- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-26
- Bylos Nr.
- 2A-240-302/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00302-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Laima Ribokaitė, Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Eko žaliavos“
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Eko žaliavos“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-454-524/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eko žaliavos“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl valstybinio žemės sklypo pardavimo kainos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Eko žaliavos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė nustatyti valstybinio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo kainą, lygią 45 500 Eur ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius už 45 500 Eur kainą žemės sklypą parduoti ieškovei.
2. Ieškovė nurodė, kad 2014 m. liepos 3 d. sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 13SŽN-(14.13.55.)-l47 (toliau – Sutartis), pagal kurią Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus, išnuomojo ieškovei 0,0336 ha ploto žemės sklypą (toliau – žemės sklypas), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 99 metų laikotarpiui. Sutartyje numatyta, kad žemės sklype statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima, jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui.
3. Ieškovė pagal išduotą statybos leidimą ir 2017 m. gegužės 12 d. pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto, atsakovei sutikus žemės sklype suformavo pastatą – svečių namus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2018 m. kovo 28 d. kreipėsi į NŽT su prašymu parduoti žemės sklypą, tačiau gavo neigiamą atsakymą Nr. (13SD-909-(14.13.104.) ir jį apskundė teismui. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. spalio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7623-618/2018 ieškovės ieškinį tenkino, panaikino NŽT 2018 m. balandžio 24 d. raštą Nr. 13SD-909-(14.13.104.) ir įpareigojo NŽT per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškove valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį ne aukciono tvarka. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-497-826-2019 atmetė NŽT apeliacinį skundą ir Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.
4. Ieškinyje pažymima, kad teismai pripažino, jog NŽT 2018 m. balandžio 24 d. neteisėtai atsisakė parduoti žemės sklypą, o tai reiškia, kad nuo šios datos ieškovė įgijo teisę žemės sklypą įgyti nuosavybės teise. Atsakovė iki šiol vengia žemės sklypą parduoti – išsimokėtinai pirkti neleidžia, nes įkeista bankui žemės sklypo nuomos teisė, o kai ieškovė nurodė, kad sutinka sumokėti visą kainą iš karto, NŽT neatliko jokių veiksmų iki kol ieškovė nesikreipė į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Kai antstoliui buvo perduota vykdyti byla dėl įpareigojimo parduoti ieškovei žemės sklypą, NŽT pradėjo veikti, t. y. atliko turto vertinimą ir pateikė sutarties projektą, kuriame pardavimo kaina nurodyta 73 000 Eur. Ieškovė nesutiko su tokia kaina. NŽT užsakė turto vertinimą dabartinėmis kainomis, o ne 2018 metų, kai NŽT neteisėtai atsisakė parduoti žemės sklypą.
Šalies argumentai
5. Ieškovė siekia, kad žemės sklypo kaina būtų nustatyta objektyviai pagal prašymo (2018 m.) parduoti žemės sklypą pateikimo NŽT metu buvusią vertę, nes, ieškovės įsitikinimu, ji negali būti didesnė nei 45 000 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Teismas pažymėjo, kad ieškovė 2019 m. vasario 26 d. įregistravo žemės sklypo nuomos teisės įkeitimą, todėl pakartotinis 2019 m. birželio 12 d. prašymas pirkti žemės sklypą išsimokėtinai negalėjo būti realizuotas, o tai pagrindžia, jog atsakovė neturėjo pareigos užsakyti parduodamo žemės sklypo individualų įvertinimą nei 2018 m. balandžio mėn., nei 2019 m. vasario mėn.
8. Teismo vertinimu, ieškovės 2018 m. kovo 28 d. prašymas atsakovei išsimokėtinai įsigyti valstybei priklausantį žemės sklypą negalėjo būti realizuotas dėl įkeitimo, todėl prašoma nustatyti valstybinio žemės sklypo pardavimo kaina, nustatyta 2018 m. balandžio mėnesį, negali būti laikoma pardavimo kaina.
9. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad ieškovės 2018 m. kovo 28 d prašymas tik sudarė procesines prielaidas žemės sklypui įsigyti, tačiau nenustatė atsakovei pareigos užsakyti individualaus ketinamo pirkti žemės sklypo įvertinimo, siekiant nustatyti prašymo padavimo dieną buvusią vertę, nes atsakovė ieškovės teisę jį įsigyti ginčijo, o vėliau šis pakartotinis 2019 m. birželio 12 d. prašymas negalėjo būti realizuotas dėl ieškovės žemės nuomos teisės įkeitimo.
