Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, pareigos atlyginti turtinę žalą, atsiradusią nulūžus medžio šakai ant pareiškėjo Automobilio ir jį apgadinus.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato atsakymo į 2022-09-29 prašymą Nr. 10-AP-8242 matyti, kad 2021 m. liepos 12 d. 17.04 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas, užregistruotas Policijos registruojamų įvykių registre (duomenys neskelbtini), dėl to, kad 2021 m. liepos 12 d., 17.04 val., (duomenys neskelbtini) kieme ant pareiškėjo Automobilio, nukrito medžio šaka ir apgadino jo Automobilį.

Pareiškėjo atstovas 2021 m. liepos 12 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją prašydamas atlyginti ant Automobilio nulūžusios medžio šakos padarytą turtinę žalą.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius 2021 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. A51 /21(3.3.2.26E-MTA), atsakydamas į pareiškėjo atstovo 2021 m. liepos 12 d. prašymą nurodė, kad pagal atsakovės duomenis, iki 2021 m. liepos 12 d. nieks nesikreipė į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl pareiškėjo minimo medžio, todėl leidimas medžio tvarkymui išduotas nebuvo.

Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 14 d. pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir nurodė, kad nesutinka su 2021 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. A51 /21(3.3.2.26E-MTA), nes raštas nepagrįstas, tyrimas atliktas neišsamiai, nepatikslinus faktinių aplinkybių.

Vadinasi, sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45, nustatyta, kad medžių ir krūmų priežiūra apima šiuos darbus: medžių ir krūmų laistymą ir tręšimą, dirvožemio purenimą ir mulčiavimą, medžių ir krūmų šiltinimą, genėjimą ir kitus priežiūros darbus (1 punktas). Remiantis Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių 43 punktu šalinami vėjo ir sniego nulaužti, aplaužyti, pavojingai palinkę, pavojų praeiviams ir pastatams keliantys, baigiantys džiūti stiebai ir šakos, o pagal 44 punktą tikrinami, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, pašalinami.

Vadovaudamasi minėtomis teisės aktų normų nuostatomis, atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo užtikrinti šios savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsaugą, tvarkymą, vykdyti jų būklės stebėseną, t. y. iš esmės užtikrinti, kad jos teritorijoje augantys medžiai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad savivaldybės turi pareigą vykdyti želdynų ir želdinių stebėseną, inter alia (be kita ko) siekiant nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją). Nors kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir tokia pareiga turi būti vykdoma (žr., pvz., LVAT 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A622-1673/2012; 2015 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-362-438/2015; 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2179-662/2020).

Šios teisės aktų nuostatos nurodo, kad už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių priežiūrą yra atsakingos vietos savivaldos institucijos, t. y. atsakovė. Jei dėl teritorijų (taip pat ir želdinių bei želdynų) priežiūros savivaldybė sudaro sutartis su trečiaisiais subjektais arba tokios funkcijos jiems perduodamos administraciniais aktais, turi būti sprendžiamas ir šių subjektų civilinės atsakomybės klausimas (žr., mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AAS „Gjensidige Baltic“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-21/2012).

