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

61. Šioje byloje ieškovė teismo posėdžio dieną – 2021 m. gegužės 10 pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo padidino ieškinio reikalavimą 500 Eur, tačiau neprimokėjo žyminio mokesčio.

62. CPK 7 straipsnyje įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas reikalauja, kad byla būtų išnagrinėta ir teismo sprendimas įvykdytas kuo ekonomiškiau. Šis principas nustatytas todėl, kad teismų sistema ir jos funkcionavimas brangiai kainuoja tiek valstybei (teismų sistema išlaikoma iš valstybės lėšų), tiek šalims (šalys moka žyminį mokestį, su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas). Todėl neabejotinai egzistuoja teismo pareiga kiek įmanoma ekonomiškiau naudoti tiek valstybės, tiek proceso šalių lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-376-330/2015). Kuo vėlesnėje proceso stadijoje teismui bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje ieškinio trūkumų šalinimo klausimas iškyla, tuo griežčiau teismas turėtų vertinti, ar ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas nepažeis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog teismas, priėmęs ieškinį ir tik vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumus, gali jį palikti nenagrinėtą tik tuo atveju, kai dėl tų trūkumų negalima išnagrinėti bylos iš esmės. Trūkumų šalinimo instituto taikymas siejamas su trūkumų esmingumo kriterijumi, t. y. trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347–393).

63. Pagal paminėtą teisinį reglamentavimą 15 eurų nesumokėto žyminio mokesčio suma paduodant patikslintą ieškinį priteistina iš ieškovės valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš UAB ,,Eko žaliavos“ valstybei 15 Eur žyminio mokesčio, mokėtino paduodant patikslintą ieškinį.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.