10. Teismas pažymėjo, kad atsakovė pagrįstai užsakė individualų parduodamo žemės sklypo vertinimą, gavusi ieškovės 2020 m. birželio 17 d. prašymą, nes šio prašymo padavimo metu buvo baigtas teisminis ginčas dėl ieškovės teisės pirkti valstybinę žemę ir ieškovės 2020 m. birželio 17 d. prašyme nurodytas būsimos kainos mokėjimo būdas nebuvo susijęs su išsimokėjimu.
11. Teismas konstatavo, kad ekspertizės akte 45 500 Eur ginčo sklypo rinkos vertė nustatyta 2018 m. balandžio 30 d., kai ieškovės teisė pirkti valstybinį žemės sklypą be aukciono buvo ginčijama teisme, o vėliau jos turima turtinė žemės nuomos teisė buvo įkeista, todėl ieškovės reikalavimas nustatyti valstybinio žemės sklypo pardavimo kainą pagal ekspertinės išvadas neatitinka nuostatos, jog žemės vertinimo ataskaitoje nustatyta žemės vertė taikoma 12 mėnesių nuo šios ataskaitos parengimo datos, ir yra nepagrįstas. Teismo sprendime pažymėta, kad teisės akte nenumatyta galimybė nustatyti žemės sklypo vertinimą retrospektyviuoju metodu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Ieškovė UAB „Eko žaliavos“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Teismas turi atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, t. y. buvusią iki 2018 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. 13SD-909-(14.13.104.) priėmimo. Ieškovė pateikė atsakovei prašymą išsimokėtinai įsigyti žemės sklypą 2018 m. kovo 28 d., o bankui įkeitė žemės sklypo nuomos teisę tik 2019 m. vasario 26 d. Jei atsakovė nebūtų padariusi teisės pažeidimų ir nebūtų pažeidusi ieškovės teisės pirkti žemės sklypą, ieškovė šią teisę būtų galėjusi realizuoti pirkdama žemės sklypą iš valstybės išsimokėtinai. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovė, priimant sprendimą dėl žemės sklypo pardavimo, padarė teisės pažeidimą, o ieškovė savo pažeistą teisę pasirinko ginti atkurdama buvusią iki teisės pažeidimo padėtį.
12.2. Individualų vertinimą atsakovė privalėjo užsakyti 2018 m. balandžio mėn., gavusi ieškovės 2018 m. kovo 28 d. prašymą parduoti žemės sklypą, todėl teismas padarė neteisingas išvadas, kad atsakovė neturėjo pareigos užsakyti parduodamo žemės sklypo individualų vertinimą nei 2018 m. balandžio mėn., nei 2019 m. vasario mėn. Atsakovė, atsisakydama parduoti žemės sklypą, pažeidė teisės aktus, neteisėtai laiku neužsakė parduodamo žemės sklypo individualų vertinimą, todėl pažeistos teisės atkūrimas reiškia individualaus vertinimo atlikimą retrospektyviuoju metodu, t. y. žemės sklypo vertės nustatymą teisės pažeidimo metu (2018 m. balandžio mėn.). Jeigu atsakovė nebūtų padariusi teisės aktų pažeidimų, ieškovė būtų realizavusi teisę įsigyti žemės sklypą už tuo metu buvusią kainą.
12.3. Atsakovė, atsisakydama parduoti žemės sklypą, padarė teisės pažeidimą, todėl jos sprendimas buvo panaikintas. Dėl neteisėto teisės akto pažeista šalies teisė įsigyti žemės sklypą verte, kuri buvo prašymo parduoti padavimo metu, t. y. 2018 m. balandžio mėn.
Atsiliepimas
13. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiami tokiais argumentais:
Šalies argumentai
13.1. Ieškovės valia pirkti žemės sklypą išsimokėtinai (2019 m. birželio 12 d. prašymas) buvo įvertinta ir priimtas sprendimas 2019 m. liepos 11 d. raštu Nr. 13SD-1608-(14.13.104), kuriuo atsakovė informavo, kad pardavimas išsimokėtinai negalimas, nes yra įkeista turtinė teisė.
13.2. Ieškovė tik 2020 m. liepos 16 d. pateikė naują prašymą dėl žemės sklypo įsigijimo. Gavus šį prašymą buvo pradėta valstybinio žemės sklypo pirkimo – pardavimo procedūra, nes iš prašymo buvo matyti, kad ieškovė yra pasirengusi sumokėti visą sandorio kainą.