Teismas vertindamas atsakovės argumentus, kad atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, pažymi, kad savivaldybė, taikydama anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, deliktinės atsakomybės atsiradimo pagrindų ir sąlygų vertinimo kontekste privalo imtis tokių veiksmų, kad būtų užtikrintas asmenų ir turto saugumas. Kokie tai veiksmai, koks yra nurodytos pareigos įgyvendinimo modelis, nėra reikšminga vertinant vienos iš sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti – konstatuojant neteisėtus veiksmus (veikimą arba neveikimą), egzistavimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1672-415/2020). Tai, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-5 patvirtintų Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklių 3 punkte nustatyta, jog želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu atliekamas kas dešimt metų ir aplinkybė, kad savivaldybė šios inventorizavimo tvarkos laikosi kiek leidžia objektyvios aplinkybės, t. y. tam skiriamos lėšos ir turimi žmogiškųjų išteklių resursai, patvirtina tik tai, kad laikomasi bendrųjų reikalavimų, taikomų želdynų ir želdinių priežiūrai. Tačiau želdinių augimo vietos ypatumai, kitos aplinkybės lemia savivaldybės bendro pobūdžio pareigą, kildinamą iš atsakingo valdymo imperatyvų, taikyti specialias priemones želdynų ir želdinių priežiūrai. Akivaizdu, kad želdinių, augančių kiemuose priežiūrai privalu taikyti specialias sąlygas ir priemones, o neatliekant tokių veiksmų konstatuotinas neveikimas (nerūpestingumas ir neatidumas), kuris kvalifikuotinas kaip neteisėti veiksmai – deliktinės atsakomybės sąlyga. Be to, šiuo atveju, nors atsakovė atsiliepime nurodo, jog savo pareigą (prižiūrėti bei inventorizuoti želdinius) ji atlieka, kiek tai leidžia objektyvios galimybės, tačiau į bylą nepateikė jokių duomenų apie aktualios teritorijos želdinių priežiūrą, stebėseną, jos atlikimo dažnumą ir pan. Minėtų aplinkybių negalėjo nurodyti ir teismo posėdyje dalyvavusi atsakovės atstovė.

Be to, šiuo atveju teismas vertina, kad ir atsakovės argumentai atsiliepime, jog pareiškėjas neįrodė, kad minėtas medis buvo prižiūrėtas netinkamai bei, kad iki ginčijamo įvykio niekas nesikreipė į Administraciją dėl galimai avarinio medžio kirtimo ar genėjimo, yra teisiškai nereikšmingi, nes, kaip nurodyta aptartame teisiniame reguliavime, užtikrinti valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą turi pareigą savivaldybės, nepriklausomai nuo pranešimo apie galimai avarinį medį gavimo / negavimo fakto.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjo Automobilį apgadinusi medžio šaka augo valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, todėl Administracija, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad ginčo teritorijoje augęs medis, nepriklausantis privačiai teritorijai, o augantis valstybinėje žemėje, nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.

Nors atsakovė atsiliepime nurodo, jog ginčo atveju negalima objektyviai identifikuoti, kad įvykis įvyko būtent (duomenys neskelbtini), kadangi į bylą pateikta tik „Google maps“ žemėlapio ekrano nuotrauka su žymėjimu „Paint“ programoje, kas nėra laikytinas objektyviu įrodymu šioje byloje, tačiau teismas negali sutikti su šiais atsakovės argumentais. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus: pareiškėjo pateiktas fotonuotraukas bei Vilniaus miesto žemėlapio („Google maps“) duomenis, neturi pagrindo abejoti kad įvykis, kurio metu nulūžusi medžio šaka apgadino Automobilį, įvyko automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato atsakymas į 2022-09-29 prašymą Nr. 10-AP-8242, iš kurio matyti, kad 2021 m. liepos 12 d. 17.04 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas, užregistruotas Policijos registruojamų įvykių registre ROIK (duomenys neskelbtini), dėl to, kad 2021 m. liepos 12 d., 17.04 val., (duomenys neskelbtini) kieme ant pareiškėjo Automobilio, nukrito medžio šaka ir apgadino jo Automobilį. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjo pateiktose fotonuotraukose, kuriose matyti ginčo Automobilis ir „Google maps“ nuotraukose yra užfiksuota ta pati daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelė, t. y. palyginus matomą aplinką (fotonuotraukose bei „Google maps“ nuotraukose), galima aiškiai suprasti, jog tai yra ta pati vieta, todėl atsakovės argumentai, jog pagal pateiktus pareiškėjo duomenis nėra įmanoma identifikuoti, jog įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), atmestini kaip nepagrįsti.

Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės argumentų, jog ant Automobilio užkrito ne medis ir ne didelė medžio šaka, o plona šakelė, pažymi, kad iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad tai nėra plona šakelė. Šiuo atveju byloje esantys įrodymai (fotonuotraukos) patvirtina, jog ant Automobilio užkrito pakankamai didelė medžio šaka, kuri, kaip matyti iš į bylą pateiktų fotonuotraukų, sulenkė ir subraižė Automobilio bagažinės dangtį, nulaužė stiklo plovimo purkštukus ir subraižė stogą.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju žala kilo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Tokios teismo išvados teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia ir atsakovės nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika kitose administracinėse bylose, kadangi kitų administracinių bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, pareiškėjas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje žalos padarymo faktą patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato raštas dėl asmens atsakymo į 2022 m. rugsėjo 29 d. prašymą, iš kurio matyti, kad 2022 m. liepos 12 d., 14.40 val. policijos registruojamų įvykių registre registruotas pranešimas ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad 2021 m. liepos 20 d. naudojantis elektroninių paslaugų sistema e.policija.lt buvo registruotas pranešimas, kad 2021 m. liepos 12 d. laikotarpyje nuo 16.40 val. iki 17.05 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, nulūžus medžio šakai, pastaroji nukrito ir apgadino pareiškėjui priklausantį Automobilį. Sugadinimai: sulenktos ir subraižytas bagažinės dangtis, nulaužtas stiklo apiplovimo purkštukas, subraižytas stogas. Taip pat pareiškėjas, siekdamas nustatyti ant Automobilio užkritusios medžio šakos padarytą žalą, kreipėsi į (duomenys neskelbtini)“, kuri 2021 m. liepos 7 d. Sąmatoje nurodė, jog Automobilio remonto kaina yra 686,47 Eur (darbų kaina 264 Eur, papildomos išlaidos 5 Eur, dažymas 272,83 Eur, dalys 25,50 Eur, (duomenys neskelbtini)14 Eur).

Bendruosius žalos atlyginimo principus įtvirtina Civilinis kodeksas (6.249 pvz., straipsnis). ABTĮ 4 straipsnio 7 dalis nustato, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jeigu ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad žalos administravimo ir išmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Šiuo pagrindu patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (toliau – ir Išmokos Taisyklės), 15 punktas nustato, kad žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) sugadintam turtui ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais. Jeigu nustatyta, kad sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, bet neprivalo būti keičiamos, remontas turi būti atliekamas kaip tik šiuo nurodytu būdu. Išmokos taisyklės suponuoja, kad dėl eismo įvykio padaryta žala dėl transporto priemonės sugadinimo apima išlaidas, būtinas sugadintam turtui ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Tuo atveju, jei transporto priemonė buvo remontuojama, žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal faktiškai turėtas išlaidas, o jei neremontuojama – apskaičiuojamas pagal būtinąsias remonto išlaidas. Toks žalos dėl turto sugadinimo aiškinimas atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą.

Kaip matyti, Sąmata sudaryta naudojant „Audatex“ sistemą. Ši sistema teisės aktais pripažįstama kaip viena iš naudotinų transporto priemonių vertinime (Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120 ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 10, 4 punktas). Taigi, laikytina, kad pateikta Sąmata patvirtina būtinąsias remonto ir dalių keitimo išlaidas, todėl visa Sąmatoje nurodyta suma 567,33 Eur (be PVM) sudaro patirtą žalą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006, vertinant, ar į išlaidas transporto priemonei suremontuoti (t. y. draudimo išmoką) turi būti įtraukta PVM suma, išaiškinta, kad tuo atveju, kai automobilis neremontuojamas, prievolė apskaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM neatsiranda, nes nėra apmokestinimo objekto, todėl tiek PVM mokėtojų, tiek ne PVM mokėtojų nuostoliu laikytina prekių ir paslaugų, reikalingų automobiliui suremontuoti, vertė be PVM. Kadangi nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių sumokėtas Automobilio remonto išlaidas ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad Automobilis dar nesuremontuotas, Sąmatoje nurodytas PVM, kuris sudaro 119,14 Eur, negali būti priteisiamas kaip patirta žala.

