- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-22
- Bylos Nr.
- e2-8006-758/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00873-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Būga
- Ieškovas
- J. T.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- E. M.
- Advokatai
- Egidijus Labuckas
- Kategorijos
institucijos, teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Ingai Trimailovai,
viešame mišriame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovui E. M. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė J. T. ieškiniu prašo nuo civilinės bylos iškėlimo padidinti 2017-11-03 Visagino miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2023-1027/2017 patvirtinta taikos sutartimi nustatytą E. M. nepilnamečiam sūnui K. B. teikiamą išlaikymą po 150 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki 350 (trys šimtai penkiasdešimt) eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Ieškovė ieškinyje nurodė, o teismo posėdyje paaiškino, kad 2017 m. lapkričio 3 d. Visagino miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-2023-1027/2017 buvo patvirtina ieškovės ir atsakovo taikos sutartis, kurioje numatyta, kad nepilnamečio sūnaus K. B. gyvenamoji vieta su mama J. T. (tuometinė pavardė – B.), nustatyta tėvo bendravimo tvarka su sūnumi. E. M. įsipareigojo nepilnamečiam sūnui K. mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 (vienas šimtas penkiasdešimt) eurų kas mėnesį nuo 2017 m. birželio 1 d. iki sūnaus pilnametystės.
Teigia, kad nuo gimimo iki šio laiko sūnus K. B. gyvena su ja. Ji rūpinuosi kasdieniais jos poreikiais.
Žemesnės instancijos teismas
Motyvuoja, jog 2017 metais teismui patvirtinus taikos sutartį, sūnui buvo tik devyni mėnesiai. Jo poreikiai buvo, palyginus, nedideli. Nuo to laiko praėjo daugiau kaip septyneri metai. Sūnui jau aštuoneri metai. Jis lanko mokyklą. Išsiplėtė jo interesų ratas. Reikia daugiau lėšų lavinimo reikmenims, renginiams ir laisvalaikiui. Padidėjo sūnaus poreikiai maistui ir drabužiams.
Pažymi, kad išlaidų padidėjimą lėmė ir tai, kad per tą laikotarpį žymiai padidėjo Lietuvoje kainos, ypač maisto produktų, paslaugų. Pateikė vaiko poreikių, vertine išraiška, mėnesiui paskaičiavimą: maistui – apie 300 eurų; aprangai ir avalynei – 80 eurų; būstui, baldams – 50 eurų; sveikatinimuisi, t. y. vaistai, vitaminai, vizitai pas gydytojus ir pan. – 40 eurų; ugdymo ir lavinimosi reikmenys, ugdymo įstaigų renginiai – 80 eurų; laisvalaikiui, pramogoms, kelionėms, žaislams – 80 eurų; patalynė, higienos, skalbimo priemonės, kirpykla – 40 eurų, telefonui – 10 eurų; kitiems nenumatytiems poreikiams – 20 eurų. Todėl ieškovės paskaičiavimu, šiuo metu sūnaus K. minimaliems poreikiams tenkinti, būtina skirti 700 eurų sumą per mėnesį. Ši suma yra net mažesnė už Lietuvoje numatytą orientacinę vienos MMA išlaikymo sumą – 777 eurų atskaičius mokesčius.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, kad ji šiuo metu nedirba. Gauna apie 400 eurų nedarbo išmoką, turi dar du nepilnamečius vaikus: D. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. D., gim. (duomenys neskelbtini), laukiasi ketvirto vaiko. Vaikams gauna 583,80 eurus išmokas visiems vaikams, tai sudaro 194,60 euro vienam vaikui. Kitų pajamų ji neturi, neturi ir nekilnojamojo turto.
Teigia, kad atsakovas, jos žiniomis, dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) tolimųjų reisų vairuotoju. Turi daug didesnes galimybes užsidirbti, neturi kitų išlaikytinių.
Atsakovas su vaiku nebendrauja jau metus. Ieškovei tenka visi kasdieniniai vaiko priežiūros rūpesčiai. Ji mano, kad atsakovas turėtų mokėti po 350 eurų periodinių išmokų kas mėnesį savo vaiko K. B. išlaikymui.
Prašo ieškinį tenkinti. Bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo.
Atsakovas E. M. į teismo posėdį neatvyko. Bylos nagrinėjimo laikas ir vieta jam yra žinomi. Atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė rašytinę išvadą byloje, kurioje nurodė, kad ieškovės J. T. prašoma priteisti vaikui K. B. išlaikymo suma – 350 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės iš tėvo, atsakovo E. M. yra pakankama, kad būtų užtikrinti ne tik būtiniausi K. B. poreikiai ir interesai, bet ir skiriamas tinkamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, saviraiškos pomėgiams, lavinami jo gabumai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str.).
Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), jei iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar nepilnamečių vaikų poreikiai (CPK 279 straipsnio 5 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
Visų pirma teismas turi įsitikinti pirmiau nurodytų sąlygų ar vienos iš jų buvimu ir tada spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
Ieškovė ieškinį grindžia, žymiai padidėjusiomis Lietuvoje kainomis, iš esmės pasikeitusiais – padidėjusiais – vaiko poreikiais. Nuo 2017 metų, kada buvo priteistas išlaikymas, vaiko poreikiai pasikeitė, nes atsirado papildomų išlaidų, susijusių su vaiko ugdymu mokslo įstaigoje, padidėjo išlaidos maistui, atsižvelgiant į vaiko amžių atsirado objektyvus poreikis nuolatos įsigyti naujų drabužių, higienos prekių, augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl padidėjo išlaidos laisvalaikiui: užklasinė veikla, komunikacijos priemonės ir pan., šalių nepilnamečiam sūnui atsirado individualūs poreikiai, dėl šių priežasčių tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra iš esmės pasikeitusios faktinės aplinkybės - nepilnamečio vaiko poreikiai, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio klausimą.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad šiuo metu atsakovas turi pastovų darbą, turi pastovias pajamas – darbo užmokestį – neatskaičius mokesčių 1847,94 eurus, kuris beveik tris kartus didesnis už ieškovės gaunamas pajamas, jo turtinė padėtis yra palyginus gera, neturi kitų išlaikytinių, o atsakovė be K. B., gim. (duomenys neskelbtini), dar prisideda prie dar dviejų, nepilnamečių vaikų išlaikymo.
Nustačius iš esmės pasikeitusius vaiko poreikius, tėvo bei motinos turtinę padėti, spręstinas išlaikymo dydžio peržiūrėjimo klausimas, t. y. koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas.
Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnio 2 dalis). Kai vaiko tėvai gyvena skyrium, jie abu išlaiko pareigą tenkinti savo vaiko poreikius. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004, 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
Ieškovė didesnių nei minimalioji mėnesinė alga (toliau – ir MMA) išlaidų reikalaujančių vaiko poreikių neįrodinėjo, nurodė, kad per mėnesį nepilnamečio K. B., gim. (duomenys neskelbtini), poreikiams reikalinga skirti artimą vienai MMA, atskaičius mokesčius (ieškinio pateikimo dienos duomenimis - 777 Eur, atskaičius mokesčius), sumą – 700 Eur, o su valstybės skiriamais vaiko pinigais – (196 Eur) 896 Eur.
Ieškovė vaiko poreikiams tenkinti reikalingų lėšų dydį grindžia žodiniais paaiškinimais. Šalies paaiškinimai, patvirtinantys reikalingų išlaidų vaiko išlaikymui, savaime neįrodo vaiko poreikių maistui, higienos prekėms, mokymosi ir ugdymo priemonėms, neformaliajam ugdymui, aprangai, vaiko laisvalaikiui, sveikatos priežiūrai ir palaikymui, atostogoms ir kitiems poreikiams kas mėnesį reikalingų lėšų dydį. Kita vertus, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, sveikatos priežiūra, laisvalaikis ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo bei realaus dydžio ir (arba) įrodytos rašytiniais įrodymais. Ieškovė vaiko poreikius įrodinėjo tik paaiškinimais, tačiau ir detalesnių rašytinių įrodymų nepateikė.
Civiliniame procese teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos išvados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2005, CPK 185 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nuomone, ieškovės nurodyti vaiko poreikiai įvertinus byloje esančius įrodymus, Vaiko teisių apsaugos iš įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodytas aplinkybes ir faktus, ieškovės paaiškinimus, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, yra pagrįsti ir realūs, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, bei vaiko geriausius interesus
Tai, kad ne visos ieškovės išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, nereiškia, jog tokios išlaidos nepatiriamos. Be to, šalių vaiko poreikiai, įvertinus jo vystymosi spartą, yra pakankamai kintantys, išlaikymas nepriteisiamas vaiko momentiniam poreikių tenkinimui, visuomet atsiranda papildomų, nenumatytų vaiko poreikių tenkinimo išlaidų, todėl kasdienių, augančio vaiko poreikių vertinimas išimtinai aritmetiškai ir formaliai neatitiktų vaiko poreikių prioriteto principo esmės.
Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į vaiko amžių, raidą ir sveikatos būklę, pripažintina pagrįsta ir įrodyta ieškovės nurodyta šalių dukros poreikių patenkinimui reikalinga bendra suma – 700 Eur, atėmus valstybės vaikui skiriamus pinigus – 196 Eur, sudarytų 504 Eur (CPK 185 straipsnis).
Šis teismo pripažintas įrodytu vaiko išlaikymo dydis - 700 Eur iš esmės atitinka vienos MMA dydį, kuris iki 2025 m. sausio 1 d., priklausomai nuo mokestinės naštos, sudarė nuo 777 Eur atskaičius mokesčius, kas Lietuvos teismų praktikoje pripažintina tik orientaciniu išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi ir kurių bylose dėl vaiko išlaikymo, nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) nėra įpareigotas įrodinėti teikdamas detalius įrodymus.
2017 m. lapkričio 3 d. Visagino miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-2023-1027/2017 nustatyta, kad iki kol nepilnamečiam vaikui K. B. sueis pilnametystė. Atsakovas vaiko išlaikymui mokės po 150 Eur mėnesinių periodinių išmokų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ši priteista suma ieškinio pareiškimo dienai buvo indeksuota ir atsakovas E. M. turėjo mokėti 227 Eur.
Teismas pripažįsta, kad pakito nepilnamečio K. B. būtinieji poreikiai, ir tai sudaro pagrindą pakeisti 2017 m. lapkričio 3 d. Visagino miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-2023-1027/2017 priteistą išlaikymo dydį nepilnamečiui.
Tiek ieškovė nedirba išlaiko dar du nepilnamečius vaikus, atsakovas dirba ir gauna pajamas, kitų asmenų – išlaikytinių neturi, jis turi galimybę mokėti ieškovės prašomą, mažintiną valstybės vaikui skiriamais pinigais išlaikymą savo sūnui K. B. Atsakovui dar liktų lėšų savo asmeniniams poreikiams tenkinti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 3 dalį materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši nuostata reiškia proporcingumą ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, bet ir įvertinant abiejų tėvų galimybių teikti išlaikymą vaikams tarpusavio santykį.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms abiejų šalių, tiek ieškovės J. T., tiek atsakovo E. M., turtines padėtis, kurios nėra lygios. Teismas įvertinęs visas šias aplinkybes mano, kad atsakovas turi galimybę ir prisiimti pareigą teikti didesnę dalį išlaikymo nepilnamečiui sūnui K. B..
Teismas įvertinęs ieškovės ir atsakovo argumentus, nepilnamečio K. B. poreikius, motinos J. T. ir tėvo E. M. turtinę padėtį, konstatuoja, kad Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nustatytą ir priteistą išlaikymo dydį nepilnamečiui K. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymas 150 eurų (indeksuotas dydis ieškinio pareiškimo dienai 227 Eur) keistinas ir iš atsakovo priteistinas nepilnametei dukrai išlaikymas po 300 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Toks išlaikymo dydis pridėjus atitinkamai ieškovės mažesnę skiriamą išlaikymo dalį ir valstybės vaikui skiriamas lėšas užtikrintų nepilnamečio K. B., gim. (duomenys neskelbtini), realius poreikius ir jis būtų pakankamas užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Ieškovė J. T. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025-07-10 sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2025-05987 sprendimu 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.
Ieškovę atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas atstovas advokatas Egidijus Labuckas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba Išteklių administravimo skyrius pateikė teisinės pagalbos išlaidų advokato pagalbai apmokėti – 346,09 euro.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.(Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d., 2 d.). Ieškovės ieškinys patenkintas 59 procentais.
Iš atsakovo E. M. valstybei priteisiama 23 eurai bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio minimalus dydis), 204,19 eurai (346 Eur x 59 proc.) antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos -11,39 (19,32 Eur x 59 proc.). (Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.),
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės J. T. ieškinį tenkinti visiškai.
Pakeisti Visagino miesto apylinkės teismo 2017-11-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2023-1027/2017 patvirtinta taikos sutartimi nustatytą E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui K. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) teikiamą išlaikymą po 150 eurų (indeksuotas dydis 227 eurai) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis į 300 (trys šimtai) eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2025-08-01 iki sūnaus pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 23 eurus žyminio mokesčio, 204,19 eurus antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 11,39 eurus procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, nurodant šias sumas sumokėti į vieną iš Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priklausančių sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, banko kodas 74000, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 ir Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančias Luminor Bank AB, banko kodas 40100, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, žyminio mokesčio įmokos kodas 5660, antrinės teisinės pagalbos išlaidų mokėjimo kodas 5662 ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų mokėjimo kodas 5630.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.