13.3. 2020 m. liepos 16 d. gauta valstybinės žemės sklypo vertės vertinimo ataskaita, paruoštas ir pasirašytas pirkimo – pardavimo sutarties projektas bei prašymas ieškovei sumokėti už žemės sklypo vertinimą, tačiau ieškovė iki šiol nėra apmokėjusi už vertinimą, t. y. dėl ieškovės veiksmų sandoris dėl valstybinės žemės pirkimo nesudarytas iki šiol.
13.4. Parduodant valstybinės žemės sklypą, žemės vertinimo ataskaitoje nustatyta vertė taikoma 12 mėnesių nuo šios ataskaitos parengimo datos. Atsižvelgiant į tai, ginčo žemės sklypo vertė turės būti nustatoma iš naujo, kadangi išnagrinėjus bylą 2020 m. liepos mėn. parengtoje žemės vertinimo ataskaitoje nustatyta kaina negalės būti taikoma.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
15. Apeliaciniame skunde iš esmės kvestionuojamas žemės sklypo vertės nustatymo momentas, t. y. ieškovės teigimu, atsakovė, priėmusi 2018 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. 13SD-909-(14.13.104.) ir juo atsisakiusi parduoti žemės sklypą ieškovei, padarė teisės pažeidimą, todėl pažeistos ieškovės teisės atkūrimas reiškia, kad ieškovės siekiamo įsigyti žemės sklypo vertė turi būti nustatyta ieškovės teisės pažeidimo momentui, t. y. 2018 m. balandžio mėn., kuomet ieškovė pateikė prašymą parduoti valstybinės žemės sklypą.
16. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės 2018 m. kovo 28 d prašymas tik sudarė procesines prielaidas žemės sklypui įsigyti, tačiau atsakovė pareigos užsakyti individualaus žemės sklypo vertinimą neturėjo, nes ieškovės teisė įsigyti žemės sklypą buvo ginčijama teisme, o pakartotinis 2019 m. birželio 12 d. prašymas negalėjo būti tenkintas dėl žemės sklypo nuomos teisės įkeitimo. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija.
17. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
18. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 16.3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatytais atvejais nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys užsako parduodamų žemės sklypų individualų vertinimą.
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2018 m. kovo 28 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu išsimokėtinai parduoti žemės sklypą. Atsakovė 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 13SD-909-(14.13.104.) atsisakė parduoti ieškovei žemės sklypą, nustačiusi, kad 2018 m. balandžio 24 d. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovės statomas žemės sklype pastatas – svečių namai yra nebaigtas statyti, baigtumo procentas 23. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. spalio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7623-618/2018, išnagrinėjęs ieškovės ieškinį dėl NŽT 2018 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. 13SD-909-(14.13.104.) panaikinimo, ieškinį tenkino, panaikino 2018 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. 13SD-909-(14.13.104.) ir įpareigojo NŽT per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškove valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį ne aukciono tvarka. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. spalio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7623-618/2018 nustatė, kad nors Nekilnojamojo turto registre pastato – svečių namų, esančių (duomenys neskelbtini), įregistruotas baigtumas yra 23 procentai, tačiau iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog pastato – svečių namų baigtumas yra 90 procentų. Teismas, įvertinęs 2018 m. rugpjūčio 9 d. parengtos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, sprendė, kad žemės sklypas bus naudojamas jame esančio statinio (pastato – svečių namų) eksploatacijai, todėl NŽT įpareigota sudaryti su ieškove žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį ne aukciono tvarka. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-497-826-2019 Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą, konstatavęs, kad pagal bylos nagrinėjimo metu ieškovės pateiktą aktualų Nekilnojamojo turto registro išrašą matyti, jog pastato – svečių namų, esančių žemės sklype, baigtumas yra 90 procentų, todėl žemės sklypas bus naudojamas jame esančiam statiniui eksploatuoti.
20. Taigi, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ieškovės kreipimosi į atsakovę su 2018 m. kovo 28 d. prašymu išsimokėtinai parduoti žemės sklypą metu pastato – svečių namų viešame registre įregistruotas baigtumas sudarė 23 procentus. Žemės sklype statomo pastato – svečių namų 90 procentų baigtumas nustatytas tik 2018 m. rugpjūčio 9 d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad pažeistos ieškovės teisės atkūrimas reiškia, jog ieškovės siekiamo įsigyti žemės sklypo vertė turi būti nustatyta teisės pažeidimo momentui, t. y. 2018 m. balandžio mėn., kuomet statinio baigtumo procentas sudarė tik 23 procentus.
21. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad prejudiciniais faktais kitoje byloje nustatytus faktus galima laikyti tik tuomet, kai pirmesnėje byloje dalyvavo tie patys asmenys, taip pat kai tie patys faktai yra įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis abiejose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017 18 punktą; 2017 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017 17 ir 18 punktus; kt.).
22. Kaip matyti iš įsiteisėjusių Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7623-618/2018 ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-497-826-2019, atsakovės 2018 m. balandžio 24 d. sprendimas Nr. 13SD-909-(14.13.104.) panaikintas, įvertinus bylos nagrinėjimo metu pasikeitusias faktines aplinkybes, t. y. po NŽT 2018 m. balandžio 24 d. sprendimo priėmimo pasikeitusį pastato – svečių namų baigtumo procentą iki 90, kuris nustatytas 2018 m. rugpjūčio 9 d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apskųstame sprendime padaryta išvada, kad 2018 m. balandžio 24 d. ieškovei nebuvo teisėto pagrindo įsigyti žemės sklypą ne aukciono būdu, o atsakovei pareigos tokiu būdu jį parduoti. Pažymėtina, kad ieškovės, kaip žemės sklypo nuomininkės ir statinio statytojos, veiksmai (pastato – svečių namų statybos baigtumo procento padidėjimas) lėmė faktinių aplinkybių pasikeitimą, kurio pagrindu NŽT 2018 m. balandžio 24 d. sprendimas Nr. 13SD-909-(14.13.104.) panaikintas, t. y. teismai nenustatė, jog atsakovė, priimdama sprendimą atsisakyti parduoti žemės sklypą 2018 m. balandžio 24 d., pažeidė teisės aktų reikalavimus.
23. Kita vertus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė subjektinę teisę įsigyti valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu įgijo 2019 m. gegužės 30 d., kuomet įsiteisėjo teismų procesiniai sprendimai, kuriais panaikintas atsakovės 2018 m. balandžio 24 d. sprendimas Nr. 13SD-909-(14.13.104.). Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog žemės sklypo vertė turi būti nustatoma 2020 m. birželio 17 d., t. y. pakartotinio ieškovės prašymo parduoti žemės sklypą pateikimo momentui. Pažymėtina, kad atsakovės 2018 m. balandžio 24 d. sprendimas Nr. 13SD-909-(14.13.104.) atsisakyti parduoti valstybinės žemės sklypą ieškovei nebuvo siejamas su įkeitimu, todėl 2019 m. vasario 26 d. įregistruotas valstybinės žemės nuomos teisės įkeitimas nepaneigia nustatyto ieškovės teisių pažeidimo momento, t. y. 2019 m. gegužės 30 d., kuomet ieškovė dar nebuvo įregistravusi įkeitimo.
24. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, teismui pareiškiamame ieškinyje turi būti nurodyta, inter alia (be kita ko), aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) ir ieškovės reikalavimas (ieškinio dalykas).
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovės pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovė turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovės pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-248-403/2018).
26. Nagrinėjamu atveju ieškovė patikslintame ieškinyje suformavo savo reikalavimą, t. y. prašė nustatyti valstybinio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo kainą, lygią 45 500 Eur ir įpareigoti NŽT už 45 500 Eur kainą žemės sklypą parduoti. Ieškovė žemės sklypo vertę prašė nustatyti NŽT 2018 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. 13SD-909-(14.13.104.) priėmimo momentui, t. y. 2018 metams. Apeliacinio proceso metu nustačius, kad žemės sklypo vertė turi būti nustatyta 2019 m. gegužės 30 d., kuomet ieškovė įgijo subjektinę teisę įsigyti valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu, tačiau ieškovei pareiškus konkretų reikalavimą nustatyti žemės sklypo 45 500 Eur vertę 2018 metams, t. y. suformulavus ieškinio pagrindą ir dalyką bei nustačius teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį. Akcentuotina, kad nagrinėjamoje byloje priimti teismų procesiniai sprendimai neužkerta kelio ieškovei ir atsakovei sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį ne aukciono būdu nustačius žemės sklypo vertę 2019 m. gegužės 30 d.
Dėl procesinės bylos baigties
27. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškovės subjektinės teisės įsigyti valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu įgijimo ir valstybinės žemės sklypo vertės nustatymo momentą, tačiau apeliacinio proceso metu įvertinus teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas, ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).
29. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo ieškovės UAB „Eko žaliavos“ apeliacinis skundas atmetamas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
30. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.