Nors atsakovė atsiliepime nurodė, kad Sąmata atlikta praėjus metams po įvykio, todėl yra sunku objektyviai nustatyti patirtos žalos dydį, kadangi praėjo nemažas laiko tarpas po įvykio, kurio metu Automobilis galėjo būti naudojamas eisme, tačiau teismui nenurodė jokių argumentų ir nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą teismui abejoti pateiktoje Sąmatoje nurodytos Automobilio remonto kainos nepatikimumu. Pažymėtina, kad iš pareiškėjo į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas po įvykio tą pačią dieną, t. y. 2021-07-12 tas pačias nuotraukas, kurios pateiktos į bylą ir kuriose matyti nulūžusios medžio šakos padaryti Automobilio apgadinimai, el. paštu kartu su prašymu dėl žalos atlyginimo išsiuntė atsakovei. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu akcentuodama dėl Sąmatos sudarymo laiko nurodė, kad pačioje Sąmatoje apskaičiuotos žalos dydžio nekvestionuoja. Atsižvelgus į tai, atsakovės atstovės argumentas, kad Sąmata atlikta praėjus metams po įvykio, todėl yra sunku objektyviai nustatyti patirtos žalos dydį, atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi atsakovei neginčijant Sąmatoje apskaičiuotos žalos dydžio, neaišku kaip vėlesnė Sąmatos parengimo data galėjo įtakoti nustatytą žalos dydį. Be to, įrodymų naštos pasiskirstymo aspektu pažymėtina, kad pareiga įrodyti patirtus nuostolius teko pareiškėjui, kas iš esmės byloje ir atlikta. Tuo tarpu, siekdama juos paneigti, atsakovė turėjo teikti priešingus įrodymus, tačiau, išskyrus savo samprotavimus dėl per vėlai parengtos Sąmatos, kitų duomenų, kurie galėtų paneigti Sąmatoje padarytus paskaičiavimus dėl nuostolių dydžio, į bylą nėra pateikta.

Kita būtinoji sąlyga viešajai civilinei atsakomybei nustatyti yra priežastinis ryšys, kuris šios kategorijos bylose dažnai būna netiesioginis, t. y. žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra tų neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu sąlygojo žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2002, 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007, 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2008). Byloje nustatyta, kad pareiškėjo Automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo namo kieme, valstybinėje žemėje, o už želdinių (šiuo atveju medžių) priežiūrą šioje teritorijoje yra atsakinga atsakovė. Kadangi konstatuota, jog Administracija tinkamai nevykdė pareigos užtikrinti jos teritorijoje esančių želdinių priežiūrą ir jos vykdymo kontrolę, taigi, darytina išvada, kad būtent atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas) buvo priežastis žalai atsirasti.

Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytus argumentus, darytina išvada, jog yra nustatytos visos atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, todėl pareiškėjui iš atsakovės priteistina 567,33 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas prašo priteisti ir 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo, skaičiuojant laikotarpį nuo skundo priėmimo nagrinėti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti yra praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos (pvz., 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012). Vadovaujantis CK 6.2 straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Bylos iškėlimo teisme diena yra skundo priėmimo teisme diena (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Nagrinėjamu atveju skundas priimtas 2022-09-02, todėl nuo šios dienos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą.

Pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Nuostatos dėl išlaidų atlyginimo įtvirtintos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnyje bei Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimą, 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos).

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Prašyme pareiškėjo atstovas nurodo, kad pareiškėjas patyrė 544,50 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 363 Eur už skundo parengimą teismui, 181,50 Eur už atstovavimą 2023-01-10 teismo posėdyje. Visas šias išlaidas patvirtina pareiškėjo pateikti įrodymai (sąskaitos faktūros ir mokėjimo nurodymai).

Atsižvelgiant į Rekomendacijų nuostatas, pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytos užmokesčio už aptariamas paslaugas sumos, yra pagrįstos, protingos, realiai patirtos, todėl priteistinos proporcingai tenkintam skundo reikalavimui (83 procentai) - 452 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. B. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. B. iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 567,33 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt septynis eurus, 33 euro centus) turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti pareiškėjui A. B. iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 452 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.